4e8951b4-38c3-472a-b2b8-564dabb76abf · Alytaus apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-171-547/2023

Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00023-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.5.3; 16.9.2; 21.10.3; 21.10.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 1 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant pareiškėjai D. J.,

nedalyvaujant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka iÅ¡nagrinėjo D. J. skundÄ dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigÅ«nas 2023 m. gegužės 3 d. priėmė administracinio nusižengimo nutarimÄ D. J. už tai, kad ji 2023 m. balandžio 19 d. 13:58 val. Varėnos r. savivaldybėje, magistralinio kelio Vilnius – Varėna – Gardinas 47-ame kilometre, neturėdama dvejų metų vairavimo stažo, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,34 promilių neblaivumo laipsnis ir 139 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis 80 km/h, t. y. važiavimo greitį virÅ¡ijo 54 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 131.2 punktų reikalavimÄ ir tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje ir 422 straipsnio 4 dalyje. IÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ , D. J. buvo paskirta 450 Eur bauda ir paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

D. J. pateikė skundÄ Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mams, praÅ¡ydama panaikinti Institucijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ir už padarytus nusižengimus, paskirti mažesnę, nei numato įstatymas nuobaudÄ bei administracinio poveikio priemonę. Skunde nurodė, kad ji iÅ¡ esmės neginčija nutarime nurodytų faktinių bylos aplinkybių, sutinka, kad padarė administracinį nusižengimÄ â€“ virÅ¡ijo leistinÄ važiavimo greitį, taip pat buvo nepakankamai rÅ«pestinga ir apdairi, todėl vairavimo metu galėjo bÅ«ti jos burnos ertmėje iÅ¡kvepiamo oro koncentracijoje alkoholio, tačiau jos savijauta ir aplinkybės, kurioms esant buvo padaryti teisės pažeidimai vertinti individualiai, pagal skunde pateikiamas aplinkybes. PareiÅ¡kėja praÅ¡o vertinti ar buvo tinkamai įvertinta aplinkybė, kad transporto priemonę 2023-04-19 ji buvo neblaivi, nes alkoholio koncentracija jos kraujyje teisės pažeidimo padarymo metu, t. y. 13:58 val. buvo atitinkanti nustatytÄ alkoholio matuokliu alkotesteriu jos alkoholio koncentracija iÅ¡kvepiamame ore burnos ertmėje. Netinkamai nustačius Å¡iÄ faktinę aplinkybę, jog ji buvo neblaivi, galėjo bÅ«ti netinkamai kvalifikuotas administracinis nusižengimas dėl ANK 422 str. 4 d., kadangi iÅ¡karto po nustatyto neblaivumo, ji ėmėsi visų priemonių, kad po AN protokolo suraÅ¡ymo, iÅ¡ sustabdymo vietos, tÄ pačiÄ dienÄ 17:03 val. kreipėsi į UAB ,,KardiolitÄ â€œ ir pateikė tyrimui kraujo mėginį laboratoriniam tyrimui. Atlikus tyrimÄ UAB ,,Kardiolita“ 2023-04-24 nustatė, kad kraujo mėginyje alkoholio kraujyje nerasta.

Nurodė, kad kasacinis teismas taip pat suformulavo taisyklę, kad bylose, susijusiose su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas Šie duomenys vertinti kartu su kitais bylos įrodymais. Jeigu alkotesterio gauti duomenys ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo skirtingi, prieštaravimams pašalinti, paprastai skiriama ekspertizė.

Pažeidėja nurodė, kad administracinio nusižengimo iÅ¡vakarėse 2023-04-18 (duomenys neskelbtini) ji lankė savo mamÄ N. A., kurios gyvybė jau geso. Kadangi ji labai iÅ¡gyveno dėl mamos, tai išėjusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas seserį į (duomenys neskelbtini). Vakare pas seserį ji iÅ¡gėrė alkoholio. KitÄ dienÄ jautėsi normaliai, tačiau paskambino iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kad mama mirÅ¡ta ir jei nori gali atvykti atsisveikinti. JÄ pradėjo tiesiog purtyti ir ji nebegalėjo vairuoti. Tada sesuo davė jai raminamųjų vaistų. Kai jai Å¡iek tiek pagerėjo, tada sėdo abi su seserimi ir iÅ¡važiavo į Vilnių ir buvo sustabdyta policijos pareigÅ«nų.

Dėl jos padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai. PareiÅ¡kėja prisipažino padariusi administracinį nusižengimÄ ir dėl to labai gailisi. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. PareiÅ¡kėjos nuomone, skiriant jai administracinio poveikio priemonę, nebuvo įvertintos visos įvykio aplinkybės. Mano, kad atsižvelgus į jos asmenybę, Å¡eimos situacijÄ , jai paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra neproporcingai didelė. Nurodytų aplinkybių pagrindu, pareiÅ¡kėja praÅ¡o tenkinti jos skundÄ ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trumpesniam nei 12 mėnesių terminui, bei sumažinti ir skirtÄ baudÄ .

Teismo posėdžio metu D. J. patvirtino, kad sužinojusi, jog mamos būklė pablogėjo, ji komoje, skubėjo važiuoti iš Druskininkų į Vilnių, tačiau iš pradžių negalėjo, nes jos rankos tiesiog drebėjo. Ji išgėrė sesers duotus raminančius vaistus ir po kokių dešimties minučių pasijuto geriau. Tada abi sėdo ir važiavo. Ji patvirtino, kad važiuojant greitis buvo didelis, kadangi ji tuo metu lenkė dvi ,,furas“. Pripažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisykles, nes ji, kaip pradedanti vairuotoja, negalėjo vairuoti išgėrus ir jos greitis negalėjo būti didesnis nei 80 km/h.

D. J. taip pat nurodė, kad anksčiau ji dirbo gerai apmokamose pareigose, tačiau vėliau dėl psichologinių problemų, jai viskas tapo nemiela, tad ji išėjo iÅ¡ darbo. Labai jÄ paveikė ir įvykusi mamos mirtis. Dabar ji vėl bando stotis ant kojų, kabinasi į gyvenimÄ . Å iuo metu ji gyvena pas vyro močiutę, nedirba, padeda vyrui organizuoti (duomenys neskelbtini). D. J. palaikė savo skundÄ ir prašė suÅ¡velninti jai paskirtÄ nuobaudÄ .

Institucija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriuo praÅ¡o D. J. skundo netenkinti ir 2023 m. gegužės 3 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime atstovė nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar Å¡velnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Tam, kad bylÄ nagrinėjantis organas taikytų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, turi bÅ«ti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, t. y. nustatytos ne tik jo atsakomybę Å¡velninančios ir sunkinančios aplinkybės, bet įvertinta ir pažeidimo pobÅ«dis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės. D. J. padarytas pažeidimas yra tyčinis, nes pareiÅ¡kėja suprato savo veiksmų eigÄ , veikė sÄ moningai, virÅ¡ydama leistinÄ važiavimo greitį daugiau kaip 50 km/h.

Jai buvo nustatytas ir neblaivumas. Neblaivumas buvo tikrintas metrologiÅ¡kai patikrintu prietaisu – alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0064, patikros sertifikatas Nr. 1888436, kuris galiojo nuo 2023-01-18 iki 2023-07-17. IÅ¡ neblaivumo nustatymo akto matyti, kad pirmasis tikrinimas atliktas 2023-04-19 14:09 val. ir nustatytas 0,43 promilės pritaikius paklaidÄ , o antrasis tikrinimas atliktas 2023-04-19 14:25 val. ir nustatytas 0,34 promilių neblaivumas, pritaikius paklaidÄ . Institucija pažymėjo, kad pareigÅ«nai neblaivumo tikrinimÄ atliko laikydamiesi Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimų su techniÅ¡kai tvarkingu prietaisu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342-689/2018 yra konstatavęs, kad tokiais atvejais abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. D. J. kraujo mėginį pridavė tik po trijų valandų nuo antro patikrinimo alkoholio tikrintuvu įvykio vietoje. Pagal teisės aktų rekomendacijas asmuo per vienÄ valandÄ turėtų kreiptis į gydymo įstaigÄ tam, kad bÅ«tų patikrintas jo neblaivumas (taisyklių 29 punktas). Institucija atkreipė dėmesį, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Mano, kad D. J. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pareiškėjos asmenybę, atsakomybę lemiančias aplinkybes ir ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, jos skunde nenurodytos išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 416 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ . Pagal Å¡io straipsnio 6 dalį nustatyto greičio virÅ¡ijimas daugiau kaip penkiasdeÅ¡imt kilometrų per valandÄ užtraukia baudÄ vairuotojams nuo keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų, be to, pagal Å¡io straipsnio 7 dalį už tokį nusižengimÄ pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių.

ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimÄ , kai tai daro pradedantieji vairuotojai bÅ«dami neblaivÅ«s (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 230 Eur iki 300 Eur. Å is straipsnis nenumato privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Institucijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu konstatuota, kad D. J. padarė ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir 422 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, t. y. neturėdama dvejų metų vairavimo stažo, vairuodama automobilį „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 134 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis 80 km/h, t. y. važiavimo greitį virÅ¡ijo 54 km/h., taip pat ji vairavo neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,34 promilių girtumas. Už Å¡iuos nusižengimus jai paskirta straipsnių sankcijose numatyta minimali 450 Eur bauda ir taikyta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui. Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo – greičio virÅ¡ijimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, pareiÅ¡kėjos skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra neproporcingai didelė, todėl praÅ¡oma Å¡velninti atsakomybę, numatytÄ ANK 416 straipsnio 6 dalyje, skirti mažesnę baudÄ ir Å¡velnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trumpesniam nei 12 mėnesių terminui. BÅ«tent Å¡iuo klausimu (dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo) teismas ir pasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog nagrinėjant skundÄ svarbu atsakyti į esminius pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus argumentus.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl žemiau nurodytų motyvų nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtÄ baudÄ bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

Nors skundu pareiÅ¡kėja nepraÅ¡o pripažinti, kad kvalifikavimas pagal ANK 422 str. 4 d. buvo neteisingas, nepagrįstas, o praÅ¡o tik Å¡velninti jai skirtÄ nuobaudÄ , tačiau skunde iÅ¡dėstytais motyvais pareiÅ¡kėja ginčija jai nustatytÄ girtumÄ , tad teismas pasisako ir dėl Å¡ių argumentų. PareiÅ¡kėja D. J. nurodė, jog duomenų, kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Aplinkybė, jog D. J. vairavo neblaivi – neturėjo reikÅ¡mės tam, kokia nuobauda jai paskirta. D. J. padarė vienÄ pavojingiausių administracinių nusižengimų – bÅ«dama pradedanti vairuotoja, neturėdama dvejų metų vairavimo stažo, ji vairavo automobilį neblaivi, nustatytas 0,34 promilių neblaivumo laipsnis, taip sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat viso kelių eismo saugumui. Nuobaudos skyrimui neturi reikÅ¡mės tai, kÄ ir dėl kokių priežasčių D.

J. vartojo, svarbu tai, jog prie transporto priemonės vairo ji sėdo pilnai neįsitikinusi, jog yra blaivi. Pažymėtina, jog D. J. jai inkriminuotus veiksmus atliko magistraliniame kelyje, kuriame eismas yra ganėtinai intensyvus nuolat. D. J. nurodė, kad iÅ¡ vakaro ji iÅ¡gėrė alkoholio, jos emocinė bÅ«klė buvo įtempta, nes mama buvo prie mirties. KitÄ dienÄ , sužinojusi, kad mama komoje ji labai susijaudino, jai drebėjo net rankos ir ji iÅ¡gėrė kažkokių raminamųjų, kokių davė jai sesuo.

Administracinio nusižengimo protokole ji paaiškino, kad ,,su pažeidimais sutinku, nuoširdžiai gailiuosi. Alkoholinius gėrimus vartojau vakar vakare apie 22 val., kadangi nesijaučiau neblaivi, todėl vairavau“. Neblaivumo nustatymo akte D. J. pasirašė, nurodydama, kad sutinka su parodymais. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. P. paaiškino, kad sustabdžius patikrinimui dėl to, kad jos vairuojamas automobilis pravažiavo aiškiai viršydamas greitį, važiavo 139 km/h greičiu, bendraujant su vairuotoja, aiškiai jautėsi ir alkoholio kvapas.

Pirmu bandymu jai buvo nustatytas 0,45 promilės. Tada ji darė pritÅ«pimus, sportavo, sakė, kad jai taip elgtis patarė vyras ir antru bandymu buvo 0,34 promilės. Tai, kad po trijų valandų pridavusi kraujo mėginį D. J. gavo atsakymÄ , jog kraujyje alkoholio nerasta, nepatvirtina aplinkybės, jog ji nebuvo apsvaigusi tuo metu, kai vairavo transporto priemonę, nes alkoholis iÅ¡ organizmo per laikÄ pasiÅ¡alina natÅ«raliai.

Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumÄ , teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad blaivumo tikrinimo rezultatai galėjo bÅ«ti iÅ¡kreipti. Be to, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, tačiau nei policijos, priėmusios nutarimÄ , nei pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai ir samprotavimai apie galimÄ neblaivumo laipsnį nėra teismui privalomi ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai. Teismas D. J. elgesį, kuomet ji, bÅ«dama labai susijaudinusi dėl savo mamos bÅ«klės, iÅ¡ vakaro bÅ«dama iÅ¡gėrusi, ryte vartojo nežinia kokius raminamuosius vaistus ir tuomet sėdo vairuoti, vertina kaip labai neatsakingÄ ir pavojingÄ ne tik jai pačiai, bet ir aplinkiniams. BÅ«dama susijaudinusi, kaip paaiÅ¡kėjo po patikrinimo ir apsvaigusi, ji važiavo labai greitai, nesaugiu greičiu nei sau, nei kitiems eismo dalyviams.

IÅ¡ pažymos apie ankstesnius D. J. baustumus matyti, kad ji per paskutinius 5 metus administracine tvarka buvo bausta 2 kartus. Vienas iÅ¡ jų: 2022 m. kovo 20 d. 16:44 val. vairavo transporto priemonę pradedantysis vairuotojas įgijęs teisę vairuoti 2021-07-01 neblaivus, kai nustatyta 0,17 promilių girtumas. Už šį nusižengimÄ buvo paskirta 230 Eur bauda, kuriÄ D. J. sumokėjo. Nors už administracinius nusižengimus paskirtas baudas D. J. yra sumokėjusi, tačiau naujų administracinių nusižengimų padarymo metu ji turėjo galiojančiÄ nuobaudÄ . Paminėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja D. J. ir rodo, kad ji yra linkusi pažeisti KET reikalavimus ir iÅ¡vadų iÅ¡ paskirtų nuobaudų nedaro.

Dėl greičio viršijimo D. J. neginčijo šio nusižengimo, nurodydama, kad viršijo greitį todėl, kad lenkė dvi sunkiasvores transporto priemones.

ANK 34 straipsnio 6 dalis (2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos 2019 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2027 redakcija) numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Å i teisės norma yra dispozityvaus pobÅ«džio ir numato tik galimybę, bet ne pareigÄ taikyti Å¡velnesnę nuobaudÄ . Teismas neprivalo pažeidėjui skirti Å¡velnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Å is reguliavimas yra iÅ¡imtis iÅ¡ taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. PrieÅ¡ingu atveju, visada taikant specialiÄ jÄ taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡skirtiniais ir iÅ¡imtiniais atvejais, nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant. Tokiu bÅ«du, teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigÅ«nas) turi teisę paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iÅ¡ viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigÅ«no) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimÄ padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

D. J. skundu praÅ¡o Å¡velninti atsakomybę, nes jai yra bÅ«tina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Viskas įvyko dėl jos didelio susijaudinimo, dėl mamos bÅ«klės. Ji pati Å¡iuo metu nedirba, tačiau vairuotojo pažymėjimas jai labai reikalingas, nes ji vežioja komandÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Atsakant į Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus, teismas pažymi, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ pažeidėjos Å¡eiminė ir darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimÄ dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. AukÅ¡tesnės instancijos teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su bÅ«tinybe vairuoti transporto priemones, panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-463-593/2018, Nr. AN2-504-327/2018, AN2-498-634/2018 ir kt.). Aplinkybė, kad D. J., bÅ«dama pradedančioji vairuotoja, jau antrÄ kartÄ baudžiama už vairavimÄ iÅ¡gėrus itin neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį.

Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktai D. J. kilę neigiami padariniai Å¡iuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas ir D. J. nurodytos aplinkybės, sprendžiant jos administracinės atsakomybės Å¡velninimo klausimÄ , lemiamos reikÅ¡mės neturi. Be to, net ir esant grėsmei kilti neigiamoms pasekmėms pažeidėjos darbinėje veikloje ar Å¡eimoje, nebÅ«tų pagrindo Å¡velninti nuobaudÄ , Å¡iuo atveju – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo, nes įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės saugumÄ . Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , siekiama užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimÄ padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiÅ¡kų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikÅ«rė, taip pat tuos gyvenimiÅ¡kus nepatogumus laikyti iÅ¡skirtiniu atveju, sudarančiu pagrindÄ taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas bÅ«tent asmens pavojingo elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo Å¡eimos nariams, savaime nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar jÄ Å¾ymiai Å¡velninti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

D. J. padarytas administracinis nusižengimas (nustatyto greičio virÅ¡ijimas daugiau negu 50 km/h) priskiriamas prie Å¡iurkščių ir įstatymų leidėjas, už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ numatydamas pradedantiesiems vairuotojams privalomÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , pabrėžė jo pavojingumÄ . Todėl Å¡velnesnės, negu numatyta sankcijoje, administracinio poveikio priemonės taikymas ar jos netaikymas galimas tik esant pakankamai duomenų, aiÅ¡kiai rodančių, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui sukels neproporcingai neigiamas pasekmes. Tokių duomenų Å¡ioje byloje nėra. Taip pat teismas pažymi, kad ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ galimų pripažinti mažai pavojingomis veikomis sÄ raÅ¡Ä . D. J. yra pradedančioji vairuotoja, nusižengimo padarymo metu jos, kaip vairuotojos, stažas buvo metai ir devyni mėnesiai ir ji važiavo net 134 km/h greičiu, be to, dar vežė ir keleivę ir buvo neblaivi, nustatytas 0,34 promilių neblaivumas. BÅ«tina pažymėti, kad pagrindinis vairuotojo įgÅ«dis yra greita reakcija į situacijÄ kelyje, kas lemia ir didesnio važiavimo greičio pasirinkimo galimybę. Nuo važiavimo greičio didele dalimi priklauso ne tik tikimybė patekti į eismo įvykį, bet ir jo padariniai, nes kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau lieka laiko stebėti, prognozuoti, numatyti ne tik savo, bet ir kitų eisme dalyvaujančiųjų veiksmus, todėl pradedantieji vairuotojai, neturintys pakankamų vairavimo įgÅ«džių, turi bÅ«ti itin dėmesingi ir atsakingai pasirinkti važiavimo greitį. Taigi, D. J. kaip pradedančiosios vairuotojos padarytas administracinis nusižengimas rodo jos nebrandų ir neatsakingÄ požiÅ«rį į eismo saugumÄ bei KET reikalavimų laikymÄ si ir vien tai, kad pažeidimas Å¡iuo konkrečiu atveju nesukėlė sunkių padarinių, jo pavojingumo nemažina.

Byloje nustatyta viena D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad ji dėl administracinio nusižengimo kaltę pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Visa tai buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudÄ , t. y. 2023 m. gegužės 3 d. Institucijos nutarimu D. J. paskirta minimali ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė, tačiau minėtos aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės ir nesudaro besÄ lyginio pagrindo taikyti D. J. atžvilgiu dar ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Ä®vertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. J. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir 422 straipsnio 4 dalyje padarytus nusižengimus taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo, jai kartu su nuobauda – 450 Eur bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, teismo vertinimu, yra proporcinga padarytiems nusižengimams ir pažeidėjos asmenybei. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Institucijos nutarimas D. J. administracinio nusižengimo byloje yra priimtas tinkamai, įvertinus visus byloje surinktus duomenis, todėl yra pagrįstas ir nekeistinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

n u t a r i a :

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 3 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir D. J. skundo netenkinti.

Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųsta Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«muose.

Teisėja Silvana Girdenienė