4e893c32-db48-4949-a85a-1ddaf59437b3 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-25530-1070/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16032-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1.; 3.4.5.2. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Svetlana Panina, sekretoriaujant Kristinai Dambrauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. P. ir jos atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Z. P.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja I. P. pareiÅ¡kė teisme pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ po savo motinos S. Č., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ (1, 2 b. l.). PareiÅ¡kėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas L. Č., o (duomenys neskelbtini) d.

– jos motina ir L. Č. sutuoktinė S. Č.. L. Č. 2007 m. balandžio 1 d. Kauno miesto 15-ajame notarų biure surašė testamentÄ , kuriuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad visÄ jam priklausantį kilnojamÄ ir nekilnojamÄ turtÄ , kuris jam priklausytų mirties dienÄ , kur jis bebÅ«tų, iÅ¡ ko besusidėtų, kada beatsirastų, palieka savo dukrai I. P., t. y. pareiÅ¡kėjai. Po tėvo mirties liko nekilnojamas turtas: butas (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos su S. Č. metu. Po motinos mirties pareiÅ¡kėja liko gyventi kartu su tėvu jam ir motinai priklausiusiame bute.

Ji rÅ«pinosi butu, apmokėjo iÅ¡laidas, naudojosi jame esančiais baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, remontavo bÅ«stÄ . Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas teismui pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjų S. Č. ir L. Č. palikimo perėjimÄ valstybei. Tuo atveju, jei iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, bÅ«tų įsitikinta pareiÅ¡kimo pagrįstumu, VÄ® Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui (34, 35 b. l.). Suinteresuotas asmuo Z.

P. nepateikė teismui atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ . Procesiniai dokumentai (pareiÅ¡kimo su priedais kopija ir praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo) suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis) (38 b. l.). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja I. P. prašė patenkinti jos pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, susirgus motinai, ji apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jos tėvams. PrižiÅ«rėjo sergančiÄ motinÄ , jÄ slaugė.

Po tėvų mirties pareiÅ¡kėja ir toliau liko gyventi tėvų bute, mokėjo visus mokesčius susijusius su buto iÅ¡laikymu, remontavo ir tvarkė jį. Jokių pretenzijų dėl buto niekas jai nereiÅ¡kė. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė advokatė Zita Ragauskaitė prašė patenkinti pareiÅ¡kimÄ jame nurodytais motyvais. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja po motinos mirties nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, priėmė motinos palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

PareiÅ¡kėja liko gyventi tėvams priklausiančiame bute, mokėjo mokesčius už elektrÄ . Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra pareiÅ¡kėjos draugė. Žino, kad pareiÅ¡kėja slaugė abu tėvus, prižiÅ«rėjo juos bei gyveno kartu su jais bute (duomenys neskelbtini) . PareiÅ¡kėja remontavo, tvarkė butÄ , mokėjo ir moka už jį mokesčius. Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra pareiÅ¡kėjos sÅ«nus. Vaikystėje gyveno kartu su pareiÅ¡kėja ir seneliais adresu (duomenys neskelbtini) .

PareiÅ¡kėja prižiÅ«rėjo senelius bei jų turtÄ , mokėjo už jį mokesčius. Suinteresuotiems asmenims VÄ® „Turto bankas“ ir Z. P. buvo tinkamai praneÅ¡ta apie Å¡ioje byloje paskirtÄ teismo posėdį (CPK 121 straipsnio 1, 2 dalys, 1751 straipsnio 10 dalis). Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė nagrinėti bylÄ teismo posėdyje jo atstovui nedalyvaujant (35 b. l.). Byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

PareiÅ¡kimas tenkinamas. Byloje nustatyta, kad S. Č. ir jos sutuoktinis L. Č. buvo pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens Z. P. tėvai (3, 4 b. l.). PareiÅ¡kėjos motina S. Č. mirė (duomenys neskelbtini) , paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo pradėta (15 b. l.). (duomenys neskelbtini) mirus L. Č., jo palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja, kreipdamasi į notarÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo (20, 21 b. l.). Po L. Č. mirties liko jo vardu įregistruotas butas su rÅ«siu ir 14/100 dalių Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini) (9-13 b. l.).

PareiÅ¡kėjos ir liudytojų paaiÅ¡kinimais, Å¡iame bute iki tėvų ir po jų mirties gyveno pareiÅ¡kėja, kuri mokėjo visus mokesčius, susijusius su Å¡io buto iÅ¡laikymu ir tvarkymu. Å iuos paaiÅ¡kinimus patvirtina ir pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateiktos atsiskaitymo už elektros energijÄ knygelės duomenys (priedas prie bylos). PareiÅ¡kėja savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1996 m. kovo 27 d. yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu bÅ«du ir per įstatymo nustatytÄ terminÄ . Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikėjos S. Č. mirties dienÄ (duomenys neskelbtini) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau –1964 m. CK), kurio 587 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (1964 m.

CK 587 straipsnio 2 dalis). Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priėmė palikimÄ , kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Ä®statyme įtvirtintas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (1964 m.

CK 587 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami įpėdinio veiksmai prižiÅ«rint, valdant palikimo dalyku esantį turtÄ , naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos ir liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad I. P. po savo motinos S. Č. mirties faktiÅ¡kai rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) bei elgėsi kaip Å¡io turto savininkė. PareiÅ¡kėja gyveno bute, kuris priklausė jos tėvams (1969 m. Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis), tvarkė mirusios priklausiusį turtÄ , asmeninius daiktus, mokėjo komunalinius mokesčius už nekilnojamÄ jį turtÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad I. P. po savo motinos S. Č. mirties per įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , nustatant, kad I. P. priėmė palikimÄ po motinos S. Č., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėjusi jos paliktÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikÅ¡mę, siekiant įteisinti po S. Č. mirties likusio turto paveldėjimÄ ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patenkinti pareiÅ¡kimÄ . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos S. Č., gimusios (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Svetlana Panina