Legislator Case Law & Legislation
4e870eae-709e-47d0-a7fc-fde6feb453ea AI generated

4e870eae-709e-47d0-a7fc-fde6feb453ea · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 4e870eae-709e-47d0-a7fc-fde6feb453ea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų E. V., D. G., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui V. U. dėl leidimo vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami: leisti vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko V.

Legislator headnote

AI generated

4e870eae-709e-47d0-a7fc-fde6feb453ea · Klaipėdos apygardos teismas: Teismas pabrėžė, jog atsakovas įrodymų dėl hipoteka užtikrinto turto vertės neteikė, Nekilnojamojo turto ataskaitos iÅ¡vadų neginčijo. Nurodė, kad vertinimo ataskaitos duomenys nėra ginčijami, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-279-459/2021 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00836-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.21.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų E. V., D. G., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui V. U. dėl leidimo vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami: leisti vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko V.

U. įkeisto turto: 1,8100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,9623 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,5741 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,4440 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,0520 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4908 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be hipotekos kreditoriaus R.

J. sutikimo. Nurodė, jog 2019 m. gegužės 29 d. skolininko V. U. skolos ir palūkanos išieškotojams sudaro 53 829,94 Eur, t. y. žemės ūkio kooperatinei bendrovei (toliau – ŽŪKB) (duomenys neskelbtini) – 5 112,86 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 14 142,21 Eur, D. G. – 7 614,22 Eur, E. V. 26 956,38 Eur.

2. Vykdomosiose bylose atlikus vykdymo veiksmus nustatyta, kad skolininko vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 11,6992 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,8100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,9623 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,5741 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,4440 ha žemės ūkio paskirtis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,0520 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4908 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipoteka. 2019 m. kovo 29 d. hipotekos turėtojui R.

J. buvo pateiktas praÅ¡ymas duoti leidimÄ realizuoti įkeistÄ turtÄ ir tenkinti nehipotekinių kreditorių, prisidėjusių prie iÅ¡ieÅ¡kojimo, reikalavimus. Hipotekos turėtojas R. J. sutikimo nedavė. Skolininko V. U. vardu registruoto likvidaus turto nerasta, todėl nėra galimybių skolas iÅ¡ieÅ¡koti. Antstolis nurodo, jog atsakovo reikalavimo dydis 2019 m. kovo 25 d. su palÅ«kanomis yra apie 36 144,00 Eur. Tokiam reikalavimui užtikrinti pakaktų 11,6992 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kurių vertė 71 900,00 Eur.

Nepaisant to, hipoteka yra įkeistas ir kitas nekilnojamasis turtas, kurio bendra papildoma vertė yra apie 86 300,00 Eur. Hipoteka apsunkinus papildomÄ , atsakovo reikalavimams užtikrinti nebÅ«tinÄ skolininko V. U. turtÄ , nepagrįstai apsunkinama kitų kreditorių padėtis. Atsakovo teisės nebus pažeistos, nes jam lieka turto, dvigubai didesnės vertės negu yra kreditinis reikalavimas. Skolininkas V. U. nemokėjo nei kredito, nei palÅ«kanų nustatytais terminais, o atsakovas nesiėmė veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti.

Atsakovo sutikimas delsti iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ Ä¯rodo, jog atsakovas nesilaiko atidumo, protingumo, rÅ«pestingumo principų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad hipotekos kreditorius piktnaudžiauja savo teise, todėl teismas turi pagrindÄ neginti hipotekos kreditoriaus pirmumo teisės, kurios jis neįgyvendina nepagrįstai ilgai. Atsakovui yra žinoma skolininko V. U. turtinė padėtis, kad yra įkeistas visas likęs V. U. turtas, o kreditorių yra daug daugiau. Tai reiÅ¡kia, kad hipotekos kreditorius, žinodamas apie kitų kreditorių pretenzijas, savo teisių įgyvendinimÄ privalėjo vykdyti nedelsiant.

Atsakovas yra nesÄ Å¾iningas kreditorių atžvilgiu, nes yra suinteresuotas, kad skolininkas galėtų disponuoti turtu netrukdomai, akivaizdžiai veikia skolininko interesais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Minėtu sprendimu nusprendė leisti vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko V. U. 2013 m. rugsėjo 20 d. sutartinės hipotekos sandoriu įkeisto turto: 1,8100 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,9623 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,5741 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,4440 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,0520 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4908 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be hipotekos kreditoriaus R.

J. sutikimo. Priteisė iš atsakovo R. J. bylinėjimosi išlaidas: 1 938,35 Eur E. V., 611,26 Eur D. G., 618,37 Eur UAB (duomenys neskelbtini) 507,02 Eur ŽŪKB (duomenys neskelbtini).

4. Teismas nurodė, kad konstatuoti, jog atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo, nėra pagrindo.

5. Teismas pažymėjo, jog vykdymo proceso metu tarp skolininko ir kreditoriaus (hipotekos turėtojo) sudaryta taikos sutartis. Nurodė, kad Å¡alys yra laisvos susitarti dėl tarpusavio prievolių, tačiau tokios taikos sutarties sÄ lygos, jog 43 243,26 Eur prievolės įvykdymo terminas bus 2040 m. gruodžio 31 d., o skolininkas iki to laiko mokės sutartas palÅ«kanas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nesiekia prievolės įvykdymo ir piktnaudžiauja savo teise.

6. Teismas pabrėžė, jog atsakovas įrodymų dėl hipoteka užtikrinto turto vertės neteikė, Nekilnojamojo turto ataskaitos išvadų neginčijo. Nurodė, kad vertinimo ataskaitos duomenys nėra ginčijami, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.

7. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie viso hipoteka užtikrinto turto vertę, ieÅ¡kovai pateikė tik dalies turto įvertinimÄ dabartinėmis rinkos kainomis, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų apie vertes, hipoteka užtikrinto viso turto vertė (98 470,81 Eur) yra didesnė nei skola atsakovui.

8. Teismas, įvertinęs byloje Å¡alių pateiktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog hipoteka savo apimtimi neproporcinga hipotekos kreditoriaus reikalavimui, todėl yra pagrindas panaikinti hipotekÄ daliai skolininko turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas kitų kreditorių reikalavimų iÅ¡ieÅ¡kojimas.

9. Teismas pažymėjo, jog teismo leidimas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ be hipotekos kreditoriaus sutikimo nesukuria ne hipotekos kreditoriui privilegijuotos teisinės padėties jo reikalavimų tenkinimo atžvilgiu – nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ hipoteka įkeistÄ turtÄ tokio kreditoriaus reikalavimai iÅ¡ įkeisto turto vertės tenkinami tik po to, kai visiÅ¡kai patenkinami prisidėjusio prie iÅ¡ieÅ¡kojimo hipotekos kreditoriaus reikalavimai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10.

Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 10.1. Atsakovo nuomone, teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ ir leisdamas ieÅ¡kovams nukreipti skolininko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų pasirinktus atsakovui įkeisto turto objektus, neteisingai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 747 straipsnio nuostatas, taip pat hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kurios hipotekos kreditoriui suteikia prioritetinę padėtį kitų kreditorių atžvilgiu. 10.2.

Teismas, leisdamas ieÅ¡kovams nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovui įkeistÄ turtÄ , pažeidė atsakovo kaip hipotekos kreditoriaus interesus. 10.3. Teismas turėjo įvertinti, kad ieÅ¡kovai (du iÅ¡ jų yra juridiniai asmenys), sudarydami verslo sandorius su trečiuoju asmeniu, neatsižvelgė į tai, jog trečiajam asmeniui priklausantis turtas nuo 2013 metų yra įkeistas. Hipotekos registro duomenys yra vieÅ¡i, todėl aplinkybė apie turto įkeitimÄ ieÅ¡kovams turėjo bÅ«ti žinoma. NežiÅ«rint į tai, ieÅ¡kovai prisiėmė verslo rizikÄ turėti verslo / dalykinių santykių su trečiuoju asmeniu ir leido susidaryti trečiojo asmens įsiskolinimams, o tai rodo ieÅ¡kovų nepakankamÄ atidumÄ ir rÅ«pestingumÄ . 10.4.

Atsakovas nesutinka ir laiko nepagristomis teismo sprendimo iÅ¡vadas, kad atsakovas nesiekia hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo ir neduodamas sutikimo nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovams į hipoteka apsunkintÄ turtÄ piktnaudžiauja savo teise. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, įvertinęs tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos taikos sutarties vykdymo procese sÄ lygas, jog 43 243,26 Eur prievolės įvykdymo terminas nustatomas iki 2040 m. gruodžio 31 d., o skolininkas iki to laiko mokės sutartas palÅ«kanas.

Mano, kad teismas neteisingai aiÅ¡kina tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos taikos sutarties vykdymo procese tikslus ir turinį. 10.5. Atsakovas nurodo, kad jis ir trečiasis asmuo realizavo savo teisę į taikų vykdymo procesÄ , sudarydami taikos sutartį. Pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-161-225/2020 nebuvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovui su trečiuoju asmeniu nebuvo draudžiama sudaryti bet kokius susitarimus vykdymo procese. Taikos sutartis buvo patvirtinta Å iaulių apylinkės teismo, teismas patvirtindamas sutartį nenustatė, kad sutartis neatitiktų vieÅ¡ojo intereso, prieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymo normos.

Teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo įsiteisėjusi. Teismas turėjo vadovautis įsiteisėjusia Å iaulių apylinkės teismo nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo ir atsižvelgti į tai, kad pagal Å¡alių sudarytos taikos sutarties sÄ lygas prievolės įvykdymo terminas yra 2040 m. gruodžio 31 d., prievolės įvykdymo terminas nėra pasibaigęs ir nėra jokių prielaidų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui. 10.6. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo neteisėtÄ neveikimÄ , dominavimÄ naudojantis prioritetine hipotekos kreditoriaus padėtimi.

PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai, įskaitant taikos sutartį, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra aktyvus ir lankstus vykdymo proceso dalyvis, bendradarbiaujantis su trečiuoju asmeniu (skolininku), kitais skolininko kreditoriais, matantis galimybę iÅ¡spręsti trečiojo asmens skolų grÄ Å¾inimo klausimÄ ir kitiems iÅ¡ieÅ¡kotojams siÅ«lantis įvairius skolų dengimo variantus, įskaitant reikalavimo teisių perleidimÄ ar reikalavimo teisių įsigijimÄ . 10.7. Teismas nepasisakė, kodėl Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje turto vertės yra teisingos, o kituose dokumentuose neteisingos.

Byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog turtas už Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytÄ kainÄ galėtų bÅ«ti realizuotas ar kad bÅ«tų potencialus pirkėjas, kuris už nurodytÄ sumÄ sutiktų įsigyti specifinės paskirties turtÄ . 10.8. Teismas, tenkindamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ leisti vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, nepasisakė, kokiu pagrindu ieÅ¡kovams leidžiama nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jų pasirinktus žemės sklypus, o atsakovui paliekamas kaip užstatas žemės sklypas ir pastatai (tvartas ir daržinė). 10.9.

Prievolės įvykdymo terminas numatytas 2040 m., iki Å¡io laikotarpio skola gali padidėti, teismas neįvertino galimų vykdymo iÅ¡laidų, mokėtinų antstoliui, sprendimo argumentai, jog, atsižvelgiant į liekančio atsakovui įkeisto turto vertę, yra galimybė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , yra nepagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais. Teismas sprendime nevertino, kas atlygintų atsakovui kilusiÄ Å¾alÄ tuo atveju, jei jam likęs įkeistas turtas (žemės sklypas, daržinė ir tvartas) bÅ«tų priverstinai realizuotas už mažesnę kainÄ nei įsiskolinimo suma. 10.10.

Atsakovo nuomone, palikus galioti ginčijamÄ teismo sprendimÄ , užprogramuojami teisminiai ginčai, kurie gali kilti ateityje.

11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas E. V. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo E. V. naudai atstovavimo iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Nagrinėjamu atveju atsakovo teisės nebus pažeidžiamos, nes jam lieka dvigubai didesnės vertės turto negu yra kreditinis reikalavimas. 11.2. Skolininkas V. U. nemokėjo nei kredito, nei palÅ«kanų jų grÄ Å¾inimo grafikuose nustatytais terminais, o atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti.

Atsakovas nepagrįstai delsė įgyvendinti savo kaip hipotekos kreditoriaus teises, todėl pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias hipotekos kreditoriaus pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto taisykles, ir atsakovo kaip hipotekos kreditoriaus teises. 11.3. Atsakovo sutikimas delsti iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ tik įrodo, kad atsakovas nesilaikė atidumo, protingumo, rÅ«pestingumo, sÄ Å¾iningumo principų.

Surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalį ir pripažinti, kad hipotekos kreditorius piktnaudžiavo teise, todėl teismas turi pagrindÄ neginti hipotekos kreditoriaus pirmumo teisės, kurios jis neįgyvendina nepagrįstai ilgai. 11.4. Atsakovui yra žinoma skolininko V. U. turtinė padėtis, tai, kad įkeistas visas likęs V. U. turtas, o kreditorių yra daug daugiau. Tai reiÅ¡kia, kad hipotekos kreditorius žinodamas apie kitų kreditorių pretenzijas savo teisių įgyvendinimÄ privalėjo vykdyti nedelsiant, t. y. ginčo atveju atsakovas turėjo ne teisę, o pareigÄ gerokai anksčiau inicijuoti vykdomųjų įrašų gavimÄ ir jų pateikimÄ vykdyti, atsakovo delsimas neatitinka CK 1.5 straipsnyje numatytų principų. 11.5.

Atsakovas yra nesÄ Å¾iningas kreditorių atžvilgiu, nes yra suinteresuotas, kad skolininkas V. U. galėtų disponuoti turtu netrukdomai, eliminuodamas įsipareigojimų vykdymÄ kitiems kreditoriams. Atsakovas yra artimai susijęs su skolininku V. U., buvo jo atstovas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai veikia skolininko interesais, tuo pažeisdamas kreditorių interesus. 11.6. Tai, kad atsakovas nesiekia prievolės įvykdymo ir piktnaudžiauja savo teise, patvirtina paties atsakovo veiksmai visiÅ¡kai nesiekiant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, o tik atidedant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo terminÄ .

Taikos sutartimi iÅ¡ esmės Å¡alys pakeitė buvusias hipotekos nustatytas sÄ lygas, nes pakeitė skolos grÄ Å¾inimo terminÄ , padidino palÅ«kanas. Å ios aplinkybės tampa naujo sandorio dalimi, o tai jau tiesiogiai pažeidžia kreditorių teises. Atsakovas su skolininku gali susitarti dėl įvairių sÄ lygų, tačiau visų pirma privalo elgtis sÄ Å¾iningai, nepažeisti kreditorių teisių. Å iuo atveju kreditoriams galioja tik pirminiai susitarimai su hipotekos turėtoju, o visi pakeitimai gali galioti tik tiek, kiek nepažeidžia kreditorių interesų. 11.7.

Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pasisakė dėl visų byloje keliamų reikalavimų ir juos pagrindė, todėl apeliacinis skundas ir jame iÅ¡dėstyti motyvai neduoda teisinio pagrindo naikinti šį sprendimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto praÅ¡ymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovų E. V., D. G., UAB (duomenys neskelbtini) ŽŪKB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinys dėl leidimo vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Apeliantas, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, neteisingai nustatė ir vertino reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes, įrodinėjimo dalykÄ , netinkamai įvertino surinktus Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingus įrodymus, visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyręs visų bylos aplinkybių padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat nesivadovavo Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti aktualia kasacinio teismo praktika.

17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, jo motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde atsakovo nurodytų argumentų.

Dėl trečiojo asmens pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų 18. 2021 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas trečiojo asmens V. U. 2021 m. vasario 17 d. atsiliepimas į pateiktÄ ieÅ¡kovo atsiliepimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Ä®statyme nėra numatyta galimybė pateikti raÅ¡ytinus paaiÅ¡kinimus dėl atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytų aplinkybių.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti teismui pateiktus trečiojo asmens V. U. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (t. y. atsiliepimÄ Ä¯ pateiktÄ ieÅ¡kovo atsiliepimÄ ). Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo) 19. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimÄ ne hipotekos kreditoriui iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto skolininko turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

20. Apeliantas apeliaciniame skunde, kvestionuodamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, teigia, kad teismas, leisdamas ieÅ¡kovams nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovui įkeistÄ turtÄ , pažeidė atsakovo kaip hipotekos kreditoriaus interesus. Nurodo, jog teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ ir leisdamas ieÅ¡kovams nukreipti skolininko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų pasirinktus atsakovui įkeisto turto objektus, neteisingai taikė CPK 747 straipsnio nuostatas, taip pat hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kurios hipotekos kreditoriui suteikia prioritetinę padėtį kitų kreditorių atžvilgiu.

21. Pažymėtina, jog pagal hipotekÄ reglamentuojančias teisės normas hipotekos kreditoriui prieÅ¡ kitus kreditorius suteikiama privilegijuota padėtis, kai siekiama priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto. CPK 747 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iÅ¡ieÅ¡kodamas iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raÅ¡tu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siÅ«lydamas duoti sutikimÄ , kad bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto.

CPK 747 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo raÅ¡ytinio sutikimo dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima. Taigi, CPK 747 straipsnis nustato sÄ lygÄ , kurios reikia laikytis, kad bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ hipoteka apsunkinto skolininko turto – bÅ«tina gauti hipotekos kreditoriaus sutikimÄ .

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 747 straipsnio nuostatos, jog vykdyti išieškojimo iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučių. Nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise. Bet kuri civilinė teisė gali būti ginama, jeigu subjektas nepažeidžia civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principų.

Vieno skolininko kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Privilegijuoto kreditoriaus teisės negali bÅ«ti saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003; 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017 16 punktÄ ). Taigi, nors kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu, yra privilegijuotas kreditorius ir atitinkamai Å¡i teisė suponuoja galimybę nesutikti, kad iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu jam įkeisto turto bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma kito kreditoriaus naudai, tačiau Å¡i jo, kaip įkaito turėtojo, teisė nėra absoliuti, kito kreditoriaus ji gali bÅ«ti nuginčijama.

23. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų reikalavimas atsakovui dėl leidimo vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo iÅ¡ esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovo sutikimas delsti iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ Ä¯rodo, jog atsakovas nesilaiko atidumo, protingumo, rÅ«pestingumo principų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad hipotekos kreditorius piktnaudžiauja savo teise. Nurodė, jog atsakovas yra nesÄ Å¾iningas kreditorių atžvilgiu, nes yra suinteresuotas, kad skolininkas galėtų disponuoti turtu netrukdomai, akivaizdžiai veikia skolininko interesais.

Teigė, jog hipotekos kreditoriaus reikalavimai bus užtikrinti iš žemės sklypo su pastatais (duomenys neskelbtini) vertės, kuri yra dvigubai didesnė negu kreditinis reikalavimas. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog CPK 747 straipsnio 3 dalis nenumato teisės ginčyti hipotekos kreditoriaus nesutikimo. Pažymėjo, jog turtas buvo įkeistas nuo 2013 metų, šie duomenys buvo vieši, ieškovai nebuvo atsargūs ir neužsitikrino savo reikalavimų, atsakovas nėra pirminis kreditorius ir atsako tik už savo veiksmus.

Teigė, kad, ieškinį patenkinus, būtų pažeistos atsakovo teisės, nes nėra garantijų, kad skolai padengti užteks ieškinyje nurodyto turto.

24. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, leisdamas vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ dalies skolininko V. U. 2013 m. rugsėjo 20 d. sutartinės hipotekos sandoriu įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo.

25. Apeliantas nesutinka ir laiko nepagristomis teismo iÅ¡vadas, kad atsakovas nesiekia hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo ir neduodamas sutikimo nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovams į hipoteka apsunkintÄ turtÄ piktnaudžiauja savo teise. Nurodo, kad jis ir trečiasis asmuo realizavo savo teisę į taikų vykdymo procesÄ , sudarydami taikos sutartį. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo neteisėtÄ neveikimÄ , dominavimÄ prioritetine hipotekos kreditoriaus padėtimi. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai, įskaitant taikos sutartį, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra aktyvus ir lankstus vykdymo proceso dalyvis, bendradarbiaujantis su trečiuoju asmeniu (skolininku), kitais skolininko kreditoriais.

26. Kreditorius, kurio reikalavimas nėra užtikrintas, siekdamas nuginčyti privilegijuoto kreditoriaus nesutikimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ jo naudai iÅ¡ įkeisto turto nebus pažeisti privilegijuoto kreditoriaus teisės ir interesai ir kad pastarasis, nesutikdamas su iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017, 19 punktas).

27. Nei įstatymas, nei teismų praktika nepateikia baigtinio piktnaudžiavimo hipotekos kreditoriaus nesutikimo su iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ įkeisto turto teise atvejų sÄ raÅ¡o – dėl to, ar minėta teise konkrečiu atveju yra piktnaudžiaujama, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

28. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad AB Šiaulių bankas ir V. U. 2013 m. rugpjūčio 29 d. sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu V. U. buvo suteiktas kreditas. Įsipareigojimų bankui įvykdymas buvo užtikrintas V. U. priklausančio turto hipoteka (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), bendra įkeičiamų daiktų vertė šalių susitarimu – 104 263,20 Eur (360 000 Lt), užtikrintos prievolės dydis – 55 027 Eur (190 000 Lt), maksimali hipoteka, kuria užtikrinta netesybų ir nuostolių atlyginimo suma – 16 508 Eur (57 000 Lt).

Kreditas bankui turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., tačiau, V. U. sutartinių įsipareigojimų nevykdant, bankas 2017 m. lapkričio 18 d. kreditavimo sutartį nutraukė ir kreipėsi dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo. (duomenys neskelbtini) notarų biuras 2018 m. vasario 13 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko V. U. 33 592,26 Eur, sutartines metines palÅ«kanas (kintama palÅ«kanų norma), apskaičiuojamas kaip 6 mėnesių trukmės VILIBOR reikÅ¡mės ir fiksuotos banko maržos – 4,00 proc. metinių palÅ«kanų suma, bet ne mažesnė nei 6,50 proc. metinių palÅ«kanų, t. y. nuo 29 403,51 Eur, skaičiuojamas nuo praÅ¡ymo dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo įregistravimo notarų biure dienos (2018 m. sausio 15 d.) iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo dienos, ir 5 dydžio metines palÅ«kanas nuo visos nesumokėtos sumos, skaičiuojamas nuo praÅ¡ymo dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo įregistravimo notarų biure dienos (2018 m. sausio 15 d.) iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo dienos.

Vykdomasis įrašas 2018 m. balandžio 16 d. perduotas vykdyti antstoliui V. D..

29. IÅ¡ į bylÄ pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, jog, antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus, AB Å iaulių bankas 2018 m. gegužės 24 d. kreipėsi dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kadangi svarstomas klausimas dėl skolos pardavimo. 2018 m. gegužės 29 d. Patvarkymu atidėti atskirus vykdymo veiksmus antstolis sustabdė vykdomÄ jÄ bylÄ ir tęsė vykdymo veiksmus, susijusius su vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimu. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 57 l.). 2019 m. kovo 21 d. antstolio patvarkymu iÅ¡ieÅ¡kotojas AB Å iaulių bankas pakeista į jo teisių perėmėjÄ R.

J. pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 124–127, 144 l.). 2019 m. kovo 29 d. antstolis kreipėsi į hipotekos turėtojÄ atsakovÄ su praÅ¡ymu duoti leidimÄ realizuoti įkeistÄ skolininko turtÄ ir tenkinti ne hipotekos kreditorių, prisidėjusių prie iÅ¡ieÅ¡kojimo, reikalavimus. Atsakovas antstolį informavo, kad tokio sutikimo neduoda (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 162–163,165 l.). 2019 m. balandžio 19 d. antstolis V. D. patvarkymu vykdomÄ jÄ bylÄ užbaigė ir vykdomÄ jį įraÅ¡Ä grÄ Å¾ino iÅ¡ieÅ¡kotojui (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 166 l.).

30. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog patvarkymo pagal R. J. skundÄ dalis dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo įraÅ¡o grÄ Å¾inimo iÅ¡ieÅ¡kotojui Å iaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-598-440/2019 buvo panaikinta. Atsakovas vykdomojo įraÅ¡o vykdyti antstoliui V. D. nebepateikė (remiantis atsakovo paaiÅ¡kinimu dėl konfliktinės situacijos su antstoliu). Atsakovas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į antstolę E. R., vėliau į antstolį A. B., vykdymo proceso metu Å¡alys sudarė taikos sutartį, jÄ Å iaulių apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino (civilinė byla Nr. 2VP-11287-1003/2020). Remdamasis pirmiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju konstatuoti, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nėra pagrindo.

31. Apeliantas, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, nurodo, kad jis ir trečiasis asmuo realizavo savo teisę į taikų vykdymo procesÄ , sudarydami taikos sutartį. Teismas turėjo vadovautis įsiteisėjusia Å iaulių apylinkės teismo nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo ir atsižvelgti į tai, kad pagal Å¡alių sudarytos taikos sutarties sÄ lygas prievolės įvykdymo terminas yra 2040 m. gruodžio 31 d., prievolės įvykdymo terminas nėra pasibaigęs ir nėra jokių prielaidų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui. Teigia, kad teismas neteisingai aiÅ¡kina tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos taikos sutarties vykdymo procese tikslus ir turinį.

32. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, jog tai, kad atsakovas nesiekia prievolės įvykdymo ir piktnaudžiauja savo teise, patvirtina paties atsakovo veiksmai visiÅ¡kai nesiekiant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, o tik atidedant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo terminÄ . Skolininkas V. U. nemokėjo nei kredito, nei palÅ«kanų jų grÄ Å¾inimo grafikuose nustatytais terminais. Atsakovui yra žinoma skolininko V. U. turtinė padėtis, tai, kad įkeistas visas likęs V. U. turtas, o kreditorių yra daug daugiau, tai reiÅ¡kia, kad hipotekos kreditorius žinodamas apie kitų kreditorių pretenzijas savo teisių įgyvendinimÄ privalėjo vykdyti nedelsiant. Atsakovas yra nesÄ Å¾iningas kreditorių atžvilgiu, nes yra suinteresuotas, kad skolininkas V. U. galėtų disponuoti turtu netrukdomai, eliminuodamas įsipareigojimų vykdymÄ kitiems kreditoriams. Pažymi, jog atsakovo teisės nebus pažeidžiamos, nes jam lieka dvigubai didesnės vertės turto, negu yra kreditinis reikalavimas.

33. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta (iÅ¡ vykdomųjų bylų medžiagos, antstolio pateiktos informacijos), jog iÅ¡ skolininko V. U. yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas kreditoriams: ŽŪKB (duomenys neskelbtini) pagal Plungės apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡koma suma 2019 m. lapkričio 21 d. yra 4 358,72 Eur skola, 901,69 Eur palÅ«kanos ir 729,22 Eur vykdymo iÅ¡laidos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); E. V. pagal Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡koma suma 2019 m. lapkričio 21 d. yra 23 799,00 Eur skola, 4 032,50 Eur palÅ«kanos ir 2 053,85 Eur vykdymo iÅ¡laidos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));

D. G. pagal Plungės apylinkės teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡koma suma 2019 m. lapkričio 21 d. yra 6 987,00 Eur skola, 794,74 Eur palÅ«kanos ir 975,59 Eur vykdymo iÅ¡laidos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡koma suma 2019 m. lapkričio 21 d. yra 11 801,03 Eur skola, 2 780,93 Eur palÅ«kanos ir 1 454,82 Eur vykdymo iÅ¡laidos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

34. Minėta, kad vykdymo proceso metu tarp skolininko ir kreditoriaus (hipotekos turėtojo) sudaryta taikos sutartis. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos atliktu situacijos vertinimu, jog Å¡alys yra laisvos susitarti dėl tarpusavio prievolių, tačiau tokios taikos sutarties sÄ lygos, jog 43 243,26 Eur prievolės įvykdymo terminas bus 2040 m. gruodžio 31 d., o skolininkas iki to laiko mokės sutartas palÅ«kanas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nesiekia prievolės įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nustatytos aplinkybės sudaro prielaidas atsakovo veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimÄ nesutikimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto teise.

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 4.170 straipsnio 3 dalyje numatyta hipotekos turėtojo teisė pirmiau už kitus skolininko kreditorius užsitikrinti reikalavimÄ nėra absoliuti, t. y. ji neturi pažeisti kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, jog kreditoriaus delsimas iÅ¡siieÅ¡koti gali turėti įtakos įkeitimu apsaugoto reikalavimo dydžiui.

36. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vienas iÅ¡ esminių kriterijų sprendžiant, ar privilegijuotas kreditorius, nesutikdamas su iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise pažeisdamas teisėtus kreditoriaus, kurio reikalavimas neužtikrintas įkeitimu, interesus, yra įkeisto turto vertė ir jos santykis su įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, jei hipotekos kreditoriaus teisių apsauga neadekvati prievolės dydžiui ir yra aiÅ¡ki galimybė gauti iÅ¡ to paties turto patenkinimÄ ir kitam, ne hipotekos kreditoriui, yra pagrindas spręsti, jog nesutikimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto teise yra piktnaudžiaujama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003).

37. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditoriaus piktnaudžiavimo teise klausimas kiekvienoje byloje teismo yra vertintinas individualiai ir vien įkeisto turto vertės santykiu su įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo dydžiu Å¡is vertinimas nėra apribotas. Tokia iÅ¡vada darytina, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia kaina vykdymo proceso metu bus realizuotas ginčo turtas, taip pat ar bus norinčių šį turtÄ Ä¯gyti nepaisant apsunkinimo hipoteka (hipotekos kreditoriui neprisidėjus prie iÅ¡ieÅ¡kojimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-823/2019).

38. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentams, kuriais kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl hipoteka užtikrinto turto vertės. Apeliantas teigia, kad teismas, tenkindamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ leisti vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, nepasisakė, kokiu pagrindu ieÅ¡kovams leidžiama nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jų pasirinktus žemės sklypus, o atsakovui paliekamas kaip užstatas žemės sklypas ir pastatai (tvartas ir daržinė). Teismas ginčijamame sprendime nepasisakė, kodėl Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje turto vertės yra teisingos, o kituose dokumentuose neteisingos. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog turtas už Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytÄ kainÄ galėtų bÅ«ti realizuotas.

39. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad byloje nėra duomenų apie viso hipoteka užtikrinto turto vertę, ieÅ¡kovai pateikė tik dalies turto įvertinimÄ dabartinėmis rinkos kainomis, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų apie vertes, hipoteka užtikrinto viso turto vertė (98 470,81 Eur) yra didesnė nei skola atsakovui.

40. Minėta, jog ieškovai reiškia ieškinį dėl dalies hipoteka užtikrinto turto realizavimo be hipotekos kreditoriaus sutikimo, t. y. dėl 1,8100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,9623 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,5741 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,4440 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,0520 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4908 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodo, jog atsakovo interesai bus užtikrinti iš likusio įkeisto turto – 11,6992 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog atsakovo interesai bus užtikrinti iš likusio įkeisto turto – 11,6992 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

41. Iš sutartinės hipotekos sandorio matyti, jog 2013 m. rugsėjo 20 d. šalių susitarimu buvo nustatyta bendra įkeičiamų daiktų vertė – 104 263,20 Eur (360 000 Lt), iš kurios nekilnojamojo turto vertė 98 470,81 Eur ((340 000 Lt) (20 000 Lt įvertintas srutovežis)), ieškovų nurodyti pastatai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įvertinti 55 027,81 Eur (28 382,76 Eur – žemės sklypas, 1 448,11 Eur – daržinė, 25 196,94 Eur tvartas) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1–6 l.).

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 24 d. antstolis V. D. turto areÅ¡to aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areÅ¡tavo įkeistÄ turtÄ , kurį įvertino 150 700 Eur, ieÅ¡kovų nurodyti pastatai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įvertinti 71 900 Eur: 38 000 Eur – žemės sklypas, 1 900 Eur – daržinė ir 32 000 Eur – tvartas. IÅ¡ antstolės E. R. 2020 m. sausio 3 d. turto areÅ¡to akto matyti, jog nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 94 800 Eur, iÅ¡ jo žemės sklypas su pastatais (duomenys neskelbtini) – 45 500 Eur.

43. Pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-11287-1003/20250 esančius duomenis, V. U. skola 2020 m. rugsėjo 22 d. yra 43 243,26 Eur (su palūkanomis). Šalys susitarė, kad bendra įkeičiamų daiktų vertė yra 54 905,00 Eur, ieškovų nurodyto žemės sklypo su pastatais ((duomenys neskelbtini) – 21 016,00 Eur (žemės sklypas – 17 900 Eur; daržinė – 386 Eur; tvartas – 2 730 Eur).

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovų atstovas pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti V. U. leisti turto vertintojui apžiÅ«rėti ir įvertinti nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog, iÅ¡kilus prieÅ¡taravimų dėl Å¡io nekilnojamojo turto vertės, ieÅ¡kovai nori pateikti turto vertinimÄ , o to padaryti be apžiÅ«ros nėra įmanoma. Atsakovas su praÅ¡ymu nesutiko, nurodė, jog ieÅ¡kovai įrodymus dėl turto vertės galėjo pateikti kartu su ieÅ¡kiniu. Trečiojo asmens atstovas praÅ¡ymÄ palaikė, nurodė, jog realiÄ turto vertę bÅ«tina nustatyti.

Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi įpareigojo V. U. leisti iÅ¡ anksto Å¡alių suderintu laiku turto vertintojui apžiÅ«rėti nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) t. y. tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 11,6992 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio, įvykusio 2020 m. liepos 7 d., metu bylÄ nagrinėjanti teisėja nurodė, jog esminis klausimas yra turto vertė. IeÅ¡kovo atstovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ ir sudaryti ieÅ¡kovams galimybę atlikti turto vertinimÄ ir pateikti turto vertinimo atskaitÄ Å¡alims susipažinti (t. y. kad teismas vadovaudamasis CPK 199 straipsnio nuostatomis iÅ¡duotų teismo liudijimÄ tam, kad bÅ«tų galima atlikti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) vertinimÄ , nustatyti, kokia yra reali turto rinkos vertė, ir įvertinti, ar pakanka turto pagal esamÄ reikalavimÄ ) (2020 m. liepos 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 2 val. 10 min. 48 sek.–2 val. 13 min. 24 sek.).

BylÄ nagrinėjanti teisėja nurodė, jog kadangi Å¡alys turi teisę teikti įrodymus, iÅ¡klausius proceso dalyvių nuomones, matyti, jog klausimas dėl vertės yra aktualus ir kiekviena Å¡alis pasilieka prie savo nuomonės apie vertes, bendro sutarimo nėra. Nusprendė bylos nagrinėjimÄ atidėti ir sudaryti galimybę ieÅ¡kovams pateikti duomenis apie turto – 11,6992 ha žemės sklypo ir dviejų pastatų – vertę. Pažymėjo, kad kiti proceso dalyviai taip pat gali pasinaudoti tokia teise ir pateikti teismui savo turto vertinimÄ (2020 m. liepos 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 2 val. 16 min. 46 sek.). 45. 2020 m. rugsėjo 14 d.

į bylÄ pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 20 d. parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos matyti, jog bendra ieÅ¡kovų nurodytų pastatų ir žemės sklypo turto rinkos vertė – 67 400 Eur: žemės sklypo vertė – 61 700,00 Eur, daržinės – 700,00 Eur ir tvarto – 5 000,00 Eur. Atsakovas įrodymų dėl hipoteka užtikrinto turto vertės neteikė, Nekilnojamojo turto ataskaitos iÅ¡vadų neginčijo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kadangi bendra Å¡io turto rinkos vertė yra 67 400 Eur, todėl yra galimybė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kito hipoteka užtikrinto turto.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis, kadangi Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenys nėra ginčijami, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.

46. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, Å¡alių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus ir iÅ¡klausęs teismo posėdžių garso įraÅ¡us neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog hipoteka savo apimtimi neproporcinga hipotekos kreditoriaus reikalavimui, todėl yra pagrindas panaikinti hipotekÄ daliai skolininko turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas kitų kreditorių reikalavimų iÅ¡ieÅ¡kojimas.

47. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo bÅ«tų vertinamos skunde iÅ¡vardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios iÅ¡vados nei ginčijamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, taip pat teigti, jog nebuvo vertinamos ginčui reikÅ¡mingos aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai teikia pirmenybę savo pozicijai, tačiau to nepakanka paneigti teismo iÅ¡vadoms, pagrįstoms visumos byloje esančių įrodymų vertinimu dėl bylos faktų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais.

48. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų, taigi atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys tenkintas, paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 50. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, teigia, kad jis neatitinka byloje pateiktų duomenų. Apelianto nuomone, ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo turėjo bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai, kadangi pateikti iÅ¡laidų apskaičiavimai įrodo, kad ne visos iÅ¡laidos patirtos nagrinėjamoje byloje (Nr. e2-161-225/2020).

Nurodo, kad ieškovų atstovo pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyta – ieškinio ruošimas (Plungės teismui ir Šiauliams) 1 500 Eur. Teigia, jog teismas turėjo sumažinti bylinėjimosi išlaidas suma, kuri ieškovų buvo patirta kreipiantis į kitus teismus.

51. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

52. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ , yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. įvertinama, kad Å¡iems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylÄ laimėjusi Å¡alis patyrė atstovavimo civiliniame procese iÅ¡laidas ir įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad tokiais atvejais iÅ¡laidos suprantamos kaip iÅ¡leistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

53. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui, turto vertinimui ir advokato atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nusprendė priteisti iš atsakovo R. J. bylinėjimosi išlaidas: 1 938,35 Eur E. V.; 611,26 Eur D. G.; 618,37 Eur UAB (duomenys neskelbtini) 507,02 Eur ŽŪKB (duomenys neskelbtini).

54. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovai pareikšdami ieškinį sumokėjo žyminį mokestį: E. V. – 38,35 Eur; D. G. – 11,26 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 18,37 Eur; ŽŪKB (duomenys neskelbtini) – 7,02 Eur.

55. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 7 d. ieškovų atstovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, jog ieškovai patyrė 2 700,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurias sudaro: įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui – 200,00 Eur; ieškinio ruošimas (Plungės teismui ir Šiauliams) – 1 500,00 Eur; pakartotiniai paklausimai, susipažinimas su vykdomosiomis bylomis – 300,00 Eur; atstovavimas teisme – 700,00 Eur. Šios išlaidos pagrįstos byloje pateiktais dokumentais: E. V. – 1 000,00 Eur; D. G. – 600,00 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 600,00 Eur; ŽŪKB (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur.

56. Nustatyta, jog ieÅ¡kovas E. V. taip pat patyrė kitų su byla susijusių iÅ¡laidų t. y. 900,00 Eur už Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ . Å ios iÅ¡laidos pagrįstos byloje pateiktu įrodymu (2020 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini)).

57. Pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktÄ rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje. Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs Å¡alies Å«kio VDU yra aktualus nustatant atlygintinÄ atstovavimo iÅ¡laidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datÄ ), t. y. kada realiai buvo patirtos iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

58. Vadovaujantis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais, nustatyta, jog užmokesčio už advokato teisines paslaugas rengiant ieÅ¡kinį maksimalus dydis gali bÅ«ti 3 222,50 Eur (Rekomendacijų 8.2 punktas (2,5) x vidutinis mėnesinis bruto – 1 289). Ä®vertinus pirmiau nustatytas aplinkybes ir Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius rekomenduojamus priteisti dydžius už advokato teisinę pagalbÄ , konstatuotina, jog apelianto ginčijamos ieÅ¡kovų patirtos 1 500,00 Eur iÅ¡laidos rengiant ieÅ¡kinį nevirÅ¡ija rekomenduojamo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieÅ¡kovų atstovo praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nurodyta aplinkybė „ieÅ¡kinio ruoÅ¡imas (Plungės teismui ir Å iauliams)“ laikytina raÅ¡ymo apsirikimu, kadangi visos anksčiau aptartos iÅ¡laidos buvo patirtos Plungės apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos ir aptartos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovams priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimÄ atliko teisingai. Dėl bylos procesinės baigties 60. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedÅ«ras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp Å¡alių kilęs ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai, teismo sprendimo iÅ¡vados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma.

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 61. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovui jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , kuriuo apeliacinis skundas atmestas, ieÅ¡kovo E. V. praÅ¡ymas dėl 600,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iÅ¡ atsakovo yra tenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R. J. ieÅ¡kovui E. V. 600,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų, 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas