4e86e0fc-9c31-4793-9ac6-fd7cde5f0abe · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-3201-859/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36347-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, supaprastinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorės JÅ«ratės Semėnienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pateiktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , kurioje O.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : O. S. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 21.00 val. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.64 promilės girtumas) (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė savo sugyventinei V.

M. į deÅ¡inį Å¡onÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Atsakomybė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis O. S. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad kartu su sugyventine gyvena pastarajai priklausančiame bute. 2019 m. rugpjūčio 24 d. buvo namuose ir vartojo alkoholį. V. M. su vaiku buvo iÅ¡važiavusi su draugais. Jis jos laukė, buvo supykęs, kad taip ilgai negrįžta. Apie 21 val. išėjęs pasitikti sugyventinės, kieme pamatė, kad automobilyje, kurio nei markės, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo, sėdi V.

M. su draugais: V. ir V. Jis buvo labai supykęs, todėl atidaręs automobilio dureles pradėjo konfliktuoti ir nesusivaldęs deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė sugyventinei du smÅ«gius į Å¡onÄ . Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, žada sugyventinės atsipraÅ¡yti (b. l. 82-83) Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina Å¡ie duomenys: - BIRT žiÅ«ryklės duomenimis 2019 m. rugpjūčio 24 d., 20.41 val. užregistruotas nukentėjusiosios praneÅ¡imas, kad įtaria, jog neblaivus sugyventinis iÅ¡daužė visus buto langus.

Papildomoje informacijoje apie įvykį nurodyta, kad O. S. smurtavo prieÅ¡ savo sugyventinę V. M., mušė kumščiais, trenkė du kartus per deÅ¡inį Å¡onÄ , smurtas įvyko moters draugo automobilyje (b. l. 22); - pareiÅ¡kimas apie padaryta nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios V. M. apklausa, kurios metu ji parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 21 val., jos sugyventinis O. S., pamatęs, kad ji sėdi draugo automobilyje, pribėgęs atidarė dureles ir pradėjo jÄ kumščiais muÅ¡ti.

Ji sėdėjo ant galinės sėdynės, sugyventinis kumščiu jai stipriai sudavė du smÅ«gius į deÅ¡inį Å¡onÄ , ji juto fizinį skausmÄ . Sugyventinis ir anksčiau prieÅ¡ jÄ yra smurtavęs, ji jo bijo, nes kai bÅ«na girtas tampa labai agresyvus. SmurtÄ patiria nuolatos ir be jokios priežasties (b. l. 1-2); - liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. paskambinusi pažįstama V. M., paprašė jÄ parvežti iÅ¡ darbo į namus. Jis kartu su draugu, nuvežė V.

M. prie namų ir jie visi kurį laikÄ sėdėjo automobilyje, tada pamatė ateinantį O. S.. V. M. sėdėjo automobilio gale, ji su O. S. pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, O. S. bandė V. M. iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio. Jis negali pasakyti ar O. S. sudavė smÅ«gius V. M., ar ne, nes to nematė. Po Å¡io įvykio O. S. išėjo, netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai (b. l. 38-39); - liudytojo E. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019 m rugpjūčio 24 d. dirbo pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ grafikÄ kartu su vyriausiuoju patruliu N. P., kai buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini), balkone iÅ¡daužyti langų stiklai.

Nuvykus nurodytu adresu lauke juos pasitiko pranešėja, kuri paaiÅ¡kino, kad jai sėdint automobilyje sugyventinis sudavė jai du smÅ«gius kumščiu į deÅ¡inį Å¡onÄ . Matėsi, kad moteris buvo susijaudinusi, iÅ¡sigandusi, ji verkė. Moteris nurodė, kad sugyventinis Å¡iuo metu yra bute, jiems nuėjus į butÄ moteris paaiÅ¡kino visas įvykio aplinkybes (b.l. 43-44); - liudytojo N. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki liudytojo E. U. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 48-49); - Daiktų apžiÅ«ros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiÅ«rėta kompaktinė plokÅ¡telė su vaizdo įraÅ¡u.

Ä®raÅ¡e matyti kaip moteris ant žaislo parodo, kaip jai sugyventinis deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė du smÅ«gius į deÅ¡inį Å¡onÄ (b. l. 23-26); - Daiktu apžiÅ«ros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiÅ«rėta kompaktinė plokÅ¡telė su dviem garso įraÅ¡ais. IÅ¡ vieno įraÅ¡o failo matyti, kad moteris kvietė policijÄ dėl iÅ¡daužtų stiklų bute ((duomenys neskelbtini)). IÅ¡ kito failo matyti, kad vyras informuoja BPC, jog prieÅ¡ pirmame įraÅ¡e minėtÄ moterį yra smurtaujama, vyras pateikia tÄ patį adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-60); - alkotesterio duomenimis, kad O.

S. 2019 m. rugpjūčio 24 d. 22.21 val. nustatytas 1,64 promilių girtumas (b. l. 75). Dėl veikos kvalifikavimo. BK 140 straipsnis nustato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokios veikos padaromos žmogų muÅ¡ant ar kitaip smurtaujant (straipsnio 1 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtina atsakomybę už aptartus veiksmus, kai pasekmės kyla smurtautojo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo svarbu ir tai, BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kasacinis teismas, apžvelgęs Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijÄ , atitinkamai pažymėjo:

1) nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi Å¡eimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į Å¡ių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimÄ , savanoriÅ¡kus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimÄ vieno kitam), emocinį prieraiÅ¡umÄ ir panaÅ¡ius tarpusavio ryÅ¡ius (pagarbÄ , pagalbÄ , supratimÄ ir kt.), kaltininko požiÅ«rį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016). Vien tik tai, kad bendrai gyvenusių asmenų partnerystė neįregistruota, netrukdo pripažinti nukentėjusį asmenį kaltininko (su kuriuo Å¡is asmuo gyveno) Å¡eimos nariu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-615/2004, 2K-401/2012, 2K-327/2013);

2) Å¡eimos egzistavimÄ lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimÄ , ar yra Å¡eima, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryÅ¡ius (pvz. EŽTT bylos: Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004). Aptarti duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, todėl laikytini įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys), kuriuos iÅ¡tyręs ir įvertinęs teismas sprendžia, kad O.

S. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes jis 2019 m. rugpjūčio 24 d. žodinio konflikto metu, tyčia du kartus deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė savo sugyventinei V. M. į deÅ¡inį Å¡onÄ , tokiais savo veiksmais sukeldamas savo sugyventinei, kuri yra Å¡eimos narys (BPK 38 straipsnis), fizinį skausmÄ . Å ioje kaltinamojo padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl veika kvalifikuota teisingai. Dėl bausmės skyrimo. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį. O. S. padarė nesunkų nusikaltimÄ , veika padaryta tiesiogine tyčia, neteistas (b. l. 65), baustas administracine tvarka (b. l. 67-71), nedirbantis (b. l. 43), duomenų, kad O.

S. galėtų sirgti psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausyti tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms, nėra. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena O. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir viena sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir sprendžia, kad O.

S. skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu tačiau jÄ apribojanti, t. y. laisvės apribojimo bausmė, nustatant jos dydį mažesnį nei bausmės vidurkis, t. y. 9 mėnesių, kuris sumažintinas 1/3, nes baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 641 straipsnis), nustatant O. S. galutinę sumažintÄ 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus.

Atsižvelgiant į O. S. asmenybę, t. y. į tai, kad jis Å¡iuo metu nedirba, tikslinga jam skirti Å¡iuos įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per vienÄ mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamosjo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straispnio 6 dalies 3, 5 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės. PareiÅ¡kimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo prokurorė be laisvės apribojimo bausmės prašė skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose. Å i baudžiamojo poveikio priemonė reglamentuota BK 722 straipsnyje, kuris nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per teismo nustatytÄ terminÄ . Atsižvelgiant į kaltinamojo O. S. asmenybę, į tai, kad veika padaryta smurto artimoje aplinkoje sÄ lygomis, todėl pastarajam kartu su bausme ir nustatytu įpareigojimu skirtina ir BK 722 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant O. S. per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Dėl laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«to laiko įskaitymo.

Ikiteisminio tyrimo metu O. S. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. rugpjūčio 24 d. 21.10 val. (BPK 140 straipsnis), o iÅ¡ sulaikymo paleistas 2019 m. rugpjūčio 26 d., 16.52 val. (b. l. 77, 86). Laikinojo sulaikymo laikas (2 paros) yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtÄ bausmę (BK 66 straipsnio 2 dalis). Dėl kardomosios priemonės. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, O. S. taikyta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 88), naikintina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ž i a :

O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant O. S.:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2) neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, O. S. skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinį 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimÄ , įpareigojant O. S.:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2) neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 722 straipsniu, O. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi bÅ«ti įvykdytas per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. 21.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., 16.52 val., dvi dienas, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies „b“ punktas, 66 straipsnio 2 dalis). O. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. IÅ¡aiÅ¡kinti O.

S., kad:

1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2. vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3. nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4. Å¡aukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jus turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

3. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėjas Vladimir Berezovskij