4e86126a-742f-48d2-bb65-d551bd60fb10 · Vilniaus apygardos teismas

NuoraÅ¡as:    Administracinio nusižengimo byla        Nr. AN2-280-851/2018Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00136-2018-5    Procesinio sprendimo kategorijos:              19.20.; 21.11.10.; 21.11.11.                                                                                                                                 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2018 m. birželio 15 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rÅ«mų 2018-04-27 nutarties ir susipažinusi su administracinio nusižengimo byla, n u s t a t ė:             Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės2018 m. sausio 26 d.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK buvo gautas pareiÅ¡kėjo P. V. (toliau tekste ir – pareiÅ¡kėjas) 2018 m. sausio 22 d. pareiÅ¡kimas dėl A. Å . ir A. K. galimo savavaldžiavimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), buvo savavaliÅ¡kai atjungtas vanduo, ir tuo buvo sÄ moningai ir tyčia siekiama padaryti jam didžiulę žalÄ , buvo ignoruojami įstatymų reikalavimai imtis teisėtų veiksmų ar priemonių. Butas, kuriame jis gyvena, buvo statomas pagal UAB ,,Makgroup“ projektÄ , kurio pagrindu R.

K., kaip Å¡io pastato statytojui, buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas. R. K. kartu su kitais partneriais yra atsakinga už pastato statybos organizavimÄ ir vykdymÄ . 2017 m. liepos 14 d. jis R. K. pervedė 5000 Eur už vandenį, nuotekas ir galinio kiemo sutvarkymÄ , tačiau atvykęs prie savo buto 2018 m. sausio 11 d. pastebėjo, kad vandens rodiklis rodo nulį, kas reiÅ¡kia, kad iki jo kotedžo vanduo nepatenka. R. K. bei L. ir K. S. (R. K. partneriams) iÅ¡siuntė dėl to pretenzijÄ , tačiau iki skundo nagrinėjimo jokio atsakymo negavo.

Mano, kad vanduo jo kotedžui buvo užsuktas ir pakabinta spyna savavaliÅ¡kai. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo M. M. 2018 m. vasario 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nenustačius visų administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas), požymių. Nutarime akcentuota, kad tiriant įvykio aplinkybes dėl savavaliÅ¡ko vandens atjungimo pareiÅ¡kėjo bute Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatytas nei didelės žalos padarymas jo teisėms ar teisėtiems interesams, nei fizinės ar psichinės prievartos panaudojimas nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, kas galėtų užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, taip pat nebuvo nustatyta ANK 518 straipsnyje numatytos savavaldžiavimo sudėties požymių.

PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė dėl jo pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka, nes civilinio kodekso (toliau –CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma civilinio proceso tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį.Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu pareiÅ¡kėjas jį apskundė apylinkės teismui, praÅ¡ydamas panaikinti skundžiamÄ 2018 m. vasario 28 d. nutarimÄ ir patraukti kaltus asmenis administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį.

Skunde nurodė, kad tyrimo metu buvo gauti A. Å . ir A. K. parodymai dėl atsiskaitymo už vandens gręžinio įrengimÄ ir jo nuosavybės priklausymo, kurie akivaizdžiai yra prieÅ¡taringi, tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo tiriamos, ir priimant nutarimÄ buvo remtasi tik Å¡ių liudytojų žodiniais paaiÅ¡kinimais, o ne pareikalauta pateikti įrodymus.3.1. PareiÅ¡kėjo teigimu jis yra visiÅ¡kai įvykdęs Statybos projekto ir jungtinės veiklos sutarties (toliau – Sutartis) punktus dėl pagalbinių statinių/tinklų (vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklų) įrengimo ir Å¡ių tinklų dalinės nuosavybės nustatymo, t. y.

įnešęs 2.5. punkte nurodytÄ pinigų sumÄ už pastato, tuo pačiu ir pagalbinių statinių/tinklų, statybÄ , todėl vandens atjungimas jam, kaip ketvirtam partneriui, yra savavaliÅ¡kas veiksmas, suvaržantis teisę naudotis gręžiniu, net ir tarp partnerių neturint nustatytos gręžinio naudojimosi tvarkos.3.2. Nurodė, kad iki savavaliÅ¡ko vandens atjungimo joks civilinis ginčas tarp partnerių nebuvo sprendžiamas teismuose, o vandens gręžinio naudojimosi tvarkos nebuvimas ar nesikreipimas dėl jos į teismÄ , kaip nurodyta Institucijos skundžiamame nutarime, nesuteikia teisės vienam iÅ¡ parterių savavaliÅ¡kai atjungti vandenį ir taip pažeisti ketvirto partnerio sutarties pagrindu įgytÄ teisę į gręžinį ir tuo pačiu į teisę naudotis gręžiniu.

Jo manymu, gręžinio naudojimosi tvarka tik detalizuoja sutarties partnerių teises ir pareigas naudojantis gręžiniu, nustato eksploatavimo (pvz. įrangos atnaujinimo) ir finansines sÄ lygas, sankcijas už naudojimo tvarkos pažeidimus ir kitus dalykus, tačiau Å¡i tvarka nenustato ir nepanaikina partnerių teisės į gręžinį, kuri kyla iÅ¡ sutarties.3.3. Teigė, jog tyrimas atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nes jo metu nebuvo apklausti svarbÅ«s liudytojai, t. y. J. M. (trečias partneris), kuri bÅ«tų tyrimui pateikusi svarbios informacijos ir R.

K. (antras partneris) yra pastato statytojas. Be to, A. K. nepateikė įgaliojimo atstovauti R. K.. Neapklaustas UAB „Hidro sistemos“ įmonės, kuri darė gręžinį ir montavo įrangÄ , direktoriaus pavaduotojas T. G., apie kurį savo parodymuose mini A. K. ir kuris turi visus su gręžinio įrengimu susijusius dokumentus, todėl gali pateikti informacijÄ apie A. K. minėtas skolas. Tyrimo metu nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kas ir kada įjungė vandenį pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei, kÄ reiÅ¡kia A.

K. grasinančios žinutės pareiÅ¡kėjui apie vandens atjungimÄ , ar tik pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei savavaliÅ¡kai buvo atjungtas vanduo bei kitos svarbios aplinkybės.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018-04-27 nutartimi P. V. skundas netenkintas, ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. vasario 28 d. nutarimas.5. Savo sprendimÄ apylinkės teismas motyvavo tuo, kad pastatas, esantis adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir pareiÅ¡kėjo butas Nr. 2, priklauso keliems bendraturčiams ir pradėtas statyti sudarius 2016-08-08 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.

IÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad sutartyje tuo pačiu nėra iÅ¡spręsta eilė aspektų, t. y. dėl vandens gręžinio įrangos priežiÅ«ros, remonto darbų, atsiskaitymo už vandenį ir pan. PareiÅ¡kėjas pripažino, kad naudojimosi pagalbiniais statiniais ir tinklais (vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklais) tvarka nėra nustatyta, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo jis dar nesikreipė. 5.1. Teismas pažymėjo, jog savavaldžiavimo faktas negali bÅ«ti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikÅ¡tomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi bÅ«ti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.

Teismas sutiko su institucijos vertinimu, jog A. Å . ir A. K. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jų kaltę padarius savavaldžiavimÄ pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau bÅ«tinÄ Å¡io teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimÄ tyčia. Nurodė, jog vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiÅ¡kėjo interesų, neleidžia skundžiamÄ nutarimÄ naikinti kaip nepagrįstÄ ar neteisėtÄ , nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas, A. Å . ir A. K. buvo apklausti, buvo iÅ¡reikalauta su ginču susijusi medžiaga, pareigÅ«nai tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, kurių pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai nepaneigia.

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pakartotinai apklaustas pareiÅ¡kėjas ir iÅ¡klausytas institucijos atstovas. Esant Å¡ioms aplinkybėms apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad policijos tyrėjo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo keisti ar naikinti pagrindo nėra. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai6. 2018-05-22 Vilniaus apygardos teisme gautas pareiÅ¡kėjo skundas, kuriame jis praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rÅ«mų 2018-04-27 nutartį, patraukti A.

K. administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimÄ arba, nustačius, kad apylinkės teismas neatliko visų bÅ«tinų veiksmų sprendimui priimti, grÄ Å¾inti bylÄ teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Savo skundÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs skunde, adresuotame apylinkės teismui. PareiÅ¡kėjo teigimu, A. K. veiksmai pažeidžia jo nuosavybės teisę į gręžinį. Nurodo, jog A. K. užsuko vandenį, siekdamas atgauti tariamÄ skolÄ , su kuria jis (pareiÅ¡kėjas) nesutinka ir jÄ ginčija, tai yra tokiu bÅ«du A.

K. pasirinko savavaldžiavimÄ , nors dėl savo tariamos teisės galėjo kreiptis į teismÄ civilinio proceso nustatyta tvarka. Pažymi, kad naudojimosi gręžiniu tvarkos nustatymas bei ginčo sprendimas dėl tariamos skolos yra civilinės teisės objektas, o savavaliÅ¡kas vandens užsukimas, tai yra neteisėtas savo tariamos teisės įgyvendinimas, jau yra administracinės teisės objektas.7. 2018-05-31 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veikos skyriaus vyriausiojo tyrėjo atsiliepimas į pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriuo praÅ¡oma P. V. skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rÅ«mų 2018-04-27 rÅ«mų nutartį palikti nepakeistÄ .  III.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosPareiškėjo P. V. skundas atmestinas.

8. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, patikrino apelianto ginčytos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .9. Apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ ir palikdamas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018-02-28 nutarimÄ , ANK nuostatų nepažeidė.10. Apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo skundo argumentus tiek dėl apylinkės teismo neva neatliktų veiksmų, tiek įrodymų vertinimo ir padarytų iÅ¡vadų.

Å iame kontekste teismas pažymi, jog teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigÅ«no), priimančių baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismams nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

11. Atmesdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.12. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių yra susiformavę iÅ¡imtinai civiliniai teisiniai santykiai, sprendžiant ginÄÄ dėl nuosavybės teisės į vandens gręžinį sklype, esančiame Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini).

13. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas P. V. 2018 m. sausio 22 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK dėl A. Å . ir A. K. galimo savavaldžiavimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), buvo savavaliÅ¡kai atjungtas vanduo, nors jis dar 2017 m. liepos 14 d. R. K., atsakingai už pastato statybos organizavimÄ ir vykdymÄ , pervedė 5000 Eur už vandenį, nuotekas ir galinio kiemo sutvarkymÄ , tačiau atvykęs prie savo buto 2018 m. sausio 11 d. pastebėjo, kad vandens rodiklis rodo nulį, kas reiÅ¡kia, kad iki jo kotedžo vanduo nepatenka. 2018-01-22 jis pateikė pretenzijÄ L.

S., K. S., R. K. ir A. K. dėl užsitęsusių vieno dvibučio gyvenamojo namo ir pagalbinių statinių/tinklų (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų) statybos darbų sklype, esančiame Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Pretenzijoje nurodė, kad darbai vyko be privalomos specialisto kokybės kontrolės, nekokybiškai, nesilaikant projekto, be techninės priežiūros, kas pablogino jo (pareiškėjo) būsto kokybę. Iki šios dienos darbai nėra baigti 100%, nors 2016-08-08 Jungtinės veiklos partnerystės sutartyje numatytas jo (pareiškėjo) 45000 eurų dydžio piniginis įnašas pilnai sumokėtas dar 2017 metais, įskaitant ir 15000 eurų už žemę.

PareiÅ¡kėjo manymu, dėl to jam padaryta 24983,97 eurų dydžio žala. 14. 2018-02-19 apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad dviejų butų namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pastatytas Å«kio bÅ«du pagal 2016-08-08 pasiraÅ¡ytÄ jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Pagal sutartį namo statytojai yra Konstantinas ir L. S., ir jo (A. K.) sutuoktinė R. K.. Namas yra baigtas statyti ir nustatyta butų naudojimosi tvarka, kuri yra įregistruota registrų centre. Vandens gręžinio Å¡ulinys yra įrengtas L. ir K.

S. žemės sklypo dalyje, bÅ«tent jie užsakinėjo ir sudarė sutartį su rangovais, todėl gręžinys priklauso jiems. Jam leista naudotis Å¡iuo gręžiniu, už gręžinio įrengimÄ jis rangovams sumokėjo asmeniÅ¡kai, visi vandens prietaisai, esantys gręžinyje, prijungti prie jam priklausančio skaitliuko, todėl vienintelis moka už elektrÄ ir gręžiniu Å¡iuo metu naudojasi vienas.15. 2018-02-21 apklaustas liudytoju A. Å . patvirtino, kad dviejų butų namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pastatytas Å«kio bÅ«du pagal 2016-08-08 pasiraÅ¡ytÄ jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir yra padalintas dar į du butus.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teis priklauso jo uoÅ¡viams Konstantinui ir L. S.. Jis atstovavo ir atstovauja jų interesus dėl jų buto statybos, nes turi statybininko iÅ¡silavinimÄ ir ilgametę patirtį statybose. Gręžinio Å¡ulinys, esantis K. ir L. S. žemėje, Å¡iuo metu priklauso jiems. Visus darbus, susijusius su vandens gręžinio įrengimu ir įvadų privedimu prie kiekvieno buto, organizavo jis (A. Å .). Vandens gręžiniu buvo leista naudotis R. K. ir A. K., kaip vieniems iÅ¡ namo buto savininkų, turintiems namo statytojo statusÄ .

Jam žinoma, kad gręžinio įrangos darbus, susijusius su gręžinio įrangos pastatymu K. ir L. S. žemės sklype, apmokėjo A. K. savo lėšomis.16. IÅ¡ elektroninio susiraÅ¡inėjimo tarp ginčo Å¡alių matyti, kad A. K. nurodė, jog nepasiraÅ¡ys pareiÅ¡kėjo inicijuotos sutarties dėl naudojimosi vandens gręžiniu ir nuotekų tvarkos sudarymo ir vandens nebus tol, tol, kol pareiÅ¡kėjas nepadengs susidariusiÄ skolÄ už seniau atliktus darbus, gręžinio ir įrenginių įrengimÄ bei naudojimÄ si vandeniu ir nuotekomis.17.

Taigi kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, ginčas tarp Å¡alių kilo iÅ¡ sutartinių teisinių santykių dėl reiÅ¡kiamų abipusių pretenzijų. Å iame kontekste teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas, viena vertus, nurodo, kad A. K. dėl savo, pasak pareiÅ¡kėjo, tariamai pažeistų teisių nesikreipė į teismÄ civilinio proceso nustatyta tvarka, kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad pats pareiÅ¡kėjas P. V. savo galimai pažeistas teises į nuosavybę ar daikto valdymÄ , taip pat dėl jo manymu netinkamos atliktų darbų kokybės gintų civilinio proceso nustatyta tvarka (reikÅ¡tų vindikacinius ar negatorinius ieÅ¡kinius bei ginčytų sutarties sÄ lygas.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pasitelkus iÅ¡ pradžių BK, o po to ir ANK, kaip ultima ratio priemones, buvo siekiama apeiti iÅ¡imtinai civilinius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, kas formuojamoje teismų praktikoje nėra toleruotina.18. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal KonstitucijÄ savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ bet kuriuo bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti Å¡ių savininko teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ , kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobÅ«džio. Tai reiÅ¡kia, kad savininkas Å¡iÄ teisę gali naudoti prieÅ¡ visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iÅ¡ bet kurio pažeidėjo gali reikalauti paÅ¡alinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiÅ¡kia, kad Å¡i teisė negali bÅ«ti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimÄ , reiÅ¡kiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymÄ , laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi bÅ«ti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Å i Konstitucijos nuostata iÅ¡reikÅ¡ta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kuriÄ nuosavybės teisė yra iÅ¡imtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiÅ«ra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

Taigi iÅ¡imtinis Å¡ios daiktinės teisės pobÅ«dis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iÅ¡ Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį bÅ«tinumo ir proporcingumo reikalavimÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).19. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į teisės virÅ¡enybės principÄ , kuris reikalauja, kad visi bylininkai turėtų veiksmingÄ teisminės gynybos priemonę, kuria pasinaudoję galėtų apginti savo civilines teises (žr.

B?leÅ¡ and Others v. Czech Republic, No. 47273/99, § 49, ECHR 2002-IX). Teisė į teismÄ apima ne tik teisę inicijuoti procesÄ , bet ir teisę, kad teismas ginÄÄ iÅ¡spręstų (žr. Kutic v. Croatia, no. 48778/99, 1 March 2002, § 25, 32). Tiesa, Teismas taip pat pripažįsta tinkamo teisės į teismÄ Ä¯gyvendinimo svarbÄ ir, pavyzdžiui, yra nurodęs, kad formalių procesinių reikalavimų laikymasis yra skirtas užtikrinti tinkamÄ teisingumo administravimÄ ir dera su teisinio aiÅ¡kumo bei apibrėžtumo principu;

šios taisyklės ar jų taikymo būdas neturėtų užkirsti kelio bylininkams pasinaudoti prieinama gynybos priemone (žr. B?leš, § 49).

20. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas P. V. nurodo, jog gina nuo A. K. savo teises į vandens gręžinį kaip į savo nuosavybę.

21. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo bÅ«dais.

22. Formuojamoje teismų praktikoje tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieÅ¡kinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010). Vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė iÅ¡sireikalauti daiktÄ iÅ¡ kito asmens neteisėto valdymo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011). Vindikacijos ieÅ¡kinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiÅ¡kinimo, yra nurodęs, kad, reiÅ¡kiant vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ , ir turi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktÄ valdo atsakovas; daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natÅ«ra; bylos Å¡alių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-489/2007, Nr. 3K-3-40/2008, Nr. 3K-3-44/2009, Nr. 3K-3-367/2010).

Tai reiÅ¡kia, kad vindikaciniu ieÅ¡kiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktÄ ne savo valia ir daiktÄ be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.

23. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu ir kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ . Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis prarado daiktÄ , bei paneigti įstatyme įtvirtintÄ Ä¯gijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , tada jis gali atgauti savo daiktÄ natÅ«ra (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-452/2010, 3K-3-451/2015, 3K-3-282/2015 ir kt.). Toks ieÅ¡kinys yra susijęs su daikto iÅ¡reikalavimu iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, t. y. su siekiu gauti turtinę naudÄ . Todėl toks ieÅ¡kinys laikomas ieÅ¡kiniu dėl priteisimo, t. y. tokiu, kuriuo reiÅ¡kiamas turtinio pobÅ«džio reikalavimas.

24. Tuo atveju, kai ieškovas ieškiniu prašo tik pašalinti pažeidimus, susijusius su daikto, kuris jam priklauso nuosavybės teise ir kurį jis valdo, savininko teisėmis naudotis ir disponuoti turtu, reiškiamas taip vadinamas negatorinis ieškinys. Negatorinio ieškinio dalykas yra ne daiktas, o reikalavimo teisė pašalinti su daikto valdymo netekimu susijusius pažeidimus.

25. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-949/2001, Nr. 3K-3-407/2008, Nr. 3K-3-285/2010, Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

26. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-485/2008, Nr. 3K-3-63/2009 ir kt.).

27. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog civilinėje teisėje yra numatytas savigynos institutas – iÅ¡skirtinis civilinių teisių gynimo bÅ«das, kai asmuo dėl tikrai ar tariamai pažeistų teisių gynimo nesikreipia į teismÄ , bet savo nuožiÅ«ra taiko teisių gynimo priemones. Savigyna leidžiama tik CK nustatytais atvejais, ji gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iÅ¡ esmės pasunkėtų, taikomi savigynos bÅ«dai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobÅ«dį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (CK 1.139 straipsnis, 6.253 straipsnio 8 dalis).

Taigi, savigyna nėra savavaldžiavimas ir yra teisėta, kai atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus, taikantis savigynÄ asmuo prisiima rizikÄ dėl neteisėto savigynos priemonių panaudojimo. SavigynÄ numato CK 4.229 straipsnis, suteikiantis teisę teisėtam daikto valdytojui, turinčiam reikalavimo teisę į to daikto savininkÄ , sulaikyti tÄ daiktÄ tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Pagal CK 6.656 straipsnį rangovas turi teisę sulaikyti darbų rezultatÄ tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės, arba gali iÅ¡ieÅ¡koti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktÄ darbÄ iÅ¡ užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiÅ¡kai su juo neatsiskaitys.

CK 6.758 straipsnis suteikia įgaliotiniui, veikiančiam kaip įgaliotojo komerciniam atstovui, sulaikyti privalomus perduoti įgaliotojui daiktus, kol įgaliotojas su juo visiÅ¡kai atsiskaitys. Pasaugos sutarties atveju saugotojas turi teisę sulaikyti perduotÄ saugoti jam daiktÄ tol, kol pasaugos davėjas su juo neatsiskaitys (CK 6.840 straipsnis). Pagal CK 6.786 straipsnį komisionierius turi teisę sulaikyti turimus daiktus, kuriuos jis privalo perduoti komitentui ar jo nurodytam asmeniui, jeigu komitentas nevykdo savo prievolių komisionieriui.

Pagal vežimo sutartį vežėjas turi teisę sulaikyti jam perduotus krovinius ir bagaÅ¾Ä , kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis (CK 6.813 straipsnis). Tuo tarpu panaudos gavėjas neturi teisės sulaikyti jam perduoto saugoti daikto, iÅ¡skyrus atvejus, kai panaudos davėjo prievolė pasireiÅ¡kia dėl daikto iÅ¡saugojimo bÅ«tinų ir neatidėliotinų iÅ¡laidų kompensavimu (CK 6.640 straipsnis).

28. PrieÅ¡prieÅ¡inių prievolių vykdymo sustabdymas – taip pat vienas įstatyme leidžiamų savigynos bÅ«dų, jo taikymo pagrindai ir sÄ lygos apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymÄ , kai kreditorius nevykdo prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymÄ . Å io savigynos bÅ«do taikymas reglamentuojamas ir sutarčių teisės normų.

CK 6.207 straipsnyje įtvirtinta sutarties Å¡alių teisė sustabdyti sutarties vykdymÄ : jeigu Å¡alys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iÅ¡ jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymÄ tol, kol kita Å¡alis nepradės jos vykdyti; kai Å¡alys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitÄ , tai turinti sutartį įvykdyti vėliau Å¡alis gali sustabdyti vykdymÄ tol, kol kita Å¡alis neįvykdo savo prievolių; Å¡alys Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise turi naudotis sÄ Å¾iningai.

CK 6.208 straipsnio dalyje nustatyta galimybė taikyti savigynÄ , kai sutartis įvykdoma netinkamai: Å¡alis gali sustabdyti savo prievolių vykdymÄ tol, kol kita Å¡alis paÅ¡alina įvykdymo trÅ«kumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2015). Ar savigyna, kuriÄ taikė A. K., yra teisėta ir pagrįsta, taip pat galės nustatyti teismas, pvz. pagal pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį Å¡alių ginÄÄ spręsdamas civilinio proceso nustatyta tvarka.29. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teismo 2018-04-27 nutartis, kuria buvo netenkintas pareiÅ¡kėjo skundas, yra teisėta ir pagrįsta, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti Å¡iÄ nutartį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r ė: pareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ atmesti, ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rÅ«mų 2018-04-27 rÅ«mų nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                                                     Aiva Survilienė