4e85ca31-cd90-478c-a820-8ab6495dae27 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Audrius Saulėnas                                      Civilinė byla Nr. 2A-16-622/2012Teisėjas Petras Mineikis                                           Procesinio sprendimo kategorijos35.4.; 35.5.; 121.21. (S)                                                     KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Irma Čuchraj, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „Fishlita“ atstovei advokatei Dianai Kaunienei, atsakovo RAB „Suzorje“ direktoriui Aleksandrui Volkovui, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo RAB „Suzorje“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Fishlita“ ieÅ¡kinį atsakovui RAB „Suzorje“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi ieÅ¡kiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo RAB „Suzorje“ 19407,13 Lt skolÄ , 706,42 Lt delspinigius, 8,28 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2006-03-01 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 06-03/01-27 (toliau - sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pardavė atsakovui 19000 kg užšaldytos strimelės. IeÅ¡kovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – pateikė atsakovui kokybiÅ¡kÄ prekę, kuriÄ atsakovas 2006-03-30 priėmė ir savo transportu iÅ¡sivežė. Prekę atsakovas priėmė, jokių pretenzijų dėl žuvies kokybės nepateikė, todėl privalėjo su ieÅ¡kovu atsiskaityti pagal 2006-03-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LEB Nr. 8400132, t.y. turėjo sumokėti ieÅ¡kovui 6840 JAV dolerių arba atitinkamai 19407,13 Lt per 10 dienų nuo sÄ skaitos gavimo.

Skolos atsakovas nesumokėjo iki Å¡iol. IeÅ¡kovas tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , ragindamas sumokėti skolÄ , tačiau atsakovas į raginimus nereagavo (t. 1, b. l. 3-5).Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė iÅ¡ atsakovo RAB „Suzorje“ 19407,13 Lt skolÄ , 706,42 Lt delspinigius, 8,28 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 20113,55 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2309,99 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui       UAB „Fishlita“.Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad 2006-03-01 UAB „Fishlita“ ir ČPKUP „Suzorje“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 06-03/01-27.

Pagal 2006-03-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LEB Nr. 8400132 ieÅ¡kovas pardavė atsakovui PGKUÄ® „Suzorje“ (dabartinis pavadinimas - RAB „Suzorje“) 19000 kg užšaldytos strimelės už 19407,13 Lt arba atitinkamai 6840,00 JAV dolerių. Atsakovas privalėjo apmokėti ieÅ¡kovui už prekes per 10 dienų nuo prekių gavimo. Tarptautinio krovinių transportavimo CMR važtaraÅ¡tis 0016055, suraÅ¡ytas 2006-03-20, patvirtina, kad krovinio - 19000 kg užšaldytos strimelės siuntėjas buvo UAB „Fishlita“, krovinio gavėju nurodytas PGKUÄ® „Suzorje“.

Atsakovas patvirtina, kad minėtÄ krovinį pagal 2006-03-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LEB Nr. 8400132 gavo. Atsakovas turėjo tinkamai vykdyti pasiraÅ¡ytÄ pirkimo-pardavimo sutartį ir gavęs prekes privalėjo sumokėti ieÅ¡kovui 19407,13 Lt arba atitinkamai 6840,00 JAV dolerių, tačiau atsakovas PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad už pirktÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo prekę pagal 2006-03-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LEB Nr. 8400132 turėjo prievolę sumokėti įmonei „MAINLINE SALES LTD“, o ne ieÅ¡kovui.

Nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iÅ¡ pirkta žuvis nuosavybės teise priklausė „MAINLINE SALES LTD“. Taip pat nepateikė jokio kito 19000 kg užšaldytos strimelės įsigijimo dokumento. Byloje nėra kito prekių įsigijimÄ patvirtinančio dokumento, iÅ¡skyrus prieÅ¡ tai minėtÄ ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (t. 2, b. l. 16-20).Atsakovas RAB „Suzorje“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad prekės buvo pristatytos pagal sutartį Nr. 66, sudarytÄ tarp „MAINLINE SALES LTD“ ir atsakovo. CMR važtaraÅ¡tyje Nr. 0016055 krovinio siuntėju įraÅ¡ytas ieÅ¡kovas UAB „Fishlita“, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tai neatitinka minėtos sutarties Nr. 66 sÄ lygų. IeÅ¡kovas dėl CMR važtaraščio Nr. 0016055 informacijos prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus dokumentus, kuriuose krovinio siuntėjais nurodomos kitos įmonės, o apmokėjimas už prekes atliekamas pagal sutartį su „MAINLINE SALES LTD“.

CMR važtaraÅ¡tyje yra padaryta spausdinimo klaida. Tarp ginčo Å¡alių sudaryta prikimo-pardavimo sutartis nėra nurodyta nei CMR važtaraÅ¡tyje Nr. 0016055, nei 2006-03-24 krovinio muitinės deklaracijoje, nei 2006-03-20 komercinėje sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 1 (t. 2, b. l. 51-52, 53-54).Byloje gautas ieÅ¡kovo UAB „Fishlita“ atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 64-65).Apeliacinis skundas atmestinas.CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi pareigÄ mokėti, o ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti sumokėti ginčo skolÄ .Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008). Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2006-03-01 ieÅ¡kovas UAB „Fishlita“ ir atsakovas ČPKUP „Suzorje“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 06-03/01-27 (t. 1, b. l. 10-12).Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, teigdamas, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti už įsigytÄ prekę, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindÄ .IeÅ¡kovas pateikė pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau atsakovas tvirtina, kad minėta sutartis patvirtina tik bendradarbiavimo ateityje galimybę tarp ginčo Å¡alių. Tačiau tokie teiginiai atmestini. Sutarties 1.1. punktas nurodo, kad pardavėjas įsipareigoja parduoti ir perduoti, o pirkėjas nupirkti ir priimti prekes pagal kiekį, asortimentÄ , kainas už atskirai Å¡alių suderintÄ kainÄ .

Prekė yra žuvis, žuvies produktai. 2.1. punktas numato, kad už kiekvienÄ prekių partijÄ kaina nurodoma sÄ skaitoje. Tokios sutarties sÄ lygos paneigia atsakovo skundo teiginius, kad tarp ginčo Å¡alių buvo bendradarbiavimo ateityje, o ne pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartis (tiek žodinės, tiek raÅ¡ytinės formos) ir iÅ¡ jos kylančios pareigos galioja tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Kai yra sutartis ir viena jos Å¡alis reikalauja sutartį vykdyti, tai kita Å¡alis arba turi tam paklusti ir jÄ vykdyti, arba nuo vykdymo gintis tokiais teisių gynimo bÅ«dais, kurie leidžia sustabdyti ar panaikinti vykdymo prievolę.

AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieÅ¡kovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2004; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008). 2006-03-20 PVM sÄ skaita faktÅ«ra LEB Nr. 8400132 patvirtina, kad ieÅ¡kovas pardavė atsakovui RAB „Suzorje“ 19000 kg užšaldytos strimelės už 19407,13 Lt arba atitinkamai 6840 JAV dolerių ir atsakovas privalėjo apmokėti už prekes per 10 dienų nuo prekių gavimo (t. 1, b. l. 14, 15).

CMR važtaraÅ¡tis 0016055 patvirtina, kad krovinio siuntėjas yra ieÅ¡kovas, o krovinio gavėjas atsakovas (t 1, b. l. 14, 15-16). Europos Bendrijos muitinės deklaracija Nr. LT142114851 patvirtina, kad siuntėjas taip pat yra ieÅ¡kovas, o gavėjas atsakovas (t. 1, b. l. 17). Atsakovas neneigia, kad gavo žuvies krovinį, tačiau teigia, kad žuvį pirko ne iÅ¡ ieÅ¡kovo ir pateikia mokėjimo pavedimÄ , kad už žuvį atsiskaitė su „MAINLINE SALES LTD“, nes iÅ¡ jo pirko žuvį pagal sutartį Nr.

66. Tačiau tokie įrodymai nepaneigia ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, kad gauta prekė pagal CMR važtaraÅ¡tį 0016055 nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovui, ir už jÄ atsakovas neatsiskaitė. Kartu pažymėtina, kad atsakovo nurodytas 2006-08-24 mokestinis pavedimas Nr. 155 nepaneigia, kad tarp ginčo Å¡alių nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir, kad ieÅ¡kovas nepardavė PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje ir CMR važtaraÅ¡tyje 0016055 nurodytų prekių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais, kad ieÅ¡kovas pardavė PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytas prekes, todėl atsakovas turi pareigÄ atsiskaityti su pardavėju (ieÅ¡kovu).

Taip pat nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pagal 2006-03-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LEB Nr. 8400132 atsakovas turėjo prievolę sumokėti įmonei „MAINLINE SALES LTD“, o ne ieÅ¡kovui. Byloje nėra įrodymų, kad pagal CMR važtaraÅ¡tyje 0016055 nurodyta prekė nuosavybės teisė priklausė „MAINLINE SALES LTD“. Be to, CMR važtaraščio 0016055 5 punkte nurodyti pridedami dokumentai, tarp kurių minima ir 2006-03-20 sÄ skaita Nr. 8400132, kurioje, kaip minėta pardavėjas nurodomas ieÅ¡kovas, o ne „MAINLINE SALES LTD“.Esant tokioms iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindÄ tinkamai iÅ¡analizavo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vados padarytos tinkamai aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, ieÅ¡kovui priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis).

IeÅ¡kovas patyrė 598,01 Lt iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 77-80), todėl priteistinos iÅ¡ atsakovo.Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo RAB „Suzorje“ ieÅ¡kovui UAB „Fishlita“ 598,01 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kolegijos pirmininkas                                                    Audrius Saulėnas Teisėjai                                                    Irma Čuchraj                                                     Rimvida Zubernienė