2013-05-08 Nr. AB-1642-3-61-3-01475-2011-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-362/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01475-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. C. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja B. C. (toliau – ir pareiškėja) paduotu Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintu skundu (I t., b. l. 11–12) prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2011 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-(1.14)-5364 (toliau – ir 2011 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. BR6-(1.14)-5364) ir įpareigoti atsakovą išmokėti išmokas už 2004–2010 metus.

Pareiškėja paaiškino, kad 2011 m. gegužės 6 d. kreipėsi su prašymu į Agentūrą dėl išmokų išmokėjimo už 2004–2010 metus. Prašyme nurodė, kad 2004 metais atlikę patikrą tikrintojai neteisingai nustatė faktiškai naudojamų žemės sklypų plotus ir jų vietas. Dėl bloke Nr. 100600-8636 esančio lauko Nr. 1 (deklaruota 0,70 ha, o rasta 0,53 ha) paaiškino, kad 0,70 ha žemės sklypas yra už 0,53 ha ploto žemės sklypo, juos skiria kūdra, taigi tikrintojas pamatavo ne tą žemės sklypą, kurį ji buvo deklaravusi. Dėl bloke Nr. 100600-7738 esančio lauko Nr. 1 (deklaruota 0,15 ha, rasta 0,06 ha) teigė, kad bulvės maistui buvo pasodintos kitoje vietoje – Paąžuolių k., prie namo. Dėl bloke Nr. 100600-7738 esančio lauko Nr. 2 (deklaruota 0,20 ha, rasta 0,07 ha) paaiškino, kad dėl to, jog 2004 metų vasara buvo karšta, lauke Nr. 2 esantys vikiai ir jų mišiniai buvo nuganyti, tik nedidelis ruožas (apie 0,07 ha) buvo likęs nenuganytas. Dėl bloke Nr. 108597-4027 esančio lauko Nr. 1 (deklaruota 6 ha, rasta 1 ha) pažymėjo, kad laukas buvo nenaudotas, jame auga medeliai. Agentūros 2011 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. BR6-(1.14)-5364, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos prašymą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi tikrintojai neteisingai nustatė faktines aplinkybes, išvados grindžiamos subjektyviais samprotavimais. Pareiškėja paaiškino, kad gyvena Paąžuolių kaime, kuriame viename sklype nuosavybės teise turi 6,8 ha žemės, o kitame sklype, kurio plotas 9,22 ha, jai nuosavybės teise priklauso 3 ha. Atsakovas nebuvo išanalizavęs ir ištyręs faktinės padėties, vienu atveju nustatytas faktinis plotas yra 8,34 ha, kitu – tik 4 ha. Patikra atlikta pareiškėjai nedalyvaujant, o dalyvaudama patikroje ji būtų nurodžiusi žemės sklypus, kuriais faktiškai naudojosi. Pareiškėjos manymu, tai, kad laukai nukulti ir dėl to neįmanoma nustatyti sklypų ribų, nėra pagrindas nemokėti išmokų.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 16–17) atsakovas paaiškino, kad į pareiškėjos 2011 m. gegužės 6 d. prašymą išmokėti išmokas atsakė 2011 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. BR6-(1.14)-5364, kuriame nurodė, jog 2004 m. liepos 7 d. pareiškėja pateikė Agentūrai paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kurioje deklaravo 13,47 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir teikiama parama pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ (toliau – ir MPŪV priemonė).

Atlikus paraiškos duomenų patikrą vietoje buvo nustatytas ploto trūkumas, t. y. skirtumas tarp deklaruoto ir faktiškai nustatyto plotų buvo 5,39 ha, tai sudarė 64 procentus nustatyto faktinio ploto. Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-430 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 27.3.3 punkte nustatyta, jog kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau nei 50 procentų, pareiškėjas pašalinamas iš dalyvavimo priemonėje dvejiems metams (t. y. parama už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą neteikiama einamaisiais ir kitais metais).

Vadovaujantis minėta nuostata, kompensacinės išmokos pagal MPŪV priemonę už 2004 ir 2005 metus pareiškėjai nepriklausė. 2005 m. gruodžio 23 d. pareiškėjai nepagrįstai buvo išmokėta 712,45 litų dydžio kompensacinė paramos išmoka, todėl teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėja turėjo ją grąžinti. Pareiškėja nei paraiškos gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus patikros duomenų vietoje rezultatų, kuriais remiantis buvo pritaikyta sankcija, nei sprendimo dėl priskaičiuotos skolos, apie kurį ji buvo informuota Agentūros 2006 m. liepos 4 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-9292, teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo.

Atsižvelgiant į tai, kad į Agentūros raginimus grąžinti skolą pareiškėja nereagavo ir skolos negrąžino, Agentūra 2007 m. vasario 21 d. su ieškiniu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, kuris 2007 m. birželio 4 d. sprendimu Agentūros ieškinį patenkino. Daugiau jokių naujų faktų ar duomenų, dėl kurių būtų buvę galima svarstyti pareiškėjos prašymą išmokėti išmokas už 2004–2010 metus, ji nepateikė, todėl Agentūra dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės toliau nagrinėti klausimo dėl išmokų už 2004–2010 metus skyrimo.

Agentūra pareiškėjos 2011 m. gegužės 6 d. prašymą nagrinėjo ir į jį atsakė vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), nustatyta tvarka. Agentūros atsakymas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 8, 11 dalis nelaikytinas administraciniu aktu (sprendimu), kadangi juo Agentūra neišreiškė valios dėl išmokų nemokėjimo ir sankcijų taikymo, nepanaikino, nepakeitė, nesukūrė pareiškėjai teisių ir pareigų.

Sprendimas, kurį išreiškia atitinkamos formos pranešimas dėl mokėtinų išmokų ir taikytinų sankcijų, priimamas tada, kai yra baigiamas paraiškos vertinimas. Būtent toks sprendimas sukelia pareiškėjams teisines pasekmes. Pažymėjo, kad pareiškėjos skundo dalis dėl atliktos 2004 m. liepos 7 d. paraiškos duomenų patikros vietoje rezultatų ir pritaikytos sankcijos buvo išnagrinėta Agentūrai pateikus ieškinį, todėl antrą kartą šis klausimas neturėtų būti nagrinėjamas, kadangi yra priimtas ir įsiteisėjęs Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimas.

Pareiškėjos prašymas įpareigoti Agentūrą išmokėti išmokas už 2004–2010 metus yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi kiekvienais metais baigus administruoti paraiškas gauti išmokas už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus yra priimami sprendimai dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų. Tokio pobūdžio sprendimuose yra nurodoma apskundimo tvarka ir pareiškėjai, nesutikdami su Agentūros sprendimais, turi teisę juos apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka šių sprendimų neskundė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu (I t., b. l. 42–45) pareiškėjos B. C. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja B. C. apeliaciniu skundu (I t., b. l. 50–51) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos skundą. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (I t., b. l. 66–68) prašė palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi (I t., b. l. 116–122) pareiškėjos B. C. apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai išmokas už 2004–2005 metus paliko nepakeistą, o sprendimo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai išmokas už 2006–2010 metus panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2012 m. liepos 16 d. sprendimu (II t., b. l. 54–63) pareiškėjos B. C. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs bei įvertinęs administracinės bylos įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėja 2004 m. liepos 7 d. pateikė Agentūrai Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. gauti (toliau – ir 2004 m. paraiška). 2005 m. gegužės 30 d. pareiškėja pateikė Agentūrai Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti (toliau – ir 2005 m. paraiška) už 15,10 ha žemės ūkio naudmenų plotą (ES remiami pasėliai – 0,20 ha, kiti laukai – 14,90 ha).

Agentūros Kontrolės departamento Utenos skyrius 2005 m. kovo 29 d. pranešime apie patikros vietoje rezultatus Nr. 29 informavo pareiškėją, kad, 2005 m. kovo 25 d. atlikus Paraiškos Nr. 4-1004487278-A1-1 (valdos Nr. 1004587278) patikrą vietoje, nustatyti neatitikimai: bloke Nr. 108597-4027 esančiame lauke Nr. 1 deklaruota 6,00 ha DG-1, o pamatavus rasta 1,00 ha DG-1. Pareiškėja 2006 m. birželio 12 d. pateikė Agentūrai Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006 m. gauti (toliau – ir 2006 m. paraiška), kurioje iš viso deklaravo 16,39 ha plotą tiesioginėms išmokoms bei paramai pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės su aplinkosaugos apribojimais“.

Agentūra 2006 m. liepos 4 d. rašte „Dėl Jums priskaičiuotos skolos“ informavo pareiškėją, kad jai buvo išmokėta parama pagal MPŪV priemonę neatsižvelgus į tai, kad pagal pateiktą 2004 m. paraišką yra apskaičiuota ilgalaikė sankcija, reiškianti pašalinimą iš dalyvavimo MPŪV priemonėje dvejiems metams, o todėl pareiškėja turi grąžinti Agentūrai iki 2006 m. liepos 13 d. už 2005 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus išmokėtą kompensacinės paramos sumą – 712,45 Lt. Agentūros Kontrolės departamento Vilniaus skyrius 2006 m. spalio 11 d. pareiškėjos valdoje atliko 2006 m. paraiškos patikrą vietoje, kurios metu nustatė pažeidimus: kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 100600-7738 esantis laukas Nr. 1 (deklaruota 0,30 ha 5GP-1 (ganyklos – pievos)), KŽS Nr. 100600-6836 esantis laukas Nr. 1 (deklaruota 4,90 ha 5GP-1), KŽS Nr. 108597-4027 esantis laukas Nr. 1 (deklaruota 4,00 ha 5GP-1), KŽS Nr. 108596-0944 esantis laukas Nr. 1 (deklaruota 1,00 ha 5GP-1), KŽS Nr. 104596-6690 esantis laukas Nr. 1 (deklaruota 1,00 ha 5GP-1) ir KŽS Nr. 107596-6202 esantis laukas Nr. 1 (deklaruota 1,00 ha 5GP-1) nebuvo sužymėti riboženkliais, todėl nebuvo įmanoma nustatyti minėtų laukų ribų; išmatavus visus 2006 m. paraiškoje deklaruotus laukus taip pat nustatyta, jog KŽS Nr. 100600-8127 esančiame lauke Nr. 1 (deklaruota 0,44 ha 5GP-1) rastas 0,44 ha plotas, KŽS Nr. 107596-4440 esančiame lauke Nr. 2 (deklaruota 0,50 ha 5GP-1) rastas 0,30 ha plotas, KŽS Nr. 107596-4440 esančiame lauke Nr. 1 (deklaruota 1,50 ha 5KV-1 (kviečiai)) rastas 0,92 ha plotas, KŽS Nr. 107596-7463 esančiame lauke Nr. 1 (deklaruota 0,20 ha 5GP-1) rastas 0,10 ha plotas, KŽS Nr. 100600-8636 esančiame lauke Nr. 1 (deklaruota 0,55 ha 5GP-1) rastas 0,55 ha plotas, KŽS Nr. 108596-0944 esančiame lauke Nr. 2 (deklaruota 0,50 ha 5AV-1 (avižos)) rastas 0,41 ha plotas, KŽS Nr. 108596-0944 esančiame lauke Nr. 3 (deklaruota 0,50 ha 5GP-1) rastas 0,33 ha plotas;

KŽS Nr. 100600-8127 esančiame lauke Nr. 1 nebuvo laikomasi Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2006 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-101 (toliau – ir 2006 m. Taisyklės), 9.2 ir 9.4 punktuose numatytų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų; KŽS Nr. 100600-6836 esančiame lauke Nr. 1 nesilaikyta 2006 m. Taisyklių 9.2 punkte numatyto geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo.

Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Agentūros ieškinį atsakovei B. C. dėl 619,91 Lt įsiskolinimo už neteisėtai gautą ir negrąžintą kompensacinę išmoką, delspinigių ir metinių palūkanų priteisimo, 2007 m. birželio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. L2-138-617/2007 Agentūros ieškinį patenkino. Pareiškėja apie taikomas sankcijas pagal 2006 m. paraišką buvo informuota Agentūros 2007 m. liepos 19 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-18144 (Agentūros 2012 m. gegužės 23 d. raštas Nr. BRK-(2.47)-4096).

Pareiškėja 2007 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų nedeklaravo (Agentūros 2012 m. gegužės 23 d. raštas Nr. BRK-(2.47)-4096), o 2008 m. birželio 18 d. ji pateikė Agentūrai Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2008 m. (reg.

Nr. 8-1004587278-A1-1) (toliau – ir 2008 m. paraiška), kurioje deklaravo 12,55 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Agentūros Kontrolės departamento Vilniaus skyrius 2008 m. rugpjūčio 29 d. – 2008 m. rugsėjo 19 d. atliko 2008 m. paraiškos patikrą vietoje, kurios metu buvo nustatyti neatitikimai (paraiškos patikros vietoje ataskaita; Agentūros 2010 m. liepos 22 d. raštas Nr. BR6-(1.14)-4318; Agentūros 2010 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. BR6-1008318; Agentūros 2008 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. BRK-(1.14)-653).

Pareiškėja 2009 m. birželio 8 d. pateikė Agentūrai Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. 9-1004587278-A1-1) (toliau – ir 2009 m. paraiška), kurioje deklaravo 11,99 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Agentūros 2009 m. spalio 9 d. rašto Nr. BR6-(1.14)-13764, kuriame buvo atmestas pareiškėjos 2009 m. rugsėjo 2 d. skundas dėl Agentūros 2009 m. birželio 17 d. rašto Nr. BR6-1008318, 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 3R-209(2009/05-4R-298) panaikino Agentūros 2009 m. spalio 9 d. raštą Nr. BR6-(1.14)-13764 ir įpareigojo Agentūrą išnagrinėti pareiškėjos 2009 m. rugsėjo 2 d. skundą bei priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.

Agentūros Kontrolės departamento Vilniaus skyrius 2010 m. kovo 19 d. atliko 2009 m. paraiškos patikrą vietoje ir nustatė neatitikimus – ploto trūkumą, t. y. patikra buvo nepozityvi (paraiškos patikros vietoje ataskaita; 2010 m. birželio 18 d. raštas Nr. BR6-1365335; Agentūros 2010 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. BR6-1365335). Pareiškėja 2010 m. birželio 1 d. pateikė Agentūrai Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (toliau – ir 2010 m. paraiška), kurioje deklaravo 11,89 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos.

Agentūros Kontrolės departamento Šiaulių skyrius 2010 m. liepos 28 d. atliko pareiškėjos 2010 m. paraiškos patikrą vietoje, 2010 m. rugpjūčio 13 d. – kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje, kurių rezultatai nebuvo pozityvūs (paraiškos patikros vietoje ataskaita; kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita), taip pat Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamento Patikrinimų ir priežiūros skyrius 2010 m. gruodžio 2 d. atliko kompleksinės paramos reikalavimų PAPRIS patikrą vietoje, kurios rezultatai nebuvo pozityvūs (kompleksinės paramos reikalavimų PAPRIS patikrinimo vietoje ataskaita).

Agentūra pareiškėją apie 2010 m. paraiškos patikros rezultatus, taikomas sankcijas ir galutinę paramos sumą informavo 2011 m. liepos 5 d. sprendime Nr. BR6-1650796 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Agentūros 2010 m. birželio 18 d. rašto Nr. BR6-136335, 2010 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 3R-144(2010/05-4R-196) panaikino minėtą raštą dalyje dėl skirtos sankcijos pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir įpareigojo Agentūrą priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.

Pareiškėja pateikė Agentūrai 2011 m. gegužės 6 d. prašymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad tikrintojas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kad dėl subjektyvių priežasčių jai nepagrįstai nemokamos išmokos, ji nepagrįstai pašalinta iš dalyvavimo MPŪV priemonėje dvejiems metams, jog Agentūra neturėjo pagrindo reikalauti grąžinti 712,45 Lt dydžio išmoką, taip pat prašė išmokėti išmokas už 2004–2010 metus. Agentūra 2011 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. BR6-(1.14)-5364 „Dėl atsakymo į prašymą“ informavo pareiškėją, kad visi Agentūros veiksmai, atlikti jos atžvilgiu, buvo teisėti ir pagrįsti, ir pareiškėjos 2011 m. gegužės 6 d. prašymas išmokėti išmokas negali būti tenkinamas. 2011 m. birželio 21 d. sprendime Nr. BR6-(1.14)-5364 Agentūra inter alia nurodė, kad atlikus pareiškėjos 2004 m. paraiškos duomenų patikras vietoje nustatyta, kad bloke Nr. 108597-4027 esančiame lauke Nr. 1 vietoje deklaruotų 6,00 ha (daugiametės ganyklos, pievos – 5 metai ir daugiau) rasta 1,00 ha.

Pagal MPŪV priemonę nustatyti tokie pažeidimai:

1) bloke Nr. 100600-8636 esančiame lauke Nr. 1 vietoje deklaruotų 0,70 ha (ganyklos, pievos – nuo 1 iki 5 metų) rasta 0,53 ha;

2) bloke Nr. 100600-7788 esančiame lauke Nr. 1 vietoje deklaruotų 0,15 ha (bulvės maistui) rasta 0,06 ha;

3) bloke Nr. 100600-7738 esančiame lauke Nr. 2 vietoje deklaruotų 0,20 ha (vikiai ir jų mišiniai) rasta 0,07 ha. Paraiškoje pareiškėja deklaravo 13,73 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį teikiama parama pagal MPŪV priemonę, o remiantis atliktų paraiškos duomenų vietoje patikros rezultatais nustatytas faktinis plotas yra 8,34 ha, t. y. skirtumas tarp deklaruoto ir faktiškai nustatyto plotų yra 5,39 ha, tai sudaro 64 procentus nuo nustatyto faktinio ploto. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 27.3.3 punktu, pagal kurį, kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau negu 50 procentų, pareiškėjas pašalinamas iš dalyvavimo priemonėje dvejiems metams, t. y. parama už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą neteikiama einamaisiais ir kitais metais, kompensacinės išmokos pagal MPŪV priemonę už 2004 m. ir už 2005 m. pareiškėjai nepriklausė, tačiau 2005 m. gruodžio 23 d. pareiškėjai nepagrįstai išmokėta 712,45 Lt dydžio kompensacinė paramos išmoka, kurią teisės aktuose nustatyta tvarka pareiškėja turėjo grąžinti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad dalis skolos su apskaičiuotais delspinigiais teisės aktuose nustatyta tvarka pareiškėjai buvo išskaičiuota kitų išmokų mokėjimo metu (apie tai pareiškėja buvo informuota Agentūros 2006 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-15446), dėl likusios skolos dalies – 619,91 Lt – priteisimo Agentūra buvo priversta kreiptis į Švenčionių rajono apylinkės teismą, kadangi į Agentūros siunčiamus raštus dėl susidariusios skolos pareiškėja nereagavo ir įsiskolinimo nepadengė.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 4 d. sprendime Agentūros ieškinį tenkino ir priteisė Agentūros naudai įsiskolinimą už neteisėtai gautą ir negrąžintą kompensaciją bei delspinigius. Pareiškėja teisės aktuose nustatyta tvarka teismo sprendimo neskundė, įsiskolinimo negrąžino, todėl Agentūra kreipėsi į antstolius dėl skolos išieškojimo.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja prašė teismo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-(1.14)-5364 „Dėl atsakymo į prašymą“ ir įpareigoti atsakovą išmokėti išmokas už 2004–2010 metus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas, dalį dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai išmokas už 2004–2005 metus paliko nepakeistą, o minėto sprendimo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai išmokas už 2006–2010 metus panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinę bylą, konstatavo, kad šioje byloje spręstinas Agentūros 2011 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. BR6-(1.14)-5364 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat juo pateikto Agentūros atsakymo apie atsisakymą išmokėti pareiškėjai išmokas už 2006–2010 metus pagrįstumo klausimai.

Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad beveik visos faktinės aplinkybės, nurodytos skundžiamame Agentūros 2011 m. birželio 21 d. sprendime Nr. BR6-(1.14)-5364, yra patvirtintos įsiteisėjusiu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. L2-138-617/2007, todėl atmetė pareiškėjos argumentus dėl atsakovo sprendime pateiktų esą neatitinkančių tikrovės duomenų kaip nepagrįstus.

Įgyvendindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėja 2006 m. birželio 12 d. pateikė Agentūrai Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006 m. gauti (reg. Nr. 6-1004587278-A1-1) (I t., b. l. 161–164); Agentūros Kontrolės departamento Vilniaus skyrius 2006 m. spalio 11 d. pareiškėjos valdoje atliko 2006 m. paraiškos patikrą vietoje, kurios metu nustatė pažeidimus (paraiškos patikros vietoje ataskaita (I t., b. l. 130–137, 151–159)); pareiškėja apie taikomas sankcijas pagal 2006 m. paraišką buvo informuota Agentūros 2007 m. liepos 19 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-18144 (Agentūros 2012 m. gegužės 23 d. raštas Nr. BRK-(2.47)-4096 (I t., b. l. 147–148)); pareiškėja 2007 m.

žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų nedeklaravo (Agentūros 2012 m. gegužės 23 d. raštas Nr. BRK-(2.47)-4096 (I t., b. l. 147–148)); pareiškėja 2008 m. birželio 18 d. pateikė Agentūrai Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2008 m. (reg.

Nr. 8-1004587278-A1-1) (I t., b. l. 182–185); Agentūros Kontrolės departamento Vilniaus skyrius 2008 m. rugpjūčio 29 d. – 2008 m. rugsėjo 19 d. atliko 2008 m. paraiškos patikrą vietoje, kurios metu buvo nustatyti neatitikimai (paraiškos patikros vietoje ataskaita (I t., b. l. 138–146, 173–181); Agentūros 2010 m. liepos 22 d. raštas Nr. BR6-(1.14)-4318 (I t., b. l. 103–103A); Agentūros 2010 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. BR6-1008318 (I t., b. l. 104–108, 186–188); Agentūros 2008 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. BRK-(1.14)-653 (I t., b. l. 166–169)); pareiškėja 2009 m. birželio 8 d. pateikė Agentūrai Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg.

Nr. 9-1004587278-A1-1) (II t., b. l. 12–15); Agentūros Kontrolės departamento Vilniaus skyrius 2010 m. kovo 19 d. atliko 2009 m. paraiškos patikrą vietoje ir nustatė neatitikimus – ploto trūkumą, t. y. patikra buvo nepozityvi (paraiškos patikros vietoje ataskaita (II t., b. l. 3–10); 2010 m. birželio 18 d. raštas Nr. BR6-1365335 (I t., b. l. 6–8); Agentūros 2010 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. BR6-1365335 (I t., b. l. 109–114, II t., b. l. 16–18)); pareiškėja 2010 m. birželio 1 d. pateikė Agentūrai Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (II t., b. l. 19–20);

Agentūros Kontrolės departamento Šiaulių skyrius 2010 m. liepos 28 d. atliko pareiškėjos 2010 m. paraiškos patikrą vietoje, 2010 m. rugpjūčio 13 d. – kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje, kurių rezultatai nebuvo pozityvūs (paraiškos patikros vietoje ataskaita (II t., b. l. 22–26); kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita (II t., b. l. 28–30)), taip pat Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamento Patikrinimų ir priežiūros skyrius 2010 m. gruodžio 2 d. atliko kompleksinės paramos reikalavimų PAPRIS patikrą vietoje, kurios rezultatai nebuvo pozityvūs (kompleksinės paramos reikalavimų PAPRIS patikrinimo vietoje ataskaita (II t., b. l. 32–37));

Agentūra pareiškėją apie 2010 m. paraiškos patikros rezultatus, taikomas sankcijas ir galutinę paramos sumą informavo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. BR6-1650796 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (II t., b. l. 38–40).

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartyje, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. raštu (I t., b. l. 126) išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę skųsti sprendimus, kuriais buvo nustatyti pažeidimai už 2006 m., 2008 m., taip pat teismo posėdyje teismas siūlė pareiškėjai samdytis advokatą, tačiau pareiškėja netikslino skundo, jos reikalavimai išliko tokie, kokie nurodyti skunde ir patikslintame skunde.

Pažymėjo, kad teismas gali būti aktyvus, tačiau ne tiek, kad taptų šališkas, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė bylą tik pagal pareiškėjos suformuluotus reikalavimus ir visą turimą medžiagą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja neginčijo 2006 m. paraiškos patikros rezultatų, kurie jai buvo neigiami, teismas pripažino juos įsiteisėjusiais, nes pareiškėja apie pažeidimus ir taikomas sankcijas pagal 2006 m. paraišką buvo informuota Agentūros 2007 m. liepos 19 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-18144 (Agentūros 2012 m. gegužės 23 d. raštas Nr. BRK-(2.47)-4096).

Pažymėjo, kad pareiškėja 2007 m. paraiškos gauti paramą neteikė. Pareiškėja ginčijo 2008 m. paraiškos patikros rezultatus, kurie jai buvo neigiami, o Vyriausioji administracinių ginčų komisija tuo klausimu 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 3R-209(2009/05-4R-298) panaikino Agentūros 2009 m. spalio 9 d. raštą Nr. BR6-(1.14)-13764 ir įpareigojo Agentūrą išnagrinėti pareiškėjos 2009 m. rugsėjo 2 d. skundą bei priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą. Agentūra 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. BR6-1008318, įvertinusi 2008 m. paraišką ir jos patikros rezultatus, skyrė pareiškėjai 17,29 Lt paramą.

Teismas pažymėjo, kad šio sprendimo pareiškėja neskundė. Pareiškėja ginčijo 2009 m. paraiškos patikros rezultatus, kurie jai buvo neigiami, o Vyriausioji administracinių ginčų komisija tuo klausimu 2010 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 3R-144(2010/05-4R-196) panaikino minėtą raštą dalyje dėl skirtos sankcijos pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir įpareigojo Agentūrą priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą. Agentūra 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. BR6-1365335, įvertinusi 2009 m. paraišką ir jos patikros rezultatus, pareiškėjai paramos neskyrė.

Šio sprendimo pareiškėja neskundė. Įvertinusi 2010 m. paraišką ir jos patikros rezultatus, Agentūra 2011 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. BR6-1650796 skyrė pareiškėjai 79,80 Lt paramą. Šio sprendimo pareiškėja taip pat neskundė.

Įvertinęs tai, kad pareiškėja neskundė atsakovo sprendimų, kuriais buvo vertinamos 2006 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. paraiškos ir nustatyti pažeidimai, kad už 2008 m. ir 2010 m. pareiškėjai buvo skirta parama (atitinkamai 17,29 Lt ir 79,80 Lt), kad teismas buvo aktyvus, bet kartu turėjo išlikti nešališkas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo naikinti Agentūros 2011 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-(1.14)-5364 ir įpareigoti atsakovą išmokėti išmokas už 2006–2010 metus, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

IV. Pareiškėja B. C. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 67–68) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos skundą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė teigia, kad atsakovas nebuvo jai įteikęs Agentūros 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. BR6-1008318, 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. BR6-1365335 ir 2011 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. BR6-1650796. Apie šiuos sprendimus sužinojo tik perskaičiusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

2. Atsakovas, pateikdamas teismui Agentūros sprendimus, kurių neįteikė apeliantei ir apie kurių priėmimą ji nežinojo ir todėl negalėjo jų apskųsti nustatytais terminais, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

3. Pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad teikdama 2006 m. paraišką apeliantė deklaravo 16,39 ha žemės plotą, nepagrįsta, kadangi tokio ploto ji niekada nėra deklaravusi Agentūrai.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 75–76) atsakovas pateikia šiuos argumentus:

1. Apeliantės minimi Agentūros sprendimai buvo jai išsiųsti paštu teisės aktų nustatyta tvarka. Agentūros sprendimų (2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-1008318, 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-1365335 ir 2011 m. liepos 5 d. sprendimas „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-1650796) priėmimo aplinkybės buvo aiškinamos teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat buvo pateiktos Agentūros rašytiniuose dokumentuose (Agentūros 2011 m. lapkričio 10 d. atsiliepimas į B. C. 2011 m. spalio 3 d. apeliacinį skundą Nr. BR6-(2.47)-9811, Agentūros 2012 m. gegužės 23 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo administracinėje byloje pagal B. C. skundą“ Nr. BRK-(2.47)-4096), todėl apeliantė klaidina teismą teigdama, jog apie minėtus Agentūros sprendimus sužinojo tik iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo.

2. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad teikdama 2006 m. paraišką ji nedeklaravo 16,39 ha žemės ploto, ginčo nagrinėjimui esminės reikšmės neturi. Tačiau atsakovas pažymi, jog būtent toks bendras deklaruojamas plotas (16,39 ha) yra nurodytas apeliantės 2006 m. birželio 12 d. pateiktoje Paraiškoje tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006 m. gauti (II skyrius „Duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlius“).

3. Apeliantė nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų, į kuriuos atsižvelgus jos prašymas išmokėti išmokas už 2006–2010 metus turėtų būti tenkinamas, todėl jos apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir jį tinkamai pritaikė faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat atsakė į visus apeliantės iškeltus reikalavimus, todėl naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja patikslintu skundu nagrinėjamoje byloje prašė teismo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-(1.14)-5364 ir įpareigoti Agentūrą išmokėti išmokas už pareiškėjos deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus už 2004–2010 metus.

Nagrinėjamu apeliaciniu skundu pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą, priimtą pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos skundo dalį dėl išmokų už 2006-2010 metus, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos B. C. apeliacinį skundą, 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi (I t., b. l. 116–122) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas visiškai, dalį dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai išmokas už 2006–2010 metus ir šioje dalyje grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą. Taigi nagrinėjant bylą iš naujo ginčo dalykas – pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai išmokas už 2006–2010 metus pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino su administraciniu ginču susijusias faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl ginčui aktualaus 2006–2010 metų laikotarpio, už kurį pareiškėja reikalauja iš atsakovo išmokų, į bylą pateikti įrodymai, kad pareiškėja iš viso teikė Agentūrai keturias paraiškas išmokoms už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus gauti, t. y.: 2006 m. birželio 12 d. Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006 m. gauti (reg. Nr. 6-1004587278-A1-1); 2008 m. birželio 18 d. Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2008 m. (reg. Nr. 8-1004587278-A1-1); 2009 m. birželio 8 d. Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. 9-1004587278-A1-1) ; 2010 m. birželio 1 d. Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. Už 2007 metus pareiškėja žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų Agentūrai nedeklaravo.

Baigus administruoti kiekvieną Agentūrai pateiktą paraišką išmokoms už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus gauti, pagal kiekvieną paraišką priimami atitinkami Agentūros sprendimai dėl pareiškėjui mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų. Į bylą pateikti įrodymai, kad įvertinusi pirmiau nurodytas pareiškėjos paraiškas, Agentūra pagal kiekvieną paraišką mokėtinas išmokų sumas ir taikomas sankcijas nustatė šiuose galutiniuose Agentūros sprendimuose: dėl 2006 m. paraiškos – 2007 m. liepos 19 d. sprendime Nr. BR6-(11.13)-18144; dėl 2008 m. paraiškos – 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. BR6-1008318; dėl 2009 m. paraiškos – 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. BR6-1365335; dėl 2010 m. paraiškos – 2011 m. liepos 5 d. sprendime Nr. BR6-1650796.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-101 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2006 m. taisyklių 58 punktu, pareiškėjai šiose taisyklėse nustatyta tvarka atsako už įsipareigojimų ir reikalavimų, nustatytų šiose taisyklėse, nesilaikymą. Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2008 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-187 (toliau – ir 2008 m. Taisyklės), 67 punkte taip pat nustatyta, kad už šių taisyklių nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nesilaikymą pareiškėjai atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių (toliau – ir 2009 m. Taisyklės) 66 punkte bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių (toliau – ir 2010 m. Taisyklės) 79 punkte. Be to, 2008 m. Taisyklių 68–70 punktuose, 2009 m. Taisyklių 67, 68, 70 punktuose bei 2010 m. Taisyklių 80, 81, 83 punktuose reglamentuojama skundų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas, nesutinkantis su Agentūros priimtais sprendimais ar veiksmais (neveikimu), turi teisę juos apskųsti šiame skyriuje nustatyta tvarka; Agentūros konkrečių valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų veiksmus (neveikimą) pareiškėjas gali apskųsti Agentūros direktoriui raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą); Agentūros sprendimai arba veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir MPŪV taisyklės) 50 punktu, pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas, nesutinkantis su Agentūros priimtais sprendimais ar veiksmais (neveikimu), turi teisę juos apskųsti šiame skyriuje nustatyta tvarka. MPŪV taisyklių 51 punkte nustatyta, kad Agentūros konkrečių valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų veiksmus (neveikimą) pareiškėjas gali apskųsti Agentūros direktoriui per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą), o pagal 53 punkto nuostatas Agentūros sprendimai arba veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, skundas administracinių ginčų komisijai ar teismui turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo sprendimais dėl jai mokėtinų išmokų sumų už žemės ūkio naudmenų plotus ir taikomų sankcijų, turėjo teisę skųsti šiuos sprendimus minėtuose teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka, tačiau šia teise nesinaudojo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad apeliantė nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų (įrodymų), kurie galėtų patvirtinti apeliacinio skundo teiginius, esą atsakovas neįteikė jai Agentūros 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. BR6-1008318, 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. BR6-1365335 ir 2011 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. BR6-1650796, kad apie šių sprendimų priėmimą pareiškėja nežinojo ir negalėjo jų apskųsti teisės aktų nustatytais terminais, ir kad pareiškėja sužinojo apie šiuos sprendimus tik perskaičiusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Priešingai, įvertinus Agentūros sprendimus, kuriais buvo galutinai nustatytos mokėtinos išmokų sumos ir taikomos sankcijos pagal pareiškėjos 2008 m., 2009 m., 2010 m. paraiškose pateiktus ir Agentūros patikrintus duomenis, bei atsižvelgus į atsakovo rašytinius paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad Agentūros sprendimai 2010 m. rugsėjo 20 d. Nr. BR6-1008318, 2010 m. rugsėjo 20 d. Nr. BR6-1365335 ir 2011 m. liepos 5 d. Nr. BR6-1650796 buvo adresuoti asmeniškai pareiškėjai ir išsiųsti jai paštu Purviniškių k., Pabradės sen., Švenčionių r. sav., t. y. gyvenamosios vietos adresu, kurį pareiškėja deklaravo savo 2008 m., 2009 m., 2010 m. paraiškose, pateiktose Agentūrai.

Iš visų nurodytų Agentūros sprendimų taip pat matyti, kad juose pareiškėjai buvo išaiškinta šių sprendimų apskundimo tvarka ir terminai. Byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad atsakovas 2010 m. rugsėjo 20 d. Agentūros sprendimus Nr. BR6-1008318 ir Nr. BR6-1365335 pateikė teismui pirmą kartą nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, apie šių Agentūros sprendimų priėmimą minima atsakovo atsiliepime į pareiškėjos 2011 m. spalio 12 d. apeliacinį skundą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties 5 lape.

Minėtą atsakovo atsiliepimą į pareiškėjos 2011 m. spalio 12 d. apeliacinį skundą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties nuorašą pirmosios instancijos teismas pareiškėjai išsiuntė paštu, o iš pareiškėjos 2012 m. birželio 29 d. rašytinių paaiškinimų Vilniaus apygardos administraciniam teismui (II t., b. l. 44–45) matyti, kad pareiškėja gavo atsakovo atsiliepimą į savo 2011 m. spalio 12 d. apeliacinį skundą ir susipažino su šiame atsiliepime dėstomais faktais. Minėta bylos medžiaga paneigia apeliantės argumentus, esą ji nežinojo apie Agentūros 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. BR6-1008318 ir 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. BR6-1365335 priėmimą ir sužinojo apie šiuos sprendimus tik iš skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo.

Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą ar bent suteiktų pagrįstų abejonių atsakovo rašytiniais paaiškinimais (I t., b. l. 147–148, II t., b. l. 75–76), kad Agentūra laikėsi teisės aktų nustatytos tvarkos ir informavo pareiškėją apie visus Agentūros sprendimus, sukeliančius pareiškėjai teisines pasekmes, tarp jų Agentūros 2007 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. BR6-(11.13)-18144 ir 2011 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. BR6-1650796. Taigi pareiškėja jokiais įrodymais nepaneigė, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuota apie galutinius Agentūros sprendimus dėl jai mokėtinų išmokų sumų ir taikomų sankcijų pagal jos 2006 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. paraiškas.

Tikrinamoje byloje nustatyta, kad teisė skųsti Agentūros sprendimus, kuriais buvo nustatyti pažeidimai, pareiškėjai buvo išaiškinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. raštu (I t., b. l. 126), be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. posėdyje pareiškėjai buvo išaiškinta teisė pasitelkti atstovą, kuris jai padėtų ginti jos interesus teisme (2012 m. liepos 4 d. teismo posėdžio garso įrašas), tačiau pareiškėja nei nagrinėjamoje byloje, nei anksčiau neapskundė Agentūros sprendimų (2007 m. liepos 19 d. Nr. BR6-(11.13)-18144, 2010 m. rugsėjo 20 d. Nr. BR6-1008318, 2010 m. rugsėjo 20 d. Nr. BR6-1365335 ir 2011 m. liepos 5 d. Nr. BR6-1650796). Agentūros patikrų vietoje, atliktų pagal pareiškėjos 2006 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. paraiškas, rezultatai, taip pat įvertinus nustatytus pažeidimus priimti minėti Agentūros galutiniai sprendimai dėl pareiškėjai mokėtinų išmokų sumų ir taikomų sankcijų yra nenuginčyti ir galiojantys. Esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėjamoje vertinti Agentūros sprendimų 2007 m. liepos 19 d. Nr. BR6-(11.13)-18144, 2010 m. rugsėjo 20 d. Nr. BR6-1008318, 2010 m. rugsėjo 20 d. Nr. BR6-1365335 ir 2011 m. liepos 5 d. Nr. BR6-1650796 teisėtumą ir pagrįstumą. Agentūros 2011 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. BR6-(1.14)-5364 atsakant į pareiškėjos 2011 m. gegužės 10 d. prašymą dėl išmokų pareiškėjai pagrįstai priminta apie ankstesnių metų sprendimus, kurių pareiškėja neskundė. Atsižvelgusi į byloje nustatytą aplinkybę, kad pareiškėja neskundė Agentūros sprendimų, kurie tiesiogiai sukelia teisines pasekmes dėl mokėtinų išmokų sumų ir taikomų sankcijų už 2006-2010 metų laikotarpį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai išmokas už 2006–2010 metus.

Kadangi šioje administracinėje byloje nebuvo ginčijami administraciniai aktai dėl paraiškų patikros vietoje rezultatų bei Agentūros sprendimų, kuriais pareiškėjai buvo pritaikytos sankcijos, pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl deklaruotų žemės plotų nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija šių pareiškėjos argumentų nevertino.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos B. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys