4e84987d-7c06-4f96-89ff-3c2beede86ef · Vilniaus apygardos teismas

?Bylos Nr. 1S-101-497/2023 Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02107-2013-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), kaltinamajam S. N. (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. N. gynėjo advokato J.

Bogdanov skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Nagrinėjamų klausimų esmė 1. S. N. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-1078/2023 kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį (18 veikų), 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 1981 straipsnį (4 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 182 straipsnio 2 dalį (18 veikų), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 159 straipsnį (12 veikų).

2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2018 m. birželio 28 d. nutarimu S. N. pripažintas įtariamuoju bei paskelbta jo paieÅ¡ka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartimi S. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant taikymo termino. 2019 m. lapkričio 19 d. Latvijos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros sutikimu, S. N., atliekantis realiÄ laisvės atėmimo bausmę Latvijos Respublikoje, laikinai perduotas Lietuvos Respublikai 3 (trijų) mėnesių terminui, su teise šį terminÄ praÅ¡yti pratęsti.

Lietuvos Respublikai S. N. perduotas 2019 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartimi S. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo taikymo terminas nuo 2019 m. gruodžio 4 d. (perdavimo Lietuvos Respublikai dienos) iki 2020 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas buvo ne kartÄ pratęstas, paskutinį kartÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi, paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.

II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 3. Kaltinamojo S. N. gynėjas advokatas J. Bogdanov praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį ir taikyti S. N. intensyviÄ priežiÅ«rÄ elektroninėmis stebėjimo priemonėmis ir Panevėžio apylinkės teismo nutartimi paskirtÄ probacijÄ . 3.1. Teismo vertinimu, S. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ar nuo galimo bausmės atlikimo, kaltinamasis gali turėti iÅ¡laikęs ryÅ¡ius užsienio valstybėje. Gynėjo teigimu, (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytus tikslus leistų pasiekti ne tik suėmimas, tačiau ir intensyvi priežiÅ«ra.

Tokiu būdu, teismo prielaida, kad kaltinamasis gali turėti ryšius Latvijos Respublikoje ir todėl pasislėpti nuo bausmės atlikimo yra visiškai nepagrįsta, deklaratyvi ir niekuo nepatvirtinta. 3.2. Skunde nurodoma, kad teismo išvada, kad S. N. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus deklaratyvi. Teismas rėmėsi tik aplinkybe, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas, tačiau tai tik prielaida, nes nuo Latvijos Respublikos nuosprendžiu paskirtos 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iki šiol, jis jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta.

Vien tai, kad S. N. teistas, nesudaro pagrindo manyti, kad jis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. 3.3. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad visos S. N. inkriminuotos veikos galimai padarytos laikotarpiui nuo 2013 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. birželio 6 d. Asmeniui negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję 8 metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 3.4. /Neįskaitoma/ nusikalstamos veikos, numatytos BK 289 straipsnyje /neįskaitoma/ priskiriamos prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, tokiu būdu apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas net nuo paskutinio epizodo suėjo 2022 m. birželio 5 d. 3.5.

Gynėjo teigimu, S. N. kaltinimai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, subÅ«rus organizuotÄ grupę ir koordinavus jos narių veiksmus, nepagrįsti. Byloje nėra bÅ«tinųjų organizuotos grupės požymių ir pakankamai įrodymų, kad S. N. subÅ«rė organizuotÄ grupę ir koordinavo jos veiksmus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad asmenys veikė bendrininkų grupėje ir buvo vykdytojai. Å iuo atveju nusikalstamos veikos turėtų bÅ«ti kvalifikuojamos pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį. 3.6.

Skunde nurodoma, kad suėmimas gali bÅ«ti skiriamas, tik tuomet, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teismas neįvertino pasikeitusių sÄ lygų S. N. atžvilgiu. Teismas neatsižvelgė į 1) inkriminuojamų nusikaltimų padarymo laikÄ ;

2) tai, kad suėmimas tęsiamas nuo 2019 m. lapkričio 19 d.; 3) 2023 m. sausio 13 d. suėjo Latvijos Respublikoje paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminas;

4) tai, kad suėmimo sÄ lygos yra gerokai griežtesnės nei bausmės atlikimo;

5) aplinkybę, kad niekas iÅ¡ kitų kaltinamųjų nagrinėjamoje byloje nepraleido suėmimo tiek laiko – virÅ¡ 3 metų, kiek praleido S. N.. Akivaizdu, kad S. N. teisės buvo suvaržytos ir iki Å¡iol varžomos labiau nei kitų kaltinamųjų ir tokiu bÅ«du pažeidžiamas lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas. 3.7. Gynėjas akcentuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų nutartimi iÅ¡ dalies tenkintas Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos teikimas dėl lygtinio paleidimo ir probacijos 1 metams taikymo ir S. N. paskirtas draudimas neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir bendrosios probuojamojo asmens pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 punktuose.

4. Posėdžio metu kaltinamasis S. N. prašė jo gynėjo skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. III. AukÅ¡tesniojo teismo iÅ¡vados ir argumentai Kaltinamojo S. N. gynėjo Jevgenij Bogdanov skundas atmetamas 5. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, susipažinusi su reikÅ¡mingais skundo nagrinėjimui baudžiamosios bylos duomenimis bei iÅ¡klausiusi teismo posėdyje iÅ¡sakytus argumentus, sutinka su skundžiamos nutarties iÅ¡vadomis, kad byloje nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo pagrindas nėra iÅ¡nykęs ar pasikeitęs, todėl kardomoji priemonė – suėmimas S. N. pratęsta pagrįstai.

6. Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sÄ lygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamÄ veikÄ . Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad S. N. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų apklausos protokoluose, specialistų iÅ¡vadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

8. S. N. be kita ko kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje kurios priskiriamos sunkiems nusikaltimams. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimÄ iki 8 metų, taigi Å¡iuo atveju egzistuoja suėmimo sÄ lyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje.

9. Šiuo atveju suėmimo terminas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi kaltinamajam pratęstas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis)) numatytu pagrindu.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali bÅ«ti skiriama arba pratęsiama įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo rizikÄ . Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali bÅ«ti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimÄ , nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, yra iÅ¡ties pagrįsta.

Tačiau apie galimÄ asmens pasislėpimo rizikÄ sprendžiama ne tik atsižvelgiant į gręsiančios bausmės griežtumÄ , bet ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo ar kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimÄ ar neturėjimÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes (Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-384-387/2020).

11. S. N. kaltinamas padaręs 68 nusikaltimus, iÅ¡ kurių 22 yra sunkÅ«s nusikaltimai numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurių padarymÄ numatyta vien laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje S. N. daugybę kartų teistas, pripažinus jį kaltu ir subendrinus visas bausmes, kaltinamajam grėstų itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Tai patvirtina ir prokuroro baigiamoji kalba, iÅ¡ kurios matyti, kad prokuroras praÅ¡o S. N. skirti galutinę subendrintÄ 16 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nors tai nėra absoliuti sÄ lyga taikyti asmeniui griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka daryti iÅ¡vadai, kad asmuo gali bėgti ir slėptis, siekiant iÅ¡vengti baudžiamojo persekiojimo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Didžioji dalis inkriminuojamų nusikaltimų galimai padaryti veikiant organizuotoje grupėje, o S. N. kaltinamas atlikęs organizatoriaus vaidmenį, taigi jo vaidmuo nebuvo antraeilis. PagrįstÄ manymÄ , kad S. N. gali slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo sustiprina ir kitos S. N. socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius apibÅ«dinančios aplinkybės. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, S. N. nėra vedęs, niekada nėra oficialiai dirbęs, taigi į darbo rinkÄ integruotis nebando.

Nors turi du mažamečius vaikus, tačiau remiantis tuo, kad anksčiau mažamečio vaiko turėjimas nesustabdė kaltinamojo nuo iÅ¡vykimo į Latvijos RespublikÄ , Å¡i aplinkybė Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinama kaip tvirtas socialinis ryÅ¡ys, mažinantis slapstymosi rizikÄ . S. N. Latvijos Respublikoje buvo nuteistas už vagystę, kurios metu naudojamas smurtas ar ginklai arba asmeniui grasinama smurtu ar ginklais, tyčinį nuosavybės sugadinimÄ ar sunaikinimÄ bei neteisėtÄ Å¡aunamųjų ginklų, jų dalių ar komponentų, Å¡audmenų ir sprogmenų gamybÄ .

Tai leidžia manyti, kad S. N. gali turėti ryšių užsienyje. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad S. N., neturėdamas nei tvirtų socialinių, nei ekonominių ryšių, galimai turėdamas ryšių užsienyje, siekdamas išvengti jam gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti ir slėptis nuo teismo.

12. Gynėjas nurodo, kad teismo iÅ¡vada, jog S. N. bÅ«damas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus deklaratyvi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad suėmimas Å¡iuo atveju tęsiamas tik BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Skundžiamoje nutartyje ankstesni S. N. teistumai apskritai neminimi, iÅ¡skyrus Latvijos Respublikos nuosprendį, kuriuo paskirtÄ bausmę, kaltinamasis atliko 2023 m. sausio 13 d. Todėl skundo argumentai dėl naujų nusikalstamų veikų darymo atmetami.

13. Svarstant klausimÄ dėl kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) pagrįstumo, suimtojo kaltės bei jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikacijos klausimai nesprendžiami. Å iuos klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ . Todėl skundo argumentai susiję su netinkamai pareikÅ¡tais kaltinimais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį bei už tam tikrų nusikaltimų padarymÄ suėjusia apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatimi, nėra Å¡io skundo nagrinėjimo dalykas, Å¡ie klausimai bus iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kurio paskelbimas numatytas 2023 m. gegužės 26 d.

14. Nors skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nei vienam iÅ¡ kitų kaltinamųjų suėmimas nebuvo taikomas tokį ilgÄ laikÄ , todėl pažeidžiamas lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas, teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, kiekvienu atveju kardomosios priemonės skyrimo ar jos pratęsimo pagrįstumas sprendžiamas individualiai, įvertinant kaltinamojo asmenybę bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Vien ta aplinkybė, kad kitiems kaltinamiesiems suėmimas buvo pakeistas Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali bÅ«ti absoliučiu pagrindu priimti analogiÅ¡kÄ sprendimÄ ir S. N. atžvilgiu.

15. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo argumentais, kad S. N. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma jau labai ilgÄ laikÄ â€“ daugiau kaip trejus metus. Tačiau suėmimo taikymas grindžiamas byloje esančių aplinkybių visuma, vien ilga jo taikymo trukmė nesudaro pagrindo Å¡ios kardomosios priemonės keisti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.

Å iuo atveju S. N. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymu. Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, du trečdaliai Å¡ios bausmės yra 5 metai ir 4 mėnesiai, todėl maksimalus suėmimo terminas nėra pažeidžiamas. Atsižvelgiant į S. N. inkriminuojamų nusikaltimų kiekį, jų pobÅ«dį ir gresiančiÄ griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo teisės suvaržytos labiau nei reikia procesiniams tikslams pasiekti ir pažeidžia proporcingumo principÄ .

Byla pirmosios instancijos teisme jau baigta nagrinėti ir teisėja yra išėjusi į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, kuris, kaip minėta bus skelbiamas 2023 m. gegužės 26 d. Taigi, suėmimo taikymo pabaiga gali būti išspręsta kiek daugiau nei po mėnesio.

16. Kaip minėta, S. N. suėmimas taikomas esant pagrindui manyti, kad gresiant griežtai laisvės atėmimo bausmei gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Todėl aplinkybė, kad dėl ankstesniu Latvijos Respublikoje priimtu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo priimta nutartis taikyti lygtinį paleidimÄ , neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant suėmimo klausimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-1078/2023, kurioje jam Å¡iuo metu pareikÅ¡ti kaltinimai.

17. Nors skunde tvirtinama, kad Å¡iuo atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėtų bÅ«ti užtikrinami taikant S. N. intensyviÄ priežiÅ«rÄ , tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡velnesnės kardomosios priemonės nei kiekviena atskirai, nei taikant jas kaip kompleksÄ , neeliminuotų slapstymosi nuo baudžiamojo proceso rizikos. Å iuo metu Europos SÄ jungos valstybių sienos yra atviros. Intensyvios priežiÅ«ros metu yra stebima asmens buvimo vieta, tačiau tai neužkerta galimybės asmeniui atsikratyti jo buvimÄ vietÄ fiksuojančiu prietaisu ir laisvai, (nefiksuojant sienos kirtimo fakto informacinėse sistemose) kirsti valstybių sienas.

Taigi, net ir bÅ«damas stebimas elektroninėmis priemonėmis S. N. turėtų galimybę iÅ¡vykti į užsienio valstybę. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės taip pat duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad jokia kita Å¡velnesne kardomÄ ja priemone ar net keliomis iÅ¡ jų nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti užtikrinami kardomųjų priemonių skyrimui keliami tikslai (BPK 119 straipsnis).

18. Ä®vertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jÄ naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u t a r i a: kaltinamojo S. N. gynėjo advokato Jevgenij Bogdanov skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Audrius Cininas Daiva Kazlauskienė Jurgita Mačionytė