2017-06-02 Nr. AB-13581-3-61-3-03903-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A.Skripkiunaite

Administracinė byla Nr. P-43-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03903-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 61

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. S. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-56-525/2016 pagal pareiškėjos T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėja T. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atlyginti jai 8 000 000 Eur neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (toliau – ir Prezidento kanceliarija) darbuotojai neatliko jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo). Nenustačius Prezidento kanceliarijos darbuotojų neteisėtos veikos, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Prezidento kanceliarijos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. T. S. subjektyvus manymas, kad Prezidento kanceliarijos darbuotojų veiksmai buvo neteisėti, nesudaro pagrindo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjos T. S. apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja 2017 m. gegužės 15 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas jau po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.), t. y. nagrinėjamu atveju taikytinos nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį (ABTĮ 159 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, dėl kurios prašoma atnaujinti procesą, priimta 2016 m. sausio 27 d., tuo tarpu pareiškėjos prašymas paduotas 2017 m. gegužės 15 d. Pareiškėja nurodo, kad prašo atnaujinti procesą, remdamasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nes proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo. Pareiškėja teigia, jog šią aplinkybę sužinojo vėliau, tačiau teismo nutarties dėl pripažinimo neveiksnia nepateikia. Pareiškėja mini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį, tačiau joje apie pareiškėjos neveiksnumą nieko nepasakyta. Taip pat pareiškėja pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. raštą, kuriame sakoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nėra priėmęs nutarties dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia. Duomenų apie pareiškėją nerasta ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kada sužinojo apie pripažinimą neveiksnia (apskritai nepateikė jokių duomenų dėl jos pripažinimo neveiksnia), teisėjų kolegija sprendžia, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties priėmimo. Todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Kadangi nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminas prašymui paduoti negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 2 d.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė praleidusi nustatytą terminą ir neegzistuojant galimybei jį atnaujinti, todėl prašymą atsisakytina priimti (ABTĮ 161 str. 1 d., 33 str. 2 d. 9 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjos T. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-56-525/2016 ir grąžinti jį pareiškėjai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius