2023-10-18 Nr. AB-18610-3-65-3-00160-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1298-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00160-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kupiškio skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Forestus“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kupiškio skyriui dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Forestus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –ir NŽT) Kupiškio skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. išvadą Nr. 22ITP-17-(14.22.143E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo vietoje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti NŽT Kupiškio skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pasitelkto UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. pateiktą 2022 m. kovo 30 d. prašymą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). 2022 metais buvo atliekami Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir nustatyta, kad pagal ankstesnius preliminarius matavimus Žemės sklypo plotas buvo nustatytas 45,00 ha, o atlikus kadastrinius matavimus gautas Žemės sklypo plotas 46,0522 ha. Plotų skirtumas buvo 1,0522 ha, t. y. didesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 1 priede įtvirtintas leistinas plotų nuokrypis.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Kadastro nuostatų 21 punkto reikalavimus pareiškėjo pasitelktas UAB „Geomatininkai“ matininkas A. P. atsakovui 2022 m. kovo 30 d. pateikė prašymą, situacijos brėžinį, kuriame nurodė žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas Žemės sklypo ribas. Atsakovas priėmė skundžiamą Išvadą, kurioje nurodė Žemės sklypo šiaurės rytų ribą patikslinti vietovėje pagal atliktų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gretimas žemės sklypas) kadastrinių matavimų ribas. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas skundžiama Išvada iš esmės reikalauja pakeisti Žemės sklypo ribas. Tačiau Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o pagal Kadastro nuostatų 21 punktą, esant jame nustatytoms sąlygoms, Žemės sklypo ribos (konfigūracija) vietovėje gali būti patikslintos tik pagal teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenis. Tokios klaidos ištaisymo rezultatas būtų toks, kad faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte turi sutapti. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas nurodė Žemės sklypo ribas tikslinti pagal Gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų ribas, kai toks pagrindas Kadastro nuostatų 21 punkte nėra nustatytas, todėl Išvada neteisėta, nemotyvuota ir naikintina. Pareiškėjas akcentavo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta žemės sklypo stabilumo taisyklė,.

4. Pareiškėjas paaiškino, jog jo faktiškai naudojamos Žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumente suformuoto Žemės sklypo ribas, o atsakovas reikalauja nukrypti nuo Žemės sklypo, suformuoto preliminariais matavimais, ribų, t. y. nuo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nustatytų ribų, remdamasis vien tik Gretimo žemės sklypo atliktais kadastriniais matavimais. Pareiškėjas nedalyvavo atliekant Gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, be to, nepriklausomai nuo to, ar asmuo dalyvauja kito asmens žemės sklypo kadastriniuose matavimuose, atsakovas vis tiek privalo vadovautis teisės aktais, t. y. Kadastro nuostatų 21 punktu.

5. Pareiškėjas apibendrino, kad atsakovas nesilaikė gero administravimo principo, teisės viršenybės ir objektyvumo reikalavimų, pažeidė konstitucinius nuosavybės neliečiamumo ir teisėtų lūkesčių principus. Žemės sklypo planas buvo parengtas 2000 metais, jis buvo oficialiai suderintas su valstybės institucijomis (tą patvirtina Žemės sklypo plane esančios valstybės institucijų darbuotojų vizos). Žemės sklypas atitinkamomis ribomis buvo sąžiningai naudojamas itin ilgą laiką. Taigi, prioritetas turi būti teikiamas teisinių santykių stabilumui.

6. Atsakovas NŽT Kupiškio skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad 2022 metais atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nustatytas plotų skirtumas, viršijantis Kadastro nuostatų nustatytą leidžiamą nuokrypį. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, o atsakovas priėmė skundžiamą Išvadą.

8. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad NŽT Kupiškio skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr.22VĮ-(14.22.2)-1041 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame plane suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo bei projektinių sprendinių plano patvirtinimo“ (toliau – ir 2014 m. Įsakymas) buvo patvirtintas valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Kupiškio miškų urėdija“ žemės sklypo projektas. 2016 m. vasario 24 d. buvo atlikti šio žemės sklypo (miškų ūkio paskirties, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, nustatytos tikslios ribos. NŽT Kupiškio skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 22SK-377-(14.22.110.) „Dėl žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ sklypas buvo suformuotas ir 2016 m. birželio 15 d. įregistruotas VĮ Registrų centre.

9. Atsakovas pastebėjo, kad pareiškėjas registruotu laišku buvo pakviestas į Gretimo žemės sklypo ženklinimą vietoje, atliekant kadastrinius matavimus, tačiau neatvyko, pastabų bei pretenzijų nepateikė, todėl laikytina, kad jis sutiko su nustatyta riba tarp Žemės sklypo ir Gretimo žemės sklypo. Atsakovo vertinimu, kadastro duomenų nustatymas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustatančius žemės sklypo ribas jos dažniausiai yra aiškios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje.

10. Atsakovas vadovavosi Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, kad tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos. Atsakovo įsitikinimu, šioje byloje būtina vadovautis Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtintu Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kurio 2 punkte nustatyta, kad vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Nagrinėjamu atveju, Išvada buvo priimta remiantis NŽT Kupiškio skyriuje turima medžiaga, todėl laikytina, kad ji yra teisėta ir pagrįsta.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Forestus“ skundą tenkino – panaikino Išvadą, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. pateiktą 2022 m. kovo 30 d. prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1490, 72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12. Teismas nustatė, kad: UAB „Forestus“ nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties 45,00 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).; Žemės sklypas buvo suformuotas 2000 metais ir atlikus jo preliminarius matavimus, nustatytas 45,00 ha plotas; pareiškėjo užsakymu UAB „Geomatininkai“ atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė 46,0522 ha Žemės sklypo plotą (plotų skirtumas 1,0522 ha, kas viršija Kadastro nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną paklaidą (0,8050 ha); UAB „Geomatininkai“ 2022 m. kovo 30 d. NŽT Kupiškio skyriui pateikė prašymą pateikti išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) tolimesnių darbų vykdymo, kartu pateikė situacijos schemą bei aiškinamąjį raštą; NŽT Kupiškio skyrius atsakydamas į UAB „Geomatininkai“ 2022 m. kovo 30 d. prašymą, pateikė 2022 m. balandžio 26 d. Išvadą, kuria nurodė patikslinti Žemės sklypo šiaurės rytų ribą vietovėje pagal atliktų Gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų ribas.

13. Teismas vadovavosi Žemės reformos įstatymo 21 straipsniu, pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

14. Teismas analizavo Kadastro nuostatų 21 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, pabrėžė, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant aukščiau nurodytų teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad šiame teisiniame reglamentavime yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5131-552/2020).

15. Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje buvo svarbu nustatyti, kokios Žemės sklypo ribos (konfigūracija) buvo nustatytos preliminariais matavimais suformavus Žemės sklypą prieš jį įsigyjant pareiškėjui, ar šios Žemės sklypo ribos ir konfigūracija atitiko teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Teismas nurodė, kad kilo ginčas dėl Žemės sklypo šiaurės rytų ribos, kuria Žemės sklypas ribojasi su VĮ Kupiškio miškų urėdija suprojektuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Teismas nurodė, kad pagal aktualų teisinį reguliavimą atsakovas, gavęs 2022 m. kovo 30 d. prašymą, visų pirma, privalėjo patikrinti, ar faktiškai naudojamo Žemės sklypo ribos (konfigūracija) atitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Teismo įsitikinimu, tam buvo būtina įvertinti visus pirminius Žemės sklypo formavimo dokumentus (abrisą, žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą; kt.). Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog Žemės sklypas persidengia su Gretimu žemės sklypu, atsakovas privalėjo įvertinti ir Gretimo žemės sklypo formavimo dokumentus. Buvo padaryta išvada, kad tik tinkamai įvertinus pirminius žemės sklypų formavimo dokumentus, galima konstatuoti, buvo ar nebuvo padaryta klaida, nustatant Žemės sklypo ribas, įvardinta Kadastro nuostatų 21 punkte, bei priimti žemėtvarkos skyriaus išvadą dėl tokios klaidos ištaisymo šiame punkte numatytais būdais.

17. Įvertinęs Išvados turinį, Išvados priėmimui surinktą ir teismui pateiktą medžiagą, teismas sprendė, jog atsakovas šių aplinkybių neanalizavo, pirminių žemės sklypų formavimo dokumentų netyrė, neatlikęs jokios analizės apsiribojo faktu, kad Gretimas sklypas yra pamatuotas atlikus kadastrinius matavimus, t. y. Išvada nurodė Žemės sklypo ribą patikslinti pagal Gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų ribą.

18. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, jog pareiškėjas neatvykęs į Gretimo žemės sklypo ženklinimą, sutiko su žemės sklypų riba ginčo vietoje. Teismo vertinimu, atsakovas nagrinėjamojoje byloje nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas buvo tinkamai pakviestas į Gretimo žemės sklypo ženklinimą (atsakovo pateiktame kvietime nurodyta ne Gretimo žemės sklypo ženklinimo data (2016 m. vasario 22 d.), taip pat nurodytas ne Gretimo žemės sklypo projektinis numeris (707), o kitas projektinis numeris 557, kvietimas išsiųstas ne pareiškėjo buveinės adresu).

19. Dėl nurodytų argumentų teismas Išvadą pripažino neteisėta ir nepagrįsta, todėl ją panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti UAB „Geomatininkai“ 2022 m. kovo 30 d. prašymą.

20. Nurodęs, kad tenkinus pareiškėjo skundą jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 490,72 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 21. Atsakovas NŽT Kupiškio skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą.

22. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas pakartoja Gretimo žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo VĮ Registrų centre aplinkybes, pažymi, kad kartu su atsiliepimu buvo per klaidą pridėtas ne tos kadastrinių matavimų bylos kvietimas, tai yra projekto Nr. (duomenys neskelbtini), nes tuo metu pareiškėjas buvo kviečiams ir į šio žemės sklypo matavimus. Atsakovas prie apeliacinio skundo prideda įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas buvo kviečiamas į Gretimo žemės sklypo ženklinimą vietovėje, kvietimas buvo siųstas registruota siunta, taip pat registruota siunta buvo išsiųstas pranešimas apie atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pridėtas paženklinto žemės sklypo planas bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos (šias siuntas pareiškėjas gavo), tačiau tesės aktų nustatytu terminu pareiškėjas pastabų nepateikė.

23. Atsakovas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, pabrėžė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, pagal Aprašo 2 punktą vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos.

24. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Išvada priimta remiantis NŽT Kupiškio skyriuje turima medžiaga, nepažeidžiant galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl ją naikinti nebuvo pagrindo.

25. Pareiškėjas UAB „Forestus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjas pastebi, kad apeliacinis skundas grindžiamas vieninteliu argumentu, jog Išvadoje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo Žemės sklypo šiaurės rytų riba turi būti patikslinta vietovėje pagal Gretimo žemės sklypo ribas, nustatytas atlikus kadastrinius matavimus, tačiau šį argumentą atsakovas turėjo pagrįsti Kadastro nuostatų 21 punkte numatytos išvados teikimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimais.

27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, atsižvelgė į aktualią administracinių teismų praktiką ir padarė pagrįstą išvadą, kad Išvada, kurioje keliamas reikalavimas pareiškėjo Žemės sklypo ribą vietovėje tikslinti pagal kito žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų ribas, nėra tinkamai pagrįsta teisės normomis, ji nėra tinkamai motyvuota, todėl pirmosios instancijos teismas ją visiškai pagrįstai panaikino.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad išvados teikimą reglamentuojantis Kadastro nuostatų 21 punktas numato žemės sklypo ribų tikslinimą vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra patvirtintas oficialus teritorijų planavimo dokumentas–- žemės reformos žemėtvarkos projektas. Taigi, žemės reformos žemėtvarkos projektas yra oficialus specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi (žr. Žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d.). Kadastro nuostatų 21 punktas numato žemės sklypo ribų tikslinimą vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis, o ne pagal kito žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau šiuo atveju atsakovas specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – žemės reformos žemėtvarkos projektą – apskritai ignoravo. Šiuo atveju atsakovas nesilaikė reikalavimo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, neatliko to, ko reikalauja teisės aktai, pažeidė viešojo administravimo subjekto veiklai taikytinus principus.

29. Pakartodamas skundo pirmosios instancijos teismui argumentus dėl atsakovo padarytų VAĮ pažeidimų, konstitucinio nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principų nepaisymo, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas Išvadoje faktiškai reikalavo nukrypti nuo oficialaus valstybės institucijų patvirtinto specialiojo teritorijų planavimo dokumento (t. y. nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto), tačiau nemotyvavo, kodėl juo nebuvo vadovautasi.

30. Dėl kartu su apeliacinius skundu pateiktų įrodymų, pareiškėjas pažymi, kad jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šioje proceso stadijoje jie neturėtų būti vertinami. Paties apelianto neapdairumas ir nerūpestingumas akivaizdžiai nelaikytinas pagrįstomis priežastimis, dėl kurių atitinkami įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau turėtų būti vertinami apeliacinės instancijos teisme. Be to, pareiškėjo vertinimu, pats atsakovas nenurodo, kokias bylai reikšmingas aplinkybes šie įrodymai patvirtina ar paneigia. Pareiškėjas teigia, kad net nauji pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo tinkamai pakviestas į Gretimo sklypo ženklinimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Byloje kilo ginčas dėl NŽT Kupiškio skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. išvados Nr. 22ITP-17-(14.22.143E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kupiškio rajono savivaldybėje, Noriūnų seniūnijoje, Smilgių kaime ribų patikslinimo vietoje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino – įvertinęs ginčo šalių argumentus, byloje esančius įrodymus, skundžiamos Išvados turinį, teismas konstatavo, kad atsakovas visiškai nevertino esminių aplinkybių, kadangi tik tinkamai įvertinus pirminius žemės sklypų formavimo dokumentus, galima konstatuoti, buvo ar nebuvo padaryta klaida, nustatant Žemės sklypo ribas, įvardinta Kadastro nuostatų 21 punkte, bei priimti žemėtvarkos skyriaus išvadą dėl tokios klaidos ištaisymo šiame punkte numatytais būdais.

33. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Išvada yra teisėta ir pagrįsta, kartu pažymi, kad, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo ir Aprašo nuostatomis, tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį, atkreipia dėmesį, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas apeliaciniame skunde nepateikė jokių faktinių ir teisinių argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas ar padarė proceso teisės pažeidimus.

37. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjo užsakymu UAB „Geomatininkai“ atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė 46,0522 ha Žemės sklypo plotą (plotų skirtumas 1,0522 ha, kas viršija Kadastro nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną paklaidą (0,8050 ha). UAB „Geomatininkai“ 2022 m. kovo 30 d. NŽT Kupiškio skyriui pateikė prašymą pateikti išvadą dėl Žemės sklypo tolimesnių darbų vykdymo, pateikė situacijos schemą bei aiškinamąjį raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad vietovėje ribos nesutampa su kadastriniais matavimais pamatuoto Gretimo žemės sklypo ribomis, ploto neatitikimas neleistino dydžio.

38. NŽT Kupiškio skyrius, išnagrinėjęs UAB „Geomatininkai“ 2022 m. kovo 30 d. prašymą, pateikė ginčijamą Išvadą, kuria nurodė patikslinti Žemės sklypo šiaurės rytų ribą vietovėje pagal atliktų Gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų ribas. Išvadoje paaiškinta, kad, išnagrinėjus skyriuje turimą medžiagą, nustatyta, kad 2016 m. vasario 22 d. ženklinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Gretimo žemės sklypo)) ribas, UAB „Forestus“ registruotu laišku buvo pakviesta į žemės sklypo ženklinimą vietovėje. UAB „Forestus“ matavimuose nedalyvavo, buvo išsiųstas pranešimas apie atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pridedant paženklinto žemės sklypo planą bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos; pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.3. punktą UAB „Forestus“ turėjo teisę pateikti pastabas raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano kopijų gavimo; pastabų bei pretenzijų nebuvo gauta.

39. Iš Išvados turinio matyti, kad ji priimta vadovaujantis Kadastro nuostatų 21 punktu, atsižvelgiant į UAB „Geomatininkai“ įmonės matininko A. P., parengtą situacijos brėžinį, išnagrinėjus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentą – Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 1521ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Kupiškio rajone priėmimo“ ir besiribojančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), kuriems yra atlikti kadastriniai matavimai, planus ir kitą kartografinę medžiagą.

40. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

41. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1381-438/2016).

42. Pagal Kadastro nuostatų 21 punktą, tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

43. Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-497-438/2018). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013).

44. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Išvadoje nėra jokių teisinių ir faktinių argumentų dėl sprendimo, kodėl pareiškėjo Žemės sklypo duomenys turi būti tikslinami pagal Gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų ribas. Atsižvelgiant į Išvadoje suformuoto sprendimo priėmimo motyvus, iš kurių galima suprasti, kad jis priimtas todėl, kad Gretimo žemės klypo ribos nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas netikrino, ar faktiškai naudojamo Žemės sklypo ribos (konfigūracija) atitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribas (konfigūraciją), pirminių besiribojančių žemės sklypų formavimo dokumentų netyrė, t. y. neveikė taip, kaip nustatyta Kadastro nuostatų 21 punkte, o tai sudarė pakankamą pagrindą panaikinti Išvadą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti UAB „Geomatininkai“ matininko 2022 m. kovo 30 d. prašymą.

45. Dėl atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių, jog pagal Žemės reformos įstatymo ir Aprašo nuostatas žemės sklypo ribos atliekant kadastrinius matavimus negali būti keičiamos, teisėjų kolegija pažymi, kad šių argumentų atsakovas Išvadoje nebuvo nurodęs (Išvadoje nurodo priešingai – patikslinti Žemės sklypo šiaurės rytų ribą). Teisėjų kolegija pažymi, skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A502-940/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016 ir kt.).

46. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui – kvietimą pareiškėjui dalyvauti paženklinant Gretimo žemės sklypo ribas, šio kvietimo išsiuntimo pareiškėjui dokumentaciją, pranešimą apie Gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, taip pat duomenis, kad minėtas pranešimas buvo išsiųstas pareiškėjui, registruota siunta, kad ši siunta buvo įteikta.

47. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nenurodė pagrįstomis pripažintinų priežasčių, kodėl šių įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat nenurodė, kokias ginčui reikšmingas aplinkybes šiais įrodymais jis siekia pagrįsti. Atsižvelgiant į išdėstytą, kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako.

49. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; kt.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

50. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis procesinis teismo sprendimas yra palankus pareiškėjui, konstatuotina, kad jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas prašo priteisti 1355,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, teismui pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

51. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

52. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

53. Pažymėtina, kad atlyginamos būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.).

54. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Rekomendacijose nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą skundo parengimą maksimalus užmokestis – 1,3 (8.11 p.).

55. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtų ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, t. y. kad atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodomos faktinės aplinkybės, teisinis reguliavimas, į nedidelę bylos apimtį, tai, kad byla nesudėtinga, apeliaciniame skunde nėra nurodyta naujų teisinių argumentų, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, pagrįstomis ir realiai turėtomis pareiškėjo bylinėjimosi išlaidomis pripažįsta 800 Eur sumą ir ją iš atsakovo priteisia pareiškėjui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kupiškio skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Forestus“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kupiškio skyriaus 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Iveta Pelienė Ernestas Spruogis