2025-09-09 Nr. BB-4079-1-01-1-21270-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3052/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21270-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. atstovo advokato D. D. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį bei priimti naują nuosprendį, kuriuo K. A. būtų pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 28 straipsnį. Skunde teigiama, kad kaltinamasis K. A. nebuvo sužalotas, nesikreipė dėl medicininės pagalbos suteikimo, o taip pat nenurodė, nuo kokių neva pavojingų nukentėjusiojo veiksmų gynėsi. Teismai byloje netinkamai įvertino vaizdo įrašus, nors juose aiškiai matyti, kad nukentėjusysis jokio smūgio kaltinamajam nesudavė. Nukentėjusiajam padarytas sužalojimas įvertintas kaip nesunkus, tačiau kaltinamasis siekė sukelti sunkius padarinius. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai tarp asmenų vyksta konfliktas, kuriame abi pusės aktyviai dalyvauja, teisė į būtinąją gintį paprastai nekyla. Todėl, įvertinus faktines aplinkybes, kaltinamajam K. A. teisė į būtinąją gintį taip pat nekilo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nukentėjusiojo atstovas advokatas nesutinka su BK 28 straipsnio pritaikymu K. A., ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, dėsto savo išvadas ir savaip interpretuoja įrodymus. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus ir padarytų kitokias (kaltinamajam K. A. nepalankias) išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesnės instancijos teismai, t. y. konstatuotų, jog jo veiksmuose nebuvo būtinosios ginties situacijos. Kasaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad teismai nevertino įrodymų, patvirtinančių versiją, jog nukentėjusysis jokio smūgio kaltinamajam nesudavė, o tai patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai.

Pažymėtina, kad analogiški teiginiai buvo nurodyti ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo apeliaciniame skunde, į kurį išsamias ir motyvuotas išvadas pateikė apeliacinės instancijos teismas pažymėdamas, jog pasikėsinimas prieš K. A. buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, todėl K. A. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip atitinkantys kėsinimosi pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, kadangi, kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. atstovo advokato D. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Darius Kantaravičius

Sigita Jokimaitė