2018-01-11 Nr. AB-996-3-61-3-03258-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-176-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03258-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Swedbank“ ir S. Č. dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gelvora“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. birželio 16 d. pateikė teismui skundą (I t., b. l. 1–4), kuriame prašė panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. gegužės 12 d. nurodymą Nr. 2R-2761 (2.13.) (toliau – ir Nurodymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcija Nurodyme konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 2 dalį. Akcentavo, kad Nurodyme yra techninių klaidų. Pareiškėjas S. Č. (toliau – ir Skolininkas) siuntė du pranešimus 2013 m. sausio 18 d., o ne 2013 m. sausio 8 d., kaip nurodyta Nurodyme. Taip pat paaiškino, kad 2013 m. vasario 28 d. pareiškėjas pranešimų Skolininkui nesiuntė. Įstatyme nenustatyta pareiga duomenų valdytojui turėti ir pateikti įrodymus apie tai, kad Skolininkas gavo duomenų valdytojo siunčiamus pranešimus. Paaiškino, kad duomenų valdytojas negali daryti įtakos ir užtikrinti, jog Skolininkui bus įteiktas kreditoriaus pranešimas, kadangi pranešimo įteikimo / neįteikimo adresatui faktas nepriklauso nuo duomenų valdytojo veiksmų ir valios – siuntos įteikimą / neįteikimą lemia pašto kurjerio veiksmai bei Skolininko veikimas / neveikimas.

3. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. sausio 18 d. pranešimus išsiuntė registruota pašto korespondencijos siunta. Teigė, kad atliko visus objektyviai įmanomus veiksmus Skolininko gyvenamosios vietos adresui nustatyti – patikrino Skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 09-021731-RK, vartojimo kredito sutartį Nr. 09-026004-VA, vykdomąjį raštą Nr. 2-1888-666/2011 bei vykdomąjį raštą Nr. 2-1072-325/2012. Paaiškino, kad prie 2013 m. sausio 18 d. išsiųstų pranešimų pridėjo reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 13-20-01 (toliau – ir Sutartis) kopiją. Inspekcija, priimdama Nurodymą, vadovavosi tik Skolininko nuomone, kad pranešimas nebuvo įteiktas, netinkamai aiškino teismų praktiką ir nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas, todėl Nurodymas naikintinas.

4. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 13–16) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime teigė, kad nagrinėdamas Skolininko skundą ėmėsi visų veiksmų savo kompetencijos ribose, objektyviai įvertino ir išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes. Paaiškino, kad pareiškėjas, prieš tvarkydamas S. Č. asmens duomenis mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti, turėjo ją informuoti apie reikalavimo perleidimą, pateikdamas reikalavimo perleidimo sutartį. Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Swedbank“ informavo Inspekciją, kad teisės aktai nenustato pareigos pradiniam kreditoriui informuoti skolininką apie reikalavimo perleidimo faktą ir nurodė, kad minėtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą gali įgyvendinti ir naujasis kreditorius. AB „Swedbank“ Inspekcijai nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 18 d. raštu informavo Skolininką vykdomuosiuose dokumentuose nurodytu adresu. Pareiškėjas Inspekcijai nurodė, kad Skolininkas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas rašytiniais pranešimais, kurie pareiškėjui nebuvo grąžinti. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjas Inspekcijai nenurodė, jog 2013 m. sausio 18 d. pranešimai buvo siųsti registruotąja pašto korespondencijos siunta, nenurodė siuntos registracijos numerio. Teigė, kad byloje nėra duomenų, jog siunta buvo įteikta Skolininkui, patvirtintas tik siuntos išsiuntimo, bet ne siuntos įteikimo faktas. Taip pat pažymėjo, kad, AB „Lietuvos paštas“ interneto svetainėje www.post.lt atlikus siuntos paiešką, gautas atsakymas, kad pagal pateiktą siuntos numerį duomenų rasti nepavyko. Teigė, kad pareiškėjas nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių siuntos įteikimą Skolininkui. Pažymėjo, kad Skolininkas nebuvo tinkamai informuotas apie jo asmens duomenų tvarkymą ir reikalavimo teisės perleidimą pareiškėjui.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 136–138) su pareiškėjo skundu nesutiko.

7. Nurodė, kad Skolininko prievolė vykdyti savo prievoles ne AB „Swedbank“, o pareiškėjui yra patvirtinta įsiteisėjusia Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-385-474/2013, kuria pradinis išieškotojas AB „Swedbank“ vykdymo procese pagal 2012 m. liepos 31 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1072-325/2012 yra pakeistas vykdymo procese į pareiškėją. Paaiškino, kad minėtoje teismo nutartyje teismas nustatė, kad pradinis išieškotojas AB „Swedbank“ ir pareiškėjas 2013 m. sausio 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 13-20-01 (toliau – ir Sutartis). Nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 18 d. raštu informavo Skolininką apie reikalavimo perleidimo faktą. Manė, kad Skolininkas neturi teisės tvirtinti, jog nebuvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą pareiškėjui.

8. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad pranešimo apie reikalavimo perleidimo įteikimo faktas nepriklauso nuo pareiškėjo valios, todėl Nurodymas yra nepagrįstas. Vertinant, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendino savo pareigą informuoti Skolininką apie reikalavimo perleidimą, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas nustatė Skolininko adresą ir ar pareiškėjui pranešimas buvo išsiųstas nustatytu adresu. Pranešime pateikta informacija, kad reikalavimas pagal Skolininko įsiskolinimus AB „Swedbank“ yra perleistas pareiškėjui.

9. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas neinformavo Skolininko apie tai, kad jis tvarko Skolininko duomenis. Iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų neaišku, ar Skolininkui pranešimas apie reikalavimo perleidimą buvo įteiktas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas ir AB „Swedbank 2013 m. sausio 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-13-6163/13-20-01, pagal kurią AB „Swedbank“ perdavė pareiškėjui sutartis Nr. 09-026004-VA, Nr. 09-021731-RK ir 2012 m. liepos 31 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1072-325/2012 27 931,15 Lt reikalavimo sumai. Skolininkas 2015 m. kovo 2 d. pateikė Inspekcijai 2015 m. vasario 21 d. skundą (toliau – ir Skundas), kuriame nurodė, kad be jo žinios ir sutikimo AB „Swedbank“ Skolininko duomenis ir neišmokėtą kredito dalį perdavė pareiškėjui. Inspekcija, nagrinėdama Skolininko skundą, pateikė AB „Swedbank“ ir pareiškėjui 2015 m. kovo 9 d. raštus Nr. 2R-1353(2.13.) ir Nr. 2R-1354(2.13.), kuriuose įpareigojo iki 2015 m. kovo 19 d. AB „Swedbank“ ir pareiškėją pateikti duomenis, susijusius su Skundu. Inspekcija taip pat pateikė Skolininkui 2015 m. kovo 9 d. raštą, kuriame įpareigojo Skolininką iki 2015 m. kovo 20 d. pateikti papildomus paaiškinimus. Pareiškėjas ir AB „Swedbank“ 2015 m. kovo 25 d. pateikė Inspekcijai 2014 m. kovo 20 d. raštus, kuriuose išdėstė aplinkybes, susijusias su Skunde pateiktais argumentais. Skolininkas 2015 m. balandžio 13 d. pateikė Inspekcijai 2015 m. kovo 27 d. raštą, kuriame patikslino Skunde išdėstytas aplinkybes. Inspekcija 2015 m. gegužės 12 d. priėmė nurodymą Nr. 2R-2761(2.13.) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“, kuriame nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 41 straipsnio 5 punktą ir nurodė informuoti skolininkus apie jų asmens duomenų tvarkymą, perimant reikalavimo teisę į jų įsiskolinimus. Pareiškėjas nesutiko su Nurodymu, teigė, kad jis yra nepagrįstas ir neatitinka teismų praktikos.

12. Teismas rėmėsi Įstatymo (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d.), 41 straipsnio 5 punktu, 21 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsniu, 21 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad iš minėto reglamentavimo matyti, jog viena iš būtinų Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų duomenų valdytojui teisėtai teikti skolininkų duomenis yra ta, kad duomenų valdytojas prieš perduodamas reikalavimą, apie tai turi paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti (pateikti) duomenų subjektui rašytinį priminimą. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėjas tinkamai informavo Skolininką apie reikalavimų perleidimą. Pareiškėjas skunde teigė, kad Skolininką apie reikalavimų perleidimą informavo tinkamai ir nurodė, kad 2013 m. sausio 18 d. pranešimus Skolininkui išsiuntė registruota pašto korespondencijos siunta. Pareiškėjo 2013 m. sausio 18 d. pranešimus Inspekcija laikė nepakankamu įrodymu Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos įgyvendinimui pagrįsti, todėl priėmė Nurodymą. Pareiškėjas nesutiko su minėta Inspekcijos nustatyta aplinkybe ir teigė, kad Skolininko asmens duomenis tvarkė teisėtai.

13. Pareiškėjas Inspekcijai pateikė 2013 m. sausio 18 d. pranešimų, siustų Skolininkui, kopijas, kuriuose Skolininkui pateikiama informacija apie reikalavimo perleidimą bei pateikė AB „Lietuvos paštas“ siuntų lydraštį, iš kurio duomenų matyti, kad pareiškėjas siuntė Skolininkui minėtus 2013 m. sausio 18 d. pranešimus adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismui taip pat pateikė AB „Lietuvos paštas“ 2015 m. birželio 11 d. raštą Nr. 3-3764, kuriame nurodyta, kad Skolininkui buvo siųsta registruota korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei teismui, nei Inspekcijai nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog 2013 m. sausio 18 d. pranešimai Skolininkui buvo įteikti. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad pareiškėjas tokių duomenų teismui nepateikė.

14. Iš AB „Lietuvos paštas“ interneto svetainėje www.post.lt teikiamos informacijos matyti, kad duomenų apie registruotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimą adresatui nėra. Teismas vertino, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai, o ne formaliai įgyvendinti savo pareigą pranešti Skolininkui apie reikalavimų perleidimą, turėjo elgtis rūpestingai, apdairiai, sąžiningai ir įsitikinti, kad Skolininkui taptų žinoma apie reikalavimų perleidimą. Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo aspektu suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog Skolininkas apie reikalavimo teisių į skolas perleidimo faktą buvo informuotas tinkamai.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime nurodė, kad Skolininko prievolė vykdyti savo prievoles ne AB „Swedbank“, o pareiškėjui yra patvirtinta įsiteisėjusia Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-385-474/2013, kuria pradinis išieškotojas AB „Swedbank“ vykdymo procese pagal 2012 m. liepos 31 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1072-325/2012 yra pakeistas vykdymo procese į pareiškėją. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nevertinamos aplinkybės dėl paties reikalavimo teisės perleidimo fakto, nes tai yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau vertinama, ar apie reikalavimo perleidimą Skolininkas buvo tinkamai informuotas ir ar tokiu būdu gauti jo asmens duomenys teisėtai buvo perleisti pareiškėjui. Taip pat pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas sudarė su AB „Swedbank“ reikalavimo perleidimo sutartį ir pastarasis perdavė jam pareiškėjo asmens duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad asmens duomenų tvarkymas tapo teisėtu, jei apie reikalavimo perleidimo sutartį nebuvo informuotas pareiškėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2161/2011).

16. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad Inspekcija Nurodyme klaidingai nurodė Skolininkui siųstų pranešimų datą, t. y. 2013 m. sausio 18 d., o ne 2013 m. sausio 8 d., teismo vertinti kaip rašymo apsirikimas ir nelaikyti savarankišku pagrindu panaikinti Nurodymą. Nenustačius Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų laikymosi, asmens duomenų teikimas negali būti pripažintas teisėtu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad UAB „Gelvora“ neįvykdė Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos, todėl nėra pagrindo naikinti iš esmės pagrįsto ginčijamo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015 m. gegužės 12 d. nurodymo Nr. 2R-2761 (2.13.). Taigi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. 17. Pareiškėjas UAB „Gelvora“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 195–198), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Nors pareiškėjas negali pateikti tiesioginių įrodymų apie 2013 m. sausio 18 d. pranešimų Skolininkui įteikimą, bylos medžiagoje esantys netiesioginiai įrodymai, tai pat nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas tinkamai informavo Skolininką apie reikalavimo teisių įsigijimą ir 2013 m. sausio 18 d. pareiškėjo pranešimai Skolininkui buvo įteikti. Pirma, bylos medžiagoje yra 2013 m. kovo 27 d. paties Skolininko pareiškėjui teiktas panešimas, iš kurio turinio yra akivaizdu, jog Skolininkui žinoma apie tai, kad pareiškėjas yra jo naujasis kreditorius, nes pranešime nurodoma, kad Skolininkas ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, prašoma sustabdyti vykdomus išieškojimus. Antra, kadangi Skolininko įsiskolinimas buvo priteistas, pareiškėjas iš AB „Swedbank“ įsigijęs reikalavimo teises nedelsiant pradėjo privalomą teisminę išieškotojo pakeitimo vykdymo procese procedūrą, t. y. atskirą civilinę bylą, kurioje suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas ir Skolininkas bei teismo atitinkamai informuotas apie Skolininko atžvilgiu pareiškėjo įgytas reikalavimo teises. Be to, 2013 m. sausio 18 d. pranešimai apie reikalavimo teisės perleidimą pareiškėjui nebuvo grąžinti kaip neįteikti.

17.2. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, jog pareiškėjas tik formaliai įgyvendino savo informavimo pareigą Skolininko atžvilgiu, teismas nenurodė, kokius dar veiksmus nagrinėjamoje situacijoje turėjo atlikti pareiškėjas, siekdamas, jog Skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą būtų tinkamas. Pareiškėjas atliko visus objektyviai įmanomus Skolininko gyvenamosios vietos adreso nustatymo veiksmus. 2013 m. sausio 18 d. pranešimai Skolininkui išsiųsti registruota korespondencijos siunta. Skolininkas apie reikalavimo teisės perleidimą papildomai buvo informuotas telefonu, ką patvirtino pats Skolininkas 2015 m. kovo 27 d. pateiktame rašte.

17.3. Įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ar kitos šio teisės akto nuostatos nenustato pareigos duomenų valdytojui faktiškai turėti ir pateikti įrodymus apie tai, kad skolininkas gavo duomenų valdytojo siunčiamą pranešimą. Minėtos nuostatos įtvirtina tik duomenų valdytojo pareigą informuoti duomenų subjektą apie jo asmens duomenų tvarkymą bei priminti apie įsipareigojimų nevykdymą.

18. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–3), prašydamas apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsiliepime pažymi, kad priimdamas skundžiamą nurodymą rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2161/2011, pagal kurią pareiškėjas turi būti informuotas apie reikalavimo perleidimą, pateikiant atitinkamus įrodymus (reikalavimo perleidimo sutartį). Pažymi, kad pareiškėjas informaciją apie tai, kad 2013 m. sausio 18 d. pranešimai buvo siųsti registruota pašto korespondencijos siunta pateikė tik teismui, be to, iš teismui pateiktos AB „Lietuvos paštas“ 2015 m. birželio 11 d. Pažymos apie registruotosios korespondencijos siuntimą Nr. 3-3764 nėra aišku, ar 2013 m. sausio 25 d. siunta buvo įteikta S. Č., nes tuo patvirtinamas tik išsiuntimo, bet ne įteikimo faktas. Pareiškėjas nei tiriant S. Č. skundą, nei teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių siuntos įteikimą S. Č., o pastaroji aiškiai neigia gavusi kokią nors informaciją apie jos asmens duomenų tvarkymą ir reikalavimo teisės perleidimą iškart po 2013 m. sausio 3 d. Sutarties.

20. Nesutinka, kad pareiškėjas atliko visus objektyviai įmanomus veiksmus, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo pareigą pranešti Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kadangi pareiškėjas net nepasidomėjo, ar pašto siuntą AB „Lietuvos paštas“ įteikė / neįteikė S. Č., ir jei neįteikė, kokios yra neįteikimo priežastys. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartini administracinėje byloje Nr. A444-2161/2011, 2016 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-533-662/2016 ir pažymi, jog teisme nebuvo nustatyta faktų, kad S. Č. būtų elgusis nesąžiningai ir vengusi priimti registruota pašto korespondencijos siunta siųstus pareiškėjo 2013 m. sausio 18 d. pranešimus.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 8–9), kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti.

22. Atsiliepime pažymi, kad banko reikalavimo teisės, kurios perleistos naujam kreditoriui 2013 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, yra patvirtintos įsiteisėjusiais teismo sprendimais už akių. Įstatymas nenumato būtent pradiniam kreditoriui pareigos informuoti skolininką apie reikalavimo perleidimo faktą, nes šią CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą gali įgyvendinti ir naujasis kreditorius. AB „Swedbank“, atsakydamas į 2013 m. kovo 28 d. gautą S. Č. pranešimą dėl kreipimosi į teismą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui, 2013 m. kovo 29 d. raštu Nr. SR/13-11979 taip pat informavo S. Č. apie reikalavimo teisės perleidimą. Mano, jog S. Č. neturi teisės tvirtinti, kad ji nebuvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą ir jai nebuvo žinoma apie tai, kad jos atžvilgiu yra išduoti vykdomieji dokumentai dėl priverstinio skolos išieškojimo, nes įsiteisėjusiais teismo sprendimais patvirtinti faktai turi visuotinai privalomą galią.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

24. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog pareiškėjas ir AB „Swedbank 2013 m. sausio 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-13-6163/13-20-01. Skolininkas 2015 m. kovo 2 d. pateikė Inspekcijai 2015 m. vasario 21 d. skundą, kuriame nurodė, kad be jo žinios ir sutikimo AB „Swedbank“ Skolininko duomenis ir neišmokėtą kredito dalį perdavė pareiškėjui. Inspekcija 2015 m. gegužės 12 d. priėmė nurodymą Nr. 2R-2761(2.13.) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“, kuriame nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir nurodė informuoti skolininkus apie jų asmens duomenų tvarkymą, perimant reikalavimo teisę į jų įsiskolinimus. Pareiškėjas nesutiko su Nurodymu, teigė, kad jis yra nepagrįstas ir neatitinka teismų praktikos.

25. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1444 redakcija) 24 straipsnio 2 dalį, be kita ko, numatyta, jog duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis arba, jei ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo duomenų subjektui suteikti toliau išvardintą informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi).

26. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nevertintinos aplinkybės dėl paties reikalavimo teisės perleidimo fakto, nes tai yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau turėtų būti vertinama aplinkybė, ar apie reikalavimo perleidimą pareiškėjas buvo tinkamai informuotas.

27. Pagal teismų praktiką tam, kad UAB „Gelvora“ galėtų inter alia (be kita ko) naudotis Įstatymo nuostatomis dėl asmens duomenų tvarkymo asmens mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti, Skolininkas turėjo būti informuotas apie reikalavimo perleidimą, pateikiant atitinkamus įrodymus. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Gelvora“ sudarė su AB „Swedbank“ reikalavimo perleidimo sutartį ir pastarasis perdavė jam Skolininko asmens duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad asmens duomenų tvarkymas tapo teisėtu, jei apie reikalavimo perleidimo sutartį nebuvo informuotas Skolininkas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2161/2011).

28. Vertinant, ar pareiškėjas tinkamai informavo Skolininką apie reikalavimo perleidimą, aktualios byloje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas Inspekcijai pateikė 2013 m. sausio 18 d. pranešimų, siustų Skolininkui, kopijas, kuriuose Skolininkui pateikiama informacija apie reikalavimo perleidimą, bei pateikė AB „Lietuvos paštas“ siuntų lydraštį, iš kurio duomenų matyti, kad pareiškėjas siuntė Skolininkui minėtus 2013 m. sausio 18 d. pranešimus adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismui taip pat pateikė AB „Lietuvos paštas“ 2015 m. birželio 11 d. raštą Nr. 3-3764, kuriame nurodyta, kad Skolininkui buvo siųsta registruota korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini). Duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog 2013 m. sausio 18 d. pranešimai Skolininkui buvo įteikti, pareiškėjas nei teismui, nei Inspekcijai nepateikė.

29. Pirmosios instancijos teismas patikrino AB „Lietuvos paštas“ interneto svetainėje www.post.lt teikiamą informaciją apie registruotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimą adresatui ir jokios informacijos nerado. Teismas vertino, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai, o ne formaliai įgyvendinti savo pareigą pranešti Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, turėjo elgtis rūpestingai, apdairiai, sąžiningai ir įsitikinti, kad Skolininkui taptų žinoma apie reikalavimo perleidimą. Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo aspektu suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog Skolininkas apie reikalavimo teisių į skolas perleidimo faktą buvo informuotas tinkamai.

30. Šiuo atveju spręstina, kad pareiškėjas turėjo pareigą pateikti įrodymus, jog jis informavo Skolininką apie jo duomenų tvarkymą. Nesant apibrėžtumo, siuntėjas gali patikrinti informaciją apie siuntą interneto svetainėje www.post.lt, iš kurios būtų aišku, ar siunta pasiekė gavėją. Šiuo atveju pareiškėjas, vykdydamas Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatytą įpareigojimą informuoti duomenų subjektą prieš pradėdamas tvarkyti asmens duomenis, pasirinko konkretų būdą, kaip minėtą įpareigojimą įvykdyti. Tačiau kilus įtarimų, ar siunta su atitinkama informacija pasiekė gavėją, būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog jam tenkanti informavimo pareiga buvo įvykdyta tinkamai. Šiuo atveju byloje nebuvo bei nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad siunta pasiekė Skolininką, pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad pareiškėjas tokių duomenų teismui nepateikė. Todėl tai, ar tarpininkas (šiuo atveju – AB „Lietuvos paštas“) tinkamai vykdė savo įsipareigojimus dėl siuntos pristatymo gavėjui, nėra svarbu, nes norėdamas tai įrodyti, pareiškėjas turėtų pateikti atitinkamus įrodymus, tačiau jų byloje taip pat nėra. Esant tokioms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog Skolininkas apie reikalavimo teisių į skolas perleidimo faktą buvo informuotas tinkamai.

31. Nors pareiškėjas teigia, kad Skolininkas turėjo žinoti apie reikalavimo perleidimą, nes Skolininko prievolė vykdyti savo prievoles ne AB „Swedbank“, o pareiškėjui yra patvirtinta įsiteisėjusia Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-385-474/2013, kuria pradinis išieškotojas AB „Swedbank“ vykdymo procese pagal 2012 m. liepos 31 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1072-325/2012 yra pakeistas vykdymo procese į pareiškėją ir Skolininkas gavo procesinius dokumentus minėtoje byloje, šis argumentas atmestinas, nes minėta teismo nutartis priimta vėliau nei sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, o pareiškėjas turėjo pareigą informuoti duomenų subjektą būtent pradėdamas tvarkyti jo asmens duomenis.

32. Apibendrinant išdėstytus argumentus ir iš esmės pritariant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime išdėstytiems motyvams, šią bylą tikrinanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindų nenustatyta. Todėl skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

33. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius