4e7d1c8077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N438-1227/2012

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00820-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 50.21 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Audriaus Bakavecko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. S. B. 2010 m. vasario 16 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-041354-10 už tai, kad jis 2010 m. vasario 16 d., 11.30 val., Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo metu, eitynėse, Rumpiškės – Sausio 15-osios g., Klaipėdoje, nešėsi nuotrauką, kurioje pavaizduotas nacistinės Vokietijos simbolis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant S. B. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 18818 straipsnyje, įvykio ir sudėties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Be to, S. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 5 d., apie 9.15 val., į Klaipėdos miesto apylinkės teismo pastatą atsinešė plakatus su nacistinės Vokietijos svastikos ženklais. Vėliau jis tuos plakatus išsinešė į lauką, policijos pareigūnams įspėjus jų nedemonstruoti, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukta, nesant S. B. veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 18818 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Klaipėdos miesto apylinkės 2011 m. rugsėjo 9 d. teismo nutarimą panaikino ir grąžino bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.11.-4518-549/2011 ir A2.11.-4516-549/2011, kuriose S. B. surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal ATPK 18818 straipsnį ir 187 straipsnio 2 dalį, sujungtos į vieną.

II. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant S. B. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 18818 straipsnyje, įvykio ir sudėties.

Teismas konstatavo, jog iš byloje esančių fotonuotraukų, prie bylos pateiktos ir teismo posėdžio metu apžiūrėtos nuotraukos - daiktinio įrodymo, nešto eisenos metu, ir demonstruoto Klaipėdos miesto apylinkės teisme bei prie jo, matyti, jog joje matomas simbolis vizualiai turi panašumo į nacistinės Vokietijos svastiką. Tačiau, remiantis simbolio ar ženklo panašumo į nacistinės Vokietijos svastiką kriterijais, (spalvą, jį sudarant naudojamas geometrines figūras, naudojamų geometrinių figūrų lokalizaciją ir tarpusavio santykį bei naudojamų geometrinių figūrų proporcijas) matyti, kad ant žiedo esantis kryžius (svastika), pavaizduota ne apskritimo formos geometrinėje figūroje, o į kvadratą panašioje figūroje, kuri yra žiedo, rasto Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, graviūra. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, darytina išvada, kad nesant nacistinės Vokietijos svastikos ženkle esančios geometrinės figūros – apskritimo, kuris pagal papildoma kriterijų turi būti baltas raudoname stačiakampyje, ir atsižvelgiant į tai, kad svastika yra žiedo, kuris rastas Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, graviūra, vaizduojamas ženklas negali būti laikomas nacistinės Vokietijos svastikos modifikuota versija, kurios demonstravimas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 18818 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pastebėjo, kad S. B. eitynių metu Vasario 16-osios minėjimo proga ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme bei prie jo, jokių kitų veiksmų, besisiejančių su nacistine Vokietija, neatliko, elgėsi kultūringai, platinti ar skleisti nacistinę ideologiją nesiekė. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog objektą su senovės lietuvių dirbinių nuotrauka S. B. demonstravo manydamas, kad jo veiksmas dera su Lietuvos valstybės atkūrimo kontekstu, siekdamas pabrėžti sukakties reikšmę, Lietuvos valstybės istorinę praeitį, kuri nėra siejama su nacistinės Vokietijos ideologija. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nuotrauka nebuvo demonstruojama kaip nacistinių okupacinių režimų propaganda. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant, į tai, kad demonstruojant nuotrauką nebuvo naudojama jokių kitų minėto rėžimo simbolių, konstatuotina, kad nuotraukos demonstravimas eitynių metu ir prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nesudarė palankių sąlygų kurtis nacių ir neonacių bei panašią simboliką naudojančioms antidemokratines idėjas propaguojančioms organizacijoms. Todėl, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra ir kito privalomo asmens patraukimo pagal ATPK 18818 straipsnio 1 dalį kriterijaus – konteksto, kuriame naudojamas simbolis. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, pripažino įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo S. B. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos ATPK 18818 straipsnyje įvykio ir sudėties, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog esant nustatytai aplinkybei, kad 2010 m. gegužės 5 d. atliktuose S. B. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 18818 straipsnyje įvykio ir sudėties, darytina išvada, kad policijos pareigūnų nurodymas nedemonstruoti nuotraukos negali būti laikomas teisėtu. Esant minėtai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas, pripažino įrodytu faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo S. B. veiksmuose taip pat nėra pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įvykio ir sudėties, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

III. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Institucijos nuomone, suklaidintas gausiai viešai prieinamos moksliškai nepagrįstos informacijos, demonstracijai viešame renginyje S. B. pasirinko būtent „Fylfot“ modelio svastiką. Pasirinkęs „Fylfot“ svastiką S. B. nedemonstravo jos, kaip archeologinio radinio bei nerodė žmonėms nuotraukos su padidintu žiedu. Jis pasigamino plakatą, kurį nešė eitynėse bei analogišką plakatą, kurį atsinešė į teismą, su daug kartų padidintu ir išryškintu svastikos simboliu, po kuriuo nebuvo jokių užrašų ar nuorodų į jo istorinę ar muziejinę vertę, todėl tiek eitynių dalyviai 2010 m. vasario 16 d., tiek žmonės, matę minėtus plakatus 2010 m. gegužės 5 d. prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, minėto plakato prasmę ir reikšmę suprato, kaip nacistinių simbolių demonstravimą.

2. Institucija atkreipia dėmesį į tai, jog 2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1675 kaip atsakas į visuomenėje nuolat kylančios diskusijas dėl netolerancijos nacizmo ir komunizmo režimų idėjoms, plintant nacistinio ir komunistinio totalitarinio režimo simbolių viešam naudojimui, ATPK papildytas 18818 straipsniu. Įstatyme pabrėžta, jog pagrindinis jo tikslas - uždrausti Lietuvoje tokį demokratinės visuomenės narius žeidžiantį nacistinės ir komunistinės simbolikos naudojimą, kuris būtų suprantamas kaip nacistinių ar komunistinių okupacinių režimų propaganda ir sudarytų palankias sąlygas kurtis nacių ir neonacių, komunistų ir neokomunistų bei panašią simboliką naudojančioms antidemokratines idėjas propaguojančioms organizacijoms. Įvertinus tai, kas nustatyta, Institucijos nuomone, nekyla abejonių dėl S. B. naudoto plakato priskyrimo nacistinės svastikos pagrindu sudarytam ženklui.

3. Institucijos nuomone, pats pirmosios instancijos teismas šiuo atveju sukėlė teisinę koliziją - tuos pačius visuomeninius santykius skirtingai reguliuodamas arba nustatydamas skirtingas teisines pasekmes. Institucijos vertinimu, problema tampa sudėtingesnė, kai priimami skirtingi sprendimai, kai teisės sistemų normos reguliuoja tą patį atvejį nevienodai, t.y. numato skirtingas teisines pasekmes. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.11.-4521-718/2010 dėl 2010 m. vasario 16 d. įvykio, kvalifikuoto pagal ATPK 18818 straipsnio 1 dalį pripažino, jog asmuo panaudojo nacistinės svastikos pagrindu sudarytą ženklą, t. y. modifikuotą simbolį ir jam paskyrė 500 Lt baudą su plakato konfiskavimu, o tas pats teismas dėl 2010 m. gegužės 5 d. įvykio pripažino, kad tame pačiame plakate nepanaudotas nacistinės svastikos pagrindu sudarytas ženklas ir asmens atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 18818 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju S. B. buvo pareikštas administracinis kaltinimas už tai, kad jis 2010 m. vasario 16 d., 11.30 val., Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo metu, eitynėse, Rumpiškės – Sausio 15-osios g., Klaipėdoje, nešėsi nuotrauką, kurioje pavaizduotas nacistinės Vokietijos simbolis, taip pat už tai, kad 2010 m. gegužės 5 d., apie 9.15 val., į Klaipėdos miesto apylinkės teismo pastatą atsinešė plakatus su nacistinės Vokietijos svastikos ženklais, o vėliau tuos plakatus jis išsinešė į lauką ir policijos pareigūnams įspėjus jų nedemonstruoti, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bei šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 18818 straipsnyje (nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas), taip pat ATPK 187 straipsnyje (policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ATPK 18818 straipsnis (2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-305 redakcija) numato, kad nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo arba vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitoks demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu. Pagal šį straipsnį neatsako asmuo, kuris padaro šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmuo, kuris naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką, taip pat Antrojo pasaulinio karo dalyvis, vilkintis savo uniformą. Iš šios teisės normos turinio matyti, jog taikant administracinę atsakomybę už nacistinių simbolių demonstravimą pagal ATPK 18818 straipsnio nuostatas būtina nustatyti, kad konkretūs simboliai, kurie buvo viešai demonstruojami, buvo sudaryti būtent nacistinių simbolių pagrindu, t. y. turi būti įrodytas viešai demonstruotų simbolių akivaizdus ryšys (panašumas) su atitinkamais nacistiniais simboliais (pvz., svastika, nacistiniu SS ženklu ir pan.).

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. B. 2010 m. vasario 16 d., 11.30 val., Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo metu, eitynėse, Rumpiškės – Sausio 15-osios g., Klaipėdoje nešėsi nuotrauką (plakatą) su ženklu primenančiu svastiką (t. 1, b. l. 7 - 8), be to, analogiško pobūdžio nuotraukas (plakatus) 2010 m. gegužės 5 d., apie 9.15 val., atsinešė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo pastatą (t. 1, b. l. 94 – 111). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje yra duomenų patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. B. demonstruotose nuotraukose (plakatuose) pavaizduotas ženklas galimai atitinka XIII – XIV a. žiedo, rasto 1999 m. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, atvaizdą (t. 1, b. l. 22 – 24). Analogišką versiją, jog visais atvejais buvo demonstruojamas senovės Lietuvos archeologinis radinys, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. B. išsakė ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje negalima vienareikšmiškai teigti, jog S. B. padarė ATPK 18818 straipsnyje numatytą pažeidimą (viešai demonstravo simbolius, sudarytus nacistinių simbolių, t. y. nacistinės svastikos, pagrindu), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo imtis visų galimų priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti. Pažymėtina, kad S. B. demonstruotų simbolių (ženklų) pobūdžio įvertinimas inter alia, yra susijęs su istorijos faktų analize, t. y. specifinėmis mokslinėmis istorinėmis žiniomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė pakankamai veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, nors pripažintina, jog tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada ir (ar) specialisto paaiškinimas. Todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą (specialistą), turintį atitinkamų istorijos mokslo žinių bei objektyviai galintį įvertinti S. B. demonstruotų ženklų pobūdį (jų ryšį su nacistinės Vokietijos simboliais). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ekspertizės skyrimas ar specialisto paaiškinimų gavimas šiuo atveju gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų. Gavus eksperto išvadą ir (ar) specialistų paaiškinimus byloje taip pat turėtų būti vertinama ir tai, ar 2010 m. gegužės 5 d., apie 9.15 val., į Klaipėdos miesto apylinkės teismo pastatą atsinešdamas plakatus su nacistinės Vokietijos svastikos ženklą primenančiais simboliais S. B. sąmoningai (tyčia) siekė platinti ar skleisti nacistinę ideologiją

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams dėl S. B. demonstruotų simbolių pobūdžio pašalinti ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, ar S. B. objektyviai padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Audrius Bakaveckas