4e7cd86f-2d9c-4b8e-ab9b-8abf61e944f5 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-2409-583/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00026-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija: 12.18.1; 14.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 2 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo VÅ¡Ä® „Gargždų Å¡vara“ praÅ¡ymÄ atsakovei O.

A., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas VÅ¡Ä® „Gargždų Å¡vara“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi praÅ¡ymu į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės O. A. (toliau – ir atsakovė) priteisti 69,00 Eur nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ , apskaičiuotÄ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.

Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Å ių Nuostatų atitinkamos redakcijos (patvirtintos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 ir kt.) numatė konkrečius vietinės rinkliavos dydžius, apskaičiuotinus priklausomai nuo nekilnojamojo daikto paskirties. Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės vieÅ¡osios įstaigos įsteigimo“ buvo įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VÅ Ä® „Gargždų Å¡vara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsakove vietinė rinkliava skaičiuojama už jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektÄ â€“ pastatÄ (sodo pastatÄ ), esantį (duomenys neskelbtini). Å iam objektui buvo pritaikytas Nuostatų I priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – turto vienetas. Pagal Nuostatų 25 punktÄ mokėjimo praneÅ¡imas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimÄ nekilnojamojo turto adresÄ arba kitÄ Å¾inomÄ adresÄ .

Viso atsakovei už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava - 69,00 Eur. IÅ¡naudojus visas Å¡aukimo ir procesinių dokumentų įteikimo galimybes, vadovaujantis ABTÄ® 72 straipsnio 3 dalimi, nutartimi nutarta apie paskirtos bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ skelbti specialiame interneto tinklapyje. PareiÅ¡kėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimÄ informuoti tinkamai, byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str. 3 d.).

Teismas konstatuoja: Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio Å¡ios sistemos organizavimo modelio. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus (redakcijos patvirtintos: 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; nauja nuostatų redakcija 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 su vėlesniais pakeitimais; 2017 m. gruodžio 21 d.

Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatų nauja redakcija, patvirtinta 2017 m. gruodžio 21 d. tarybos sprendimu Nr. T11-402) (toliau – ir Nuostatai)), reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėjimÄ . Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grÄ Å¾inimo ir skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirta VÅ¡Ä® „Gargždų Å¡vara“.

Kaip jau nurodyta, pareiÅ¡kėjas atsakovės pareigÄ mokėti ginčo rinkliavÄ kildina iÅ¡ Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-10-27 sprendimu Nr. T11-672 punktu patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatų (su vėlesniais pakeitimais) ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo nuostatų.

Remiantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize, galima spręsti, kad aptariamÄ vietinę rinkliavÄ turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrÄ taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavÄ siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

PareiÅ¡kėjas atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavÄ , mokėtinÄ laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2019-12-31 už nekilnojamÄ jį turto objektÄ â€“ pastatÄ (sodo pastatÄ ), esantį (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita (sodų) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos apskaičiavimÄ grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, kurio 2.1; 4.7 punktuose nurodyta, kad atsakovė yra įvardijamo nekilnojamojo daikto savininkė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 2.1 punkte nurodyta, kad pastato bÅ«klė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 57 proc.

Taigi iÅ¡ Å¡ių duomenų akivaizdu, kad pastato statybos baigtumas užfiksuotas 57 procentai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ä®vertinus minėtas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas turi prievolę paneigti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis ir įrodyti, kad atsakovė faktiÅ¡kai galėjo naudotis ir naudojosi nekilnojamuoju daiktu pagal jo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį esant jam nebaigtam statyti ir jame sukÅ«rė atliekas, kurias Å¡alino per pareiÅ¡kėjo administruojamÄ atliekų tvarkymo sistemÄ , todėl gali bÅ«ti pripažįstama vietinės rinkliavos mokėtoja.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju atsakovė laikytina „atliekų turėtoju“, aktualiais tampa Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014 bei 2016 m. kovo 31 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, susiję su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintų normų aiÅ¡kinimu bei taikymu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), įskaitant Å¡iuos: 1.1 kai iÅ¡ vietinės rinkliavos nuostatų matyti, jog juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavÄ iÅ¡ esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, Å«kinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymÄ (atsiradimÄ , pagaminimÄ ), kurios turi bÅ«ti tvarkomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka (savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose) – tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sÄ vokÄ Nuostatų prasme. 1.2 jei objektyvÅ«s duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiÄ ja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo negali bÅ«ti pripažintas „atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, Savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju.

Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo. Byloje iÅ¡imtinai vertinama aplinkybė, ar atsakovė laikytina komunalinių atliekų turėtoja Rinkliavų įstatymo prasme ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoja. Ginčo dėl atsakovei tenkančios pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ kontekste teismas pažymi, jog jau aukščiau cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvÅ«s duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiÄ ja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali bÅ«ti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Vietinės rinkliavos administratorius, kaip atsakingas subjektas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimÄ , turi pagrįsti tiek patį faktÄ , kad asmuo yra vietinės rinkliavos mokėtojas, tiek patį mokesčio apskaičiavimo dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtinÄ sumÄ tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotÄ mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimÄ ar jo nemokėjimÄ .

Toks įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas iÅ¡ esmės atitiktų mokestinio pobÅ«džio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobÅ«džiu artimos Å¡ios bylos kategorijai, formuojamÄ praktikÄ dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo ir iÅ¡ to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2013 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Šiuo atveju pareiškėjo prašymas grindžiamas išimtinai Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir kaip teismas jau nurodė, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.1 punkte nurodoma, kad vietine rinkliava apmokestinamo statinio baigtumas 57 procentai ir nėra teikiami jokie įrodymai patvirtinantys, kad pastatas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį esant net ir tokiam baigtumui.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinė versija, – http://dz.lki.lt, parengtas Lietuvių kalbos instituto) žodžio „įrengti“ reikÅ¡mę aiÅ¡kina kaip padaryti tinkamÄ naudoti, įtaisyti (pavyzdžiui, namas jau įrengtas). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog bylai aktualiu laikotarpiu pastatas, už kurį pareiÅ¡kėjas apskaičiavo vietinę rinkliavÄ , buvo įrengtas ir galėjo bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį. Aptarti Nekilnojamojo turto registro duomenys neginčytinai patvirtina, kad pastato baigtumas yra 57 proc., o tokio baigtumo pastatas nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, o įrodymai paneigiantys Å¡ias aplinkybes teismui nepateikti.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ teismas konstatuoja, kad atsakovė pagal paskirtį negali naudoti 57 procentų baigtumo statinio, taigi jos veikloje (plačiÄ ja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti ir atsakovė negali bÅ«ti pripažinta „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo VÅ¡Ä® „Gargždų Å¡vara“ praÅ¡ymÄ atsakovei O. A., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjas Remigijus Arminas