4e7cbb4f-467b-46cc-ac21-e5671652db53 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-919-793/2015Proceso Nr. 2-06-3-13879-2014-6Procesinio sprendimo kategorija12.5.;14.3.3.; 14.5.; 24.1.; 24.4.; 116.1.                                                        (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 25 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovės UAB „Pilsena“ atstovui advokatui Remigijui Bukėnui, atsakovei V.

Z. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Pilsena“ ieÅ¡kinį atsakovei V. Z. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė UAB „Pilsena“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti 2014-10-21 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-3-17425/2014, dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistas 788,41 Eur (2722,22 Lt) dydžio darbo užmokestis už darbÄ poilsio dienomis ir dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Pilsena“ atsakovei priteisti 5,78 Eur (19,95 Lt) dydžio delspinigiai už pavėlavimÄ sumokėti darbo užmokestį.

Pažymėjo, jog Darbo ginčų komisija beatodairiÅ¡kai vadovavosi pačios atsakovės suraÅ¡ytais dokumentais, pavadintais „sandėlio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai“. Akcentavo, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės kone nuolatinį darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. Nurodė, kad atsakovė skundÄ Darbo ginčų komisijai dėl tariamai dirbto darbo poilsio dienomis ir virÅ¡valandžių pateikė tik praėjus keliems mėnesiams ir pateikė tik tada, kai ieÅ¡kovė dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo nutraukė su atsakove darbo sutartį.

Pažymėjo, jog Darbo ginčų komisija nagrinėdama atsakovės skundÄ nebuvo nuosekli, t. y. vadovaudamasi tais pačiais darbo bylos duomenimis – atsakovės paaiÅ¡kinimais ir jos suraÅ¡ytais tariamais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais – padarė skirtingas iÅ¡vadas: kad virÅ¡valandžių atsakovė nedirbo, o poilsio dienomis dirbo. Atkreipė dėmesį, kad darbo byloje nebuvo pateikta neginčytinų įrodymų apie tai, jog atsakovė dirbo jos nurodytomis poilsio dienomis. Be to, nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo laikyti, kad į ieÅ¡kovės UAB „Pilsena“ vestus darbo laiko apskaitos žiniaraščius nebuvo įraÅ¡ytas visas faktinis atsakovės dirbtas darbo laikas (T I, b. l. 1-5).Atsakovė V.

Z. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sandėlio darbuotojų kiekvienos dienos faktiÅ¡kai dirbtas darbo laikas buvo fiksuojamas sandėlio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuos pildė pati atsakovė, bÅ«dama atsakinga už sandėlio darbo organizavimÄ pagal 2013-10-18 pasiraÅ¡ytÄ visiÅ¡kos individualios materialinės atsakomybės sutartį. Pažymėjo, jog Darbo ginčų komisijai ieÅ¡kovės pateikti 2014 m. kovo-rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra nesuderinti ir nepasiraÅ¡yti atsakovės. O palyginus atsakovės ir buhalterijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius matyti, kad buhalterijos žiniaraščiuose nėra pateikti dirbti virÅ¡valandžiai bei darbo valandos poilsio dienomis.

Kadangi minėtuose žiniaraščiuose pateikta informacija neatitiko tikrovės, todėl žiniaraščiai nebuvo suderinti su atsakove bei jos pasiraÅ¡yti. Nurodė, kad atsakovė virÅ¡valandžius dirbo ne savo noru. IeÅ¡kovė atsakovės atžvilgiu vykdė psichologinį smurtÄ ir neįformindavo įsakymų dėl virÅ¡valandinio darbo. Akcentavo, jog įmonės vadovybės žodiniu nurodymu, darbÄ poilsio dienomis sandėlyje tekdavo organizuoti sunkvežimių pakrovimo darbams atlikti. Ä®sakymai dėl darbo poilsio dienomis nebuvo pasiraÅ¡yti vengiant darbo apmokėjimo.

Nurodė, jog dauguma darbų atlikdavo savaitgaliais, kadangi dėl didžiulių darbo apimčių darbo dienomis Å¡ių darbų nebuvo įmanoma atlikti. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o teismo palikti galioti 2014-10-21 valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 130,63 Eur (451,04 Lt) už virÅ¡valandinį darbÄ 2014 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais (T I, b. l. 57-60).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas Remigijus Bukėnas prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, kad pačios atsakovės paaiÅ¡kinimuose matosi jų tarpusavio prieÅ¡taravimai. Darbo tvarkos taisyklėse yra konkrečiai nustatyta darbo laiko pradžia ir pabaiga bei reglamentuotos kitos nuostatos. Su minėtomis taisyklėmis atsakovė buvo supažindinta pasiraÅ¡ytinai. Pažymėjo, kad pagal įmonės darbo tvarkÄ , dirbant virÅ¡valandinį darbÄ ar poilsio dienomis, tai turi bÅ«ti nustatyta atskiru vadovo nurodymu. Atkreipia dėmesį, kad ginčijame Darbo ginčo komisijos sprendime nurodyta, jog atsakovė žinojo savo darbo grafikÄ , tačiau kartais savo tiesiogines funkcijas vykdė pasibaigus darbo valandoms, tačiau nesant atskiro darbdavio nurodymo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė bÅ«dama prekių apskaitos vadovė, kaip administracijos darbuotoja, turėjo visas galimybes laisvai patekti į darbovietę. Atkreipė dėmesį, kad atsakovei už gerÄ darbÄ bei jos pastangas, kaip skatinamoji priemonė, bÅ«davo mokami priedai, kurie galėjo bÅ«ti mokami ryÅ¡ium su tuo, jog V. Z., kaip rÅ«pestinga ir lojali darbuotoja, galimai atvykdavo į darbÄ poilsio dienomis.Atsakovė V. Z. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pažymėjo, jog sandėlio darbo laikÄ , jo organizavimo tvarkÄ fiksuodavo atsakovė. Tačiau nurodė, kad nebuvo atskiro įsakymo ar kito dokumento, patvirtinančio, kad atsakovei buvo suteiktos darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo pareigos, tačiau faktiÅ¡kai atsakovė Å¡ias pareigas atliko. Nurodė, kad užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius pateikdavo atsakingiems asmenims. Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai neatitinka tikrovės, kadangi jie nėra patvirtinti įgaliotų asmenų paraÅ¡ais, todėl apskritai negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai.

Pažymėjo, jog atsakovė dėl didelio darbo krÅ«vio, dirbdavo virÅ¡valandžius ir poilsio dienomis, kadangi iÅ¡ įmonės vadovybės gaudavo žodinius nurodymus atlikti atitinkamus darbus. Tokiu bÅ«du atsakovės atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas. Atkreipė dėmesį, kad nors atsakovei buvo mokami priedai, tačiau, atsakovės teigimu, Å¡ios mokamos sumos laikytinos ne priedais, o už atlyginimas už darbÄ poilsio dienomis.Liudytoja V. M. teismo posėdžio nurodė, kad dirba UAB „Pilsena“ apskaitininke.

Paaiškino, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildydavo konkretus padalinys. Nurodė, jog nežino, ar atsakovė dirbdavo poilsio dienomis. Pažymėjo, kad darbo apskaitos žiniaraščius gaudavo elektroniniu paštu, juos atspausdindavo ir pateikdavo buhalteriui. Žiniaraščiai būdavo pateikiami su atsakovės parašu.Liudytojas V. O. (V. O.) nurodė, kad V. Z. darbo efektyvumas nebuvo toks našus, koks galėjo būti, jeigu atsakovė nebūtų apsiėmusi daryti visų darbų viena pati.

Pažymėjo, kad H. P. yra vienas iÅ¡ pagrindinių ieÅ¡kovės partnerių – tiekėjų, tačiau nelabai tikėtina, jog Å¡is asmuo galėjo duoti tiesioginius nurodymus atsakovei dirbti poilsio dienomis, kaip teigia atsakovė.Liudytojas D. D. (D. D.) nurodė, dirbo UAB „Pilsena“ gamybos darbuotoju. Pažymėjo, jog tekdavo dirbti Å¡eÅ¡tadieniais. Nurodymus dirbti poilsio dienomis gaudavo iÅ¡ vadovybės. Nurodė, kad už darbÄ poilsio dienomis gaudavo apmokėjimÄ .Liudytojas M. M. (M. M.) teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Pilsena“ dirbo 2014 m. sausio mėn. vienÄ savaitę.

Po išėjimo iš darbo V. Z. paskambindavo jam ir prašydavo pagalbos atlikti darbus UAB „Pilsena“. Darbai būdavo atliekami ir darbo dienomis ir savaitgaliais. Pažymėjo, kad V. Z. su juo atsiskaitydavo grynais pinigais. Atliekant darbus UAB „Pilsena“, atsakovės prašymu, jis surasdavo ir kitų žmonių, padedančių iškrauti/pakrauti krovinį ir atlikti kitus darbus.Liudytojas A. M. nurodė, kad iki 2014 m. gegužės 5 d. dirbo UAB „Pilsena“ vyriausiuoju buhalteriu, o paskui pradėjo teikti UAB „Pilsena“ buhalterines paslaugas kaip atskiras subjektas – individuali įmonė.

Nurodė, kad darbo užmokestis skaičiuojamas pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir įmonės vadovo įsakymus. Pažymėjo, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildė administratorė, tačiau juos, taip pat pildydavo ir atitinkamo struktÅ«rinio padalinio darbuotojai, tame tarpe ir V. Z.. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius tvirtindavo direktorius. Nurodė, jog V. Z. pildytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bÅ«davo pažymėta, kad ji dirbo ir poilsio dienomis, tačiau Å¡ie duomenys bÅ«davo sutikrinami su UAB „Pilsena“ vadovo įsakymais, t. y., ar konkrečiu atveju buvo įmonės vadovo įsakymas dirbti poilsio dienÄ .

Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu V. Z. nesikreipė dėl to, jog jai nebuvo mokamas darbo užmokestis už darbÄ poilsio dienomis, kaip nurodyta pačios V. Z. pildytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Nurodė, kad priedai darbuotojams, tame tarpe ir V. Z., buvo mokami direktoriaus įsakymu kaip skatinamoji priemonė už gerÄ darbÄ , darbuotojo iniciatyvÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė V. Z. 2014-09-22 praÅ¡ymu kreipėsi Lietuvos Respublikos valstybinės Darbo ginčų komisijos Klaipėdos skyrių (toliau – Komisija) Dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo (T I, b. l. 32-33).

Komisija 2014-10-21 sprendimu Nr. DGKS-4636 atsakovės praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies. Nustatė, kad darbdavys – ieÅ¡kovė galimai piktnaudžiavo savo teisėmis fiksuojant atsakovės darbo laikÄ , darbo laiko paskaitos žiniaraščiuose nefiksuojant viso faktiÅ¡kai dirbto laiko. Atsižvelgiant į tai, Komisija atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 788,41 Eur (2722,22 Lt) darbo užmokesčio už darbÄ Å¡iomis poilsio dienomis: 2014 m. balandžio mėn. 5, 12 d., 2014 m. gegužės mėn. 17, 24, 31 d., 2014 m. liepos mėn. 5, 12, 19, 26 d., 2014 m. rugpjūčio mėn. 9, 30 d.

Komisija atsakovei taip pat priteisė ir 5,78 Eur (19,95 Lt) delspinigių už pavėluotai mokėtÄ darbo užmokestį darbo sutarties galiojimo laikotarpiu. Tačiau atsakovės reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo užmokestį už virÅ¡valandinį darbÄ , atmestas kaip nepagrįstas. Komisija pažymėjo, kad atsakovė gerai žinojo savo pareigas ir darbo grafikÄ , tačiau kartais savo tiesiogines funkcijas vykdė pasibaigus darbo valandoms, nesant ieÅ¡kovės nurodymo. Tokia situacija galėjo susidaryti dėl to, jog atsakovė galimai netinkamai organizavo tiek savo, tiek sandėlio veiklÄ ir tokiu bÅ«du atsakovei atsirasdavo poreikis atlikti kai kurias darbo funkcijas pasibaigus darbo valandoms (T I, b. l. 36-41).

IeÅ¡kovė nesutikdama su tokiu Komisijos sprendimu, ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti 2014-10-21 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistas 788,41 Eur (2722,22 Lt) dydžio darbo užmokestis už darbÄ poilsio dienomis ir dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Pilsena“ atsakovei priteisti 5,78 Eur (19,95 Lt) dydžio delspinigiai už pavėlavimÄ sumokėti darbo užmokestį.Dėl darbo užmokesčio už darbÄ poilsio dienomis priteisimo.Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl darbo poilsio dienomis apmokėjimo.

IeÅ¡kovė nesutinka su Komisijos sprendimu, kuriuo pripažinta, kad atsakovei nebuvo apmokėta už darbÄ poilsio dienomis. IeÅ¡kovės teigimu, tokia Komisijos iÅ¡vada yra nepagrįsta, kadangi ieÅ¡kovė nedavė atsakovei nurodymo dirbti atitinkamomis poilsio dienomis, be to, nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių atsakovės darbÄ poilsio dienomis.Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė pas ieÅ¡kovę dirbo darbo sutarties Nr. 78 pagrindu nuo 2013-10-15 iki 2014-09-19.

V. Z. buvo priimta į prekių apskaitos vadovės pareigas. 2014-09-19 įsakymu Nr. V-68 Dėl drausminės nuobaudos skyrimo atsakovė atleista iÅ¡ užimamų pareigų, kadangi pasinaudodama savo pareigomis ir siekdama naudos sau ar tretiesiems asmenims, sudarė sÄ lygas UAB „Pilsena“ turto grobstymui (T I, b. l. 34-35).UAB „Pilsena“ Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų UAB „Oprema Baltic“ (buvęs UAB „Pilsena“ pavadinimas) direktoriaus 2009-05-17 įsakymu Nr. DS09-10, 13 punktas nustato, kad administracijai nustatoma penkių darbo dienų savaitė.

Administracijos darbuotojų darbo dienos trukmė 8 darbo valandos, darbo laiko pradžia 8.00 val., pabaiga 17.00 val. (Taisyklių 14 punktas). Pertraukos pavalgyti ir pailsėti trukmė 1 val. po 4 darbo valandų (Taisyklių 15 punktas). Darbuotojų darbo režimas konkrečiomis valandomis iÅ¡dėstomas darbo grafike, kuris patvirtinamas įmonės vadovo ir paskelbiamas vieÅ¡ai ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites iki jo įsigaliojimo (Taisyklių 21 punktas). KonkretÅ«s valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sÄ lygos, darbo normos nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

Už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ naktį, arbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis mokama Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka (Taisyklių 71-72 punktai) (T II, b. l. 410-424). Su minėtomis Darbo tvarkos taisyklėmis atsakovė V. Z. pasiraÅ¡ytinai supažindinta 2013-10-16 (T II, b. l. 426). Byloje esantis UAB „Pilsena“ 2014 metų darbo grafikas Nr. 4 patvirtina, kad darbuotojų, dirbančių 8 val. per dienÄ darbo grafikas yra pirmadieniais-penktadieniais, nuo 8.00 iki 17.00 val., pertrauka pailsėti ir pavalgyti nuo 12.00 iki 13.00 val. (T II, b. l. 409).Lietuvos Respublikos darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalis nustato, kad už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitÄ poilsio dienÄ arba tÄ dienÄ pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Pagal DK 147 straipsnio, reglamentuojančio darbo laiko režimÄ , 7 dalies nuostatas, atsižvelgiant į darbuotojo atliekamÄ darbo funkcijÄ , yra galimybė leisti darbuotojams savo darbo laikÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies tvarkyti savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011). DarbÄ organizuojantis subjektas, t. y. darbdavys sprendžia, kada ir kokiam darbuotojui bÅ«tina skirti virÅ¡valandinį darbÄ ar darbÄ poilsio dienomis ir paprastai tokį sprendimÄ Ä¯formina įsakymu (nurodymu).

Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (DK 147 str. 6 d.). Juose turi bÅ«ti atitinkamai žymima ir virÅ¡valandinio ar darbo poilsio dienomis trukmė bei kiti nukrypimo nuo nustatyto įprastinio (normalaus) darbo laiko režimo atvejai. Byloje esantis 2014-02-28 UAB „Pilsena“ įsakymas Nr. V-15 Dėl darbuotojų darbo per poilsio dienÄ patvirtina, kad tiek atsakovei V. Z., tiek kitiems darbuotojams buvo įsakyta dirbti 2014-03-01, Å¡eÅ¡tadienį, t. y. poilsio dienÄ .

Su minėtu įsakymu supažindinta ir atsakovė, kuri 2014-02-28 priede prie minėto įsakymo pasirašė ir nurodė, kad sutinka dirbti poilsio dienÄ (T III, b. l. 12-13). Taip pat ieÅ¡kovės UAB „Pilsena“ 2014-04-09 įsakymu Nr. V-27 atitinkamiems darbuotojams, tame tarpe ir atsakovei, įsakyta dirbti 2014-04-26, Å¡eÅ¡tadienį – poilsio dienÄ . V. Z. minėto įsakymo priede nurodė, jog sutinka dirbti poilsio dienÄ . Sutikimas patvirtintas atsakovės paraÅ¡u (T III, b. l. 10-11). Atsakovės teigimu, ji 2014 m. kovo-rugpjūčio mėn. dirbdavo virÅ¡valandžius ir poilsio dienomis, ir už Å¡ias dirbtas dienas ieÅ¡kovė su atsakove neatsiskaitė.

Pažymėjo, jog bÅ«dama prekių apskaitos vadove, ji pildė sandėlio darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir juo pateikdavo buhalterijos darbuotojai. Akcentavo, jog darbÄ poilsio dienomis sandėlyje tekdavo organizuoti sunkvežimių pakrovimo darbams atlikti, įmonės vadovybės žodiniu nurodymu.Ginčo laikotarpis apima 2014 m. kovo-rugpjūčio mėn. Atsakovės teigimu, bÅ«tent už šį laikotarpį ieÅ¡kovė neatsiskaitė su atsakove už jos dirbtus virÅ¡valandžius ir poilsio dienas.

IÅ¡ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos darbo sutarties matyti, kad bandomuoju laikotarpiu UAB „Pilsena“ įsipareigojo V. Z. mokėti 536,78 Eur (1853,41 Lt), o po bandomojo laikotarpio darbo užmokestis turėjo bÅ«ti lygus 735,16 Eur (2538,35 Lt). IeÅ¡kovė teismui pateikė atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščius laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn., iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė 2014 m. kovo 1 d. bei 2014 m. balandžio 26 d. dirbo poilsio dienÄ (Å¡eÅ¡tadienį).

FaktÄ , kad atsakovė dirbo nurodytomis poilsio dienomis patvirtina ir byloje esantys įrodymai, t. y. 2014-03-01 ir 2014-04-26 parduotų statinių nomenklatÅ«ros (T II, b. l. 47, 73), 2014-04-26 krovinio važtaraÅ¡tis (T II, b. l. 72), 2014-03-01, 2014-04-26 priėmimo-perdavimo aktai (T II, b. l. 161, 164, 188, 189). Pažymėtina, kad peržiÅ«rėjus visas ieÅ¡kovės pateiktas ataskaitas apie iÅ¡duotas/gautas prekes, priėmimo-perdavimo aktus, krovinių važtaraščius už laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn., nėra duomenų, kad sandėlio darbai bÅ«tų organizuojami poilsio dienomis, iÅ¡skyrus minėtas dienas – 2014-03-01 ir 2014-04-26.

Jau nustatyta, kad ieÅ¡kovės 2014-02-28 įsakymu Nr. V-15 ir 2014-04-09 įsakymu Nr. V-27 Dėl darbuotojų darbo per poilsio dienÄ pagrindu atsakovė sutiko dirbti poilsio dienas, savo sutikimÄ patvirtindama paraÅ¡u. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų atlyginimų priskaitymų suvestinės už laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. matyti, kad atsakovei už darbÄ poilsio dienÄ (Å¡eÅ¡tadienį) 2014 m. kovo 1 d., buvo mokama dvigubai, t. y. 73,52 Eur (253,84 Lt) (T I, b. l. 6-7).

Už darbÄ poilsio dienÄ (Å¡eÅ¡tadienį) 2014 m. balandžio 26 d., atsakovei buvo mokėtas taip pat dvigubas darbo užmokestis, t. y. 70,02 Eur (241,75 Lt) (T I, b. l. 8-9). Pažymėtina ir tai, jog atsakovei ginčijamu laikotarpiu buvo mokami priedai, t. y. už 2014 m. balandžio mėn. – 70,44 Eur (243,20 Lt), už 2014 m. gegužės mėn. – 129,09 Eur (445,72 Lt), už 2014 m. birželio mėn. – 345,36 Eur (1192,46 Lt), už 2014 m. liepos mėn. – 159,82 Eur (551,82 Lt), už 2014 m. rugpjūčio mėn. – 32,37 Eur (111,75 Lt) (T I, b. l. 8, 10, 12, 14, 16).IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nematyti, jog atsakovė ginčo laikotarpiu bÅ«tų dirbusi virÅ¡valandžius ar kitas poilsio dienas, neskaitant 2014 m. kovo 1 d. ir 2014 m. balandžio 26 d.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atsispindi kitokie duomenys, nei prieš tai minėtuose ieškovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Visų pirma, pažymėtina, kad iš V. Z. pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad viename iš jų buvo neteisingai žymimos darbo ir poilsio dienos, t. y. 2014 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, jog atsakovė išdirbo 5,5 val. viršvalandžių, taip pat dirbo poilsio dienomis: balandžio 4-5, 11-12, 18, 25-26.

Tačiau pažymėtina, kad 2014 m. balandžio mėn. kalendoriuje nurodyta, kad poilsio dienos yra 5-6, 12-13, 19-20, 26-27. IÅ¡ gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog atsakovė dirbo 6,5 val. virÅ¡valandžių bei poilsio dienomis: gegužės 17, 24, 31. 2014 m. liepos mėn. atsakovės pateiktame darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyta, jog atsakovė dirbo 8 val. virÅ¡valandžių ir dirbo poilsio dienomis: liepos 5, 12, 19, 26. Atsakovės pateiktame 2014 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyta, kad atsakovė dirbo poilsio dienÄ : rugpjūčio 9 d. ir rugpjūčio 30 d.Minėta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2014 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. DGKS-4636 atsakovės praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 788,41 Eur (2722,22 Lt) darbo užmokesčio už darbÄ poilsio dienomis ir 5,78 Eur (19,95 Lt) delspinigių už pavėluotai mokėtÄ darbo užmokestį darbo sutarties galiojimo laikotarpiu.

Komisija nurodė, jog neatmestina galimybė, kad darbdavys galimai piktnaudžiavo savo teisėmis fiksuojant atsakovės darbo laikÄ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nefiksuojant faktiÅ¡kai dirbto darbo laiko. Komisija vadovaudamasi tikimybių pusiausvyros principu, atsakovės V. Z. pildytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais bei jos paaiÅ¡kinimais priėmė palankų jai sprendimÄ . Teismas įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus, paaiÅ¡kinimus, duotus teismo posėdžio metu, nesutinka su tokiu Komisijos sprendimu.Visų pirma, bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovei buvo suteikti įgaliojimai pačiai pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, todėl jos pateikti savo darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ginčo laikotarpiu kelia pagrįstų abejonių jų teisingumu (CPK 178 str.).

Be to, kaip paaiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu, darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildydavo įmonės administratorė, o tuo tarpu atitinkamų padalinių užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, tame tarpe ir V. Z., atlikdavo tik informacinį vaidmenį. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 185 straipsnis įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus visapusiÅ¡kai. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra pabrėžta, kad, vertinant įrodymus, bÅ«tina atsižvelgti į bylos specifikÄ .

Ä®rodymų vertinimo specifikÄ darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali bÅ«ti panaudoti kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, tvarkymÄ yra atsakingas darbdavys. Darbdavys, tvarkydamas įmonės dokumentacijÄ savo nuožiÅ«ra, gali nurodyti duomenis, kurie yra iÅ¡imtinai naudingi jam ir, atitinkamai, nenaudingi darbuotojui. Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pagrindo abejoti ieÅ¡kovės pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Visų pirma, ieÅ¡kovės pateikti užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtintÄ pildymo tvarkÄ , kai tuo tarpu atsakovės pildytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pastebėta netikslumų.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje jau nustatyta, kad V. Z. pateiktame 2014 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyta, jog atsakovė iÅ¡dirbo 5,5 val. virÅ¡valandžių, taip pat dirbo poilsio dienomis: balandžio 4-5, 11-12, 18, 25-26, kai tuo tarpu, 2014 m. balandžio mėn. kalendoriuje nurodyta, kad poilsio dienos buvo 5-6, 12-13, 19-20, 26-27. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog vadovaujantis V. Z. pateiktu 2014 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, atsakovė dirbo poilsio dienÄ , t. y. 2014 m. liepos 26 d.

Tačiau byloje esančiame 2014-07-28 V. Z. paaiÅ¡kinime dėl kuro pylimo nurodyta, jog 2014-07-26 į automobilį Peugeot Partner (tarnybinį automobilį) atsakovė įpylė 13,84 litrus dyzelinio kuro, sumaiÅ¡iusi ir neįvertinusi, jog minėta 2014-07-26 diena buvo nedarbo diena (T II, b. l. 430). Å ie byloje esantys duomenys sudaro pagrindÄ neabejotinai teigti, jog V. Z. 2014-07-26, kuri buvo poilsio diena, nedirbo. Vadovaujantis bylos medžiaga, liudytojų pateiktais paaiÅ¡kinimais bei Komisijos nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad atsakovė V.

Z. buvo tinkamai supažindinta su Darbo tvarkos taisyklėmis bei 2014 metų darbo grafiku, todėl jai, kaip atsakingai, rÅ«pestingai asmenybei, turėjo bÅ«ti suprantamas nustatytas darbo laikas, t. y. 8 val. per dienÄ darbo diena pirmadieniais-penktadieniais, nuo 8.00 iki 17.00 val., pertrauka pailsėti ir pavalgyti nuo 12.00 iki 13.00 val. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog dėl didžiulio darbo krÅ«vio, ir esant prievartiniams žodiniams H. P. nurodymams, ji privalėjo dirbti poilsio dienomis ir virÅ¡valandžius ir už šį darbÄ negavo jai priklausančio darbo užmokesčio laikytinos neįrodytomis.

Kaip paaiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu, H. P. apskritai nebuvo tas asmuo, turintis teisę nurodyti atsakovei dirbti virÅ¡valandžius ar poilsio dienomis. Liudytojas V. O. patvirtino aplinkybę, jog H. P. buvo vienas iÅ¡ pagrindinių tiekėjų, o ne įmonės ar atitinkamo jos padalinio vadovas. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė savo darbuotojams mokėdavo už darbÄ poilsio dienomis patvirtina ir liudytojo D. D. paaiÅ¡kinimai, duoti teismo posėdžio metu. M. M. paaiÅ¡kinimai, kelia abejonių jų teisingumu, kadangi byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga nepatvirtina jo iÅ¡dėstytų aplinkybių.

Teismas sutinka su Komisijos padarytomis iÅ¡vadomis, kad atsakovei buvo žinomas jos darbo grafikas, tačiau kartais savo tiesiogines funkcijas vykdė pasibaigus darbo valandoms, tačiau nesant ieÅ¡kovės nurodymo. FaktÄ , jog ieÅ¡kovė buvo itin kruopÅ¡ti ir norėjo atlikti kuo daugiau darbų patvirtina ir liudytojų pateikti paaiÅ¡kinimai.Byloje neginčytina, kad V. Z., kaip administracijos darbuotoja – prekių apskaitos vadovė, turėjo teisę savarankiÅ¡kai organizuoti sandėlio darbÄ . Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė nurodo, jog darbdaviui vengiant darbo apmokėjimo, atsakovė poilsio dienomis privalėdavo organizuoti sunkvežimių pakrovimo darbus samdydama nelegalius darbuotojus, o Å¡iems atsisakant dirbti poilsio dienomis, pati atsakovė kraudavo prekes į sunkvežimį.

Pažymėtina, kad UAB „Pilsena“ Darbo tvarkos taisyklių 82.1. punktas nustato, kad darbuotojams draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam asmeniui, o pagal Taisyklių 82.5. punktÄ darbuotojams draudžiama dirbti darbus, nesulygtus darbo sutartyje, kuriuos atlikti nėra apmokytas. Atsakovė buvo priimta į prekių apskaitos vadovės pareigas, todėl akivaizdu, jog atsakovei į tiesiogines darbo funkcijas neįėjo pakrauti prekes į sunkvežimius. V. Z. taip pat neturėjo teisės galimai samdyti nelegalių darbuotojų, nes tokiais veiksmais bÅ«tų pažeidžiama įmonės darbo tvarka ir joje nustatyti draudimai bei įsipareigojimai.

Vertinant šiuos atsakovės argumentus laikytina, jog tai vien V. Z. nurodytos faktinės aplinkybės be konkretaus ir akivaizdaus pagrindimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

Å . v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).Nustatyta, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. nėra matyti, kad atsakovė bÅ«tų dirbusi virÅ¡valandinį darbÄ , tačiau nustatyta, kad atsakovė V.

Z. esant darbdavio nurodymams, t. y. 2014-02-28 įsakymui Nr. V-15 ir 2014-04-09 įsakymui Nr. V-27, dirbo poilsio dienomis, 2014 m. kovo 1 d. ir 2014 m. balandžio 26 d. Minėtas atsakovės darbas poilsio dienomis pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei už šį darbÄ sumokėtas Darbo kodekse nurodytas dvigubas darbo užmokestis. Å ios nustatytos aplinkybės tik patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovė nebuvo suinteresuota klaidingai žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir neiÅ¡mokėti atsakovei priklausančio darbo užmokesčio.

Atsakovei ne kartÄ buvo mokami priedai, kas tik patvirtina aplinkybes, jog darbdavys neturėjo jokio suinteresuotumo mokėti atsakovei ne visÄ jai priklausantį darbo užmokestį. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. Z. bÅ«dama atsakinga, rÅ«pestinga ir lojali darbuotoja siekdama tinkamai atlikti savo pareigas galimai atvykdavo į darbÄ poilsio dienomis, tačiau Å¡is galimas buvimas darbe poilsio dienomis nebuvo įformintas atskiru UAB „Pilsena“ vadovo įsakymu. V. Z. galimas atvykimas į darbÄ poilsio dienomis galėjo bÅ«ti vykdomas tik pačios atsakovės iniciatyva.

Todėl teismas sutinka su ieÅ¡kovės atsakovo iÅ¡dėstyta pozicija, kad priedai, kurie buvo mokami V. Z., galėjo bÅ«ti siejami su atsakovės atvykimu į darbÄ poilsio dienomis, tačiau Å¡ie priedai buvo mokami atsakovei tik kaip skatinamoji priemonė už jos gerÄ darbÄ . Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nepateikė teismui neabejotinų įrodymų, kad ji darbdavio nurodymu privalėjo dirbti virÅ¡valandžius ir poilsio dienomis (CPK 178 str.), o tai, kad V. Z. galimai nesilaikė darbdavio nustatyto darbo laiko režimo, nėra pagrindas tai pripažinti darbu poilsio dienomis priteisti už tai darbo užmokestį (DK 194 str.).Dėl delspinigių priteisimo.

IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kuria atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 5,78 (Eur) 19,95 Lt delspinigių už pavėluotai mokėtÄ darbo užmokestį darbo sutarties galiojimo laikotarpiu. Pagal Darbo kodeksÄ , kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui iÅ¡mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (DK 207 str. 1 d.), kurie pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai turėjo bÅ«ti sumokėtos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, numatytos darbo sutartyje bei teisės aktuose, ir mokami iki darbo santykių su iÅ¡mokas pavėlavusiu iÅ¡mokėti darbdaviu pasibaigimo (Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotų mokėjimų įstatymo 2 str. 1, 3 d.).Nagrinėjant klausimÄ dėl delspinigių už pavėluotai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį priteisimo bÅ«tina aptarti ieÅ¡kinio senaties taikymo institutÄ , kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o taikyti 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl netesybų priteisimo.IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme (CK 1.124 straipsnis).

Minėtame straipsnyje pateikta senaties sÄ voka suprantama kaip laikas, per kurį asmuo gali priverstinai, t. y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-384/2001). IeÅ¡kinio senaties institutas nustatytas abiejų Å¡alių (ieÅ¡kovo ir atsakovo) interesais. Å io instituto tikslas – užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ , nepaneigiant realios galimybės asmenims apginti pažeistas savo teises, tačiau skatinant tai daryti kuo operatyviau.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Nagrinėjamoje situacijoje ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas ieÅ¡kiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo. IeÅ¡kinio senaties terminu prasideda ir teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ teismų praktikos nuostatų iÅ¡plaukia, kad, sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį ir momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2010).Pažymėtina, jog atsakovė delspinigius už laiku neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, prašė priteisti už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. Komisija V.

Z. iš ieškovės priteisė 5,78 Eur (19,95 Lt) delspinigių už 2013 m. lapkričio-gruodžio mėn. bei už 2014 m. vasario mėn. (T I, b. l. 36-41). Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotų mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi sutinka su Komisijos išvadomis, kad atsakovei už 2013 m. lapkričio mėn. buvo sumokėta 2013-12-19, t. y. pavėlavus 2 kalendorines dienas; už 2014 m. gruodžio mėn. darbo užmokestis sumokėtas 2014-01-23, t. y. praleidus 6 kalendorines dienas; o už 2014 m. vasario mėn. atsakovei darbo užmokestis sumokėtas 2014-03-24, t. y. praleidus 7 kalendorines dienas.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovei apie keliomis dienomis vėluojamÄ iÅ¡mokėti darbo užmokestį buvo žinoma kas mėnesį bankiniu pavedimu gaunant iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo užmokestį (T I, b. l. 63, 64, 66). Atsakovė dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir delspinigių į Komisija kreipėsi tik 2014-09-22, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo sužinojimo apie pavėluotÄ iÅ¡mokėti darbo užmokestį dienos. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus ir atsižvelgiant į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ akivaizdu, jog nagrinėjamu klausimu dėl delspinigių už pavėluotai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .IÅ¡analizavęs bylos duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad neįrodyta, jog buvo tiesioginis darbdavio – ieÅ¡kovės nurodymas atsakovei dirbti daugiau, t. y. poilsio dienomis, negu buvo nustatyta darbo sutartyje, todėl yra pagrindas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. DGKS-4636 dalį, kuria atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 788,41 Eur (2722,22 Lt) darbo užmokesčio už darbÄ poilsio dienomis ir 5,78 Eur (19,95 Lt) delspinigių už pavėluotai mokėtÄ darbo užmokestį darbo sutarties galiojimo laikotarpiu.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

IeÅ¡kovė UAB „Pilsena“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir įrodymus apie 1191,49 Eur patirtas iÅ¡laidas, susijusias su advokato teisine pagalba. IÅ¡ praÅ¡ymo priedų matyti, kad ieÅ¡kovė UAB „Pilsena“ 2015-01-08 mokėjimo pavedimu pagal 2014-11-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija ASAU Nr. 0001505 sumokėjo 473,09 Eur (T I, b. l. 99-101), o 2015-02-04 mokėjimo pavedimu pagal 2015-02-04 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AMIS Nr. 0000012 sumokėjo 718,40 Eur (T III, b. l. 19-31).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, į tai, kad ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su advokato teisine pagalba nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), ieÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkintinas, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistinos 1191,49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos ir 41,70 Eur 2014-11-21 mokėjimo nurodymu Nr. 11211011 sumokėtas žyminis mokestis (T I, b. l. 31), viso 1233,19 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 268 str., 270 str. teismas, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti.Panaikinti 2014-10-21 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-4636 dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Pilesna“ atsakovei V.

Z. priteistas 788,41 Eur (2722,22 Lt) dydžio darbo užmokestis už darbÄ poilsio dienomis ir dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisti 5,78 Eur (19,95 Lt) dydžio delspinigiai už pavėlavimÄ sumokėti darbo užmokestį. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei UAB „Pilsena“, į. k. 302310036, 1233,19 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris Eur 19 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                       Petras Mineikis