4e7bc56a-394c-4cef-8a8d-5c0d87d360c8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1421-230/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04159-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.9.1; 121.14; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArÅ«no Rudzinsko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo ir atsakovės O.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-169-192/2014 pagal ieÅ¡kovės E. S. ieÅ¡kinį atsakovei O. Å ., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl teisės įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ be bendraturčio sutikimo, pripažinimo statytojomis ir turto pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo bei atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo be bendraturčio sutikimo, pripažinimo verandos statytoja bei įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu pirmosios instancijos teismo prašė:

1) pripažinti ieškovę E. S. ir atsakovę O. Š. dviejų butų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykdytų savavališkų statybų, atitinkančių architekto N. R. parengto 2011-09-01 dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto (susidedančio iš dalių: BD; GP-1; AS-1, AS-2, AS-3, AS-4, AS-5) sprendinius, statytojomis;

2) pripažinti ieškovės E. S. teisę įteisinti architekto N. R. parengto 2011-09-01 dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projekto (susidedančio iš dalių: BD; GP-1; AS-1, AS-2, AS-3, AS-4, AS-5) sprendinius atitinkančias savavališkas statybas, įvykdytas dviejų butų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), be atsakovės O. Š. sutikimo;

3) priteisti iš atsakovės O. Š. 29 238,07 Lt ieškovės patirtų išlaidų atliekant statybos darbus dviejų butų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad jai priklauso ginčo namo pirmasis aukštas su garažu, o atsakovei – antrasis aukštas, šalims po ½ priklauso bendro naudojimo patalpa nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėta šifru 1-1 (4,42 kv. m), esanti gyvenamojo namo pirmame aukšte. Ginčo gyvenamajame name nuo 2008 m. buvo vykdomi statybos darbai.

IeÅ¡kovės lėšomis buvo atnaujintas gyvenamojo namo stogas – Å¡iferinis stogas pakeistas plienine profiliuota skarda; įrengta palėpės patalpa (41,75 kv. m); įrengti du stoglangiai, per kuriuos į palėpės patalpÄ patenka Å¡viesa. Palėpe Å¡iuo metu naudojasi viena atsakovė. Taip pat ieÅ¡kovės lėšomis apÅ¡iltintos, renovuotos sienos cokoliniame aukÅ¡te (tame tarpe ir rÅ«syje), pirmajame ir antrajame aukÅ¡te, Å¡alių bendromis lėšomis pirmame aukÅ¡te įrengta veranda. IeÅ¡kovė nurodė, kad darbus atliko abiejų bendraturčių naudai ir su atsakovės sutikimu, Å¡ie darbai laikytini pareigos tinkamai naudoti ir prižiÅ«rėti savo turtÄ Ä¯gyvendinimu, todėl atsakovė privalo apmokėti iÅ¡laidas turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti.

Su visų iÅ¡vardintų statybos darbų vykdymu atsakovė sutiko. IeÅ¡kovės nuomone, kadangi darbai atlikti visų bendraturčių naudai, visi pastato bendraturčiai laikytini statytojais. Minėti statybos darbai buvo vykdomi neturint statybÄ leidžiančių dokumentų, tačiau pasikeitus atitinkamoms statybos santykius reglamentuojančioms teisės normoms atsirado galimybė ir atitinkamai iÅ¡kilo bÅ«tinybė įteisinti įvykdytÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ (įteisinti atsiradusius savavaliÅ¡kos statybos padarinius).

IeÅ¡kovė, siekdama įteisinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, parengė statinio projektÄ , tačiau statybos įteisinimÄ reglamentuojančios teisės normos reikalauja pateikti statinio bendraturčio sutikimÄ . Atsakovė – statinio bendraturtė – atsisako duoti sutikimÄ statinio projektui, todėl ieÅ¡kovė negali įteisinti savavaliÅ¡kos statybos padarinių. Siekiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ buvo bÅ«tina parengti projektÄ , todėl ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės pusę ieÅ¡kovės patirtų statinio projektui parengti iÅ¡laidų – 750,20 Lt bei ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas, pagerinus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, – 28 487,87 Lt, kadangi tokiu bÅ«du buvo vykdoma turto savininkams tenkanti pareiga tinkamai naudoti ir prižiÅ«rėti turtÄ , jį iÅ¡laikyti. Atsakovė patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismo prašė:

1) pripažinti O. Å . teisę be E. S. sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kai atliktÄ patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontÄ pagal UAB „Pastogė“ parengtÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo projektÄ (projekto vadovė ir autorė I. K.), gauti raÅ¡ytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus įteisinant savavaliÅ¡kÄ statybÄ ;

2) įpareigoti ieÅ¡kovę iÅ¡griauti atliktÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ , t. y. savo lėšomis paÅ¡alinti langÄ bei duris, įrengtus tarp patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-6, ir verandos, plane pažymėtos indeksu T1, esančius (duomenys neskelbtini), ir užmÅ«ryti angÄ ;

3) pripažinti atsakovę O. Å . verandos, esančios name (duomenys neskelbtini), statytoja; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008 metais gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausančiose antro aukÅ¡to patalpose buvo atlikti savavaliÅ¡kos statybos darbai – prailgintas balkonas, pastatytas lengvos konstrukcijos plastikinis stogelis virÅ¡ laiptų ir balkono, įstatyti du nauji langai. UAB „Pastogė“ parengė projektÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui, kuris buvo pateiktas ieÅ¡kovei, ji nurodė neprieÅ¡taraujanti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui, sutiko duoti sutikimÄ , tačiau, kai registruotu laiÅ¡ku buvo pasiÅ«lyta atvykti pas notarÄ , ieÅ¡kovė neatvyko ir nenurodė jokių neatvykimo priežasčių.

Atsakovė nurodė, kad tokie ieÅ¡kovės veiksmai aiÅ¡kiai patvirtina, kad ji atsisako duoti sutikimÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui. Mano, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimÄ , kadangi atlikti savavaliÅ¡kos statybos darbai niekaip nepažeidžia ieÅ¡kovės teisių ir nekelia pavojaus namo konstrukcijoms. Be to, ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai, be atsakovės sutikimo iÅ¡griovė namo pirmame aukÅ¡te atsakovės darbu ir lėšomis savavaliÅ¡kai įrengtoje verandoje sienos dalį ir įrengė plastikines duris.

Nurodė, kad veranda buvo įrengta 2009 metais, tada ieÅ¡kovė sutiko, kad verandÄ Ä¯sirengtų atsakovė ir ja naudotųsi, o kad bÅ«tų pigiau įrengti verandÄ , ieÅ¡kovė davė dailylentes. Tuo metu, kai buvo rengiama veranda, langas, kuris yra pažymėtas planuose, patalpoje 1-6 buvo užkaltas (apie 10 metų). Ä®rengiant verandÄ siena, kurioje buvo langas, buvo apÅ¡iltinta, ir iÅ¡kalta dailylentėmis. Vėliau, kilus ginčams, ieÅ¡kovė 2012 metų rugsėjo mėnesį pradėjo griauti langÄ ir sienÄ , aiÅ¡kinama, kad veranda turi atitekti jai, nes į jÄ iÅ¡eina jos langas.

Kurį laikÄ ieÅ¡kovė neatliko jokių darbų, tačiau 2013-01-04 pradėjo ardyti sienÄ , skiriančiÄ verandÄ ir jos patalpas, įrengė plastikines duris. Kadangi tokius veiksmus ieÅ¡kovė atliko be atsakovės sutikimo ir statybÄ leidžiančio dokumento, taikytinos LR CK 4.103 str. nustatytos pasekmės ir ieÅ¡kovė įpareigotina iÅ¡griauti atliktÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ , t. y. savo lėšomis paÅ¡alinti langÄ bei duris, įrengtus tarp patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-6, ir verandos.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė reikÅ¡dama reikalavimÄ leisti jai įteisinti namo, esančio Romainių g. 70, Kaune, rekonstrukcijÄ pagal jos pateiktÄ projektÄ siekia įteisinti ne tik savo atliktus savavaliÅ¡kos statybos darbus, bet ir verandÄ , kuri pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ UAB „Gebrolita“ projektÄ yra žymima indeksu 1-8/ 8,17 kv. m ir kuri yra pastatyta atsakovės lėšomis ir darbu, o ieÅ¡kovė Å¡ios verandos įrengimui davė tik medines lenteles, kurios yra menkavertės. Todėl ieÅ¡kovė, nebÅ«dama verandos statytoja, neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

                                       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino atsakovei O. Å . teisę atlikti savavaliÅ¡kų darbų patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,Pastogė“ parengtÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo projektÄ (projekto vadovė ir autorė I.

K.), įteisinimo veiksmus be bendraturtės ieÅ¡kovės E. S. sutikimo. Pripažino ieÅ¡kovės E. S. teisę įteisinti architekto N. R. parengto 2011-09-01 dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projekto (susidedančio iÅ¡ dalių: BD; GP-1; AS-1, AS-2, AS-3, AS-4, AS-5) sprendinius, iÅ¡skyrus verandÄ , pažymėtÄ plane Nr. 1-8, atitinkančias savavaliÅ¡kas statybas, įvykdytas dviejų butų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), be atsakovės O.

Š. sutikimo. Pripažino atsakovę O. Š. verandos, esančios name (duomenys neskelbtini), architekto N. R. parengto 2011-09-01 dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekte Nr. 1-8, statytoja. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 143 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 4 426,33 Lt atstovavimo išlaidas, o iš ieškovės atsakovei 144 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 2 000 Lt atstovavimo išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmasis aukštas su garažu, o atsakovei – antrasis aukštas, taip pat šalims (seserims) lygiomis dalimis (t. y. po ½) priklauso bendro naudojimo patalpa nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėta šifru 1-1 (4,42 kv. m), esanti gyvenamojo namo pirmame aukšte. Iš ieškovės pateikto projekto ir paaiškinimų nustatė, kad ieškovė nuo 2008 metų šiame name atliko remonto darbus – šiferinis stogas buvo pakeistas plienine profiliuota skarda, įrengti du stoglangiai, apšiltintos, renovuotos sienos cokoliniame aukšte, pirmajame ir antrajame aukšte, nugriauta pastato dalis priestatas, rūsio patalpoje (R-2) išgriauti tam tikri atitvarai ir pastatyti nauji, pirmame aukšte išgriauti atitvarai patalpoje 1-7, patalpoje 1-6, vietoje lango įrengtos durys su langu, įstiklinta terasa 1-8.

Å iems darbams atlikti statybos leidimas nebuvo gautas, todėl Å¡ie darbai laikytini savavaliÅ¡ka statyba. IÅ¡ atsakovės pateikto projekto ir jame esančio aiÅ¡kinamojo raÅ¡to bei kitų byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad atsakovė siekia įteisinti Å¡io gyvenamojo namo jai priklausančiame antrame aukÅ¡te atliktÄ remontÄ â€“ rekonstrukcijÄ : rytiniame fasade panaikintos durys į balkonÄ , virtuvėje įsirengtas papildomas langas, pietinėje fasado sienoje papildomai įrengtas langas vonios kambaryje, rytinėje fasado sienoje įtvirtintas balkonas, virÅ¡ lauko laiptų ir balkono įrengtas lengvos konstrukcijos plastikinis stogelis.

Tiek ieškovė tiek atsakovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrių dėl gyvenamajame name savavališkai atliktų darbų įteisinimo LR statybos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau abiems buvo nurodyta, kad reikalingas statinio bendrasavininkės sutikimas. Šalys sutikimo dėl galimybės įteisinti savavališkai atliktus darbus teisės norminių aktų nustatyta tvarka viena kitai neduoda, todėl teismas, vadovaudamasis teisės aktais bei teismų suformuota praktika, patikrino, ar šalių atsisakymas yra pagrįstas.

Teismas nurodė, kad nagrinėjant reikalavimÄ dėl teismo leidimo atsakovei atlikti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo veiksmus be bendraturtės (ieÅ¡kovės) sutikimo iÅ¡davimo, nesprendžiama, ar nagrinėjamu savavaliÅ¡kos statybos atveju ieÅ¡kovei gali bÅ«ti iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, kadangi tÄ spręs statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodantys subjektai. Todėl atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad nepateikus rekonstrukcijos darbinio brėžinio ir specialistų iÅ¡vadų, savavaliÅ¡kai suremontuotas balkonas gali bÅ«ti eksploatuojamas nesaugiai.

Teismas nelaikė esmingai pažeidžiančiu ieÅ¡kovės teises ir įstatymo saugomus interesus faktÄ , kad atsakovė langus iÅ¡kirto į ieÅ¡kovės kiemo pusę. Atsakovės argumentÄ , kad ieÅ¡kovės atlikti stogo remonto darbai pažeidžia jos teises, kadangi antrame namo aukÅ¡te pakeitus stogo dangÄ sumažėjo garso izoliacija, atmetė kaip nepagrįstÄ jokiais įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nurodė, jog esminė nesutikimo su savavaliÅ¡kos statybos įteisinimu priežastis yra ta, kad ieÅ¡kovė reikalauja apmokėti Å¡ių darbų iÅ¡laidas.

Todėl teismas Å¡ias aplinkybes nelaikė turinčiomis esminės įtakos sprendžiant klausimÄ , ar savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas esmingai nepažeidžia atsakovės teises ir įstatymo saugomus interesus. Teismas taip pat atmetė atsakovės nurodytus priekaiÅ¡tus ieÅ¡kovės pateiktam savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo projektui ir pažymėjo, kad atliktų savavaliÅ¡kų darbų atitiktį vieÅ¡osios teisės normų reikalavimams vertina kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas paÅ¡alinti, o to nepadarius – neiÅ¡duoda statybÄ leidžiančio dokumento.

Teismas pažymėjo, kad teismo leidimas pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūras be bendraturtės sutikimo neatleidžia statytojo nuo pareigos išpildyti visus kitus privalomus įstatymo reikalavimus. Teismas laikė, kad šalių pozicija nesutikti su atliktų savavališkų statybos darbų įteisinimu yra nepakankamai pagrįsta, kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atliktais statybos ir remonto darbais būtų pažeidžiamos šalių teisės ir interesai, todėl sprendė, kad nėra pagrindo neleisti pradėti įstatymu nustatytos savavališkos statybos įteisinimo procedūros.

Nustatęs, kad namo remonto darbai atlikti prieÅ¡ kurį laikÄ , Å¡alys apie atliekamus darbus žinojo, teismas sprendė, kad Å¡alys Å¡ių darbų atlikimo metu nemanė, jog buvo pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai. Todėl teismas, siekdamas iÅ¡laikyti bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , paisydamas taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principo ir atsižvelgdamas į tai, kad savavaliÅ¡kų statinių nugriovimas yra kraÅ¡tutinė priemonė ir turi bÅ«ti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui, laikė, kad Å¡alių reikalavimai dėl leidimo pradėti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«ras be bendraturtės sutikimo yra pagrįsti, todėl tenkintini.

Atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 29 238,07 Lt iÅ¡laidas už ieÅ¡kovės atliktus statybos darbus, teismas nurodė, kad atsakovė neturi atlyginti ieÅ¡kovės iÅ¡laidų dėl Å¡iferinio stogo pakeitimo plienine profiliuota skarda, stoglangių įrengimo, apÅ¡iltintų, renovuotų sienų, kadangi ji nebuvo davusi dėl jų sutikimo, o Å¡ios iÅ¡laidos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais. IeÅ¡kovė patyrė iÅ¡laidas bendro turto tvarkymui, tačiau nesant įrodymų, jog atsakovė sutiko prisidėti prie Å¡ių daiktų įsigijimo savo lėšomis, t. y. kad tarp bendraturčių buvo susitarimas dėl bendro turto pagerinimo atsakovei kompensuojant ½ ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų, bei nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad atlikti darbai buvo bÅ«tini turtui iÅ¡saugoti ir iÅ¡laikyti, teismas laikė, jog ieÅ¡kovė veikė ir patyrė iÅ¡laidas savo rizika, todėl neturi teisės į patirtų iÅ¡laidų kompensavimÄ .

Spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (įpareigoti ieÅ¡kovę savo lėšomis paÅ¡alinti langÄ bei duris, įrengtus tarp patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-6 ir verandos, plane pažymėtos indeksu Tl ir užmÅ«ryti angÄ ) pagrįstumo, teismas nustatė, kad ginčo kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-6, nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, kuriame pagal 1992 metų namo inventorinės bylos duomenis ginčo vietoje buvo langas, kuris vėliau panaikintas – užkaltas.

BylÄ nagrinėjant teisme ieÅ¡kovė Å¡ioje vietoje įrengė langÄ ir duris. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nepateikti jokie įrodymai, kad pradinė ginčo vietos bÅ«klė pakeista (buvęs langas užkaltas) teisėtai, t. y. laikantis privalomų įstatymo reikalavimų, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti ieÅ¡kovę vėl užmÅ«ryti langÄ , todėl šį atsakovės reikalavimÄ atmetė.              IeÅ¡kovė prašė pripažinti jÄ ir atsakovę gyvenamajame name įvykdytų savavaliÅ¡kų statybų, atitinkančių architekto N. R. parengto 2011-09-01 paprastojo remonto projekto (susidedančio iÅ¡ dalių:

BD; GP-1; AS-1, AS-2, AS-3, AS-4, AS-5) sprendinius, statytojomis, nurodydama, kad jeigu statybos darbai akivaizdžiai atlikti visų bendraturčių naudai, visi pastato bendraturčiai, remiantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, laikytini statytojais Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punkto prasme. Be to, siekiama įteisinti savavaliÅ¡ka statyba ir pateiktas projektas, sprendžiant subjektų tinkamumo (kaip savavaliÅ¡kos statybos statytojų) klausimÄ , turi bÅ«ti vertinami visumoje, neiÅ¡skiriant atskirų statybos darbų ir/ar jų elementų pagal tai, kokia apimtimi prie jų prisidėjo gyvenamojo namo bendraturčiai.

Teismas atmetė Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus, kadangi nustatė, jog ieÅ¡kovė nederino su atsakove statybos medžiagų, darbų, jų apimties bei kainos, atsakovė nedalyvavo parenkant rangovus, perkant medžiagas, todėl sprendė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė įgyvendino LR Statybos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintas statytojo teises ir pareigas, todėl tik ji gali bÅ«ti laikoma statytoja LR Statybos įstatymo prasme. Todėl teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti jÄ ir atsakovę gyvenamajame name įvykdytų visų savavaliÅ¡kų statybų, atitinkančių architekto N. R. parengto 2011-09-01 paprastojo remonto projekto sprendinius, statytojomis bei priteisti iÅ¡ atsakovės Å¡io projekto rengimo iÅ¡laidų dalį.             Spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , kuri iÅ¡ jų laikytina verandos, įrengtos rytinėje pastato pusėje, statytoja, teismas nustatė, kad verandos statybos iniciatore buvo atsakovė, verandÄ statė atsakovės draugas bei atsakovės praÅ¡ymu prisidėjo jos brolis.

Su Å¡iomis aplinkybėmis bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės sutiko ir ieÅ¡kovės atstovas, o ieÅ¡kovės 2011-10-20 praÅ¡ymas Valstybinei statybos inspekcijai taip pat patvirtina, jog ieÅ¡kovė sutiko, kad namo terasa buvo įrengta atsakovės. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji aktyviais veiksmais prisidėjo prie verandos statybos. Aplinkybę, kad verandos statybai iÅ¡ dalies buvo panaudotos ieÅ¡kovės suteiktos medžiagos, laikė neįrodančia, kad ieÅ¡kovė taip pat statė verandÄ ir turi teisę į jos dalį.

Todėl teismas ieÅ¡kovės nelaikė ginčo verandos statytoja, o tenkino atsakovės reikalavimÄ pripažinti jÄ verandos, esančios name (duomenys neskelbtini), architekto N. R. parengto 2011-09-01 dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekte Nr. 1-8, statytoja.                                     III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai              IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino O.

Å . teisę atlikti savavaliÅ¡kų darbų patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Pastogė“ parengtÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo projektÄ , įteisinimo veiksmus be bendraturtės E. S. sutikimo; pripažino O. Å . verandos, esančios name (duomenys neskelbtini), architekto N. R. parengto 2011-09-01 dvibučio gyvenamojo namo, esančio Kauno m., Romainių g. 70, paprastojo remonto projekte Nr. 1-8 statytoja, ir kuria atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o sprendimo dalį, kuria tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai ir atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas: žyminį mokestį ir iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir atitinkamai pakeisti 2014-03-10 Kauno apylinkės teismo papildomÄ sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-169-192/2014. IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu pateikė derybų proceso dėl atsakovės projekto dokumentus ir praÅ¡o juos prijungti prie bylos, kadangi Å¡ių dokumentų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo dėl teismo sprendime nurodytų motyvų. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai:

             Dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų              1) Teismas sprendimu virÅ¡ijo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo ribas ir tuo pažeidė proceso Å¡alių rungtyniÅ¡kumo bei dispozityvumo principus. Atsakovė patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu prašė pripažinti jai teisę be ieÅ¡kovės sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kai atliktÄ patalpų <...> kapitalinį remontÄ pagal UAB „Pastogė“ parengtÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo projektÄ , gauti raÅ¡ytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus įteisinant savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

Tačiau sprendimu teismas pripažino atsakovei teisę atlikti savavaliÅ¡kų darbų patalpose pagal atsakovės projektÄ Ä¯teisinimo veiksmus be bendraturtės sutikimo. Tokiu bÅ«du teismas nepagrįstai savo iniciatyva interpretavo ir performulavo atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir priėmė platesnio pobÅ«džio sprendimÄ , nei to prašė pati atsakovė. Atsakovė prašė pripažinti jai teisę įteisinti savavaliÅ¡kai atliktÄ kapitalinį remontÄ pagal atsakovės projektÄ , tačiau sprendimu pripažinta jai teisė atlikti bet kokių savavaliÅ¡kų darbų patalpose įteisinimo veiksmus pagal atsakovės projektÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡plėstas atsakovės reikalavimo dalykas.             2) Atsakovė neturi reikalavimo teisės pripažinti jai teisę be ieÅ¡kovės sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kai atliktÄ patalpų kapitalinį remontÄ , gauti raÅ¡ytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus įteisinant savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

Nepagrįsti teismo argumentai, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kai atliktus darbus teisės aktų nustatyta tvarka viena kitai neduoda ir nepagrįstai sprendė, kad vien faktas, jog atsakovė kreipėsi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu rodo, jog ieÅ¡kovė nėra davusi sutikimo atsakovei. Byloje yra įrodymai apie vykusias derybas bei ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡tÄ sutikimÄ su pateiktu atsakovės projektu derybų stadijoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės teisės buvo kaip nors pažeistos ir dėl to yra pagrindas jas ginti teismine tvarka.

Abiejų Å¡alių iniciatyva pradėtos derybos ir vienos Å¡alies bandymas ieÅ¡koti abiems Å¡alims priimtino sprendimo varianto teikiant prieÅ¡inius pasiÅ«lymus niekaip nepažeidžia Å¡alies teisių. Tuo tarpu tokia teismo iÅ¡vada, pagal kuriÄ vien faktas, jog atsakovė kreipėsi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, rodo, kad bendraturtis atsisako duoti sutikimÄ , iÅ¡ esmės paneigia CK 4.75 str. 1 dalyje įtvirtintÄ ir teismų praktikoje suformuluotÄ bendraturčių bendradarbiavimo ir jų interesų derinimo imperatyvÄ .

             3) Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės teisių nepažeidžia tai, kad atsakovė nepateikė ieÅ¡kovei įvykdytos balkono rekonstrukcijos darbinio brėžinio ir/ar specialistų iÅ¡vadų. Teismas nelaikė esmingai pažeidžiančiu ieÅ¡kovės teises ir įstatymo saugomus interesus faktÄ , kad atsakovė langus iÅ¡kirto į ieÅ¡kovės kiemo pusę. PrieÅ¡ingai, atsakovės atlikti savavaliÅ¡kos statybos darbai pažeidžia ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, kadangi jos siekiamas įteisinti balkonas yra tiesiai virÅ¡ ieÅ¡kovės pagrindinio išėjimo lauko durų ir prailginto balkono kampas nėra paremtas jokia laikančia konstrukcine kolona.

Turi bÅ«ti pateiktas įvykdytos rekonstrukcijos darbinis brėžinys ir specialistų iÅ¡vada, kadangi pagal atsakovės pateiktus dokumentus negalima nustatyti ar faktiÅ¡kai įrengtas ir eksploatuojamas balkonas nekelia grėsmės ieÅ¡kovės ir jos Å¡eimos narių saugumui. IeÅ¡kovė nurodo, kad neginčija atsakovės teisės įteisinti balkono rekonstrukcijÄ tik nesutinka su Å¡ios teisės įgyvendinimo bÅ«du, kadangi ieÅ¡kovei nėra pateikta pakankamai duomenų apie jau atliktų savavaliÅ¡kų projektinių sprendinių tinkamumÄ ir saugumÄ .

Todėl statinio bendraturčio atsisakymo duoti sutikimÄ pagrįstumas vertintinas taip pat ir atliktos statybos tinkamumo aspektu ir bÅ«tent statytojai (atsakovei) tenka pareiga įrodyti, kad bendraturtės (ieÅ¡kovės) teisės ir teisėti interesai nėra ar nebus pažeisti. Apeliantė pažymi, kad balkono įteisinimas pažeistų ieÅ¡kovės teises ir dėl susiklosčiusios atsakovės naudojimosi balkonu praktikos: atsakovė nuo balkono ant ieÅ¡kovės įėjimo į namÄ Å¡luoja Å¡iukÅ¡les, ant turėklo kabina skalbinius, nuo kurių vanduo varva tiesiai ant ieÅ¡kovės įėjimo į namÄ , taip pat dulkina kilimus ir pan.

Toks atsakoves naudojimasis Å¡iuo projektiniu sprendiniu trukdo ieÅ¡kovei naudotis jos turtu.             4) Teismas pasisakydamas dėl atsakovės langų, iÅ¡kirstų į ieÅ¡kovės kiemo pusę, neargumentavo, kodėl atmeta ieÅ¡kovės iÅ¡sakytus motyvus bei pateiktus. Atsakovės savavaliÅ¡kai iÅ¡kirsti langai yra nukreipti į ieÅ¡kovės naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį, todėl atsakovė nuolat trikdo ieÅ¡kovės privatų gyvenimÄ : per šiuos langus rodo necenzÅ«rinius gestus, spjaudosi, užgaulioja ieÅ¡kovę bei jos Å¡eimos narius.

Todėl apeliantė nesutinka, kad atsakovės langai bÅ«tų atsukti į ieÅ¡kovės kiemo pusę. Be to, teisine prasme nėra svarbu, ar ieÅ¡kovės teisės pažeidžiamos esmingai ar neesmingai, kadangi pakankamas pagrindas ginti savo teisę yra jos pažeidimo faktas.             Dėl ieÅ¡kovės teisės įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ â€“ verandÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Teismas, patenkinęs ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯teisinti savavaliÅ¡kas statybas be atsakovės sutikimo pagal ieÅ¡kovės projektÄ tik dalyje ir iÅ¡ esmės atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ Â Ä¯teisinti projektinį sprendinį – verandÄ , pažymėtÄ ieÅ¡kovės projekte Nr. 1-8, tokio sprendimo nemotyvavo ir nepagrįstai nepripažino ieÅ¡kovės Å¡io projektinio sprendinio – verandos statytoja.

Abi Å¡alys pripažintinos savavaliÅ¡kų statybų pagal ieÅ¡kovės projektÄ statytojomis, kadangi tokios statybos padarinių Å¡alinimas yra susijęs su kiekvieno bendraturčio nuosavybės teisėmis, o neigiamos teisinės pasekmės taip pat gali kilti visiems bendraturčiams. IeÅ¡kovės siekiama įteisinti savavaliÅ¡ka statyba ir pateiktas projektas, sprendžiant subjektų tinkamumo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinami visumoje, neiÅ¡skiriant atskirų statybos darbų ir/ar jų elementų pagal tai, kokia apimtimi prie atskirų darbų prisidėjo namo bendratručiai.

Tik atliktų statybos darbų pagal pateiktÄ projektÄ visuma laikytina savavaliÅ¡kos statybos padariniais. Apeliantė pažymi, kad teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovę ir atsakovę pripažinti verandos statytojomis ir pripažinti ieÅ¡kovei teisę į Å¡iÄ verandÄ , paneigė pačiÄ ieÅ¡kovės teisę įteisinti savavaliÅ¡kas statybas ir iÅ¡ esmės pasisakė, kad ieÅ¡kovė tokios teisės neturi.              Dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės pripažinimo statytojomis pagal ieÅ¡kovės projektÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti abi bendraturtes ieÅ¡kovės projekto sprendinius atitinkančių savavaliÅ¡kų statybų statytojomis, kadangi neįvertino ieÅ¡kovės pateiktų motyvų ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

IÅ¡ įvykdytų projektinių sprendinių (pagal ieÅ¡kovės projektÄ ) turinio akivaizdu, kad darbai buvo vykdomi iÅ¡skirtinai abiejų gyvenamojo namo bendraturčių interesais, todėl bÅ«tent abi namo bendraturtės laikytinos projektinių sprendinių pagal šį projektÄ statytojomis, be to, praÅ¡omais įteisinti savavaliÅ¡kos statybos darbais buvo pagerintas ir iÅ¡laikytas bendras ieÅ¡kovės ir atsakovės turtas.             Dėl pripažinimo verandos statytojais             Teismas byloje iÅ¡skyrė atskirÄ verandos statytojo nustatymo problemÄ .

PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti atsakovę verandos statytoja negalėjo bÅ«ti patenkintas, kadangi jo patenkinimas nesukelia jokių tiesioginių teisinių pasekmių atsakovei ir nėra susijęs su kitais prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais. Patenkinus šį atsakovės reikalavimÄ , ieÅ¡kovė negali įteisinti verandos kaip savavaliÅ¡kos statybos, tuo tarpu neigiamos teisinės pasekmės dėl savavaliÅ¡kos statybos inter alia kils ieÅ¡kovei kaip turto savininkei ir/ar bendraturtei, kas iÅ¡ esmės pažeidžia jos teises.

Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovę ir atsakovę ieÅ¡kovės projekto sprendinius atitinkančių savavaliÅ¡kų statybų (tame tarpe ir verandos) statytojomis, kadangi teismas neteisingai aiÅ¡kino statytojo sÄ vokÄ , jÄ sutapatindamas tik su statybos rangos teisiniais santykiais. Teismas savo pozicijÄ grindė tuo, kad atsakovė buvo statybos iniciatore, o verandÄ faktiÅ¡kai statė atsakovės draugas, taip pat ieÅ¡kovės ir atsakovės brolis, tačiau teismas nevertino ieÅ¡kovės nurodytų motyvų ir faktinių aplinkybių, jog veranda įrengta ieÅ¡kovės ir atsakovės bendrais įdėjimais: ieÅ¡kovės bei atsakovės medžiagomis, ieÅ¡kovės interesais, be to, ieÅ¡kovės įdėjimai jos statybai yra ženkliai didesni nei atsakovės (verandos apdaila iÅ¡ lauko ir vidaus atlikta iÅ¡ ieÅ¡kovės medžiagų).

Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas verandos statytojo klausimÄ , nepagrįstai rėmėsi daiktinės teisės institutu. Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 41 punktu daiktinės teisės statytojo teisinio statuso nelemia. Dar daugiau, kol statyba yra neteisėta, objektas teisine prasme nėra sukurtas ir į jį negali atsirasti nuosavybės teisės. BÅ«tent daiktinės teisės prasme veranda yra įrengta ieÅ¡kovei priklausančioje terasoje, kuri yra sudėtinė ieÅ¡kovei priklausančio namo pirmojo aukÅ¡to dalis.

Taigi ieÅ¡kovės daiktinės teisės į terasÄ yra akivaizdžios, o daiktinės teisės į verandÄ bus sprendžiamos įteisinus savavaliÅ¡kas statybas. Svarbi aplinkybė ir ta, kad į verandos patalpÄ iÅ¡eina tik ieÅ¡kovės langas ir, tegul ir savavaliÅ¡kai įrengtos, durys, kas akivaizdžiai įrodo Å¡ios patalpos artimÄ sÄ sajumÄ su ieÅ¡kovės butu.             Dėl iÅ¡laidų, skirtų turto iÅ¡laikymui, iÅ¡saugojimui ir pagerinimui, priteisimo             Byloje nėra ginčo dėl atliktų darbų pagal ieÅ¡kovės projektÄ ir jos patirtų iÅ¡laidų dydžio, skirtų gyvenamojo namo iÅ¡laikymui, iÅ¡saugojimui ir pagerinimui.

IeÅ¡kovės ir atsakovės bendromis lėšomis buvo įrengta patalpa pirmame aukÅ¡te_– veranda. Teismas nepagrįstai taikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises reglamentuojančias nuostatas, nagrinėjamoje byloje rėmėsi neaktualia teismų praktika ir padarė neteisingas iÅ¡vadas. Teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė davė sutikimÄ apmokėti dalį namo renovacijos iÅ¡laidų, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu ne tai, ar atsakovė davė sutikimÄ apmokėti dalį iÅ¡laidų, bet tai, ar atsakovė davė sutikimÄ atlikti gyvenamojo namo renovacijÄ .

Atsakovė sutiko su visų praÅ¡omų įteisinti savavaliÅ¡kos statybos darbų atlikimu, be to, bÅ«tų buvę neįmanoma vykdyti statybos darbų. Apeliantė nurodo, kad asmuo, bÅ«damas bendraturčiu, turi pareigÄ iÅ¡likti aktyviu nuosavybės teisės subjektu – savininku, kuris nesutikdamas su bet kokiu kito bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimu, Å¡io bendraturčio atliekamais veiksmais ar neveikimu, tokį nesutikimÄ turėtų iÅ¡reikÅ¡ti aktyviais veiksmais. PrieÅ¡ingu atveju, tokio asmens sutikimas su kito bendraturčio atliekamais veiksmais turėtų bÅ«ti preziumuotinas.

Todėl atsakovė sutiko su vykdytais statybos darbais.             Dėl išlaidų būtinumo             Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų išlaidų būtinumo fakto, yra nepagrįsta. Pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė turi teisę į jos patirtų iÅ¡laidų gyvenamajam namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti atlyginimÄ , kuris priteistinas iÅ¡Â bendraturtės – atsakovės.             Dėl stogo pakeitimo.              Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad stogas buvo dengtas asbestiniu Å¡iferiu, kurio pakeitimas plienine profiliuota skarda buvo bÅ«tinas daikto iÅ¡laikymui ir iÅ¡saugojimui, o patirtos iÅ¡laidos – protingos.

Stogo pakeitimas kainavo 27 776,74 Lt, tokiu bÅ«du atsakovei kyla pareiga sumokėti ieÅ¡kovei 13 888,37 Lt.              Dėl nepagrįsto praturtėjimo             Teismas sprendime nenurodė argumentų, kodėl atmeta ieÅ¡kovės motyvus dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo. Remiantis CK 4.77 straipsnio nuostatomis bendraturtis turi teisę padidinti bendrÄ dalinę nuosavybę, tačiau Å¡iame straipsnyje įtvirtinti padariniai neatsiranda, jeigu daikto pakeitimai, kurie turi bÅ«ti atliekami laikantis Statybos įstatyme nustatytos tvarkos, padaromi pažeidžiant Å¡iÄ tvarkÄ .

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vienam iÅ¡ bendraturčių padidinus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę nesilaikant įstatymų nustatytų taisyklių, bet esant bendraturčių sutikimui, kiti bendraturčiai gali nepagrįstai praturtėti to bendraturčio sÄ skaita. Visi ieÅ¡kovės lėšomis atlikti statybos darbai buvo įvykdyti esant bendraturtės atsakovės sutikimui, juos vykdant ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡laidas: 27 776,74 Lt (stogo remontas) + 399 Lt (vandens nuvedimo sistemos įrengimas) + 28 800 Lt (sienų renovacijos ir apÅ¡iltinimo darbai) = 56 975,74 Lt, todėl iÅ¡ atsakovės priteistina 28 487,87 Lt patirtų iÅ¡laidų ir 750,20 Lt statinio projekto iÅ¡laidų.

             Dėl bylinėjimosi išlaidų             Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. papildomu sprendimu paskirstė byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad papildomas sprendimas dalyje, kuria atsakovei priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra nepagrįstas, todėl keistinas. Sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo tenkinti iš dalies, tačiau nepaisant to, teismas papildomu sprendimu priteisė atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimu teismas iÅ¡ trijų atsakovės reikalavimų vienÄ patenkino (dėl pripažinimo verandos statytoja), vienÄ atmetė (dėl įpareigojimo iÅ¡griauti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ) ir vienÄ patenkino iÅ¡ dalies (dėl teisės įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ pripažinimo). Patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu atsakovė prašė pripažinti jai teisę be ieÅ¡kovės sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kai atliktÄ patalpų <...> kapitalinį remontÄ pagal UAB ,,Pastogė“ parengtÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo projektÄ , gauti raÅ¡ytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus įteisinant savavaliÅ¡kÄ statyba.

Tuo tarpu teismas sprendimu pripažino atsakovei teisę atlikti savavaliÅ¡kų darbų patalpose pagal atsakovės projektÄ , įteisinimo veiksmus be bendraturtės ieÅ¡kovės sutikimo. Tokiu bÅ«du atsakovei turėjo bÅ«ti priteistos 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, be to, priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtų bÅ«ti paskirstytos atsižvelgiant į Å¡alių procesinį elgesį. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo be bendraturtės sutikimo, kai tuo tarpu ieÅ¡kovė ne tik kad neprieÅ¡taravo dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo, bet ir iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ .

Todėl toks Å¡alies elgesys, kai teisminį ginÄÄ inicijuojamas dirbtinai, sukuriant atitinkamÄ teisinį fonÄ , tačiau nesant atsakovės teisių pažeidimo, laikytinas nesÄ Å¾iningu ir turėtų bÅ«ti vertinamas sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . Tokiu bÅ«du atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ neturėtų bÅ«ti priteisiamos, arba turėtų bÅ«ti esmingai sumažintos. Atsakovė O. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. papildomÄ sprendimÄ ir sumažinti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 2 213,33 Lt, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog papildomas sprendimas dalyje, kuria iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteista 4 426,33 atstovavimo iÅ¡laidų yra keistinas, kadangi teismas neteisingai nustatė patenkintų reikalavimų proporcinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , dėl ko neteisingai nustatė ir priteistinÄ sumÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė tris reikalavimus. Teismas patenkino vienÄ iÅ¡ trijų, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovės reikalavimų patenkinta ne 67 pro., o 33 proc., todėl papildomu sprendimu buvo nepagrįstai padidintos ieÅ¡kovei priteisiamos iÅ¡ atsakovės iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovė patyrė 6 640 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, todėl patenkinus vienÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , t. y. 33 proc. visų reikalavimų, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 2 213,33 Lt Å¡ių iÅ¡laidų. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o jį atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas išėjo už prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo ribų. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje performulavo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , tačiau jo esmė iÅ¡liko tokia pati.

Teismas pripažino atsakovei teisę atlikti savavaliÅ¡kų darbų įteisinimo veiksmus pagal konkretų UAB ,,Pastogė“ parengtÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo projektÄ . Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus įteisinant savavaliÅ¡kÄ statybÄ , todėl teismo formuluotė atlikti ,,įteisinimo veiksmus“ tikrai neišėjo už prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo ribų. Tai, kad atsakovės bute atlikti savavaliÅ¡kos statybos darbai yra priskirti kapitaliniam remontui, yra nurodyta pačiame projekte.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad dar prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ ir bandant taikiai iÅ¡spręsti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo klausimÄ ji parengė bendrÄ projektÄ , į kurį įtraukė ir atsakovės savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

Ä® bylÄ nebuvo pateiktas bendras projektas, į kurį neva buvo įtraukti ir atsakovės atlikti savavaliÅ¡kos statybos darbai (prailgintas balkonas, iÅ¡kirsti langai, įrengtas stogelis). Atsakovė nurodo, kad ji nesutiko su ieÅ¡kovės atliktų savavaliÅ¡kų statybos darbų įteisinimu, todėl negalėjo sutikti ir su ieÅ¡kovės pasiÅ«lymu rengti bendrÄ projektÄ . PrieÅ¡ reiÅ¡kiant byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei buvo raÅ¡tu siųsti raginimai atvykti pas notarÄ duoti sutikimÄ atsakovei įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , tačiau ieÅ¡kovė atsisakė atvykti pas notarÄ , todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovė visada sutikusi duoti sutikimÄ , yra nepagrįsti.

Be to, atsakovė laikėsi ir tebesilaiko pozicijos, kad nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad jai kelia grėsmę atsakovės prailgintas balkonas, kurio kampas nėra paremtas jokia laikančia konstrukcine kolona, tačiau nepateikia specialisto iÅ¡vados ar kito įrodymo, patvirtinančio, kad balkono prailginimas kelia grėsmę jos teisėms ar teisėtiems interesams. Atsakovė pažymi, kad savavaliÅ¡ka statyba prailginant balkonÄ atlikta prieÅ¡ 24 metus, tačiau ieÅ¡kovė, teigdama, kad tokia statyba yra pažeidžiamos jos teisės, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl tokios statybos nugriovimo ir net bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡reiÅ¡kusi nuomonę, kad sutiktų su atsakovės savavaliÅ¡kos statybos įteisinimu.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad balkono negalima įteisinti dėl to, kad atsakovė nuo balkono Å¡luoja Å¡iukÅ¡les, kabina skalbinius ir kita, yra visiÅ¡kai neįrodyti. Kiti teiginiai, kad atsakovė per savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstus langus rodo necenzÅ«rinius gestus, spjaudosi ir kita, taip pat neatitinka tikrovės ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Apeliantė teigia, kad langai iÅ¡kirsti langai yra nukreipti į jos kiemo pusę, otai, pasak jos, pažeidžia jos teisę į privatumÄ , kurį garantuoja LR CK ir STR nuostatos.

TokieieÅ¡kovės teiginiai yra deklaratyvÅ«s, ieÅ¡kovė nenurodo konkrečių teisės normų, nustatančių, kadbendraturtės langai turėtų iÅ¡eiti tik į jos naudojamo sklypo pusę, be to, prie namo yra bendro naudojimo žemė. Atsakovė nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino jÄ verandos statytoja, kas reiÅ¡kia, kad atsakovė kreipsis į ieÅ¡kovę sutikimo verandos įteisinimui ir kreipsis į kompetentingas institucijas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo jÄ Ä¯teisinant.

Taigi, dėl priimto teismo sprendimo atsakovei atsiras savavaliÅ¡kos statybos – įrengtos verandos įteisinimo pasekmės, o vėliau atsakovė įgis teisę reikalauti perskaičiuoti gyvenamojo namo dalis, atsižvelgiant į padidėjusį plotÄ sutinkamai su LR CK 4.77 str. nuostatomis. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas, atsižvelgdamas tik į statybos rangos teisinius santykius, netinkamai aiÅ¡kino statytojo sÄ vokÄ , kadangi atsakovės investicijos yra didesnės. Visos verandos sienos statytos atsakovės, o ieÅ¡kovė atliko viso namo iÅ¡orės apdailÄ , tačiau tai nesudaro pagrindo jÄ pripažinti verandos statytoja, nes pačios konstrukcijos, sienos, vidaus įrengimai yra atlikti atsakovės. Vien ta aplinkybė, kad į verandÄ iÅ¡eina ieÅ¡kovės langas, neturi reikÅ¡mės sprendžiant statytojo klausimÄ , kadangi Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas nei verandos įteisinimo klausimas, nei dalies bendrojoje nuosavybėje padidinimo klausimas, nei naudojimosi tvarkos klausimas.

Apeliantė teigia, kad Statybos įstatymo 2 str. 41 punkto nuostatos nelemia daiktinės teisės statytojo teisinio statuso, tačiau Å¡ioje byloje ir nebuvo sprendžiamas nuosavybės teisės į verandÄ ar jos naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas, bei, kaip minėta, nuosavybės dalių perskaičiavimo klausimas. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas nemotyvavo sprendimo, kuriuo atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ leisti ieÅ¡kovei be atsakovės sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kai įrengtÄ verandÄ , kadangi teismas nustatė, kad verandos statytoja yra atsakovė, todėl ir atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo ieÅ¡kovė prašė leisti jai įteisinti ne jos atliktÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

Atsakovė laiko nepagrįstais ieÅ¡kovės skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti abi bendraturtes – ieÅ¡kovę ir atsakovę – ieÅ¡kovės projekto sprendinius atitinkančių savavaliÅ¡kų statybų statytojomis, ieÅ¡kovei teigiant, jog iÅ¡ įvykdytų projektinių sprendinių pagal ieÅ¡kovės projektÄ turinio akivaizdu, kad darbai buvo vykdomi iÅ¡skirtinai abiejų bendraturčių interesais. Atsakovė nurodo, kad statytojo sÄ vokÄ apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktas, kuriame nurodyta, kad statytojas – tai asmuo, kuris investuoja lėšas į statybÄ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas, o atsakovė prie ieÅ¡kovės atliktų savavaliÅ¡kų darbų neprisidėjo.

IeÅ¡kovės elgesys statybų metu rodo, kad ji statybos darbų nederino su atsakove, raÅ¡ytinio sutikimo jiems atlikti iÅ¡ atsakovės negavo. Kadangi ieÅ¡kovės atlikti darbai yra savavaliÅ¡ka statyba, t. y. atlikti pažeidžiant vieÅ¡osios teisės normas, todėl ji negali reikalauti, kad jai bÅ«tų sumokėta už atliktus vieÅ¡ajai teisei prieÅ¡taraujančius veiksmus ir ji už tokių veiksmų atlikimÄ gautų naudos. Teismo sprendimas leisti įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ yra tik prielaida jÄ Ä¯teisinti be bendraturčio sutikimo, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieÅ¡kovė turės kreiptis dėl leidimo tokiÄ statybÄ Ä¯teisinti.

Å iuo metu nėra galimybės nustatyti, ar toks leidimas bus ieÅ¡kovei iÅ¡duotas ir ar tokia statyba bus įteisinta. Todėl esant savavaliÅ¡kai statybai, ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės priteisti lėšas, iÅ¡leistas tokios statybos atlikimui. Be to, teismas priėjo pagrįstos iÅ¡vados, kad atsakovė nebuvo davusi sutikimo atlikti nurodytus darbus, kadangi ieÅ¡kovė turėjo gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ . IeÅ¡kovė neįrodė, kad jos patirtos iÅ¡laidos ir atlikti darbai buvo susiję su privalomaisiais statybos priežiÅ«ros reikalavimais, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių bÅ«tinybės atlikti tokius darbus (specialistų iÅ¡vadų, kad tokie darbai buvo bÅ«tini).

Atsakovė kategoriÅ¡kai pareiÅ¡kia, kad tiek namo stogas, tiek i fasadas bei lietaus latakai buvo tinkami, o atlikti darbai yra ne bÅ«tinumo, o prabangos darbai. IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad buvo bÅ«tina keisti stogÄ , kad jis netinkamos kokybės, kad reikia sutvarkyti fasadÄ , todėl jos reikalavimas ir dėl Å¡ios priežasties atmestas pagrįstai. Su atsakove nebuvo derinta darbų apimtis, kainos, darbų poreikis, į atsakovės pastebėjimus dėl stogo spalvos neatsižvelgė, todėl ieÅ¡kovė veikė savo rizika ir nuožiÅ«ra.

Apeliantė teigia, kad pati atsakovė prisidėjo prie jos atliekamų statybos darbų, tačiau šie argumentai visiškai nepagrįsti. Atsakovės atlikti statybos darbai – verandos įrengimas, jos patalpų kapitalinio remonto atlikimas niekaip nesusijęs su ieškovės atliktais statybos darbais, t. y. su stogo rekonstrukcija, bei gyvenamojo namo fasado keitimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė prisidėjo prie ieškovės atliekamų savavališkų statybų. Minėti darbai buvo atlikti skirtingais laikotarpiais, skirtingų statytojų, jie funkciškai yra nesusiję.

IeÅ¡kovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad ji įrengė palėpės patalÄ , nes Å¡i patalpa buvo įrengta dar Å¡alių motinai esant gyvai iÅ¡imtinai atsakovės lėšomis. Apeliantė klaidina teismÄ , kad byloje nekilo ginčo dėl atliktų darbų iÅ¡laidų dydžio, kadangi atsakovė tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek ir teismo posėdžio metu ginčijo ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus dėl patirtų iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos turėtų iÅ¡laidų bÅ«tent Å¡io namo darbams.

IeÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovės už projekto savavaliÅ¡kai statybai įteisinti parengimÄ , kadangi atsakovė nebuvo savavaliÅ¡kos statybos statytoja, Å¡iems darbams nepritarė, prie jų neprisidėjo, ieÅ¡kovė veikė savo rizika, todėl jai tenka Å¡ios rizikos pasekmės. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neiÅ¡nagrinėjo jos motyvų dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo. Teismas iÅ¡ viso atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡laidas, remdamasis LR CK 4 knygos normomis, todėl nebuvo pagrindo taikyti normų, reglamentuojančių nepagrįstÄ praturtėjimÄ .IeÅ¡kovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė dirbtinai inicijavo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimÄ , todėl nebuvo pagrindo dėl neva netinkamo atsakovės procesinio elgesio nukrypti nuo iÅ¡laidų paskirstymo.

          Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad papildomas sprendimas dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų yra nepagrįstas, todėl keistinas ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Tačiau likusioje dalyje papildomas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi teismas tinkamai nustatė patenkintų reikalavimų procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ . Tiek ieÅ¡kinys, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkinti iÅ¡ dalies ir prieÅ¡ingai, nei nurodo atsakovė, atsižvelgiant į pareikÅ¡tų reikalavimų esmę, byloje buvo atmestas tik vienas reikalavimas iÅ¡ trijų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad Å¡alys yra gyvenamojo namo bendraturtės, kurios gyvenamajame name yra atlikę tam tikrus savavaliÅ¡kus remonto – rekonstrukcijos darbus. IeÅ¡kovė siekia įteisinti savavaliÅ¡kai, kaip teigia, abiejų Å¡alių atliktus darbus, pateikdama vienÄ projektÄ ir praÅ¡ydama Å¡ių darbų statytojomis pripažinti abi bendraturtes, o atsakovė praÅ¡o leisti įteisinti be ieÅ¡kovės sutikimo kitus atsakovės naudojamų antro aukÅ¡to patalpų dalyje atliktus savavaliÅ¡kus statybos darbus ir pripažinti jÄ verandos, kuriÄ siekia įteisinti ieÅ¡kovė, statytoja.  Byloje kilo ginčas dėl savavaliÅ¡kų statybos darbų įteisinimo be kito bendraturčio sutikimo, pripažinimo savavaliÅ¡kų darbų statytojais ir tokių darbų eigoje patirtų iÅ¡laidų atlyginimo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo Ir ieÅ¡kovė, paduodama apeliacinį skundÄ , ir atsakovė, pateikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , praÅ¡o priimti naujus įrodymus. IeÅ¡kovė, teigdama, kad atsakovė, pareikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo be bendraturtės (ieÅ¡kovės) sutikimo, neturi reikalavimo teisės, nes jos teisės nebuvo pažeistos, praÅ¡o prie bylos prijungti ieÅ¡kovės 2012-10-29 ir 2012-11-29 raÅ¡ytinius praneÅ¡imus atsakovei (t. 3, b. l. 177, 179), kuriais ieÅ¡kovė siekia pagrįsti, jog ji neprieÅ¡taravo atsakovės savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui.

Atsakovė, atsikirsdama ieÅ¡kovės nurodytam argumentui, teikia įrodymus apie tai, kad ieÅ¡kovei buvo siÅ«loma atvykti 2013-01-09 pas notarÄ duoti sutikimÄ , tačiau ji nustatytu laiku neatvyko (t. 4, b. l. 38–39). Kadangi bÅ«tinybė Å¡alims teikti papildomus įrodymus atsirado po sprendimo priėmimo, ieÅ¡kovei ginčijant tam tikras teismo iÅ¡vadas, o atsakovei atsikertant į apeliacinio skundo argumentus, todėl Å¡ie įrodymai priimtini į bylÄ (CPK 314 straipsnis). Dėl atsakovės reikalavimo teisės peržengtų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo ribų Patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė pripažinti jai – O.

Å . teisę be E. S. sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kai atliktÄ patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontÄ pagal UAB „Pastogė“ parengtÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo projektÄ (projekto vadovė ir autorė I. K.), gauti raÅ¡ytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus įteisinant savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu pripažino atsakovei O.

Å . teisę atlikti savavaliÅ¡kų darbų patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,Pastogė“ parengtÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo projektÄ (projekto vadovė ir autorė I. K.), įteisinimo veiksmus be bendraturtės ieÅ¡kovės E. S. sutikimo. IeÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismas tokiu bÅ«du patenkinęs nurodytÄ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , peržengė prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo ribas, kadangi vietoje praÅ¡ymo įteisinti savavaliÅ¡kai atliktÄ kapitalinį remontÄ pagal atsakovės projektÄ nutarė pripažinti atsakovei teisę atlikti bet kokių savavaliÅ¡kų darbų patalpose įteisinimo veiksmus.

Kolegija nesutinka su tokia ieÅ¡kovės pozicija, kadangi neįžvelgia atsakovės suformuluoto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo ribų peržengimo. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimu Å¡iek tiek perfrazavo atsakovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , tačiau jo esmės nepakeitė. Å io reikalavimo esmę sudaro sÄ lygų tam tikrų savavaliÅ¡kai atliktų statybos darbų įteisinimui sudarymas, siekiant paÅ¡alinti vienÄ iÅ¡ Å¡ių veiksmų atlikimui trukdančių kliūčių – bendraturčio atsisakymÄ duoti sutikimÄ Å¡ių veiksmų atlikimui.

Dėl kokių konkrečių savavaliÅ¡kų statybos darbų vyksta ginčas, apibrėžia atsakovės pateiktas projektas, pagal kurį teismo sprendimu ir buvo suteikta atsakovei teisė įteisinti savavaliÅ¡kos statybos darbus. Todėl pirmosios instancijos teismui nurodžius, jog atsakovei pripažinta teisė atlikti savavaliÅ¡kų darbų tam tikrose patalpose pagal UAB „Pastogė“ parengtÄ projektÄ Ä¯teisinimo veiksmus, savavaliÅ¡kus darbus ir jų apimtį apibrėžia bÅ«tent Å¡is projektas, pagal kurį savavaliÅ¡ki darbai yra įvardinti kapitaliniu remontu (t. 2, b. l. 15–38).

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai tvirtina, jog teismo sprendimu atsakovei buvo suteikta teisė įteisinti bet kokius savavaliÅ¡kos statybos darbus, o ne kapitalinio remonto darbus, kaip buvo nurodyta prieÅ¡ieÅ¡kinyje. Nurodyto reikalavimo apimties nekeičia ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta atsakovės teisė be bendraturtės – ieÅ¡kovės sutikimo atlikti nurodytų darbų pagal UAB „Pastogė“ parengtÄ projektÄ Ä¯teisinimo veiksmus, o ne „gauti raÅ¡ytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus įteisinant savavaliÅ¡kÄ statybÄ â€œ, kaip buvo suformulavusi atsakovė teikdama prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes nurodyti įteisinimo veiksmai apima ir atsakovės reikalavime suformuluotus konkretizuotus įteisinimo procedÅ«ros veiksmus.

Kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog atsakovė turi reikalavimo teisę reikÅ¡ti nurodyto pobÅ«džio reikalavimÄ â€“ pripažinti jai teisę be ieÅ¡kovės sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kai atliktus statybos darbus, kadangi teismas pagrįstai nustatė, jog ginčas dėl tokio sutikimo davimo tarp Å¡alių vyksta ir ieÅ¡kovė tokio sutikimo neduoda. Nors byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad tarp Å¡alių vyko tam tikros derybos dėl savavaliÅ¡kos statybos darbų įteisinimo dar iki bylos iÅ¡kėlimo, o ieÅ¡kovė pateikė papildomus įrodymus ir apie tai, kad 2012 m. spalio–lapkričio mėnesiais neva iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ dėl atsakovės siekiamų įteisinti savavaliÅ¡kų statybų (t. 3, b. l 17, 179), tačiau tai nepatvirtina to, kad atsakovė, gindama savo teises, neturėjo teisės ir pagrindo reikÅ¡ti nurodytÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Atsakovės teisės be ieÅ¡kovės sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kai atliktus statybos darbus pripažinimas (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas) buvo bÅ«tinas, kadangi nors ieÅ¡kovė buvo nurodžiusi iÅ¡ esmės sutinkanti dėl atsakovės savavaliÅ¡kų statybos darbų įteisinimo, tačiau tam kėlė tam tikras sÄ lygas, t. y. kad visi savavaliÅ¡kai atlikti darbai bÅ«tų įteisinti vienu ieÅ¡kovės pateiktu projektu. Tai patvirtina, kad Å¡alys vis tik nesutiko dėl kiekvienos iÅ¡ jų pasirinktu savavaliÅ¡kų statybos darbų įteisinimo bÅ«du, jų apimtimi.

Todėl negalima teigti, jog ieÅ¡kovė sutiko su atsakovės pasiÅ«lytu jos atliktų savavaliÅ¡kų statybos darbų įteisinimo bÅ«du ir bÅ«tent pagal atsakovės parengtÄ sprendinių įteisinimo projektÄ . Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė neatvyko pas notarÄ duoti sutikimÄ atsakovei įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ pagal atsakovės parengtÄ projektÄ , yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (jas patvirtina ir atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai) ir jos pilnai pagrindžia, jog atsakovės teisė įteisinti savavaliÅ¡kus statinius buvo apribota, todėl buvo reikalinga teisminė gynyba.

IeÅ¡kovės reiÅ¡kiami atsikirtimai dėl galimybės įteisinti savavaliÅ¡kos statybos darbus pagal atsakovės parengtÄ projektÄ patvirtina, tvirtinant, kad jais yra pažeidžiamos ieÅ¡kovės teisės, taip pat pagrindžia atsakovės reikalavimo teisės pagrįstumÄ . Konstatuotina, kad Å¡iuo atveju bendraturčių bendradarbiavimas ir siekimas susitarti dėl bendro turto CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka jau buvo iÅ¡semtas, o derybos nedavė rezultato, kadangi kiekviena iÅ¡ Å¡alių siekė savo teisės pripažinimo jos pageidaujamu bÅ«du ir pageidaujama apimtimi.

            Dėl atsakovės projekto tinkamumo ir ieÅ¡kovės pažeidžiamų teisių IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad iÅ¡ atsakovės pateikto projekto nėra aiÅ¡ku, ar rekonstrukcijos bÅ«du atliktas balkono pakeitimas virÅ¡ ieÅ¡kovės įėjimo į namÄ yra saugus, kadangi prailgintas balkonas nėra paremtas jokia laikančia konstrukcine kolona. Todėl ieÅ¡kovė mano, jog pagrįstai reikalauja, kad bÅ«tų pateiktas darbo brėžinys ir specialistų iÅ¡vada dėl balkono saugumo ir kad bÅ«tent atsakovei, kaip statytojai, tenka pareiga įrodyti, jog bendraturčio (ieÅ¡kovės) teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Tokia ieÅ¡kovės pozicija neatitinka suformuotos teismų praktikos dėl bendraturčio teisių pažeidimo įrodinėjimo. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas iÅ¡reikÅ¡tas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su bÅ«sima statyba ar rekonstrukcija (taip pat ir siekiant įteisinti savavaliÅ¡kos statybos sprendinius), sutikimÄ .

Å ie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi bÅ«ti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimÄ , teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. SavavaliÅ¡kų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, todėl taip pat turi bÅ«ti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio ginčus, yra nurodęs, kad bendraturčių nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č.

V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė bÅ«klė, iÅ¡likti galimybė patekti į kelius ir gatves, natÅ«ralus apÅ¡vietimas, atitinkamų higienos standartų sÄ lygojami reikalavimai dėl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012).

Todėl bendraturčiai savo pozicijÄ , kad nesutinka su projekte nurodytais statybos darbais, turėtų pagrįsti, įrodinėdami, kokios jų teisės ir teisėti interesai pažeisti. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tent su planuojama statyba (rekonstrukcija) nesutinkantis bendraturtis privalo nurodyti ir įrodyti protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimÄ projektiniams pasiÅ«lymams pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje A.

S. v. L. G, bylos Nr. 3K-3-132/2009).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde savo argumentus dėl nesutikimo su atsakovės teikiamu projektu iÅ¡ esmės grindžia ne argumentais dėl konkrečių savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, bet nurodydama, kad balkono rekonstrukcija ne yra, bet gali bÅ«ti nesaugi, ir nenurodė kokių nors, jos nuomone, teisės normų pažeidimų. Kartu pažymėtina, pažymėtina, kad rekonstrukcijos darbų atitiktį vieÅ¡osios teisės normų reikalavimams, t. y. statybos tinkamumÄ vertina kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas paÅ¡alinti, o to nepadarius – neiÅ¡duoda statybÄ leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 23 straipsnio 14-16, 23 dalys).

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė nevykdė pareigos įrodyti savo teisių pažeidimÄ (CPK 178 straipsnis), nepagrįstai siekdama įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkelti atsakovei, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia nepagrįstÄ atsakovės teisės siekti savavaliÅ¡kai atliktų darbų įteisinimo suvaržymÄ . Be to, balkonas rekonstruotas jau kurį laikÄ , tačiau ieÅ¡kovė visÄ Å¡Ä¯ laikÄ tai nelaikė veiksniu, pažeidžiančiu jos teises, dėl ko reiktų kreiptis teisminės gynybos, kas taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovės teisių pažeidimas tėra menamas, o ne realus.

IeÅ¡kovė, teigdama, kad dėl rekonstruoto balkono jos teisės yra pažeidžiamos ir kitaip, kadangi nuo balkono Å¡luojamos Å¡iukÅ¡lės, varva vanduo nuo balkone pakabintų skalbinių, dulkinami kilimai ir pan., Å¡ių aplinkybių taip pat neįrodė (CPK 178 straipsnis), be to, tai nepagrindžia nurodytų statybos darbų negalimumo, o gali reikÅ¡ti tik kitokį bendraturtės teisių pažeidimÄ , kuris gintinas ne atsisakant duoti sutikimÄ savavaliÅ¡kų statybų įteisinimui.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės nurodytus argumentus, kad pagal atsakovės pateiktÄ projektÄ antrame namo aukÅ¡te iÅ¡kirsti langai pažeidžia jos teises, kadangi jie iÅ¡kirsti į ieÅ¡kovės kiemo pusę, pagrįstai laikė nepažeidžiančiais jos teisių.

Nors ieÅ¡kovė teigia nesutinkanti, kad atsakovės įrengti langai bÅ«tų atgręžti į jos naudojamÄ kiemÄ , tačiau to nepakanka, kad bÅ«tų konstatuotas esminis jos teisių pažeidimas, kadangi gyvenamasis namas ir kiemo valda yra bendroji nuosavybė, todėl bendraturčiai turi susitarti dėl naudojimosi juo ir žemės sklypu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovės atliktos rekonstrukcijos padarinių jos teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti iÅ¡ esmės, ir dėl to negali bÅ«ti trukdoma kitai bendraturtei įgyvendinti teisę į statybÄ .

Dėl ieÅ¡kovės teisės įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ â€“ verandÄ ir pripažinimo statytojomis IeÅ¡kovė siekė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ â€“ verandÄ , teigdama, kad jos statytojomis yra abi bendraturtės, o atsakovė, kad Å¡io objekto statytoja yra tik ji. Pirmosios instancijos teismas statytoja pripažino atsakovę, o ieÅ¡kovei buvo pripažinta teisė įteisinti be bendraturtės sutikimo kitus savavaliÅ¡kai atliktus statybos darbus pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ , iÅ¡skyrus vienÄ jo sprendinį – ginčo verandÄ .

Ginčydama atsakovės teisę įteisinti ginčo verandÄ , atsakovė tai grindžia faktiÅ¡kai vieninteliu argumentu, kad savavaliÅ¡kos statybos padariniai (tiek teigiami, tiek neigiami) kyla abiems bendraturtėms, todėl savavaliÅ¡ka statyba turi bÅ«ti vertinama visumoje ir faktiÅ¡kai pagal vienÄ projektÄ . Tokia atsakovės argumentacija nėra pagrįsta, nes joks įstatymas to nenumato, be to, savavaliÅ¡kų statybų padarinių Å¡alinimas yra susijęs su nustatymu to, kas buvo savavaliÅ¡kų statybos darbų vykdytojas, t. y. statytojas.

Tačiau ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bendraturčių pripažinimo vienų ar kitų statinių statytojomis. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, toliau LVAT (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. m. gegužės 9 d. nutartis Nr. A525-1355/2011), teigia, kad jeigu statybos darbai akivaizdžiai atlikti visų bendraturčių naudai, visi pastato bendraturčiai, remiantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, laikytini statytojais Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punkto prasme.

IeÅ¡kovės nuomone, kadangi savavaliÅ¡ki darbai atlikti abiejų gyvenamojo namo bendraturčių naudai, todėl jos abi laikytinos visų projektinių sprendinių pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ statytojomis. Tačiau pažymėtina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės nurodyta LVAT nutartis nagrinėjamoje byloje netaikytina, kadangi LVAT iÅ¡nagrinėtoje byloje buvo kitos faktinės aplinkybės, nes joje nebuvo surinkta vienareikÅ¡miÅ¡kų įrodymų, kas konkrečiai iÅ¡ pastatų bendrasavininkių organizavo ir vykdė Å¡iuos statybos darbus, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tai buvo ginčo dalykas ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatė, kuri iÅ¡ bendraturčių kuriuos savavaliÅ¡kos statybos darbus atliko.

LR statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punkte yra nurodyta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybÄ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Pati ieÅ¡kovė teigia, kad savavaliÅ¡kos statybos darbus pagal jos pateiktÄ projektÄ ji atliko pati ir savo lėšomis, iÅ¡skyrus verandÄ , kuri, jos teigimu, buvo įrengta abiejų bendraturčių lėšomis. Tai reiÅ¡kia, kad nėra jokio pagrindo ieÅ¡kovės lėšomis ir jos pastangomis atliktų statybos darbų statytojomis pripažinti abi bendraturtes.Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ginčo verandos statytoja buvo atsakovė, kadangi tai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad reikalavimas pripažinti atsakovę verandos statytoja nesukurs jai teisinių pasekmių. IeÅ¡kovės nurodoma pozicija, kad ir ji buvo verandos statytoja, reiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių kilo ginčas, kas turėtų bÅ«ti atsakingas už Å¡ios savavaliÅ¡kos statybos padarinius ir kas turi teisę siekti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo ir gauti kito bendraturčio sutikimÄ . Todėl kilus ginčui, kas yra statytojas, ir atsakovei siekiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , fakto, kas buvo statytojas, nustatymas sukelia atsakovei teisines pasekmes.

Pripažinus atsakovę verandos statytoja, ji galės kreiptis į ieÅ¡kovę, praÅ¡ydama sutikimo įteisinti verandÄ , ir galės kreiptis į kompetentingas institucijas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo jÄ Ä¯teisinant. Taigi, dėl priimto teismo sprendimo atsakovei atsiras savavaliÅ¡kos statybos – įrengtos verandos įteisinimo pasekmės, o vėliau atsakovė įgis teisę reikalauti perskaičiuoti gyvenamojo namo dalis, remiantis LR CK 4.77 str. nuostatomis. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad teismas nepagrįstai verandos statytoja pripažino atsakovę, kadangi statytojo sÄ vokÄ sutapatino su statybos rangos santykiais, tačiau, kaip jau nurodyta, LR statybos įstatymas statytojÄ ir apibrėžia pagal tai, kas skyrė lėšas ir kas organizavo statybos darbus.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės geranoriÅ¡kai skirtus įdėjimus į verandos statybÄ (medinėmis lentelėmis) nepripažino verandos statybos vykdymu, pažymėdamas, kad ir pati atsakovė, 2011-10-20 kreipdamasi į Valstybinę statybos inspekcijÄ , verandÄ laikė savavaliÅ¡ku atsakovės statiniu (t. 2, b. l. 13). IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodomi kiti jos įdėjimai (investicijos) į verandos statybÄ , kaip iÅ¡orės sienų įrengimas, jų apÅ¡iltinimas yra kitų pagal ieÅ¡kovės projektÄ siekiamų įteisinti savavaliÅ¡kų darbų dalis, todėl nėra jokio pagrindo į juos atsižvelgti, kaip į įdėjimus į kito objekto – verandos statybÄ .

IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad veranda yra įrengta namo pirmojo aukÅ¡to terasoje ir todėl ieÅ¡kovė, kuri naudojasi pirmu namo aukÅ¡tu, turi daiktines teises į terasÄ , o į verandÄ iÅ¡eina jos buto langai, ginčo nagrinėjimui neturi jokios reikÅ¡mės, kadangi byloje pagal Å¡alių pareikÅ¡tus reikalavimus nėra sprendžiami nuosavybės klausimai. Dėl ieÅ¡kovės turėtų iÅ¡laidų atlyginimo IeÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ kitos bendraturtės (atsakovės) jos patirtas iÅ¡laidas atliekant statybos darbus, t. y. perdengiant stogÄ , įrengiant palėpę su stoglangiais, apÅ¡iltinant ir renovuojant pirmojo, antrojo ir cokolinio aukÅ¡tų sienas.

BÅ«tent dėl Å¡ių savavaliÅ¡kai atliktų statybos darbų įteisinimo ieÅ¡kovė prašė pripažinti jai teisę įteisinti Å¡ias savavaliÅ¡kas statybas be atsakovės sutikimo. Kaip nurodyta, teismas nepripažino atsakovės Å¡ių darbų vykdytoja – statytoja ir ieÅ¡kovei pripažino teisę įteisinti Å¡iuos darbus be atsakovės sutikimo. Spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , t. y. nustatydamas, ar atsakovė turėtų atlyginti atsakovės patirtų iÅ¡laidų dalį, teismas, įvertinęs Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, sprendė, kad atsakovė, nors neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovės atliekamiems darbams, tačiau nedavė sutikimo apmokėti atsakovės atliktų darbų iÅ¡laidų dalį.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimu, todėl jų nekartoja. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad ieškovės atlikti bendro turto pagerinimai nebuvo susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų laikymusi. Sutiktina su tuo, jog CK 4.76 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ . Taigi bendraturtis turi pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, tačiau Å¡iuo atveju įstatymas nenustato konkretaus Å¡iÄ bendraturčių pareigÄ apibrėžiančių veiksmų turinio. IÅ¡laidos bendram daiktui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip iÅ¡leidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra iÅ¡saugoti turtÄ nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo.

Jas apibÅ«dina bÅ«tinumo ir protingumo kriterijai. IÅ¡laidos daiktui gali bÅ«ti pripažįstamos bÅ«tinomis, jei jos reikalingos turtui iÅ¡saugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, kuriomis iÅ¡laikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių iÅ¡laidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio iÅ¡laidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai iÅ¡saugoti ir iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).Kadangi analogiÅ¡kÄ pareigÄ iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti turtÄ turi ir butų ir kitų patalpų savininkai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, ar atsakovė turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovės iÅ¡laidas, susijusias su bendro turto remontu, pagrįstai vadovavosi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas Å¡io kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kadangi apylinkės teismas nustatė, kad atsakovė, nors ir neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovės atliekamiems remonto darbams, tačiau neiÅ¡reiÅ¡kė akivaizdaus sutikimo atlyginti ieÅ¡kovei dėl to patirtas iÅ¡laidas, buvo pagrįstai sprendžiama, kiek Å¡ios ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos, vykdant bendro turto savininkų pareigÄ iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti turtÄ , t. y. kiek ieÅ¡kovės atlikti darbai yra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų vykdymu.

Privalomieji statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme bei Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. IeÅ¡kovės atliktų statybos darbų metu galiojusi Reglamento 2002 m. liepos 1 d. redakcija prie privalomųjų reikalavimų visumos priskyrė reikalavimus iÅ¡laikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukÅ¡mo; energijos taupymo ir Å¡ilumos iÅ¡saugojimo; reikalavimai gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotÄ Nekilnojamojo turto kadastre; bÅ«tų iÅ¡laikyta estetiÅ¡ka namo ir jo aplinkos iÅ¡vaizda; bÅ«tų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos (Reglamento 11 p.).

Reglamento 14 punkte taip pat numatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo bÅ«klės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas; privalomųjų darbų įvykdymas. Todėl ieÅ¡kovė, reikalaudama atlyginti jos patirtas remonto iÅ¡laidas, privalėjo pagrįsti, kad jos atlikti statybos darbai buvo bÅ«tini atlikti dėl netinkamos gyvenamojo bÅ«klės ir jos neatitikimo privalomiesiems reikalavimams, dėl ko ji vykdydama savininko pareigÄ tinkamai iÅ¡laikyti turtÄ Ä—mėsi Å¡ių darbų.

Tokių įrodymų ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, jog ji neįrodė jos patirtų iÅ¡laidų bÅ«tinumo, todėl, veikdama savo iniciatyva ir savo rizika, neturi teisės reikalauti Å¡ių iÅ¡laidų kompensavimo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės savavaliÅ¡kai atlikti darbai dar nėra įteisinti, todėl apskritai negalima spręsti, ar tos iÅ¡laidos yra pagrįstos.Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kovė, savo lėšomis pagerinusi bendrÄ turtÄ , turi teisę į Å¡ių iÅ¡laidų dalies kompensavimÄ CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Å ioje normoje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis. Å i norma ginčo atveju netaikytina, kadangi Å¡alių teisės ir pareigos dėl bendro turto kyla kitų bendraturčių santykius reglamentuojančių teisės normų pagrindu, o kaip jau nustatyta, atsakovė neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovės patirtas bendro turto remonto iÅ¡laidas.

Dėl papildomo sprendimo Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu iÅ¡sprendė Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , kadangi Å¡io klausimo nebuvo iÅ¡sprendęs priimdamas teismo sprendimÄ . Å alys nesutinka su teismo atliktu atstovavimo iÅ¡laidų paskirstymu tarp Å¡alių. Atsakovė apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo pakeitimo nurodo nesutinkanti su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės reikalavimai buvo patenkinti 67 procentais, kadangi buvo patenkintas tik vienas ieÅ¡kovės reikalavimas iÅ¡ jos pareikÅ¡tų 3 reikalavimų.

Todėl, jos nuomone, ieÅ¡kovės reikalavimai faktiÅ¡kai yra patenkinti 33 procentais, dėl ko turėtų bÅ«ti sumažintos ir priteistos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei atstovavimo iÅ¡laidos nuo 4 426,33 Lt iki 2 213,33 Lt. IeÅ¡kovė taip pat teigia, kad papildomu teismo sprendimu nepagrįstai priteistos visos atsakovės turėtos atstovavimo iÅ¡laidos, kadangi jos vienas reikalavimas buvo patenkintas, vienas – patenkintas iÅ¡ dalies, o vienas – atmestas, todėl turėjo bÅ«ti priteista 50 procentų jos turėtų iÅ¡laidų, be to, turėjo bÅ«ti atsižvelgta į netinkamÄ atsakovės elgesį pareiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį, kadangi tuo metu tarp Å¡alių vyko derybos ir ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės sutiko su atsakovės atliktų savavaliÅ¡kų darbų įteisinimu.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas papildomÄ sprendimÄ nenurodė jokių argumentų, kodėl laikė, jog ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina bÅ«tent 67 procentai turėtų atstovavimo iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei – visos pastarosios turėtas atstovavimo iÅ¡laidos. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Kadangi abi Å¡alys reiÅ¡kė po 3 reikalavimus, iÅ¡ ieÅ¡kovės reikÅ¡tų reikalavimų buvo patenkintas 1 reikalavimas, o iÅ¡ atsakovės pareikÅ¡tų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinti 2 reikalavimai, todėl spręstina, kad ieÅ¡kovės reikalavimai buvo patenkinti 1/3 dalimi (33,33 proc.), o atsakovės – 2/3 dalimis (66,66 proc). Todėl Å¡alims vienai iÅ¡ kitos priteisiamų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis turėtų atitikti Å¡iÄ proporcijÄ . Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcinį dydį, t. y. netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimus, papildomas sprendimas keistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir nustatytina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 1 333,20 Lt atstovavimo iÅ¡laidos (2 000 Lt x 66,66 proc.), o iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei – 2 213,11 Lt atstovavimo iÅ¡laidos (6 640 Lt x 33,33 proc.).

Kolegija sutinka, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina teismo nustatytÄ jos turėtų atstovavimo iÅ¡laidų dydį – 6 640 Lt (t. 2, b. l. 95–97, t. 3, b. l. 130–131), o ne 7640 Lt, kaip nurodo ieÅ¡kovė. Ginčo dėl teismo priteistų žyminio mokesčio iÅ¡laidų priteisimo nėra, todėl jos nekeistinos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme IeÅ¡kovės apeliacinio skundo netenkinus, jai nepriteistinos jokios dėl apeliacinio proceso patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, o atsakovei jos patirtos atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iÅ¡ pralaimėjusios Å¡alies – ieÅ¡kovės. Atsakovės atstovavimo iÅ¡laidų dydį patvirtina pateikti įrodymai, ir tai yra 1 800 Lt (t. 4., b . l. 42-43), kurios ir priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės.    Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 331 straipsniu, n u t a r i a:

             Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimÄ ir jį iÅ¡dėstyti taip: priteisti iÅ¡ atsakovės O. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei E. S. (duomenys neskelbtini) 143 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 2 213,11 Lt atstovavimo iÅ¡laidas, o iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. (duomenys neskelbtini) atsakovei O. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 1333,20 Lt atstovavimo iÅ¡laidas.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. atsakovei O. Å . 1 800 Lt atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                    Evaldas Burzdikas                                                                                                   Nijolia Indreikienė                                                                                                                 ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Â