4e79d920-ff01-4bde-8034-ca7449041fe7 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1099-882/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00078-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; (S) 1.1.8.6.2.; 1.2.4.8.2.; 2.10.1.1.ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 5 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas,rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Tamašauskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kuriojeJ.

D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, turintis 8 klasių iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, deklaravęs gyv. vietÄ (duomenys neskelbtini), dabartinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir n u s t a t ė: J. D. laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. kovo 30 d., smurtavo artimoje aplinkoje, t.y. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis ir laiku, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), eilę kartų smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A.

L. rankomis, kojomis bei vienÄ kartÄ metaline grandine suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių A. L. į veidÄ bei įvairias kÅ«no vietas, sukėlė jai fizinį skausmÄ , bei padarė poodines kraujosruvas dilbiuose ir pilvo sienoje, t.y. tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 2 d.,Kaltinamojo J. D. kaltė įrodyta.Kaltinamojo J. D. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose, kuriuose nurodyta, kad jis kaltu prisipažįsta visiÅ¡kai, parodė, kad A.

L. yra jo buvusi sugyventinė, Å¡iuo metu ji nori taikytis ir gyventi kartu, tačiau jis dar nėra apsisprendęs. Jis pripažįsta, kad nuo pat pažinties pradžios prieÅ¡ jÄ smurtavo, tai yra jÄ muÅ¡davo, neneigia, kad mušė tiek ranka, buvo ir įspyręs, mušė ir su grandine. Taip elgėsi, nes ji neklausė, namuose visiÅ¡kai nesitvarkė, nedarė valgyti, atsikalbinėdavo. Todėl taip jÄ norėdavo paauklėti, negali pasakyti kiek tiksliai kartų jÄ buvo sumušęs, tų kartų buvo daug.

Nuo suduodamų smÅ«gių matydavo, kad ant veido, kÅ«no likdavo mėlynių, žinojo kad A. skaudėdavo. Tyčia jos sužaloti nenorėjo, suprasdavo, kad jai sukelia skausmÄ , norėjo tik jÄ paauklėti. Dabar labai gailisi, kad jÄ mušė, jos atsiprašė, jie dėl to kaip ir susitaikė. Jis sutinka kad Å¡i byla jo atžvilgiu bÅ«tų baigta baudžiamuoju įsakymu, jam paskiriant atitinkamÄ bausmę. Savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai ir gailisi, (b. l. 154-155).Nukentėjusiosios A. L. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose, kad J.

D. yra jos sugyventinis, su kuriuo susitaikė ir nori gyventi kartu, nes po gimdymo laikinai buvo apsigyvenusi pas savo motinÄ (duomenys neskelbtini). Su J. jo namuose iki įvykio gyveno nuo 2013 m. spalio mėnuo. Jis pradėjo smurtauti maždaug po kelių mėnesių po apsigyvenimo kartu, galbÅ«t gruodžio mėnesį, gerai nepamena. J. D. smurtavo dažnai, dėl to, kad nesitvarkydavo, nedarydavo valgyti, atsikalbinėdavo. IÅ¡ pradžių muÅ¡davo ranka, suduodavo smÅ«gius per veidÄ , kartais spirdavo į kojÄ , taip pat rankomis suduodavo smÅ«gius ir į kÅ«nÄ , t.y. ir į nugarÄ , pilvÄ , rankas.

Tų kartų, kai jÄ muÅ¡davo, ji neskaičiavo, tikrai mušė ne kartÄ , net nežino, kiek kartų. MuÅ¡davo tik namuose. Taip pat jis yra sumušęs jÄ ir grandine, mano, kad tai buvo tik vienÄ kartÄ , tačiau nepamena, kada tai galėjo bÅ«ti. Nuo suduodamų smÅ«gių jai likdavo mėlynės, tiek ant veido, tiek ant kÅ«no. Kuriuo laiku jÄ buvo sumušęs, kai ligoninėje pastebėjo mėlynes ant rankų bei pilvo nežino, negali pasakyti, bet tos mėlynės buvo dėl to, kad ir tada jÄ buvo sumušęs J.

D.. Visus kartus, kai mušdavo, jai skaudėdavo, tačiau nebuvo taip stipriai sumušta, kad reikėtų važiuoti pas gydytojus, nors jusdavo ir didelius skausmus. Kad yra J. mušama, sakėsi savo motinai, tačiau ji neužtarė. Policijos nekvietė, nenorėjo, jautėsi ir pati kalta, kad nesirūpina namais. J. smurtavo ir tada, kai buvo nėščia, tačiau, kad buvo nėščia, abu nežinojo. Jie dabar susitaikė, J. žadėjo nebemušti, nori gyventi toliau kartu, ji juo pasitiki. Civilinio ieškinio nereiškia, jam atleido, (b. l. 148-149).Liudytojos D.

V. parodymais, užfiksuotais apklausos 2014 m. balandžio 9 d. protokole, kuriame paaiÅ¡kino, kad ji yra gydytoja, kad 2014 m. kovo 30 d., ji dirbo Raseinių centrinėje ligoninėje. TÄ dienÄ iÅ¡ ryto, apie 7.45 val. jai apžiÅ«rai buvo atvežta moteris A. L., kuri teigė, kad ji kraujuoja iÅ¡ genitalijų. Jos paklausė ar ji yra nėščia, ji tai neigė, jos teiravosi ar apskritai kada nors buvo nėščia, ji viskÄ neigė. Jos teiravosi nuo kada ji kraujuoja, o ji pasakė, kad 3 dienas. A. L. apžiÅ«rint ginekologiÅ¡kai, buvo aiÅ¡ku, kad ji yra pagimdžiusi, bei tikėtina jos nurodytu laiku t.y. 2014 m. kovo 28 d., bet to D.

V. tvirtinti negali, nes nėra teismo medicinos ekspertė. Be to, gimdoje buvo tik placentos likučiai, o virkÅ¡telės nebuvo. Teiraujantis A. L. antrÄ kartÄ ir jai pasakius, kad vis dėl to buvo gimdymas. A. L. pasakė, kad jai sugyventinis pasakė, kad jei ji pasakys, ji gaus kalėjimo. Jos pasiteiravus, kur yra vaikas, ji pasakė, kad iÅ¡krito ant žemės. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis ji neaiÅ¡kino. D. V. nusprendė apie tai informuoti policijÄ . Tuo metu A. L. sveikatos bÅ«sena buvo sunki, todėl jos daug neklausinėjo, be to, ji melavo.

D. V. tada turėjo teikti medicininę pagalbÄ , bei konsultavosi su kitais medikais, dėl jos skubaus pervežimo į Kauno klinikas. Dar tada A. L. statant laÅ¡elinę, ant rankos pamatė mėlynes, ji pasakė, kÄ jÄ mušė sugyventinis, aplinkybių nenurodė. Daugiau A. L. apie jos nėštumÄ ir gimdymÄ neklausinėjo dėl minėtų priežasčių, taip pat ir dėl naujagimio užkasimo, (b. l. 80-81).Liudytojos I. M. parodymais, užfiksuotais apklausos 2014 m. balandžio 9 d. protokole, kuriame paaiÅ¡kino, kad A.

L. yra jos dukra, kad ji buvo nėščia ir kad pagimdė sužinojo, tik per televizijos žinias. A. jai nebuvo pasisakiusi, kad laukiasi, apie jos nėštumÄ nieko nežinojo. Jos žiniomis ji niekada nebuvo pastojusi. PrieÅ¡ tÄ Ä¯vykį, kai sužinojo kad ji pagimdė, A. skundėsi pilvo skausmais, I. M. pagalvojo tada, kad jai moteriÅ¡kos problemos, nes ankščiau ji buvo lankiusis pas daktarus, bei jai buvo nustatę, kad gimdoje kažkoks augliukas yra ar kažkas panaÅ¡aus. P. A. tada sakė, kad ji nusipirktų vaistų, paskui, kai ji pradėjo sakyti, kad jai skausmai nepraeina, jai tada liepė kviestis greitÄ ja pagalbÄ .

A. nebuvo mačiusi pusantrų metu, ji gyveno toli, todėl jos nelankė, o ji pati taip pat neatvažiuodavo, todėl apie jos nėštumÄ nieko nežinojo. A. tik buvo pasisakiusi, kad ji tapo stora, kad iÅ¡sipenėjo, tada I. M. suprato, kad ji sustorėjo dėl maisto valgymo ir nieko neveikimo, jai sakė, kad daugiau reikia vaikščioti, judėti, kad jaučia judesius A. nieko nesakė. Su jos sugyventiniu Juozu I. M. bendraudavo, kalbėdavo, bet ir jis nieko nesakė, kad A. laukiasi. A. nuo gimimo yra nustatyta silpnaprotystė, I.

M. mano, kad ji tikrai nesuprato, kad yra nėščia, nežino ar jai kas pasakodavo, kaip atsiranda vaikai, kaip jaučiasi nėščia moteris. I. M. manė, kad ji pati žino, nes turėjo draugę, be to turi seserį, manė, kad jos pasikalba. I. M. A. tokių dalykų neklausinėdavo, todėl manė, kad ji viskÄ Å¾ino. A. buvo minėjusi, kad J. jÄ muÅ¡Ä , A. tai vadindavo auklėjimu, ji pati sakė, kad nieko nedirba, dėl to J. jÄ auklėja. Tačiau jokios pagalbos A.nesiprašė, neprašė, kad jÄ atvažiuotų pasiimti, tik laukdavo, kada jÄ aplankys ir tiek.

I. M. pati sumuÅ¡tos A. nematydavo. A. telefonu paskambino jau kai ji gulėjo Kauno klinikose, ji pasakė, kad vaikas gimė mėlynas, kad negyvas, daugiau nieko nepasakojo. O Å¡iandien pasakė, kad tai buvo mergaitė, iÅ¡ kur tai ji žino nesakė. Daugiau nieko paaiÅ¡kinti negali. (b. l. 82-83).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Specialisto iÅ¡vada Nr. G 661/14(04), kurioje nurodoma kad ant A. L. kÅ«no rasti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , (b. l. 63-64).Ä®vertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis tyčia smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ â€“ sugyventinę A.

L., padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai bÅ«tų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose, o abejoti jo kalte nėra pagrindo.Prokurorė siÅ«lo baigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymÄ skirti kaltinamajam bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei, remiantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 3 p., įpareigoti visÄ bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 641 str., paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmę bei, remiantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 3 p., įpareigoti visÄ bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .Kaltinamasis sutinka baigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieÅ¡tarauja siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡iai (b. l. 200).Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis neteistas, (b. l. 166), administracinių nuobaudų neturi (b. l. 167), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 168-169). Psichikos sveikatos centruose ir ligoninėse neregistruotas (b. l. 171, 175), Raseinių r. savivaldybės administracijos seniÅ«no teigiama charakteristika (b. l.163).Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais, laisvės apribojimu, areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki 2 m.Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytÄ reglamentavimÄ , aptartų ir bausmės skyrimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobÅ«dį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:

J. D. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir vadovaujantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 3 p., įpareigoti visÄ bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, J. D. skirtÄ 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintÄ 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir vadovaujantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 3 p., įpareigoti visÄ bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje.Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014 m. kovo 30 d. 1405 val. iki 2014 m. balandžio 1 d. 1345 val. (b. l. 91-92), viso 2 paros, t.y. prilyginant 2 paras laikinojo sulaikymo 4 laisvės apribojimo dienoms.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – vaistus, įsigaliojus baudžiamajam įsakymui, grÄ Å¾intini J.

D.IÅ¡aiÅ¡kinti J. D., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo Å¡io dokumento gavimo paduoti teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės bÅ«ti skundžiamas.

Teisėjas                                                                       Audrius Sadauskas