4e766e47-9fad-46ce-bd47-61e20b614c2f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-2697-562/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20232-2022-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. gruodžio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų E. P. ir R. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų E. P. ir R. P. ieÅ¡kinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl AVPK ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus 2 poskyrio virÅ¡ininkės L.

P. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. E. P. ir R. P. (toliau – ieÅ¡kovai) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie LR VRM, kuriuo praÅ¡o atlyginti žalÄ dėl neteisėtų Klaipėdos AVPK ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus (toliau - ENTS) 2 poskyrio virÅ¡ininkės L. P. veiksmų. IeÅ¡kinyje nurodo, kad 2011 m. – 2015 m. Klaipėdos AVPK ENTS 2 poskyrio virÅ¡ininkės L.

P. iniciatyva buvo suorganizuoti ir vykdomi ikiteisminiai tyrimai ieÅ¡kovų bei kitų Palangos kredito unijos narių atžvilgiu, vykdomas jų teisinis persekiojimas, naudojamos procesinės prievartos priemonės, kas padarė ieÅ¡kovams milžiniÅ¡kos žalos. Nurodo, kad ieÅ¡kiniu siekiama simbolinės 1 Eur turtinės žalos atlyginimo kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų, neturtinės žalos dydžio klausimÄ palieka spręsti teismui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25156-727/2022 atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovui Policijos departamentui prie LR VRM dėl AVPK ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus 2 poskyrio virÅ¡ininkės L.

P. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kaip neteismingÄ bendrosios kompetencijos teismui.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡, ieÅ¡kovų įsitikinimu, neteisėtų Policijos departamentui prie LR VRM pavaldžių asmenų veiksmų. IeÅ¡kovai neteisėtus atsakovo veiksmus nurodo, kad dėl atsakovo kaltės didžioji dalis pradėtų teisinių procesų ieÅ¡kovų atžvilgiu buvo nutraukti arba priimti iÅ¡teisinamieji nuosprendžiai, kas, pasak ieÅ¡kovų, yra neginčytini įrodymai, jog ieÅ¡kovų teisiniai persekiojimai buvo pradėti ir vykdyti nepagrįstai (neteisėtai).

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Tuo atveju, jeigu ginčas negarinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tarp Å¡alių kilęs ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsisakytina priimti, ieÅ¡kovams iÅ¡aiÅ¡kinat, kad su ieÅ¡kiniu turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 5. IeÅ¡kovai atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25156-727/2022. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 5.1. Nurodo, kad piliečio teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti, todėl negali bÅ«ti paneigta, apribota, ar nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. IeÅ¡kovams, neatstovaujamiems advokato, yra sudėtinga spręsti ar motyvai, kuriais atsisakyta ieÅ¡kinį priimti, yra pakankami.

Akcentuoja, kad atsakove byloje yra Lietuvos valstybė, o ne Policijos departamentas, kaip yra įvardinta skundžiamoje nutartyje. IeÅ¡kovų manymu, žala yra padaryta ne vieÅ¡ojo administravimo veiksmais, sprendimais ar teisės aktais, o neteisėtu teisiniu persekiojimu, akivaizdžiu interesų derinimo įstatymo pažeidimu, perėjusiu į piktnaudžiavimÄ tarnyba. Piktnaudžiavimas tarnyba gali bÅ«ti kvalifikuojamas kriminaliniu nusikaltimu, todėl tikrai neįeina į administracinių teismų nagrinėjimo sritį.

Todėl, ieškovų manymu, ieškinys yra teismingas būtent bendrosios kompetencijos teismui IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos esmės.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovui Policijos departamentui prie LR VRM dėl AVPK ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus 2 poskyrio virÅ¡ininkės L. P. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kaip neteismingÄ bendrosios kompetencijos teismui.

9. Nustatyta, kad ieškovai ieškinyje nurodo, kad 2011 m. – 2015 m. Klaipėdos AVPK ENTS 2 poskyrio viršininkės L. P. iniciatyva buvo suorganizuoti ir vykdomi ikiteisminiai tyrimai ieškovų bei kitų Palangos kredito unijos narių atžvilgiu, vykdomas jų teisinis persekiojimas, naudojamos procesinės prievartos priemonės, kas padarė ieškovams milžiniškos žalos.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Å ias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismÄ realizavimo tvarka.

11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. CPK normos numato taisyklių sistemÄ , pagal kuriÄ nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio (savo iniciatyva) privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieÅ¡kinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylÄ , ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.

12. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , bylos rÅ«Å¡inį teismingumÄ bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, pobÅ«dis. Kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rÅ«Å¡inis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 22 straipsnio 2 dalis).

13. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

ABTĮ 17 straipsnyje apibrėžta administracinių teismų kompetencija. Nurodyto straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Ginčai, susiję su CK 6.272 straipsnio taikymu (atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų) nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

14. Vadovaujantis CPK 22 straipsniu, bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrÄ jÄ taisyklę yra civilinio teisinio pobÅ«džio bylos ir jos nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, tačiau, kaip matyti, ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėja administracinis teismas. Å i procesinė teisės norma, priskirianti tokių ginčų nagrinėjimÄ administraciniams teismams, tačiau bylos dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėjamos bendros kompetencijos teismuose (CK 6.272 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju, apeliantai praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kurios atsiradimÄ sieja su nepagristais Klaipėdos AVPK ENTS 2 poskyrio virÅ¡ininkės L. P. iniciatyva suorganizuotais ir vykdomais ikiteisminiai tyrimai ieÅ¡kovų bei kitų Palangos kredito unijos narių atžvilgiu, kas padarė ieÅ¡kovams žalÄ . Didžioji dalis pradėtų teisinių procesų buvo nutraukti arba priimti iÅ¡teisinamieji nuosprendžiai, kas yra neginčytinas įrodymas, jog ieÅ¡kovų teisiniai persekiojimai buvo pradėti ir vykdyti nepagrįstai (neteisėtai).

16. Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ABTÄ® 16 straipsnio 2 dalis). Å iuo atveju ieÅ¡kovų reikalavimas atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų atliekant ieÅ¡kovų atžvilgiu ikiteisminius tyrimus, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡ie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, kurie patenka į CK 6.272 straipsnio taikymo sritį, t. y. į bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamų bylų kategorijÄ , nes Å¡iuo atveju turės bÅ«ti vertinami pareigÅ«nų veiksmai. Dėl procesinės bylos baigties.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

18. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė rÅ«Å¡inį teismingumÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, kuria atsisakė priimti ieÅ¡kinį, kaip neteisminga bendrosios kompetencijos teismams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas grÄ Å¾intinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas nutaria: atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Teisėja Rosita Patackienė