4e730b92-66bd-40ae-aff7-aeb25bc6d173 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3889-631/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23106-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.4.6.; 1.1.4.; 1.3.5.; 1.3.9.2.1; 2.1.5; 2.2.2.3.1.10.; 3.2.4; 3.2.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, vertėjaujant Svetlanai Minakovai, dalyvaujant ieÅ¡kovei V. Z., jos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, atsakovo 660-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovui advokatui Pauliui SnukiÅ¡kiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

Z. ieÅ¡kinį atsakovui 660-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl darbo užmokesčio priteisimo. Teismas N U S T A T Ė: IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu (patikslintu), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 660-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau tekste – Garažų bendrija, Bendrija, atsakovas) 196,85 Eur darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2019 m. kovo mėnesį, priteisti 9253,04 Eur darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2019 metų sausio mėnesio;

įpareigoti 660-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijÄ sumokėti mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nuo priskaičiuotų nepriemokų ir patikslinti deklaracijas apie ieÅ¡kovės gautas pajamas, bei priteisti iÅ¡ 660-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad pagal neterminuotÄ 2010-01-11 darbo sutartį su atsakovu dirbo maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telės darbuotoja, darbo sutartimi buvo sulygta 300 Lt alga, mokant kartÄ Ä¯ mėnesį.

Nuo 2017-09-01 pakeitus darbo sutartį, darbo užmokestis nustatytas 90 Eur per mėnesį. 2019-05-08 darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį. IeÅ¡kovė nurodė 2019-04-30 kreipusis į darbo ginčų komisijÄ dėl savo teisių pažeidimo, reikalaudama peržiÅ«rėti jos darbo sutartyje esančius pažeidimus ir darbo rezultatus ir įpareigoti BendrijÄ atsiskaityti pilnai už jos dirbtus aÅ¡tuonerius metus ir vienuolika mėnesių, iÅ¡ieÅ¡koti viskÄ , kas priklauso. 2019-05-30 darbo ginčų komisija priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-3434, kuriuo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ieÅ¡kojo ieÅ¡kovės naudai darbo užmokesčio nepriemokos už 2019 m. vasario – gegužės mėnesius 963,45 Eur, 161,84 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų pagal 2018-12-06 kasos iÅ¡laidų orderį Nr.93 ir 2019-05-10 kasos iÅ¡laidų orderį Nr.39.

Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo iki 2019 m. sausio 30 d., kaip pateiktÄ praleidus nustatytÄ terminÄ . Dėl apskaičiuotos nepriemokos už 2019 m. vasario – gegužės mėnesius ieÅ¡kovė nurodo, kad sutinka su paskaičiavimais už vasario, balandžio ir gegužės mėnesius, o skaičiuojant nepriemokÄ už 2019 m. kovo mėnesį, darbo ginčų komisija vadovavosi Sodros duomenimis, kad draudžiamosios pajamos sudarė 311,85 Eur, kaip jai nurodė atsakovas.

Bet ieÅ¡kovė remiasi pateikiamais duomenimis, kad jos uždarbis 2019 m. kovo mėnesį sudarė 92,57 Eur į rankas, premija už 2018 metus 76,47 Eur, todėl nepriemoka už 2019 m. kovo mėnesį sudaro 440 Eur, minusavus iÅ¡ieÅ¡kotÄ 243,15 Eur sumÄ , papildoma nepriemoka už 2019 m. kovo mėn. sudaro 196,85 Eur. Dėl nepriemokos už 2016 m. gegužės – 2019 m. sausio mėn. laikotarpį ieÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad 2019 m. balandį pokalbio su pažįstamomis metu prasitarė, kad dirbdama kartais ir 24 valandas per parÄ , atlyginimÄ gauna vos 150 Eur ir parodžiusi darbo sutartį, jai buvo parekomenduota kreiptis į Darbo inspekcijÄ .

Pasikreipus į Darbo inspekcijÄ , ieÅ¡kovė sužinojusi, kad jos darbo sutartis yra sudaryta netinkamai ir jos teisės pažeistos. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino aplinkybes, kad nežinojo kreipimosi į darbo ginčus nagrinėjančius organus nustatytų terminų, kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ tada, kai sužinojo apie savo pažeistas teises, darbo ginčų komisija turėjo atsižvelgti į DK 219 straipsnio nuostatas ir priteisti visas jai priklausančias sumas. IeÅ¡kovė vadovaujasi darbo ginčų komisijos iÅ¡vadomis, kad nebuvus darbo sutartyje nustatytam ne visam darbo laikui, ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti mokama ne mažesnė, negu Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, todėl tokiu principu vadovaujantis už kiekvienÄ mėnesį nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio jai turi bÅ«ti priteisiama nepriemoka, kuri už 2016 metus sudaro 2284,66 Eur, už 2017 metus – 3428,08 Eur, už 2018 metus – 3078,30 Eur, už 2019 m. sausio mėnesį – 462 Eur.

Atitinkamai, išieškojus iš darbdavio ieškovei nepriemokas, jis turi būti įpareigotas sumokėti valstybei Sodros mokesčius, bei pateikti patikslintas deklaracijas apie ieškovei priskaičiuotas sumas už tejus metus (el.b.l. 182-186, t.I). Atsakovas 660-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija su ieškiniu nesutinka, prašo ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas nurodė, kad 2009 m. lapkričio 18 d. bendrijos neeilinio visuotinio narių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas mokėti bendrijos darbuotojams 300 Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės 2010-01-05 praÅ¡ymÄ priimti į darbÄ , 2010 m. sausio 11 d. ieÅ¡kovė su Bendrija pasirašė darbo sutartį, ir darbo sutartyje buvo nustatytas suartas 300 Lt darbo užmokestis, mokamas kartÄ per mėnesį. IeÅ¡kovės iniciatyva darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. gegužės 8 d. IeÅ¡kovei iniciavus darbo ginÄÄ , iÅ¡ Bendrijos buvo iÅ¡ieÅ¡kota 963,45 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoka už 2019 m. vasario – gegužės mėnesius, 161,84 Eur (atskaičius mokesčius) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio pagal kasos iÅ¡laidų orderius.

Bendrija pažymi, kad nors nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, tačiau siekdama nesivelti į didesnius teisminius ginčus su ieÅ¡kove sprendimo teismui neskundė ir sumokėjo darbo ginčų komisijos nurodytas sumas ieÅ¡kovei. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ Bendrijos 196,85 Eur nepriemokÄ už 2019 m. kovo mėnesį, neva, jos darbo užmokesčiui buvus kitokiam nei Sodrai deklaruotos sumos. Atsakovas nurodo, kad yra nesuprantama ir neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė nurodė nepriemokÄ už 2019 m. kovo mėn. esant 440 Eur, kai Komisija skaičiuodama rėmėsi Sodros duomenimis apie 311,85 Eur draudžiamÄ sias pajamas, kurie yra teisingi ir nenuginčyti, laikytini atitinkančiais tikrovę, o ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų Sodros duomenis apie ieÅ¡kovės draudžiamÄ sias pajamas; ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja nepriemokos už 2019 m. kovo mėnesį.

Atsakovas taip pat kategoriÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimais priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2016 metų gegužės – 2019 m .sausio mėnesius sumoje 9253,04 Eur. Atsakovas nurodo, kad bÅ«tent Bendrijos visuotinis narių susirinkimas turėjo teisę priimti sprendimÄ dėl bendrijos darbuotojų etatų ir jiems mokėtinų darbo užmokesčių. Susirinkime, kuriame buvo Å¡ie klausimai sprendžiami, dalyvavo ir pati ieÅ¡kovė, bei pritarė tokiam sprendimui. Bendrijos narių sprendimo mokėti darbuotojams 300 Lt darbo užmokestį neskundė nei vienas Bendrijos narys, todėl Å¡is sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jio vadovaujantis buvo sudaromos darbo sutartys su ieÅ¡kove, bei kitais darbuotojais.

Atsakovas tvirtina, kad ieÅ¡kovei visiÅ¡kai pagrįstai buvo mokamas 300 Lt (vėliau – 90 Eur) darbo užmokestis. Darbo sutarties sudarymo metu galiojo 2002 metų redakcijos Darbo kodeksas, pagal kurios 144 straipsnio 3 dalį maksimalus darbo laikas įskaitant virÅ¡valandžius, per septynias dienas negalėjo virÅ¡yti 48 valandų (t.y. 192 valandų per mėnesį), o Å¡iuo metu galiojančio 2016 metų redakcijos Darbo kodekso 115 straipsnio 3 dalyje yra numatytas maksimalus 52 valandų per kiekvienÄ septynių dienų laikotarpį laikas (t.y. 208 valandos per mėnesį laikas).

Ieškovės maksimalus laikas per mėnesį buvo 96 valandos, t.y. mažiau nei pusė leistino darbo laiko per mėnesį, tad ieškovė dirbo faktiškai mažiau, nei pusę leistino įstatymu laiko, todėl visiškai nepagrįstai ieškovė teigia, kad jai turėjo būti mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis. Ieškovei dirbus mažiau nei pusę leistino laiko, jai visiškai pagrįstai buvo mokama būtent 300 Lt į mėnesį darbo užmokestis. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė yra pensinio amžiaus, gyvena prie pat bendrijos garažų esančios automobilių stovėjimo aikštelės, tad būdama namuose, o ne darbo vietoje, dažnai didžiosios dalies darbo funkcijų net nevykdė.

Bendrijos darbuotojai, jų tarpe iš ieškovė, savo darbo funkcijas automobilių stovėjimo aikštelėje vykdė su malonumu, turėdami galimybę pabendrauti su aikštelės klientais. Aikštelė bendrijai generuodavo pajamas, kurios buvo laikomos Bendrijos kaupiamajame fonde, naudojamos siekiant kaip įmanoma labiau patenkinti Bendrijos narių, įskaitant ir ieškovę, interesus, teritorijos sutvarkymui, garažų remontui, dažymui ir kitokiam Bendrijos narių turto pagerinimui. Atsakovo įsitikinimu, ieškovei ginčo laikotarpiu visiškai pagrįstai buvo mokamas 300 Lt (vėliau 90 Eur) darbo užmokesčio dydis, todėl ieškinys turi būti atmestas.

Be kita ko, atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovę daugiau nei devynerius metus tenkino jos gaunamas darbo užmokestis, kÄ aiÅ¡kiai patvirtina pačios ieÅ¡kovės sutikimas dėl jai mokėtino 300 Lt darbo užmokesčio, vėliau padarytas pakeitimas apie 90 Eur darbo užmokestį, jos pasiraÅ¡ytas. Niekas jokio spaudimo ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti darbo sutartį ir dirbti automobilių aikÅ¡telėje nedarė, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suprato, koks užmokestis ir kodėl toks, jai bus mokamas, ieÅ¡kovė nei karto nereiÅ¡kė pretenzijų apie jai netinkantį darbo užmokestį.

IeÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai Bendrijos atžvilgiu (el.b.l. 5-10, t.II). Teismo posėdyje ieÅ¡kovė su atstove nurodė palaikant visus ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus, ieÅ¡kovė detalizavo paaiÅ¡kinimais aplinkybes apie tai, kad dirbo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje keturiese, slenkančiu grafiku, pamainomis, ji, bendrijos pirmininkė ir dar du vyrai, per mėnesį iÅ¡eidavo apie devynios darbo dienos, vienÄ dirbdavo, tris ilsėdavosi. Darbo užmokesčio nepriemokÄ apskaičiavo už trejus metus nuo atleidimo dienos.

Atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį už 3 metus, paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė pati sutiko su darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu, visÄ laikÄ toks užmokestis jÄ tenkino, iÅ¡ darbo išėjo savo noru, per darbo santykių laikotarpį nereiÅ¡kė Bendrijai pretenzijų dėl per mažo darbo užmokesčio. Atstovas pažymėjo, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omų iÅ¡ieÅ¡koti sumų priteisimas iÅ¡ Bendrijos bÅ«tų itin didelis finansinis smÅ«gis, reikÅ¡tų bankrotÄ , nes Bendrija lėšas surenka iÅ¡ narių mokesčių, gautų pajamų už aikÅ¡telę, ji neturi pelno, didžioji narių dalis senatvės pensininkai, todėl jie parašė ir kreipimÄ si teismui apie V.

Z. nesÄ Å¾iningus veiksmus, praÅ¡ydami atkreipti dėmesį, kad nebÅ«tų sužlugdyta visa Bendrijos veikla. IeÅ¡kinys atmetamas. Dėl ieÅ¡kinio senaties Vadovaujantis teismų praktikoje aptartais ieÅ¡kinio senaties terminų ir procedÅ«rinių terminų skirtumais, kurie sukuria skirtingus teisinius padarinius, nagrinėjamam ginčui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo yra taikoma 2016 m. redakcijos Darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalies (senajame Darbo kodekse, atitinkamai 27 str. 2 d.) nuostata, kurioje numatyta, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jei Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų.

IeÅ¡kinio senatis pagal minėtÄ straipsnį, nagrinėjamu atveju, nėra suėjusi. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu reikalauja priteisti su darbo santykiais susijusias sumas - darbo užmokesčio nepriemokÄ už trejus metus iki kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ 2019 m. balandžio mėnesio pabaigoje. 2019 m. gegužės 30 d. darbo ginčų komisija sprendimu tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ už tris mėnesius iki ieÅ¡kovės kreipimosi į KomisijÄ dienos. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad DK 220 str. (senajam Kodekse - DK 289 str.) numatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisijÄ yra procedÅ«rinis terminas, kurio praleidimas riboja asmens teisę reikalauti, kad ginčas bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas ikiteismine tvarka, bet neužkerta asmens teisės kreiptis į teismÄ .

Procedūrinio termino praleidimas, skirtingai nei senaties termino praleidimas, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį dėl šio termino praleidimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013). Atsižvelgiant į tai, ieškovės V. Z. ieškinys išsprendžiamas iš esmės. Dėl darbo užmokesčio nepriemokos Byloje nustatyta, kad ieškovė dirbo atsakovės 660-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje neterminuotos 2010 m. sausio 11 d. sutarties Nr. 2 pagrindu mašinų stovėjimo aikštelės darbuotoja.

Kaip nurodyta darbo sutartyje, darbdavys įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei mėnesinę algÄ 300 Lt vienÄ kartÄ per mėnesį (el.b.l.105-106, t.I). Darbo sutartyje numatytas pakeitimas ­â€“ nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. mokėti darbuotojai 90 Eur darbo užmokestį. Darbo sutartis nutraukta nuo 2019 m. gegužės 8 d. pagal darbuotojos praÅ¡ymÄ Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el.b.l.107). Ginčas byloje kilęs dėl ieÅ¡kovei mokėto darbo užmokesčio dydžio. IeÅ¡kovė nesutinka, kad jos darbo užmokestis nesiekė minimalaus Vyriausybės patvirtinto darbo užmokesčio, todėl praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio, kas mėnesį nepriemokos dydį paskaičiuojant dalimi iki atitinkamu laikotarpiu nustatytos Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio.

Byloje, remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad 660-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių neeilinio susirinkimo 2009 m. lapkričio 18 d. metu buvo nutarta Bendrijos žinioje turimÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę perimti pačios bendrijos žinion eksploatavimui, taip pat nutarta, kad darbuotojai dirbtų pastoviai, mokant jiems po 300 litų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Sprendimas priimtas susirinkime dalyvaujant aÅ¡tuoniolikai narių, jų tarpe ir ieÅ¡kovei V.

Z. (el. b. apyraÅ¡o psl.21-24). Nors ieÅ¡kovė tvirtina nedalyvavusi susirinkime ir nepasiraÅ¡inėjusi priedo prie protokolo, teismas neturi pagrindo nesiremti raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie byloje nėra nuginčyti, paraÅ¡o tikrumo klausimas nespręstas. Be to, tolesni įvykiai bendrijoje taip pat leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo 2019 m. lapkričio 18 d. Bendrijos susirinkimo sprendimams, netgi prieÅ¡ingai, vėlesni jos praÅ¡ymai patvirtina jÄ pačiÄ praÅ¡ius priimti į darbÄ maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telės darbuotoja (el. b. apyraÅ¡o psl.25).

Savo 2010-01-05 sutikimu V. Z. patvirtino sutinkanti ir su nurodytu 300 Lt atlyginimo dydžiu (el. b. apyraÅ¡o psl.27). Kaip nurodyta Bendrijos įstatuose, 660-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija – tai fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprÅ«pinti jos narius individualiais garažais ir Å¡iuos garažus eksploatuoti. Bendrija turi teisę įrengti saugomÄ automobilių aikÅ¡telę ir jÄ eksploatuoti. Penktoje įstatų dalyje reglamentuojama bendrijos valdymo organų veikla, numatant, kad viena iÅ¡ visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo funkcijų yra tvirtinti bendrijos apmokamų darbuotojų etatų sÄ raÅ¡Ä ir tarnybinius atlyginimus (el.b.apyraÅ¡o psl.28-32).

Nors ieÅ¡kovės darbo sutartyje nebuvo įraÅ¡ytas ne visas darbo laikas, tačiau iÅ¡ visų įrodymų darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė dirbo nepilnu režimu. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ir byloje esančiais darbo grafikais nustatyta, kad V. Z. dirbo pamaininiu slenkančiu grafiku, t.y. vienÄ dienÄ dirbdavo, tris ilsėdavosi. Vadinasi, į mėnesį ieÅ¡kovei susidarydavo aÅ¡tuonios-devynios darbo dienos. Tokia darbo apimtis visiÅ¡kai atitinka ir sutartÄ ieÅ¡kovei mokėti darbo užmokestį. Teismas vertina, kad ieÅ¡kovės darbui taikytina suminė darbo laiko apskaita.

Maksimalus darbo laikas dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , negali bÅ«ti ilgesnis kaip penkiasdeÅ¡imt dvi valandos per kiekvienÄ septynių dienų laikotarpį, netaikant Å¡ios taisyklės darbui pagal susitarimÄ dėl papildomo darbo ir budėjimui (DK 115 straipsnio 3 dalis), tačiau darbuotojas, dirbdamas pagal suminę darbo laiko apskaitÄ ir atlikdamas darbÄ pagal susitarimÄ dėl papildomo darbo (įskaitant virÅ¡valandžius), bet kokiu atveju negali virÅ¡yti maksimalaus darbo laiko reikalavimo – Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties valandų per kiekvienÄ septynių dienų laikotarpį (DK 114 straipsnio 2 punktas).

Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga mokama už pilnÄ darbo laikÄ . IeÅ¡kovė neiÅ¡dirbdavo nurodyto pilno, maksimalaus darbo laiko, todėl visiÅ¡kai pagrįstai ir jos darbo užmokestis buvo mažesnis už minimaliÄ mėnesinę algÄ , toks, koks buvo sutartas ne tik darbo sutartyje, bet ir nutartas pačios bendrijos narių pritarimu, su kuriuo ieÅ¡kovė sutiko. Konstitucinis teisingo darbo apmokėjimo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis) pakartotas 2002 m. redakcijos DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte (atitinkamai, 2016 m. redakcijos DK 2 str. 1 d.).

Sudarydami darbo sutartį, darbdavys ir darbuotojas susitaria, kokį konkretų darbÄ dirbs arba kokias pareigas eis darbuotojas ir kaip jam už tai bus atlyginama (2002 m. redakcijos DK 93 straipsnis). Pagal 2002 m. redakcijos DK 186 straipsnį (galiojusį Å¡alims sudarant darbo sutartį), darbo užmokestis yra atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį (1 dalis); darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ (2 dalis); darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiÅ«los darbo rinkoje (3 dalis).

DK 188 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo apmokėjimo organizavimÄ , nustatyta, kad darbo apmokėjimo sÄ lygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka, įvertinus profesinę rizikÄ , nustatomi kolektyvinėse sutartyse (1 dalis); konkretÅ«s valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sÄ lygos, darbo normos (iÅ¡dirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse (2 dalis).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti nustatytos raÅ¡ytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali bÅ«ti teismo nustatytos iÅ¡ darbo sutarties Å¡alių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymÄ , kurie sudaro pagrindÄ spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo Å¡alių susitarimas atitinkamÄ elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vienÄ sutarties sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/248/2018, 17 punktas; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-248/2019, kt.).

Kaip anksčiau byloje nustatyta, ieškovė su bendrija pasirašė darbo sutartį po visuotiniame susirinkime sutarto mokėti darbo užmokesčio etatiniams darbuotojams 300 litų, ir pati ieškovė sutiko su tokiu darbo užmokesčio dydžiu ir darbo organizavimo tvarka, kad ji dirba pamaininiu grafiku ir į mėnesį darbo laikas neviršija 96 valandų. Po valiutos Lietuvoje pasikeitimo, ieškovei buvo pradėta mokėti atitinkamai konvertuota suma 86,89 Eur, o nuo 2017 m. sausio 1 d. – 90 Eur per mėnesį, bei nuo 2019 m. sausio 1 d.

– 93 Eur darbo užmokestis (el. b. apyraÅ¡o psl.9-13). Darbo ginčų komisija savo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. DGKS-3434 paskaičiavo ieÅ¡kovei nepriemokÄ nuo minimalios mėnesinės algos, pripažinus, jog tarp Å¡alių nebuvo sutarta dėl ne viso darbo laiko. Darbo ginčų komisijai ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinėjus darbo ginÄÄ , ieÅ¡kinio, kuriuo skundžiamas darbo ginčų komisijos sprendimas ir pareiÅ¡kiamas reikalavimas dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, padavimas nereiÅ¡kia, kad ginčas (darbo ginčų komisijos sprendimas) yra peržiÅ«rimas apeliacine tvarka.

Teismo nesaisto darbo ginčų komisijos sprendimas. Teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, vertindamas visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus (Civilinio proceso kodekso 410 – 415 straipsniai). Darbo ginčų komisijos priskaičiuotos iÅ¡ darbdavio ieÅ¡kovei sumokėti sumos atsakovo neginčytos, sprendimo teismui darbdavys neskundė, nurodė teismui, jog sumokėjo ieÅ¡kovei priteistas Komisijos sumas, nenorėdamas veltis į didesnius ir ekonomiÅ¡kai nenaudingus Bendrijai teisinius ginčus, tačiau iÅ¡ esmės nesutinka su Komisijos sprendimu, nes Bendrija ieÅ¡kovei visada mokėjo darbo sutartimi sulygtÄ darbo užmokestį, dėl kurio ieÅ¡kovė nekėlė pretenzijų, nepaisant, kad su Bendrijos pirmininke ir kitais nariais elgėsi nepagarbiai, kėlė įvairius konfliktus, ir Bendrijos nariai buvo pasipiktinę jos elgesiu.

IeÅ¡kovės ir Bendrijos tarpusavio įtemptus ir konfliktinius santykius patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kartu su nagrinėjimo ginčo teisme dienai atsakovo pateiktu Bendrijos narių kreipimusi (el.b.l. 41-42, t.II) 2016 m. redakcijos DK 40 straipsnis reglamentuoja susitarimÄ dėl ne viso darbo laiko. Straipsnio 2 dalis numato, jog ne visas darbo laikas gali bÅ«ti nustatomas sumažinant darbo valandų skaičių per dienÄ , sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba darant ir viena, ir kita.

Darbuotojas, sulygęs dirbti ne visÄ darbo laikÄ , jeigu nesusitarta kitaip, ne dažniau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius turi teisę praÅ¡yti pakeisti ne viso darbo laiko sÄ lygÄ . Darbdavys turi apsvarstyti šį praÅ¡ymÄ ir praneÅ¡ti darbuotojui savo motyvuotÄ sprendimÄ per deÅ¡imt darbo dienų (straipsnio 3 dalis). Straipsnio 6 dalis numato, kad už darbÄ ne viso darbo laiko sÄ lygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sÄ lygomis. Atitinkamos nuostatos dėl ne viso darbo laiko buvo ir 2002 m. redakcijos Darbo kodekso 146 straipsnyje, taip pat numačiusiame, jog toks ne visas darbo laikas apmokamas proporcingai dirbtam laikui ar atliktam darbui.

Kaip byloje nustatyta, ieÅ¡kovė per visÄ darbo santykių galiojimo laikÄ nereiÅ¡kė jokių praÅ¡ymų Bendrijai dėl darbo laiko padidinimo ar pretenzijų dėl jai mokamo darbo užmokesčio. Nagrinėjant bylÄ , nekilo ginčo, kad ieÅ¡kovė dirbo ne pilnÄ darbo laikÄ . IeÅ¡kovė, dirbusi į mėnesį mažiau nei įstatymų nustatytas visas darbo laikas apskaitiniam laikotarpiui, negali turėti lÅ«kesčių, kad jai bÅ«tų mokėta pilna minimali Vyriausybės nustatyta mėnesinė alga.

Buvus teisėtam ir pagrįstam susitarimui tarp ieÅ¡kovės – darbuotojos ir bendrijos – darbdavio dėl darbo funkcijų, pobÅ«džio ir atlyginimo už darbÄ , nėra pagrindo ieÅ¡kovės reikalavimų dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo tenkinimui. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ bendrijos 9253,04 Eur nepriemokÄ už 2016 m. – 2019 m. sausio mėnesius yra nepagrįstas ir atmetamas. Atmetamas ieÅ¡kovės reikalavimas ir dėl 196,85 Eur nepriemokos už 2019 m. kovo mėnesį priteisimo.

Byloje jokiais pagrįstais įrodymais nėra įrodyta, kad ieÅ¡kovės darbo užmokestis 2019 m. kovo mėnesį galėjo bÅ«ti kitoks, nei yra deklaruota darbdavio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovei 2019 m. kovo mėn. nepriemoka sudarė 440 Eur, o iÅ¡ieÅ¡kojus 243,15 Eur, dar turėtų bÅ«ti priteista 196,85 Eur. Sodros turimi duomenys apie 311,85 Eur draudžiamÄ sias pajamas 2019 m. kovo mėn. yra teisingi ir nenuginčyti, be to, pripažinus, kad ieÅ¡kovei neturėjo bÅ«ti mokamas darbo užmokestis, lygus Vyriausybės patvirtintai minimaliai mėnesinei algai, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl nepriemokos už 2019 m. kovo mėnesį atmetamas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Darbuotojos ieÅ¡kinys atmestas. Atsakovas darbdavys praÅ¡o priteisti 550 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų (el.b. priedo psl.46-48, el.b.l. 45-46, t.II). Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , teisminio nagrinėjimo trukmę, darbo ginčo apimtį ir pobÅ«dį, spręstinus klausimus, atsakovui priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės 550 Eur patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos visa apimtimi. Valstybei iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,30 EUR, tačiau nepriteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės, nes ji nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei atleista pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Tuo pačiu pagrindu, ieÅ¡kovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kinį atmetus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nurodytos 825,28 Eur iÅ¡laidos už advokatų darbÄ byloje nepriteisiamos (el.b.l.15, 44, t.II) (CPK 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsniu, 93 – 96 straipsniais, 269-270 straipsniais, 307 straipsniu, teismas N U S P R E N D Ė: V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. Z., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovo 660-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, j.a.k. 125270136, naudai 550 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 30 d. sprendimÄ Nr. DGKS-3434 darbo byloje Nr. APS-8282/2019 laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Gitana Butrimaitė