2018-09-25 Nr. AB-16391-2-68-3-05502-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Test Word Document

Administracinė byla Nr. eAS-661-756/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05502-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl administracinės sutarties dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. sausio 13 d. Projekto „Alytaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra, projekto kodas Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-003“ finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – ir Sutartis) 5.1.6 punktą, kuriame buvo nustatyta, jog „Projekto vykdytojas <...> privalo <...> užtikrinti, kad Projekto vykdytojas nebus Projekto įgyvendinimo metu sukurtos infrastruktūros operatorius“.

Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi perdavė bylą Specialiajai teisėjų kolegijai bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) spręsti. Ši kolegija 2018 m. gegužės 30 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-56/2018 nutarė, jog šioje byloje keliamas ginčas teismingas administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 15 d. pranešime pareiškėjui, siekdamas nesudaryti procesinių staigmenų, be kita ko, nurodė, jog administracinė sutartis yra dvišalis administracinis aktas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-424-575/2017), todėl dėl tokios sutarties į teismą turėjo būti kreipiamasi laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino, taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas šį terminą praleido. Minėtame pranešime buvo pasiūlyta pareiškėjui pateikti paaiškinimus, kodėl šis terminas buvo praleistas, taip pat prašyti terminą atnaujinti, be to, išaiškinta, jog to nepadarius, administracinė byla, tikėtina, bus nutraukta.

Pareiškėjas pateikė 2018 m. liepos 19 d. prašymą dėl termino atnaujinimo (teisme gautas 2018 m. liepos 20 d.), kuriame prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, nes manė, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Pabrėžė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas jau buvo priėmęs skundą, todėl dabar ABTĮ nuostatos negalėtų būti taikomos, nes būtų pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjas praleido procesinius terminus, taip pat pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2018 m. balandžio 23 d. raštą Nr. (29-2-3)-APVA-544 (toliau – ir Raštas), kuriame pareiškėjas informuojamas, jog Sutarties 5.1.6 punktas keičiamas, išdėstant jį taip: „Projekto vykdytojas <...> privalo <...> užtikrinti, kad Projekto įgyvendinimo metu sukurtos infrastruktūros operatorius būtų parenkamas nepažeidžiant Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka iki 2018 m. sausio 1 d.“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, nes administracinė sutartis yra dvišalis administracinis aktas, todėl dėl tokios sutarties į teismą turėjo būti kreipiamasi laikantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino.

Teismas pabrėžė, kad juridinio asmens, atstovaujamo advokato, suklydimas, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, vietoj to, kad būtų kreiptasi į administracinį teismą, buvo pareiškėjo valios rezultatas, todėl pareiškėjo argumentai apie svarbias aplinkybes buvo nepagrįsti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad jokio teisinio pagrindo atnaujinti terminą nebuvo ir negalėjo būti. Teismas pabrėžė ir tai, kad Agentūros Raštas įrodė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje neliko ginčo dalyko, nes Sutarties punkto turinys esmingai pasikeitė, todėl skundas iš esmės negalėjo būti tenkinamas, o turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo taikyta ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis taikoma tada, kai pareiškėjas paduoda skundą tiesiogiai administraciniam teismui, o administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas sprendžia gauto teisme skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2018 m. vasario 21 d. ieškinio atsakovui Agentūrai dėl Sutarties 5.1.6 punkto panaikinimo priėmimo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme klausimą neturėtų būti taikomas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skundui administraciniam teismui paduoti arba turi būti taikomas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo administraciniam teismui padavimo termino atnaujinimo institutas.

Nurodo, kad dėl pareiškėjo 2018 m. vasario 21 d. ieškinio, nagrinėjamoje byloje pavadinto skundu, priėmimo klausimas teisme jau buvo išspręstas, ką patvirtino Specialioji teisėjų kolegija nutartimi perdavusi bylą toliau nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas nebeturėjo teisinio pagrindo iš naujo spręsti UAB „Alytaus regionų atliekų tvarkymo centras“ 2018 m. vasario 21 d. skundo (buvusio ieškinio) priėmimo klausimą. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju susiklostė teisiškai absurdiška situacija, kai pareiškėjo 2018 m. vasario 21 d. ieškinį bendros kompetencijos teismui jau priėmus nagrinėti teisme, o Specialiajai teisėjų kolegijai nepripažinus bendrosios kompetencijos teismo sprendimo dėl ieškinio priėmimo nepagrįstu ir perdavus bylą toliau nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šis teismas ėmėsi iš naujo spręsti 2018 m. vasario 21 d. skundo (buvusio ieškinio) priėmimo klausimą pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, jog Agentūros Raštas įrodo, kad šioje administracinėje byloje neliko ginčo dalyko, nes Sutarties 5.1.6 punkto turinys esmingai pasikeitė, todėl skundas iš esmės negalėtų būti tenkinamas, demonstruoja teismo bylos faktinių aplinkybių bei Agentūros teisinės savivalės ir piktnaudžiavimo valdžia vertinimą, nes Agentūra Raštu atgaline data (nuo 2018 m. sausio 1 d.) vienašališkai keičia ginčo Sutarties 5.1.6 punktą. Pareiškėjo nuomone, tokius Agentūros veiksmus teismas turėjo vertinti kaip niekinį sandorį.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė tuo, kad pareiškėjas negali ginčyti Sutarties punkto, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartyje Nr. eA-424-575/2017 suformulavo naują taisyklę – administracinė sutartis yra dvišalis administracinis aktas. Tokiu būdu teismas reikalauja iš pareiškėjo laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu 2011 metais nebuvo ir jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą iš esmės remiasi pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, remdamasis tuo, kad priėmimo klausimas teisme jau buvo išspręstas, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo teisės spręsti šio klausimo iš naujo. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad atsakovas vienašališkai keičia ginčo Sutarties 5.1.6 punktą, todėl, pareiškėjo nuomone, tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip niekinis sandoris.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo svarbios, ekstraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Taigi, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas, be kita ko, vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti savo teises.

Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006; 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas žymiai praleido terminą skundui paduoti, t. y. atsižvelgiant į tai, kad Sutartis tarp pareiškėjo ir atsakovo buvo sudaryta 2011 metais, tačiau pareiškėjas ieškinį (skundą) teismui pateikė tik 2018 m. vasario 21 d., praleidęs terminą itin reikšmingai, todėl tokio itin ilgo termino praleidimo negalima laikyti praleistu nežymiai ar mažareikšmiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl praleisto termino ir vadovaudamasi minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas terminą skundui dėl nurodytos Sutarties paduoti praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių – savo atstovų suklydimo ir kitų subjektyvių priežasčių (kreiptasi į bendrosios kompetencijos teismą, nors byla teisminga administraciniam teismui; buvo vilkinama kreiptis į teismą, nors apie savo galimai pažeidžiamas teises pareiškėjas turėjo žinoti jau nuo 2011 metų, kai buvo sudaryta Sutartis). Pareiškėjas, atstovaujamas profesionalių atstovų – teisininkų, privalėjo žinoti ir veikti pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą. Todėl šiuo atveju pareiškėjas turi prisiimti jam kilusias neigiamas pasekmes dėl itin uždelsto neveikimo ir (ar) netinkamai pasirinkto savo teisių gynybos būdo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad netgi tuo atveju, jeigu skundo padavimo terminas būtų skaičiuojamas nuo kreipimosi į bendrosios kompetencijos teismą dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 21 d., atsižvelgiant į tai, kad Sutartis sudaryta 2011 metais, jis vis tiek būtų praleistas. Specialioji teisėjų kolegija nesprendžia bylų priėmimo klausimo, o nagrinėja tik bylos teismingumo aspektą. Kai byla administraciniam teismui perduodama iš bendrosios kompetencijos teismo, administracinis teismas nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai išnagrinėjo bylos priėmimo klausimą ir nustatė, kad terminas skundui paduoti yra praleistas (ABTĮ 22 str. 8 d.).

Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir todėl atsisakęs priimti skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė