4e722982-50cf-4fcc-8f47-238db5579c30 · Vilniaus apygardos teismas

              Civilinė byla Nr. 2S-1571-577/2011  Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01156-2010-0             Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.2.;121.15; 121.18; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2011 m. spalio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų D.

B. ir M. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. P. pareiÅ¡kimÄ su suinteresuotais asmenimis D. B., M. B., antstole Svetlana Kastanauskiene dėl turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. P., kreipdamasis į teismÄ patikslintu pareiÅ¡kimu, prašė nustatyti skolininkės D. B. dalį, esančiÄ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jos sutuoktiniu M.

B., pripažįstant D. B. ½ dalį turto: 11 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 0,151 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir Å«kiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini); nustatyti D. B. ir M. B. turto dalių naudojimosi tvarkÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų galima iÅ¡ D. B. turto dalies iÅ¡ieÅ¡koti padarytÄ Å¾alÄ ; atsižvelgiant į skolos pobÅ«dį ir prigimtį, praÅ¡o iÅ¡duoti vykdomÄ jį dokumentÄ dėl 14638 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ abiejų sutuoktinių D. B. ir M.

B.. Suinteresuotas asmuo D. B. paaiÅ¡kino, kad teismas iÅ¡ jos bei sÅ«naus solidariai priteisė pareiÅ¡kėjui sumÄ Å¾alai atlyginti. Å iuo metu iÅ¡ jos atlyginimo yra atskaičiuojama dalis sumos ir pervedama pareiÅ¡kėjui. Daugiau ji mokėti neturi galimybių. Su pareiÅ¡kimu ji sutinka iÅ¡ dalies. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jos sutuoktinio asmeninė nuosavybė, jo tėvų palikimas. Žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir Å«kiniu pastatu yra jos bei sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė.

Kadangi pardavus vyrui priklausantį miÅ¡ko sklypÄ pinigai buvo panaudoti namo statybai, mano, jog vyro dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė, todėl sutinka, kad jai bÅ«tų nustatyta ¼ dalis bendrojoje nuosavybėje pagal pateikta planÄ . Suinteresuotas asmuo M. B. paaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kimu sutinka iÅ¡ dalies. 11 ha žemės sklypas yra jo asmeninė nuosavybė, tėvų palikimas, atkurta nuosavybės teisė į tėvo žemę. Žemės sklypÄ namo statybai jis gavo lengvatinėmis sÄ lygomis.

Santuokos metu, prieÅ¡ 15-20 metų pradėtas statyti gyvenamasis namas, jis pardavė miÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini), už gautus pinigus statė gyvenamÄ jį namÄ , todėl mano, jog jo dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė. PraÅ¡o nustatyti, jog jo dalis bendrojoje nuosavybėje yra ¾, o sutuoktinės D. B. – ¼ . Naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarkÄ praÅ¡o nustatyti pagal jo pateiktÄ planÄ . Suinteresuotas asmuo antstolė S.Kastanauskienė paaiÅ¡kino, kad jos kontorai pateiktas vykdomasis raÅ¡tas dėl 14638 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ D.

B. solidariai su sÅ«numi D. B.. Atliekant vykdymo veiksmus buvo nustatyta, kad vykdomasis raÅ¡tas iÅ¡duotas pagal baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl įvykusios avarijos. Kadangi Bečelių sÅ«nus buvo nepilnametis, atstove įtraukta D. B.. M. B. į procesÄ Ä¯trauktas nebuvo. Kadangi už nepilnamečių vaikų padarytÄ Å¾alÄ atsako tėvai, V. P. buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kad įtrauktų M. B., arba, jeigu tai yra tik D. B. prievolė – nustatyti dalį bendrojoje nuosavybėje.

Kadangi bÅ«stas yra įgytas santuokos metu, o turtas dalijamas lygiomis dalimis nepriklausomai nuo dalių, indėlių, todėl mano, jog turi bÅ«ti nustatyta skolininkės ½ dalis bendrojoje nuosavybėje.Å venčionių rajono apylinkės teismas 2011-04-22 nutarė V. P. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir nustatyti, kad D. B. bendrojoje nuosavybėje priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ , t.y.

D. B. skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: rÅ«sio patalpomis – R-4 (25,94 m2), R-5 (12,65 m2), gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to patalpomis – 1-2 (27,01 m2), 1-1 (10,17 m2), pastogės patalpomis – 1-10 (17,97 m2), 1-11 (0,95 m2), 1-17 (3,53 m2), 1-13 (12,62 m2); M. B. skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: rÅ«sio patalpomis – R-2 (16,57 m2), R-3 (16,51 m2), gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to patalpomis – 1-7 (11,97 m2), 1-8 (9,86 m2), 1-9 (9,83 m2), pastogės patalpomis – 1-14 (6,86 m2), 1-15 (13,03 m2), 1-16 (12,98 m2); patalpas rÅ«syje R-1 (23,85 m2), gyvenamojo namo pirmajame aukÅ¡te – 1-3 (18,54 m2), 1-4 (13,25 m2), 1-5 (5,71 m2), 1-6 (1,25 m2), pastogės patalpÄ â€“ 1-12 (18,11 m2) skirti bendram naudojimui.

Žemės sklypÄ palikti bendram D. B. ir M. B. naudojimui. Teismas nustatė ir Å«kinio pastato naudojimosi tvarkÄ , t.y. D. B. skyrė naudotis patalpomis 46,83 m2 ploto iÅ¡ kairės pusės nuo įėjimo į pastatÄ , o M. B. – 46,83 m2 ploto iÅ¡ deÅ¡inės pusės nuo įėjimo į pastatÄ . Kitoje dalyje praÅ¡ymo netenkino.Suinteresuoti asmenys D. B. ir M. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011-04-22 nutartį dalyje dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir naudojimosi tvarkos turtu nustatymo ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. B. panaudotos asmeninės lėšos nepadidino jo turto dalies, o galėjo tik padidinti turto vertę. Suinteresuoti asmenys nurodė, jog turi raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad M. B. asmeninės lėšos buvo panaudotos namo statybai, tačiau teismas jų nevertino. Todėl suinteresuoti asmenys Å¡iuos įrodymus pateikia kartu su atskiruoju skundu. Be to, teismas atsisakė remtis apeliantų pateiktu žemės sklypo, gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato naudojimosi tvarkos projektu ir naudojimosi tvarkÄ nustatė savo vidiniu įsitikinimu, tuo pažeisdamas Å¡alių interesus.

PareiÅ¡kėjas V. P. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o suinteresuotų asmenų atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011-04-22 nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantai nepateikė įrodymų, jog M. B. asmenines lėšas panaudojo gyvenamojo namo statybai; mano, kad jeigu kažkokia dalis bÅ«tų panaudota namo statybai, tai apeliantas tuo tik padidino bendrosios nuosavybės vertę, bet dėl to jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nepadidėjo.

Todėl atskirajame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atskirasis skundas tenkintinas.Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės Svetlanos Kastanauskienės kontoroje 2010-01-14 priimtas vykdyti Å venčionių rajono apylinkės teismo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl 14638 Lt žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ D. B. ir D. B. solidariai nukentėjusiojo V. P. naudai. Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė 2010-10-21 pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui V. P. kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, o 2010-12-10 areÅ¡tavo M.

B. vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , t.y. gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , 0,1511 ha žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), bei 11 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).Atskiruoju skundu apeliantai ginčija Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011-04-22 nutarties dalį, kuria nustatyta, kad D. B. bendrojoje nuosavybėje priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); taip pat nutarties dalį, kuria nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo proceso normose įtvirtinta, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamÄ jį daiktÄ , teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarkÄ (CPK 667 str. 2 d.). Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė Å¡alių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡ dalies panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį (CPK 337 str. 4 p.).

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Ä®statyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rÅ«Å¡ys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija aiÅ¡kina, kad CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t.y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais – bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ios kategorijos bylose yra suformavęs praktikÄ , kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiÄ sias bei (ar) realiÄ sias dalis ir jos turi bÅ«ti nustatytos taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos S. P. praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006).

Taigi, išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. antstolė D. M. ir kt.; byla Nr. 3K-3-448/2006). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmos instancijos teisme suinteresuoti asmenys D. B. ir M. B. neginčijo, jog gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, 0,1511 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bet prašė nustatyti, jog skolininkės D.

B. dalis bendrojoje nuosavybėje yra ¼, o M. B. – ¾. PraÅ¡ymÄ grindė aplinkybe, kad M. B. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį miÅ¡kÄ , o pinigus panaudojo namo statybai. IÅ¡ suinteresuotų asmenų pateiktos privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad M. B. 2006-02-03 už 49900 Lt pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bet teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog Å¡ie pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo statybai.

Suinteresuoti asmenys apeliacinės instancijos teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, jog M. B. pardavus minėtÄ Å¾emės sklypÄ , dalis pinigų buvo panaudota namo statybai. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nevienodas sutuoktinių indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimÄ ir kÅ«rimÄ laikytinas svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo; tokiu atveju taikomos CK 3.123 straipsnio nuostatos (LAT 2007-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007, 2007-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010). Vienam iÅ¡ sutuoktinių didesne dalimi prisidėjus prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo ar jos pagerinimo, atsiranda pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo; tokiu atveju taikomas CK 3.123 straipsnio nuostatos – nurodyta aplinkybė pirmiausia vertinama kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Pirmos instancijos teismas, nustatydamas skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, padarė iÅ¡vadÄ , kad M. B. gauti už sklypo pardavimÄ pinigai jeigu ir buvo panaudoti gyvenamojo namo statybai, tai M. B. juos savanoriÅ¡kai transformavo į bendrÄ jÄ nuosavybę, tokiu bÅ«du padidindamas bendrosios nuosavybės vertę, bet dėl to jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nepadidėjo; tačiau jos visiÅ¡kai nemotyvavo ir nenurodė jokių argumentų jai pagrįsti. Pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai netyrė ir nevertino, kokiÄ dalį asmeninių lėšų, gautų už sklypo pardavimÄ , M.

B. panaudojo namo statybai, kokia namo vertė buvo iki jos panaudojimo, kokia namo vertė tapo po asmeninių lėšų panaudojimo, kokios įdėtų lėšų proporcijos vertinant su namo verte. Pažymėtina, jog iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamojo namo būklė įregistruota kaip nebaigtas statyti, 2007 metais baigtumo procentas nurodytas 78 procentai, vidutinė rinkos vertė – 96100 Lt, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas dėl šio dokumento turinio iš viso nepasisakė; kitų įrodymų, patvirtinančių, kad M.

B. įdėjo asmenines lėšas į namo statybÄ , nereikalavo. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas D. B. ir M. B. praÅ¡ymÄ atmetė iÅ¡ esmės jo nenagrinėjęs, t.y. neatskleidęs nagrinėjamo klausimo esmės. Esant nurodytam, pirmosios instancijos teismo paminėtos iÅ¡vados dėl skolininkės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalies nustatymo yra nepagrįstos, teismas nepagrįstai nustatė, jog skolininkei D. B. priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), todėl Å¡ioje dalyje nutartis naikintina. Panaikinus nutarties dalį, kuria pirmos instancijos teismas sprendė dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, yra pagrindas panaikinti ir nutarties dalį, kuria nustatyta naudojimosi turtu tvarka (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tik remdamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ieÅ¡kotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu praÅ¡ymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarkÄ skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Å ių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra ta, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas bÅ«tų parduodamas už kuo didesnę kainÄ , taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v.

M. K., antstolės R. G. kontora, byla Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. V. Å . ir kt., byla Nr. 3K-3-360/2005).Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas klausimÄ dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo neiÅ¡aiÅ¡kino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl skolininkės D.

B. turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir naudojimosi tvarkos turtu nustatymo panaikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti dalyje, kurioje nustatyta, kad D. B. bendrojoje nuosavybėje priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini); nustatyta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka, t.y.

D. B. skirta naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: rūsio patalpomis – R-4 (25,94 m2), R-5 (12,65 m2), gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis – 1-2 (27,01 m2), 1-1 (10,17 m2), pastogės patalpomis – 1-10 (17,97 m2), 1-11 (0,95 m2), 1-17 (3,53 m2), 1-13 (12,62 m2); M. B. skirta naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: rūsio patalpomis – R-2 (16,57 m2), R-3 (16,51 m2), gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis – 1-7 (11,97 m2), 1-8 (9,86 m2), 1-9 (9,83 m2), pastogės patalpomis – 1-14 (6,86 m2), 1-15 (13,03 m2), 1-16 (12,98 m2); patalpas rūsyje R-1 (23,85 m2), gyvenamojo namo pirmajame aukšte – 1-3 (18,54 m2), 1-4 (13,25 m2), 1-5 (5,71 m2), 1-6 (1,25 m2), pastogės patalpa – 1-12 (18,11 m2) skirta bendram naudojimui;

žemės sklypas (duomenys neskelbtini) paliktas bendram D. B. ir M. B. naudojimui; nustatyta Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka, t.y. D. B. skirta naudotis patalpomis 46,83 m2 ploto iÅ¡ kairės pusės nuo įėjimo į pastatÄ , o M. B. – 46,83 m2 ploto iÅ¡ deÅ¡inės pusės nuo įėjimo į pastatÄ , ir Å¡iose dalyse bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.             Kolegijos pirmininkė                                                                                 Jadvyga Mardosevič             Teisėjai                                                                                                 Loreta Lipnickienė                                                                                                                               Henrichas JaglinskisÂ