4e7174b5-7a46-4998-87a1-e8e313a0fba0 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-235-300/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12497-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.4; (S) 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2;1.2.20.12; 2.4.7.                                                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                       N U T A R T I S                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                     2017 m. spalio 4 d.                                                              Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,nuteistajam D.

L.,gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;pagal BK 242 straipsnį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridėta Å¡velnesnė bausmė ir D.

L. paskirta subendrinta 1 (vienų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir D. L. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: D.

L. nuteistas už tai, kad bÅ«damas JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu nuteistas galutine subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, tyčia vengė atlikti teismo paskirtÄ bausmę ir slapstėsi iki 2017 m. kovo 22 d., kol buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.Be to, D. L. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 21 d., apie 24 val., iÅ¡daužęs V. L. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), katilinės langÄ , įsibrovė į namÄ ir pagrobė televizorių „Star“, kurio vertė 250 Eur, bei trofėjinius elnio ragus, kurių vertė 1000 Eur, priklausančius E. P., tuo bendrai nukentėjusiajai E. P. padarė 1250 Eur turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis D.

L. praÅ¡o sumažinti jam skirtos bausmės dydį, ar atidėti jos vykdymÄ . Skunde nurodo, kad yra jauno amžiaus, iki nusikaltimų padarymo mokėsi mokykloje, gailisi padaręs nusikaltimus, ir teigia, kad nusikalto dėl sunkios materialinės padėties (turėjo merginÄ su mažu vaiku, kuris smarkiai sirgo ir dėl to reikėjo pinigų). Todėl nuteistasis mano, kad jam yra skirta per griežta bausmė. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. praÅ¡o sumažinti jam skirtos bausmės dydį, ar atidėto jos vykdymÄ .Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas visumÄ bausmės skyrimo tikslų, kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Konkrečiu atveju negalima daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D.

L. laisvės atėmimo bausmes ir nustatydamas jų dydžius, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmes nuteistajam, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat pripažino ir jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad veikas padarė bÅ«damas recidyvistas, pagrįstai įvertino tai, kad D.

L. įvykdė vienÄ nesunkių (BK 242 straipsnis) ir vienÄ apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms priskiriamas nusikalstamas veikas, jog nusikalto bÅ«damas teistas, esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui.Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, tarp ir jų ir tas, kurias nuteistasis nurodo apeliaciniame skunde, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. L. už nusikaltimų padarymÄ skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Daryti kitokias iÅ¡vadas teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiÅ¡kia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirtos bausmės visiÅ¡kai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. TokiÄ apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia ir tai, kad nuteistajam D. L. apylinkės teismo nuosprendžiu skirta net galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams – yra mažesnė nei vienos iÅ¡ jo padarytos sunkesnės nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų).

Dėl to nuteistajam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtas ar dar labiau jas Å¡velninti nėra pagrindų. Å iame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtÄ bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ar aiÅ¡kiai per griežta. Å iuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad apeliantas bÅ«damas keturis kartus teistas (visus kartus už nusikaltimus nuosavybei), teistumui neiÅ¡nykus įvykdė vienÄ nesunkių ir viena apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas tyčines nusikalstamas veikas; tai, kad nuteistasis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme – recidyvistas; kad yra nustatyta ne tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti bet ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, – daro vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vada, jog nuteistajam D.

L. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nėra pagrindo, kadangi nuteistojo nusikalstamas elgesys jau rodo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, kurių jis nėra linkęs keisti, dėl to ir negalima manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad jis nusikalto dėl sunkios materialinės padėties (turėjo merginÄ su mažu vaiku, kuris smarkiai sirgo ir dėl to reikėjo pinigų), yra deklaratyvus ir prieÅ¡taraujantis paties nuteistojo pozicijai iÅ¡reikÅ¡tai pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kai nuteistasis teigė vagystę įvykdęs todėl, kad trÅ«ko pinigų pragyventi (21 b. l.), o ne todėl, kad bÅ«tų siekęs padėti sergančiam draugės vaikui.

Be to, ir byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad nuteistasis netgi nedirba, neleidžia daryti išvados, kad jam dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija.Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nuteistajam                          D. L. paskirta bausmė yra teisinga, proporcinga ir atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam D.

L. už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmes, laikėsi BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ . Dėl pirmiau nurodytų priežasčių tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir suÅ¡velninti jam skirtÄ bausmę, ar atidėti jos vykdymÄ , kaip to skundu praÅ¡o apeliantas, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:

           nuteistojo D. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                     Vidmantas Mylė                                                                                           Teisėjai                                                                                  Raimundas Jurgaitis                                                                                   Zigmas Kavaliauskas