4e6fe222-ab8b-4ba8-bcbf-2c6dc38a571f · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-151-744/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49759-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.4.5.1; 1.2.14.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 2 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui, nuteistojo M.

Å . gynėjui advokatui Vilmantui PoÅ¡kui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. Å . gynėjo advokato Vilmanto PoÅ¡kaus apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo: M. Å . pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas areÅ¡tu 75 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, Å¡i bausmė subendrinta visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du su Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 75 parų areÅ¡tas ir 48 MGL (2 177,88 Eur) dydžio bauda.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, atlikta pagal Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ . AreÅ¡to bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo M. Å . sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos. Nuspręsta įpareigoti M. Å . paskirtÄ baudÄ sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; R. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas areÅ¡tu 75 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Å¡i bausmė subendrinta visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du su Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė bausmė – areÅ¡tas 75 paroms ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda. AreÅ¡to bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo R. N. sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos; UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, priteista solidariai iÅ¡ M.

Å . ir R. N. 259,49 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. M. Å . ir R. N. nuteisti už tai, kad jie pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2018 m. spalio 4 d. apie 14.38 val. atėjo į parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur paėmė du bendros 1,98 eurų vertės (1 vertė 0,99 euro) plastikinius prekių krepÅ¡ius, po to į juos sudėjo lentynose buvusias prekes: bendros 79,80 eurų vertės (1 vertė 3,99 eurų) 20 pakuočių sÅ«dytos laÅ¡išų filė, bendros 43,90 eurų vertės (1 vertė 4,39 eurų) 10 pakuočių Å¡altai rÅ«kytos laÅ¡išų filė, bendros 56,94 eurų vertės (1 vertė 9,49 eurų) 6 pakuotes Å¡iaurinių krevečių, bendros 44,9 eurų vertės (1 vertė 4,49 eurai) 10 pakuočių „Vanami“ krevečių, bendros 29,96 eurų vertės (1 vertė 7,49 eurai) 4 pakuotes anakardžių rieÅ¡utų „XXL“ ir 3,99 eurų vertės vienÄ porÄ kojinių, po to išėjo iÅ¡ parduotuvės už Å¡ias prekes nesusimokėję ir tokiu bÅ«du pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 261,47 eurų vertės turtÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. Å . gynėjas advokatas Vilmantas PoÅ¡kus praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį dėl M. Å . pripažinimo kaltu ir priimti naujÄ nuosprendį – M. Å . iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalimi dėl M.

Å . pripažinimo kaltu. Teigia, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra detalizuota, kokias tiksliai prekes 2018 m. spalio 4 d. iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė M. Å ., o kokias – R. N.. Pažymi, kad M. Å . 2018 m. spalio 4 d. apie 14.38 val. atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), pasiėmė plastikinį prekių krepšį, kurio vertė 0,99 Eur, ir į krepšį galėjo susidėti tokias prekes: rÅ«kytos laÅ¡išų filė, supakuotas į pakuotes, kurių bendra vertė 43,90 Eur, Å¡iaurinių krevečių, supakuotų į pakuotes, kurių bendra vertė 56,94 Eur, anakardžių rieÅ¡utų „XXL“ 4 pakuotes, kurių bendra vertė 29,96 Eur.

Taigi M. Å . išėjo iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjęs už krepšį ir prekes, kurių bendra vertė yra 131,79 Eur, tai yra 2,63 MGL, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio dispozicijoje numatytas sÄ lygas ir jam turi bÅ«ti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. 2.2. Apelianto tvirtinimu, nuteistasis M. Å . pripažįsta, kad pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes, tačiau jis tiek prieÅ¡ vagystę, tiek vagystės metu, tiek po vagystės įvykdymo nesitarė ir nederino savo veiksmų su R.

N.. M. Å . pažįsta R. N., tačiau jam inkriminuojamÄ vagystę jis atliko vienas, tai yra nei žodžiu, nei raÅ¡tu, nei konkliudentiniais veiksmais nesitarė su R. N. dėl 2018 m. spalio 4 d. įvykdytos vagystės iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, todėl skundžiamame nuosprendyje nurodyti teismo argumentai, kad M. Å . savo veiksmus nusikalstamos veikos eigoje derino konkliudentiniais veiksmais su R. N. (vienas paskui kitÄ Ä¯eidami į parduotuvę, eidami prie tų pačių prekių lentynų, stebėdami vienas kito veiksmus, dėdamiesi analogiÅ¡kas prekes, nuolat kontaktuodami vaikščiojant po parduotuvę, imant prekes, vienas paskui kitÄ iÅ¡eidami iÅ¡ parduotuvės), kad jie turėjo tÄ patį motyvÄ vogti, grįsti tik prielaidomis.

3. Atsiliepimų į nuteistojo M. Å . gynėjo advokato Vilmanto PoÅ¡kaus apeliacinį skundÄ proceso dalyviai per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo M. Å . gynėjas advokatas Vilmantas PoÅ¡kus prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ArtÅ«ras Karjakinas prašė nuteistojo M. Å . gynėjo advokato apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistojo M. Š. gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog M. Š. ir R. N. vagystę įvykdė bendrininkų grupėje, be to, M. Š. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pavogė prekių, kurių bendra vertė yra 131,79 Eur, tai yra 2,63 MGL, todėl jam turi būti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė.

Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tiriamos visos bylos aplinkybės, paÅ¡alinami prieÅ¡taravimai ir abejonės, iÅ¡aiÅ¡kinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamÄ jį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

Ä®rodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės.

8. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. Å . ir R. N. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistuosius (tuo metu – kaltinamuosius) M. Å . ir R. N., iÅ¡tyrė (iÅ¡vardijo) dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas M. Å . ir R. N. baudžiamÄ jÄ bylÄ ir vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę. M. Å . ir R. N. kaltė padarius jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįsta nuosprendyje iÅ¡dėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

9. Nuteistojo M. Å . gynėjas, praÅ¡ydamas M. Å . iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, nurodo, kad M. Å . 2018 m. spalio 4 d. apie 14.38 val. atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), pasiėmė plastikinį prekių krepšį, kurio vertė 0,99 Eur, ir į krepšį galėjo susidėti tokias prekes: rÅ«kytos laÅ¡išų filė, supakuotas į pakuotes, kurių bendra vertė 43,90 Eur, Å¡iaurinių krevečių, supakuotų į pakuotes, kurių bendra vertė 56,94 Eur, anakardžių rieÅ¡utų „XXL“ 4 pakuotes, kurių bendra vertė 29,96 Eur, ir išėjo iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjęs už krepšį ir prekes, kurių bendra vertė yra 131,79 Eur, tai yra 2,63 MGL, todėl jo veika atitinka ANK 108 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir jam turi bÅ«ti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė.

Taigi apeliaciniame skunde ginčijama nusikalstamos veikos dalyko vertė, teigiama, jog ji buvo mažesnė nei nurodyta M. Š. inkriminuojamame kaltinime.

10. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, M. Å . pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už svetimo turto pagrobimÄ , kurio vertė yra 261,47 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡i nusikaltimo dalyko vertė pirmosios instancijos teismo nustatyta pagrįstai, apskaičiuota remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir jos keisti nėra teisinio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios maisto prekių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), atstovai nuosekliai tiek 2018 m. spalio 4 d. pareiÅ¡kime policijai dėl vagystės fakto (4 b. l.), tiek parduotuvės apsaugos darbuotojos liudytojos K.

M. 2018 m. spalio 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (13, 14 b. l.), tiek 2018 m. gruodžio 3 d. civiliniame ieÅ¡kinyje dėl turtinės žalos atlyginimo (33, 34 b. l.) nurodė pagrobtų daiktų asortimentÄ , jų kiekį ir kainÄ . Remiantis Å¡iais duomenimis ir buvo teisingai nustatyta bendra M. Å . ir R. N. iÅ¡ parduotuvės pagrobtų prekių vertė. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. Å . neneigė vogęs prekes iÅ¡ parduotuvės, tačiau nesutiko su jam inkriminuojama pavogtų prekių kiekiu ir verte, teigdamas, jog pripažįsta, kad vogė maisto prekes, tačiau pavogtų prekių vertė iki 60-70 Eur (2 t., b. l. 95, 96).

Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis M. Å . nebeginčijo pavogtų prekių kiekio ir vertės, nurodydamas, kad jis paėmė iÅ¡ parduotuves tas prekes, kurios nurodytos jam inkriminuojamame kaltinime, ir neginčija jų dydžio ir kiekio (2 t., b. l. 163, 164). Ä®vertinus M. Å . kriminalinę praeitį (ne kartÄ teistas už vagystes ir baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimÄ ), jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad M.

Š. puikiai suvokia administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo kriterijus ir siekia būti patrauktas ne baudžiamojon, o administracinėn atsakomybėn.

11. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtÄ straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto už daugiau nei 5 MGL (250 Eur), kai turto vertė nevirÅ¡ija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos, o tuo atveju, kai pagrobiamo turto vertė yra mažesnė nei 3 MGL, tai yra nevirÅ¡ija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, – asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 108 straipsnį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

Šis nutarimas įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Taigi M. Š. pagrobto turto 261,47 Eur vertė atitinka 5,2 MGL, tai yra pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, todėl nuteistojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o apeliacinio skundo teiginiai laikomi gynybine pozicija, kuria siekiama padėti nuteistajam M. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl bendrininkavimo įvykdžius vagystę iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ 12. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ padarymo M.

Å . ir R. N. veikiant bendrininkų grupe. Savo teiginius apeliantas argumentuoja tuo, kad jokio susitarimo tarp M. Å . ir R. N. dėl vagystės iÅ¡ parduotuvės tiek prieÅ¡ vagystę, tiek vagystės metu, tiek po vagystės įvykdymo nebuvo, M. Å . nederino savo veiksmų su R. N., jam inkriminuojamÄ vagystę jis atliko vienas, tačiau Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

13. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ ) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta BK 24, 25 straipsniuose.

Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011, 2K-271-303/2016).

Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012, 2K-271-303/2016). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas Pažymėtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-271-303/2016).

Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ . Taigi bendrininkavimui bÅ«tina nustatyti asmenų veikos bendrumÄ : susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu ir bendrÄ vieningÄ tyčiÄ , tai yra situacijÄ , kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017).

14. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad 2018 m. spalio 4 d. vagystė iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta dalyvaujant M. Å . ir R. N., M. Å . ir R. N. į parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), atėjo, turėdami tikslÄ pavogti svetimÄ turtÄ . Å ių aplinkybių nuteistieji (tuo metu – kaltinamieji) apklausiami pirmosios instancijos teisme neginčijo. Nuteistasis M. Å . pirmosios instancijos teisme nurodė, kad prekių vogti į parduotuvę atėjo vienas, nepamena, ar parduotuvėje buvo sutikęs R. N., kartu su juo prekių nevogė, nematė, kÄ darė R. N., nuteistasis R. N. parodė, kad į parduotuvę vogti ėjo vienas, parduotuvėje sutiko M. Å ., bet su juo nebuvo susitaręs kartu vogti (2 t., b. l. 164). Tačiau nagrinėjamu atveju abejoti, jog darydami nusikalstamÄ veikÄ M. Å . veikė bendrai su R. N., nėra teisinio pagrindo.

15. Nuteistųjų M. Å . ir R. N. kaltę padarius jiems inkriminuojamÄ nusikaltimÄ veikiant bendrininkų grupėje patvirtina civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įraÅ¡as (1 t., b. l. 20), iÅ¡ kurio matyti, kaip M. Å . ir R. N. kelių sekundžių skirtumu įeina į parduotuvę, prieina prie kasos, pasiima baltos spalvos krepÅ¡ius, vaikÅ¡to po parduotuvę tarp žmonių, dairosi, kažko ieÅ¡ko, priėję prie Å¡aldytuvo į krepÅ¡ius kraunasi prekes (laÅ¡išų pakuotes), M.

Å . nueina ir pasiima 4 pakuotes anakardžių rieÅ¡utų, o R. N. – vienÄ porÄ kojinių, vėl atėję prie Å¡aldytuvų į krepÅ¡ius kraunasi prekes (krevečių pakuotes) ir paskui sparčiu žingsniu, rankose neÅ¡damiesi baltos spalvos krepÅ¡ius, iÅ¡eina iÅ¡ parduotuvės ir nueina ta pačia kryptimi link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės (1 t., b. l. 23-27). IÅ¡ Å¡io įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad į parduotuvę kelių sekundžių skirtumu atėję M.

Å . ir R. N., ėjo prie tų pačių prekių lentynų, stebėjo vienas kito veiksmus, į krepÅ¡ius dėjosi iÅ¡ esmės tokias pačias prekes, kontaktavo vis susitikdami parduotuvėje ir atsidarius parduotuvės įėjimo durims, vienas paskui kitÄ išėjo iÅ¡ parduotuvės bei pasuko ta pačia kryptimi. Tokie nuteistųjų veiksmai, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M. Å . ir R. N. dėl vagystės buvo susitarę iÅ¡ anksto.

IÅ¡vadÄ , kad M. Å . ir R. N. jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje iÅ¡ anksto susitarę, sustiprina ir byloje esantys duomenys apie Å¡ių nuteistųjų baustumus, iÅ¡ kurių matyti, kad M. Å . ir R. N. tuo pačiu laiku vykdavo į tuos pačius miestus ir vogdavo iÅ¡ tų pačių parduotuvių, už kÄ jie yra nubausti administracine tvarka (1 t., b. l. 64-139, 2 t., b. l. 1-64).

16. Kita vertus, jeigu ir bÅ«tų paneigtas iÅ¡ankstinis nuteistųjų susitarimas dėl vagystė iÅ¡ parduotuvės, M. Å . ir R. N. patys pripažino ir tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ vaizdo medžiagos, kad jie matė vienas kitÄ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ kraunantis prekes į krepÅ¡ius ir iÅ¡einant iÅ¡ parduotuvės už jas nesumokėjus ir savo konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė pritarimÄ tokiems vienas kito veiksmams, tai yra dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje, ir Å¡io jų, jei ne iÅ¡ anksto susitarus, tai spontaniÅ¡kai kilusio susitarimo, pasireiÅ¡kusio konkliudentiniais veiksmais, pakanka pripažinti, kad jie nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe, nes, kaip minėta, bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis) gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas ir konkliudentiniais veiksmais.

17. Atsižvelgdama į aptartus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistųjų M. Å . ir R. N. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti bendrininkų grupėje. Nustačius, kad M. Å . ir R. N. veikė bendrai, visos dėl jų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iÅ¡ bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2008), todėl atnaujinti įrodymų tyrimÄ , siekiant nustatyti, kokias tiksliai prekes (jų kiekį, vertę) 2018 m. spalio 4 d. iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė M. Å ., o kokias R. N., kaip to apeliaciniu skundu praÅ¡o nuteistojo M. Å . gynėjas, nėra pagrindo.

18. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendį nuteistojo M. Å . gynėjo advokato Vilmanto PoÅ¡kaus apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vien tai, kad Å¡iuo atveju nuteistojo M. Å . gynėjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo M.

Å . gynėjo advokato Vilmanto PoÅ¡kaus apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Boleslovas Kalainis Nerijus Masiulis Laisvydas ZederÅ¡tremas