4e6f8d02-a05b-4a8f-8cf7-6cc55f997bfc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1038-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02255-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 30.10; 121.14. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. sausio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. L. (buv.

P.), R. K., T. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų I. L., R. K., T. K. ieÅ¡kinį atsakovams G. T. ir E. T. dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovai I. L., R. K., T. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams G. T. ir E. T. dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, praÅ¡ydami atidalinti ieÅ¡kovams ir atsakovams priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), padalijant butÄ natÅ«ra pagal vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų siÅ«lomų variantÄ ir priteisiant pinigines kompensacijas už tenkančias natÅ«ra mažesnes atidalintas buto dalis, nei turimos dalys bendroje nuosavybėje:1 variantas:E. T. ir G.

T. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 4-1 (20,48 kv. m); 4-3 (11,13 kv. m); 4-4a (15,82 kv. m); 4-2a (2,82 kv. m), o taip pat koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų A ir B (8,1 kv. m), viso - 58,35 kv. m.Rūtai ir T. K. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 8-3 (12,9 kv. m); 8-6 (20,9 kv. m); 8-7 (10,33 kv. m); 8-4 (2,49 kv. m); 8-5 (2,59 kv. m); 8-1 (15,60 kv. m), o taip pat koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų F ir G – (4,05 kv. m), viso- 68,86 kv. m; I. L. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 3-1 (11,02 kv. m); 3-2 (16,72 kv. m), viso - 27,74 kv. m.Koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų B ir F (21,22 kv.

m) paliekama visų bendraturčių bendram naudojimui, neatidalinant jos iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės ir paliekant esamas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje.IÅ¡ R. ir T. K. solidariai priteisiant G. T. naudai 2194,35 Lt piniginę kompensacijÄ ir E. T. naudai 2710,65 Lt piniginę kompensacijÄ (viso - 4905 Lt).IÅ¡ R. ir T. K. solidariai priteisiant I. L. naudai 17 959,95 Lt piniginę kompensacijÄ .2 variantas:                                       E. T. ir G.

T. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 4-1 (20,48 kv. m.); 4-3 (11,13 kv. m); 4-4a (15,82 kv. m); 4-2a (2,82 kv. m), o taip pat koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų A ir C (15,74 kv. m), viso – 65,99 kv. m.             R. ir T. K. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 8-3 (12,9 kv. m); 8-6 (20,9 kv. m); 8-7 (10,33 kv. m); 8-4 (2,49 kv. m); 8-5 (2,59 kv. m); 8-1 (15,60 kv. m), o taip pat koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų F ir G – (4,05 kv. m), viso- 68,86 kv. m.;             I.

L. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 3-1 (11,02 kv. m); 3-2 (16,72 kv. m), viso - 27,74 kv. m.                                                    Koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų C ir F (13,58 kv.

m) paliekama visų bendraturčių bendram naudojimui, neatidalinant jos iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės ir paliekant esamas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje.                                                                 IÅ¡ E. T. ir G. T. solidariai priteisiant I. L. naudai 3935,15 Lt piniginę kompensacijÄ ;             IÅ¡ R. ir T. K. solidariai priteisiant I.

L. naudai 17 866,7 Lt piniginę kompensacijÄ .                          3 variantas:                                                                              E. T. ir G. T. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 4-1 (20,48 kv. m); 4-3 (11,13 kv. m); 4-4a (15,82 kv. m); 4-2a (2,82 kv. m), 8-1 (15,60 kv. m), o taip pat koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų A ir C (15,74 kv. m), viso – 81,59 kv. m.                                                    R. ir T.

K. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 8-3 (12,9 kv. m); 8-6 (20,9 kv. m); 8-7 (10,33 kv. m); 8-4 (2,49 kv. m); 8-5 (2,59 kv. m); o taip pat koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų F ir G – (4,05 kv. m), viso- 53,26 kv. m;             I. L. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 3-1 (11,02 kv. m); 3-2 (16,72 kv. m), viso - 27,74 kv. m.                                                    Koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų C ir F (13,58 kv. m.) paliekama visų bendraturčių bendram naudojimui, neatidalinant jos iš bendros dalinės nuosavybės ir paliekant esamas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje.                                                                 Iš E. T. ir G.

T. solidariai priteisiant I. L. naudai 17.195,3 Lt piniginę kompensacijÄ ;             IÅ¡ E. T. ir G. T. solidariai priteisiant R. ir T. K. naudai 15.833,85 Lt piniginę kompensacijÄ .             IÅ¡ R. ir T. K. solidariai priteisiant I. L. naudai 4606,55 Lt piniginę kompensacijÄ .                                                                              IeÅ¡kovai prašė teismo parinkti tÄ atidalinimo variantÄ , kuris geriausiai atitiktų Å¡alių interesus.

Ieškinį grindė aplinkybėmis, jog jiems ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 176,15 kv.m ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovams R. K. ir T. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 35/100 dalis buto, I. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 27/100 dalis buto, atsakovei E. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 21/100 dalis buto, atsakovui G. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 17/100 dalis buto. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.

Nurodė, kad butas yra dviejų aukÅ¡tų namo antrame aukÅ¡te. Palėpėje ir bute prieÅ¡ keletÄ metų kilo gaisras, kurio metu sudegė namo stogas, nuo gaisro nukentėjo ir butas, koridoriuje apdegė lubos, grindys, sienos, po gaisro buvo atjungtas dujotiekis dėl deformavusių vamzdžių. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai bute (jiems priklausančiose dalyse) niekada negyveno, o ar atsakovai jame gyvena, ieÅ¡kovams nežinoma, nes atsakovai savo buto dalį yra savavaliÅ¡kai atsitvėrę, įstatę duris, kurios yra užrakintos.

Buto faktinę ir avarinę bÅ«klę patvirtina 2012-05-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 2012-05-04 Statinio pripažinimo avariniu aktas. Pažymėjo, kad nurodyti dokumentai patvirtina, jog nei bendro naudojimo virtuve, nei tualetu niekas nesinaudoja, nes vandentiekis juose yra atjungtas, nėra baldų ir įrangos. Taip pat nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre yra užregistruota 35/100 buto dalių, priklausančių ieÅ¡kovams R. K. ir T. K., naudojimosi tvarka, kuri buvo nustatyta ieÅ¡kovams perkant Å¡iÄ buto dalį iÅ¡ ankstesnio savininko.

Pagal Å¡iÄ tvarkÄ buvo nurodyta, kad R. K. ir T. K. atskirai naudosis kambariais, pažymėtais 8-3, 8-6, 8-7 ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis bendro naudojimo patalpomis: sandėliu, pažymėtu 8-5, virtuve, pažymėta 8-1, tualetu, pažymėtu 8-4, koridoriumi, pažymėtu 8-2, ir koridoriumi, pažymėtu 8-2a. Pažymėjo, kad kitiems bendraturčiams priklausančių buto dalių naudojimo tvarka nėra nustatyta. Pasak ieÅ¡kovų, atsakovai savo buto dalį yra užėmę savavaliÅ¡kai, be susitarimų su kitais bendraturčiais ir jÄ atskyrę durims, taip pat užėmę patalpÄ 4-2a.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovai kelis kartus bandė susisiekti su atsakovais ir tartis dėl atsidalinimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės variantų ar ieÅ¡koti kitų abipusiai priimtinų sprendimų. Tačiau žodžiu užmegzti derybų nepavyko, nors buvo ne kartÄ bendrauta su atsakovu G. T., tačiau jis nerodė noro spręsti šį klausimÄ . Atsakovė E. T. yra atsakovo G. T. motina, todėl visus klausimus, susijusius su abiejų atsakovų valdomomis dalimis, sprendė G. T.. Nurodė, kad ieÅ¡kovai siekia sutvarkyti ir įrengti jiems priklausančias buto dalis, jog galėtų jomis naudotis ir disponuoti.

Be to, ieÅ¡kovai buvo suradę pirkėjÄ ir sudarę su juo preliminariÄ pirkimo pardavimo sutartį, o atsakovams buvo pasiÅ«lyta pasinaudoti pirmumo teise pirkti parduodamas dalis, tačiau ieÅ¡kovai negavo jokio atsakymo. Taip pat ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį grindė aplinkybe, kad pateikti atidalinimo variantai atsakovams netiko, jų atsisakymo motyvai yra nepagrįsti.                                                     Atsakovas G.

T. prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog atidalijimas yra neįmanomas, nes nėra galimybės suformuoti atskirus turtinius vienetus. Pasak atsakovo, bendrosios dalinės nuosavybė teise priklausantys objektai – namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros ir kita įranga, negali bÅ«ti atidalinti dėl jų specifikos nei natÅ«ra, nei sumokant kompensacijÄ pinigais. Be to, ieÅ¡kovai neįvardijo, kokį daiktÄ praÅ¡o suformuoti.

Pažymėjo, kad nėra savavaliÅ¡kai užėmęs buto dalies, taip pat nėra atsitvėręs ir užrakinęs durų koridoriuje. Pasak atsakovo, stiklinės durys buvo įrengtos tikslu apsisaugoti nuo Å¡alčio, triukÅ¡mo. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovai nei karto su juo nebuvo susitikę. Nurodė, kad sau priklausančioje dalyje atliko kapitalinį remontÄ . PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovų pateikti atidalinimo variantai jo netenkina, nes pažeidžia jo, kaip savininko, teisę naudotis tualetu, prausykla, virtuve, kurie yra bendri.                                                    II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus m. 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš kiekvieno ieškovo po 8 Lt valstybės naudai pašto išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 176.15 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovams R. K. ir T. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 35/100 dalis buto, ieškovei I.

L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 27/100 dalis buto, atsakovei E. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 21/100 dalis buto, o atsakovui G. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 17/100 dalis buto. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro pažymėjimo, teismas nustatė, kad tik ieškovams R. K. ir T. K. yra nustatyta naudojimosi butu tvarka. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas konstatavo, kad bendros laiptinės ir koridoriaus būklė yra prasta, WC-vonia nėra galimybės naudotis, nes nėra vandentiekio vamzdžių, virtuvės būklė taip pat prasta, bendrojoje patalpoje nedemontuoti, seni įlinkę dujų vamzdžiai, elektros skydinių būklė prasta (b. l. 13-21).Teismas pažymėjo, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes yra suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai - pasikeičia bendro daikto teisinis režimas, todėl šios teisės įgyvendinimas neturi pažeisti subjektinės nuosavybės teisės. Teismo vertinimu, ieškovų siūlomų variantai ir projektai yra netinkami, nes atidalijant atsakovams priklausančias dalis, jos yra sujungiamos kaip vienam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklausanti dalis ar kaip dalis, kuri priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog nesutinka, kad jis ir jo motina ieÅ¡kovų siÅ«lomuose buto atidalijimo variantuose ir projektuose bÅ«tų įvardinti kaip vienas vienetas. Kadangi CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika visiems savininkams garantuoja vienodÄ teisių apsaugÄ , o, teismo vertinimu, ieÅ¡kovų siÅ«lomi buto atidalijimo variantai paneigia atsakovų teises į jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančias dalytino turto dalis, ieÅ¡kinį atmetė kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .             III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiIeÅ¡kovai I. L., R. K., T. K. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydami Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį tenkinti bei atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovų siÅ«lomi atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantai pažeidžia atsakovų kaip savininkų teises.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos. Å i įstatymo formuluotė reiÅ¡kia tai, kad daikto paskirčiai gali bÅ«ti padaroma tam tikra žala. Jeigu atidalijant daiktÄ jo paskirčiai padaryta žala yra proporcinga, tai toks atidalijimas nepažeidžia CK 4.80 straipsnyje nustatyti reglamentavimo. Visi ieÅ¡kovų siÅ«lomi atidalinimo variantai yra racionalÅ«s, teisingi, pagrįsti, jais nėra ginami vien tik ieÅ¡kovų interesai, o atsižvelgiama į visų bendraturčių interesus.

IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovai siekė ne atsakovų dalių teisinio likimo iÅ¡sprendimo, o jiems priklausančių dalių atidalinimo. Teismui nusprendus, kad atsakovų dalių sujungimas į vienÄ dalį ir konkrečių patalpų priteisimas jiems kaip tų patalpų bendraturčiams, gali pažeisti jų nuosavybės teises, turėjo ne atmesti ieÅ¡kinį, o jį patenkinti iÅ¡ dalies, t. y. atidalinti ieÅ¡kovams priklausančias dalis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovams priklausančias dalis palikti bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Toks ginčo iÅ¡sprendimas atitiktų ir kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ yra galimas atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalininės nuosavybės, kai vienas bendraturtis yra atidalijamas, o kiti bendraturčiai toliau lieka bendrosios dalinės nuosavybės subjektais.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas nepagrįstai verčia ieÅ¡kovus spręsti atsakovams priklausančių dalių atidalinimo, jų pasidalinimo tarpusavyje klausimus, taip be pagrindo ir neteisėtai apsunkindamas CK 4.80 straipsnio įstatymo garantuojamÄ teisę atsidalinti.

Pagal tokį įstatymo aiÅ¡kinimÄ , jeigu atsakovai ir toliau nesutiks su jokiais atidalinimo variantais, ir neiÅ¡reikÅ¡ noro atsidalinti jiems priklausančių dalių iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kovams bus užkirstas kelias pasinaudoti atidalinimo teise.  Atsakovas G. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas palikti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovų siÅ«lomi atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantai pažeidžia atsakovų kaip savininkų teises.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kiekvieno atsakovo idealiosios dalys yra aiÅ¡kios ir apibrėžtas konkretus jų dydis, taip pat nustatyta konkreti forma – asmeninė. Priimant ieÅ¡kovų siÅ«lomus variantus, atsakovų dalys bÅ«tų sujungtos į vienÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiÄ dalį. Teismas pagrįstai pastebėjo, kad aplinkybė, jog atsakovai yra susiję giminystės ryÅ¡iais, nepakeičia nuosavybės teisinio statuso ir nesudaro pagrindo teismui sujungti atsakovų idealiÄ sias turto dalis, nesant atsakovų sutikimo, į vienÄ nuosavybės teisės objektÄ , nes tai vertinama kaip savininko nuosavybės teisių pažeidimas (CK 4.93 straipsnio 2 dalis).

2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesutariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai teismas pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktÄ padalija natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. IeÅ¡kovų pasiÅ«lyti variantai netinkami dar ir dėl to, kad nekilnojamojo daikto dalies atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės yra neįmanomas, nes nėra galimybės suformuoti atskirus turtinius vienetus, o variantai, kuriuose nurodytos piniginės kompensacijos už atsakovams tenkančias didesnes buto dalis, nepagrįsti, nes atsakovas G.

T. nepageidauja daugiau nei jam priklauso. Valstybė visiems savininkams garantuoja vienodÄ jų nuosavybės teisių apsaugÄ , kas įpareigoja civilinės teises normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo aiÅ¡kinti bei taikyti taip, kad nebÅ«tų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės (CK 4.93 straipsnio 1 dalis). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 176.15 kv. m ploto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ieÅ¡kovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Ieškovams R. K. ir T. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 35/100 dalis buto, ieškovei I. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 27/100 dalis buto, atsakovei E. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 21/100 dalis buto, o atsakovui G. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 17/100 dalis buto. Buto naudojimosi tvarka nustatyta tik ieškovams R. K. ir T. K.. Bendros laiptinės ir koridoriaus būklė yra prasta, tualetu-vonia nėra galimybės naudotis, nes nėra vandentiekio vamzdžių, virtuvės būklė taip pat prasta, bendrojoje patalpoje nedemontuoti, seni įlinkę dujų vamzdžiai, elektros skydinių būklė prasta (b. l. 13-21).Byloje ginčas kilo dėl bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto atidalijimo.

IeÅ¡kovai siekia atidalinti jiems nuosavybės teise priklausančias buto dalį pagal kurį nors pateiktÄ variantÄ , atsakovai nei su vienu iÅ¡ jų nesutinka. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo bÅ«das, taip pat vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, Å¡iuo bÅ«du bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia.

Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iÅ¡ to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas visiÅ¡kam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v.

A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta bendraturčių pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Å iÄ pareigÄ derindamas su visiÅ¡ko bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog bÅ«tų įvykdytas atidalijimas, nereiÅ¡kia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Kasacinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Ä®statymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisės dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo sprendžiant ginÄÄ teisme bei galimų ginčų ir konfliktų paÅ¡alinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.).Analizuojant anksčiau aptartÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylas dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra įpareigotas veikti aktyviai ir aiÅ¡kintis, koks atidalijimo bÅ«das visiems bendraturčiams yra priimtiniausias.

Tam turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos visiems bendraturčiams iÅ¡sakyti savo pozicijÄ byloje ir tinkamai jÄ pagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovai Å¡iuo klausimu nebuvo pakankamai aktyvÅ«s. Susipažinus su atsakovo G. T. argumentais matyti, kad jis neneigė ieÅ¡kovų teisės atidalyti jų dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Ginčas kilo dėl ieÅ¡kovų pateiktų atsidalijimo variantų. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovų siÅ«lomi atsidalijimo variantai nėra tinkami dėl to, kad nekilnojamojo daikto dalies atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės yra neįmanomas, nes nėra galimybės suformuoti atskirus turtinius vienetus, o variantai, kuriuose nurodytos piniginės kompensacijos, nepagrįsti.

Tačiau nesutikdami su ieÅ¡kovų pateiktu atsidalijimo projektais, atsakovai nepasiÅ«lė jiems priimtino buto atidalijimo varianto. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , kad jei ieÅ¡kovams priklausančių dalių atidalijimas natÅ«ra nėra galimas be neproporcingos žalos turto paskirčiai ir nėra racionalus, tai tokiu atveju atidalijamas bendraturtis gauna kompensacijÄ pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1.

Teismų praktika. 2010, 32). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatinėjo, kaip ieÅ¡kovai gali realizuoti jiems priklausančiÄ teisę atidalyti nuosavybės teise priklausančias buto dalis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi, bendrÄ ja daline nuosavybe valdomas butas taip ir liko neatidalintas, nors ieÅ¡kovai to siekė, o atsakovai iÅ¡ esmės tam neprieÅ¡taravo. Taip teismo sprendimas neatitinka aukščiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kuriÄ teismas turi siekti interesų pusiausvyros tarp Å¡alių, bei civiliniame proceso reikalavimo iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės. Pažymėtina ir tai, kad toks sprendimas nesudaro palankių prielaidų tolimesniam bendraturčių taikiam sutarimui ir sukuria pagrindÄ inicijuoti naujÄ bylÄ teisme.

Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl teismo sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, teisėjų kolegija nepasisako.Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :             Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai           Natalja Cikoto            Antanas Rudzinskas             JÅ«ratė VaranauskaitėÂ