4e6f50ff-1bbc-4dc9-8673-0c837dc8aaff · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas                     Civilinė byla Nr. 2A - 195 - 252 - 2015Vygintas Mažuika                                             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01238-2014-4                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                           21.1; 44.5.1; 63.1; 121.14; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASs p r e n d i m a sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D. K. – S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2080-828-2014 pagal ieÅ¡kovo A. V. ieÅ¡kinį atsakovams D. K. – S. ir D. S. dėl skolos priteisimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 55 900 Lt skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2011-06-23 paskolino atsakovei D. K. – S. 97 600 Lt automobilio Toyota RAV jos Å¡eimos reikmėms pirkimui. Dalį paskolos – 41 700 Lt atsakovė grÄ Å¾ino, kitos dalies – 55 900 Lt iki Å¡iol negrÄ Å¾ina. Suteikta paskola yra neatlygintinė, tačiau vietoje to atsakovė įsipareigojo treniruoti jo žirgus. Kadangi paskola suteikta automobilio, kuris naudojamas atsakovės Å¡eimos poreikiams, įsigijimui, todėl už paskolos grÄ Å¾inimÄ atsakingas ir atsakovės sutuoktinis D. S..Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė ieÅ¡kovui A. V. iÅ¡ atsakovės D. K. – S. 55 900 Lt skolÄ , penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (55 900 Lt) nuo 2014-02-26 (bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 4 497 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2011-06-23 banko pavedimu ieÅ¡kovas sumokėjo 97 600 Lt UAB „Sovli“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog apmokama už atsakovės įsigyjamÄ automobilį „Toyota“. 2011-06-25 atsakovė savo vardu įregistravo automobilį „Toyota Rav4“, v. n. (duomenys neskelbtini) 2011-11-24 ieÅ¡kovas ir atsakovė įsteigė UAB „Nevėžio žirgai“ – ieÅ¡kovo piniginis įnaÅ¡as – 8 000 Lt (pasiraÅ¡yta ir perduota nuosavybėn 80 proc. akcijų), atsakovės – 2 000 Lt (pasiraÅ¡yta ir perduota nuosavybėn 20 proc. akcijų).

Ä®monės vadovas nuo pat jos įsteigimo – ieÅ¡kovas. Ä®monei pervesti keturi žirgai, buvę atsakovės nuosavybe, suteikta panaudos teisė į atsakovų dalį žemės sklypo. Teismo vertinimu, raÅ¡ytiniai įrodymai, netiesiogiai patvirtinantys paskolos sutarties sudarymo faktÄ , yra 2011-06-23 banko pavedimas, patvirtinantis, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 97 600 Lt UAB „Sovli“ už atsakovės įsigyjamÄ automobilį „Toyota“, automobilio pardavėjo UAB „Sovli“ pažyma apie tai, dokumentai, patvirtinantys, kad 2011-06-25 ieÅ¡kovė nupirktÄ automobilį įregistravo savo vardu, 2014-02-06 antstolio suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, jog ieÅ¡kovas reikalavo atsakovės grÄ Å¾inti pinigus, sumokėtus už automobilį, o atsakovė atsakė, kad to daryti neketina.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus apie paskolos sutarties sudarymÄ , liudytojų K. T. ir R. T. parodymus, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ių duomenų kartu su netiesioginiais raÅ¡ytiniais paskolos sutarties sudarymo įrodymais visetas tinkamai patvirtina paskolos sutarties tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarymo faktÄ (CK 1.5 str. 4 d., 1.93 str. 6 d. 1, 4 p., CPK 12, 178, 185 str.). Taip pat sprendė, kad atsakovas D. S. nėra atsakingas pagal Å¡iÄ prievolę, nes byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog paskolos sutarties sudaryme dalyvavo (jÄ sudarė) ir atsakovas ar Å¡is sandoris buvo sudarytas Å¡eimos interesais, ar sudarytas dėl to, kad buvo bÅ«tina iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ ir Å¡vietimÄ (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 2 d.).

Be to, teismo vertinimu, nors ir padarius prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ dėl paskolos teisinių santykių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, t. y. nustačius, kad tokie santykiai nesusiklostė, ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovei galėtų bÅ«ti tenkinamas ir kitais teisiniais pagrindais (CK 6.50 str. 1, 3 d., 6.242 str. 1 d.).Apeliaciniu skundu atsakovė D. K. – S. praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ginčas byloje kilo dėl sutarties, kuri pagal įstatymÄ turi bÅ«ti sudaroma paprasta raÅ¡ytine forma (CK 6.871 str. 1 d.).

Kadangi atsakovė nesudarė jokios raÅ¡ytinės paskolos sutarties ir sprendime minimų 97 600 Lt į savo asmeninę sÄ skaitÄ negavo, laikytina, jog paskolos sutartis sudaryta nebuvo. IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė dėl 2011-06-23 paskolintų 97 600 Lt yra paneigta tiek raÅ¡ytiniais, tiek žodiniais paaiÅ¡kinimais. Teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog apeliantė yra trijų vaikų mama, kuriai tokio brangaus automobilio niekada nereikėjo. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent ieÅ¡kovas sumanė įgyti prabangų ir naujÄ automobilį su tikslu sukurti įmonės prestiÅ¾Ä ir patikimumÄ .

IeÅ¡kovas, teigdamas, kad tuos pinigus paskolino, yra nesÄ Å¾iningas, sÄ moningai atsakovę suklaidino, dėl ko ji rÅ«pinosi tiek įmonės, tiek jo žirgais net keletÄ metų. Be to, tenkinus ieÅ¡kinį tik vieno iÅ¡ atsakovų atžvilgiu, t. y. kito atsakovo atžvilgiu ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti atitinkamai paskirstytos ar sumažintos.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai tik patvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , siekį pasipelnyti ieÅ¡kovo sÄ skaita, iÅ¡vengti didelės skolos dalies grÄ Å¾inimo. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, tas faktas, jog atsakovai dalį skolos grÄ Å¾ino, rodo ir patvirtina, kad ieÅ¡kovas perdavė, o atsakovė paskolos dalykÄ â€“ pinigus gavo, kad atsakovai skolÄ pripažino ir kad tokia skola tikrai yra.Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi pareigÄ Ä¯vertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolinius santykius, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.Kadangi apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl paskolos sutarties tarp ieÅ¡kovo A. V. ir atsakovės D. K. – S. sudarymo fakto, teisėjų kolegija visų pirma pasisako Å¡iuo klausimu.

Formuodamas teismų praktikÄ , Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Kolegijos nuomone, vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ pagal virÅ¡ nurodytas taisykles, prieÅ¡ingai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, yra pagrindas spręsti, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad bÅ«tent tarp bylos Å¡alių buvo sudaryta 2011-06-23 paskolos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė atsakovei 97 600 Lt paskolÄ trejiems metams.Pagal CK 6.870 str., paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus ar rÅ«Å¡ies požymiais apibudintus suvartojamus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jei paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų (Å¡iuo metu galiojančio CK – 600 eurų); raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 1 d., 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik perdavus paskolos sutarties dalykÄ laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; kt.).

Å ioje praktikoje taip pat nurodoma, kad bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iÅ¡ paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikÅ¡mė, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; kt.).Å ioje byloje bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie santykių tarp Å¡alių pobÅ«dį, visumÄ .

Atsakovė D. K. – S. nuosekliai teigė, kad niekada ir jokiomis aplinkybėmis nėra sudariusi ir pasiraÅ¡iusi paskolos sutarties, o 2011-06-23 vietinio mokėjimo nurodymas, kurio pagrindu ieÅ¡kovas pervedė 97 600 Lt UAB „Sovli“ už automobilį „Toyota RAV4“, įrodo Å¡ios pinigų sumos pervedimo faktÄ , tačiau neįrodo, kad Å¡ie pinigai buvo pervesti į D. K. – S. asmeninę sÄ skaitÄ . Pažymėtina, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t.

IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ nustatyta, kad tarp Å¡alių egzistavo įvairÅ«s teisiniai santykiai, kurie lėmė ir prievolių tarp Å¡ių santykių Å¡alių pobÅ«dį ir buvimÄ . IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir kitų įrodymų turinio spręstina, jog Å¡alis siejo tam tikri iÅ¡ bendros Å«kinės – komercinės veiklos kilę teisiniai bei finansiniai santykiai. Å alys sistemingai bendravo verslo, įmonės kÅ«rimo klausimais. Kadangi abi Å¡alys vykdė bendrÄ veiklÄ â€“ augino žirgus, buvo nusprendę steigti įmonę, pasidalinti akcijas, atsakovė į įmonę, kurios 80 procentų akcijų priklausė ieÅ¡kovui, pervedė savo žirgus, kurių vertė 2011 m. buvo 59 000 Lt, atsakovė rÅ«pinosi, treniravo ir maitino ir ieÅ¡kovo žirgus, taip pat panaudos pagrindais perdavė jai nuosavybės teise priklausantį 2,53 ha žemės sklypÄ bei automobilinę priekabÄ , logiÅ¡ka, jog automobilis buvo įnaÅ¡as į verslÄ , t. y. automobilis „Toyota RAV4“ buvo pirktas ieÅ¡kovo ir atsakovės verslui vystyti, žirgams vežioti ir kitiems su verslu susijusiems veiksmams atlikti.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nuo automobilio įsigijimo iki įmonės įsteigimo praėjo gan didelis laiko tarpas (5 mėn.), todėl mažai tikėtina, kad automobilio įsigijimas buvo tiesiogiai susijęs su šalių verslu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, 5 mėnesiai įmonei įkurti nėra ilgas laiko tarpas. Šiame kontekste pažymėtina, jog ieškovas automobilio negalėjo registruoti naujai steigiamos įmonės vardu, nes įmonė buvo įsteigta tik po penkių mėnesių.

Svarbu tai, kad 97 600 Lt buvo pervesti ne į atsakovės, o į automobilio pardavėjo UAB „Sovli“ sÄ skaitÄ , kas nesuteikia pagrindo preziumuoti, jog atsakovė pinigus gavo kaip paskolÄ . 2011-06-23 vietinio mokėjimo nurodyme nurodyta, kad Å¡io mokėjimo paskirtis yra sÄ skaita iÅ¡ankstiniam apmokėjimui 2011-06-22 D. K. – S. už automobilį „Toyota RAV“. Taigi, nei Å¡iame 2011-06-23 vietinio mokėjimo nurodyme, nei 2011-06-23 sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e Nr. 6, nei atsakovų skolos grÄ Å¾inimo dokumentuose nei viena Å¡alis nenurodo, kad pinigų pervedimai atliekami bÅ«tent pagal paskolos sutartį.

Aplinkybė, kad atsakovai dalį skolos yra grÄ Å¾inę, tik patvirtina apeliantės teiginius dėl bendro verslo kÅ«rimo ir atitinkamų įnašų dalių prisidėjimo. Teismas kritiÅ¡kai vertina ir liudytojų K. T. bei R. T. parodymus, kurių paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės grindžiami tik tuo, kÄ girdėjo iÅ¡ Å¡alių pokalbių apie pinigų grÄ Å¾inimÄ , kas vėlgi niekaip neįrodo paskolos suteikimo fakto.Vertinant Å¡alių santykius be to, kas jau virÅ¡ nurodyta dėl sutarčių ir Å¡alių tarpusavio santykių vertinimo, pažymėtina, kad sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui.

Nors aplinkybė, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta įstatymo nustatyta forma nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl sutarties negaliojimo, nedaro sudarytos paskolos sutarties savaime negaliojančios, tačiau ir šioje dalyje, teismo nuomone, atsakovė įrodė, kad minėti 97 600 Lt ieškovo buvo pervesti ne paskolos sutarties pagrindu (CK 1.73 str. 1 d., 6.871 str., 1.93 str. 2 d.). Ieškovas nepagrįstai teigia, kad mokėjimo nurodyme (b. l.

8) nurodyta, kad Å¡io mokėjimo paskirtis yra sÄ skaita iÅ¡ankstiniam apmokėjimui 2011-06-22 D. K. – S. už automobilį „Toyota RAV“, reiÅ¡kia, jog pervedami pinigai pagal paskolos sutartį. Kolegijos vertinimu, kaip virÅ¡ nustatyta, tarp Å¡alių esant komerciniams, verslo ir kitokiems ryÅ¡iams, tai galėjo bÅ«ti pinigai pagal bet kokiÄ sutartį (dovanojimo, pavedimo, panaudos ir kt.), tame tarpe – ir kaip įnaÅ¡as į bendrÄ verslÄ , kaip kad įrodinėja atsakovė. Atsakovės argumentai Å¡iuo aspektu nepaneigti.

Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog nustačius, kad paskolos teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nesusiklostė, ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovei galėtų bÅ«ti tenkinamas ir kitais teisiniais pagrindais. Kaip matyti, ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas ir visos faktinės aplinkybės analizuotos tik dėl paskolinių teisinių santykių, todėl pirmos instancijos teismui nenustačius kitų faktinių aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ taikyti kitÄ materialinės teisė normÄ , negalima teigti, kad esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti tenkinamas ir kitais pagrindais.

Taip pat teismas be pagrindo pasisakė dėl atsakovės nesÄ Å¾iningo praturtėjimo ieÅ¡kovo sÄ skaita, kadangi tokios aplinkybės – atsakovės nesÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovas net neįrodinėjo. Atitinkamai nepagrįstas sprendime nurodytas argumentas ir dėl trečiojo asmens atliktos prievolės už skolininkÄ Ä¯vykdymÄ (CK 6.50 str. 1, 3 d.).Kadangi byloje nenustatyta, kad tarp Å¡alių buvo sudarytos tokios piniginės prievolės, už kurių termino įvykdyti praleidimÄ Ä¯statymas numato įstatyminių palÅ«kanų ir/ar delspinigių mokėjimÄ , tai nėra teisinio ir faktinio pagrindo priteisti įstatyme nustatyto dydžio palÅ«kanas ir/ar delspinigius (CK 6.37 str., 6.71 str., 6.210 str.).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kinį atmetant visiÅ¡kai.Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę.

IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei D. K. – S. priteistinos jos turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d., 93 str. 1 d.). Atsakovės iÅ¡laidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti – 868,86 Eur (b. l. 91), atsižvelgiant į ginčo esmę, bylos sudėtingumÄ , vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 p., 8.2 p., 8.18 p., yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo principus.

Atsakovės D. K. – S. sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalis sudaro 86,89 Eur (b. l. 162). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartimi atsakovė nuo likusios – 1 377 Lt (398,81 Eur) dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinio skundo padavimÄ atleista (b. l. 163), todėl vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. 398,81 Eur žyminio mokesčio priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 12,74 Eur.

Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. pagrindais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 868,86 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 86 euro centus) advokato pagalbos iÅ¡laidų ir 86,89 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 89 euro centus) žyminio mokesčio D.

K. – S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 411,55 Eur (keturis Å¡imtus vienuolika eurų ir 55 euro centų) iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Teisėjai                                                                                     Ramunė Čeknienė                                                                                                      Margarita Dzelzienė                                                                                                  Nijolė Danguolė Smetonienė