4e6f50e6-05da-418a-910b-33280a5f56fc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

             Civilinė byla Nr. 2-38324-872/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30652-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 38; 44.2.4.1; 44.5.2; 44.5.2.4; 73.1; 116.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė,sekretoriaujant Agnei Daugirdienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. V.,atsakovo „Seesam Insurance AS“, veikiančio per „Seesam Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje, atstovui Giedriui Vicko,trečiajam asmeniui R.

A. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui „Seesam Insurance AS“, veikiančiam per „Seesam Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje, ir trečiajam asmeniui R. A. V. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 19 048,99 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

Nurodė, kad 2011-02-11 apie 7.25 val. Kaune, Raudondvario plente, automobilis Honda CR-V, (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens R. A. V. , nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir sužalojo pėsčiÄ jÄ I. D.. Pažymėjo, jog minėto eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas trečiasis asmuo R. A. Virbalas, vairavęs automobilį Honda CR-V, (duomenys neskelbtini). Dėl minėto eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji I. D. laikotarpiu nuo 2011-02-11 iki 2011-09-14 buvo laikinai nedarbinga.

IeÅ¡kovas už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-02-11 iki 2011-09-14 iÅ¡mokėjo 3 564,08 Lt ligos paÅ¡alpÄ . Buvo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-09-14 I. D. buvo netekusi 50 proc. darbingumo. Minėtu laikotarpiu ir laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2011-09-30 ieÅ¡kovas nukentėjusiajai iÅ¡mokėjo 255,84 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos. Nurodė, jog atsakovas atlygino valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas patyrė laikotarpiu nuo 2011-02-11 iki 2011-09-30.

IeÅ¡kovas 2011-09-29 sprendimu už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-09-30 I. D. papildomai priskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 6 783,40 Lt netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ . Taip pat 2012-02-15 sprendimu I. D. paskyrė ir už laikotarpį nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30 iÅ¡mokėjo 5 361,01 Lt valstybinę socialinę netekto darbingumo pensijÄ . Be to, laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2012-07-30 buvo laikinai nedarbinga. IeÅ¡kovas 2012-08-14 sprendimu už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-06-25 iki 2012-07-30 nukentėjusiajai priskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 1 608,75 Lt ligos paÅ¡alpÄ .

Išmokėjus minėtas socialinio draudimo išmokas iš viso valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 13 753,16 Lt žala. Ši žala 2013-02-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) buvo priteista iš atsakovo ieškovo naudai. Ieškovas pažymėjo, kad ir toliau buvo tęsiamas periodinių valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimas nukentėjusiai I. D. mokėjimas. Nuo 2012-09-30 jai buvo nustatytas neterminuotas 30 proc. netektas darbingumas.

Laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 ieÅ¡kovas nukentėjusiajai iÅ¡mokėjo 8 419,15 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos. Taip pat dėl 2011-02-11 įvykusio eismo įvykio 2012-10-09 sprendimu ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2012-09-15 iki 2015-05-31 I. D. paskyrė 439,07 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensijÄ ir laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 nukentėjusiajai iÅ¡mokėjo 10 629,84 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. IÅ¡mokėdamas 8 419,15 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 ir 10 629,84 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31, patyrė 19 048,99 Lt žalÄ . 2013-11-07 raÅ¡tu ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas geruoju Å¡ios žalos neatlygino.

IeÅ¡kovas, remdamasis LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsniu, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 117 ir 118 punktais, LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi ir CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kreipėsi į teismÄ dėl nurodytos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo „Seesam Insurance AS“, veikiančio per „Seesam Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje, atgręžtinio reikalavimo teise.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, atsakovo, t.y. draudimo įmonės, atsakomybė dėl kilusio eismo įvykių metu nukentėjusių asmenų patirtos turtinės ir neturtinės žalos nėra absoliuti. Pažymėjo, jog visas reikalaujamas atlyginti žalos dydis buvo sÄ lygotas trečiojo asmens R. A. V. neteisėtų veiksmų 2011-02-11 eismo įvykio metu. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime taip pat pažymėjo, kad socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jo dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.

Taigi, atsakovo nuomone, vien tik ta aplinkybė, jog ieškovas išmokėjo nukentėjusiajai 19 048,99 Lt dydžio socialinio draudimo išmokas nesuteikia teisinio pagrindo ieškovui reikalauti išmokėtų sumų iš draudiko, kadangi draudiko pareiga atlyginti išmokėtas socialines išmokas gali kilti tik dėl tų išmokėtų išmokų, kuriomis buvo atlyginta nukentėjusiajam asmeniui per eismo įvykį padaryta turtinė žala. Paaiškino, jog atsakovas nustatė, kad nukentėjusioji prieš įvykstant eismo įvykiui dirbo Kauno lopšelyje – darželyje „Kodėlčiukas“ logopedo pareigose 0,75 etato.

Pasveikusi po įvykio I. D. grįžo į tÄ pačiÄ darbo vietÄ ir dirba tokiose pareigose ir ta pačia apimtimi kaip ir prieÅ¡ eismo įvykį, todėl atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji dėl 2011-02-11 įvykusio eismo įvykio nuostolių dėl negautų pajamų ar netekto darbingumo nepatiria. Dėl minėtų aplinkybių, laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtos netekto darbingumo kompensacijos ir valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos nėra žalos atlyginimas nukentėjusiajai dėl 2011-02-11 įvykusio eismo įvykio.

Atsiliepime nurodė, jog, atsakovo nuomone, socialinio draudimo įstaigos, vykdančios socialinę funkcijÄ , mokamos netekto darbingumo periodinės kompensacijos pačios savaime negali bÅ«ti laikomos žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kadangi jų dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir iÅ¡reiÅ¡kimu piniginiu ekvivalentu. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl 2011-02-11 eismo įvykio I.

D. patyrė 19 048,99 Lt turtinę žalÄ dėl negautų pajamų, kurių atlyginimui, pasak ieÅ¡kovo, buvo iÅ¡mokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos, todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti, nurodė, kad palaiko jame iÅ¡dėstytas aplinkybes.Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti, nes jis yra nepagrįstas, nurodė, jog palaiko pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį.Trečiasis asmuo R.

A. V. prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog žala nukentėjusiam asmeniui turi bÅ«ti atlyginta.IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-02-11 apie 7.30 val. Kaune, Raudondvario pl. 226, įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo R. A. V., vairuodamas transporto priemonę Honda CR-V, (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir sužalojo I. D.. Eismo įvykio kaltininku pripažintas R.

A. V. IeÅ¡kovas 2011-04-14 sprendimu (duomenys neskelbtini) pripažino, jog minėtas sunkus nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbÄ , todėl vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDÄ®) 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų (toliau – NADPLSDI nuostatai) 10.2 punktu ir 31 punktu, pripažino šį nelaimingÄ atsitikimÄ draudiminiu.

Pažymėtina, kad už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-02-11 iki 2011-09-14 ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo nukentėjusiajai 3564,08 Lt ligos paÅ¡alpÄ , taip pat už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-06-25 iki 2012-07-30 - 1608,75 Lt ligos paÅ¡alpÄ . Dėl minėto eismo įvykio 2011-09-15 nukentėjusiajai I. D. nustatyta 50 proc. netekto darbingumo. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas, vadovaudamasis NADPLSDÄ® 20 straipsniu ir 22 straipsniu bei Socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 62-63 punktais, 65-67 punktais ir 99 punktu, 2011-09-29 sprendimu Nr. 8.40-2446 „D.

I. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ â€œ laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-09-14 skyrė nukentėjusiajai netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , mokant po 479,70 Lt per mėnesį. Nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30 ieÅ¡kovas nukentėjusiajai viso iÅ¡mokėjo 6783,40 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos. 2011-12-02 nukentėjusioji kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo už netektÄ darbingumÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas, vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – VSDPÄ®) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai), 2012-02-15 sprendimu Nr. 10.19-9306 laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30 skyrė nukentėjusiajai 427,70 Lt per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensijÄ .

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30 ieÅ¡kovas nukentėjusiajai viso iÅ¡mokėjo 5361,01 Lt netekto darbingumo pensijos. Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio kaltininko transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta atsakovo draudimo bendrovėje. IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs socialinio draudimo iÅ¡mokas nukentėjusiajai, kreipėsi į atsakovÄ , kaip eismo įvykio kaltininko draudikÄ , dėl žalos, atsiradusios dėl iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų nukentėjusiajai atlyginimo regreso tvarka.

Išmokėjus minėtas socialinio draudimo išmokas iš viso valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 13 753,16 Lt žala. Ši žala 2013-02-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2412-566/2013 buvo priteista iš atsakovo ieškovo naudai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po nurodyto teismo sprendimo priėmimo buvo tęsiamas periodinių valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimas nukentėjusiai I. D. mokėjimas.

Nuo 2012-09-30 nukentėjusiajai buvo nustatytas neterminuotas 30 proc. netektas darbingumas. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 ieÅ¡kovas nukentėjusiajai iÅ¡mokėjo 8 419,15 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos. Taip pat dėl 2011-02-11 įvykusio eismo įvykio 2012-10-09 sprendimu ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2012-09-15 iki 2015-05-31 I. D. paskyrė 439,07 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensijÄ ir laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 nukentėjusiajai iÅ¡mokėjo 10 629,84 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos.

IÅ¡mokėdamas 8 419,15 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 ir 10 629,84 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31, patyrė 19 048,99 Lt žalÄ . 2013-11-07 raÅ¡tu ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas Å¡ios žalos neatlygino. Pažymėtina, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalos trečiajam asmeniui, nukentėjęs asmuo įgyja teisę reikalauti jÄ atlyginti.

Reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tiek žalÄ padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Nukentėjusiajam įgyvendinant savo teisę į žalos atlyginimÄ ir pateikiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos. Socialinio draudimo įstaigai, iÅ¡mokėjus žalÄ patyrusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalÄ iÅ¡ Å¡iÄ padariusio asmens draudiko, o jo nesant, iÅ¡ žalÄ padariusio asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ (toliau – TPVCAPDÄ®) 19 str. 10 d., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDÄ®) 18 str. 1 d., NADPLSDÄ® 31 str., NADPLSDI nuostatai nuostatų 117 p. ir 118 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal NADPLSDÄ® 31 straipsnį, jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokėtas iÅ¡mokų sumas iÅ¡ kalto asmens CK nustatyta tvarka.

IÅ¡mokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDÄ®, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo. TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalis nustato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui.

Taigi, draudiko pareiga atlyginti žalÄ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytÄ dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kurių civilinę atsakomybę draudikas yra apdraudęs, yra aiÅ¡kiai reglamentuota įstatymuose ir iÅ¡aiÅ¡kinta teismų praktikoje. Todėl ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjęs nukentėjusiajai I. D. socialinio draudimo iÅ¡mokas, įgijo regreso teisę į trečiojo asmens, dėl kurio veiksmų ieÅ¡kovas patyrė žalÄ , civilinės atsakomybės draudikÄ , t.y. atsakovÄ â€žSeesam Insurance AS“, veikiantį per „Seesam Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 ieškovo išmokėtos netekto darbingumo kompensacijos ir valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos yra žalos atlyginimas nukentėjusiajai I. D. dėl 2011-02-11 įvykusio eismo įvykio pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį bei NADPLSDĮ 31 straipsnį.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime pažymėjo, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis.

Konstitucinis Teismas minėtame nutarime atkreipė dėmesį, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį nustatytÄ teisinį reguliavimÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t.y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad socialinio draudimo įstaigos ne visais atvejais turi teisę reikalauti atlyginti dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtas socialinio draudimo iÅ¡mokas visa apimtimi, jeigu socialinio draudimo iÅ¡mokų dydis virÅ¡ija nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, tokiais atvejais atlyginama realiÄ turtinę žalÄ nevirÅ¡ijanti draudimo iÅ¡mokų dalis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo, nukentėjusiajai I.

D. buvo nustatytas 50 proc. netekto darbingumo lygis. Pažymėtina, kad tiek netekto darbingumo periodinė ar vienkartinė kompensacija, tiek netekto darbingumo pensija, kurios mokamos tik netekto darbingumo laikotarpiu ir kurios yra apskaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko atsižvelgiant į netekto darbingumo koeficientÄ , pagal savo prigimtį yra kompensacinio pobÅ«džio ir jų paskirtis yra atlyginti nukentėjusiam asmeniui minimalius nuostolius dėl sumažėjusių galimybių (negautas pajamas), kadangi, netekus tam tikro darbingumo lygio, tokio asmens galimybės, atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę, dalyvauti darbo rinkoje lygiaverčiai su kitais dalyviais akivaizdžiai sumažėja, tuo pačiu mažėja ir jo galimybės gauti geresnį darbÄ bei didesnes pajamas ir pan.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – NSIÄ®) 2 straipsnyje darbingumo lygio sÄ voka apibrėžta, kaip asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytÄ profesinę kompetencijÄ ar įgyti naujÄ profesinę kompetencijÄ arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. NSIÄ® 20 straipsnis nustato, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos bÅ«klę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naujÄ kvalifikacijÄ ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad yra įvairių žalos apskaičiavimo metodų.

Pavyzdžiui, vienais atvejais taikomas taip vadinamasis konkretus metodas, kai padaryta žala labai individualizuojama, atsižvelgiama į pažeisto intereso specifikÄ ir kitus individualius kriterijus. Kitais atvejais taikomas abstraktus metodas, kai į individualius pažeisto intereso požymius ir kitus individualius kriterijus neatsižvelgiama. Tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – iÅ¡mokėtina draudimo iÅ¡moka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus, t.y. galioja prezumpcija, jog iÅ¡mokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiÅ¡kai kompensuoja žalÄ .

Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.). Pažymėtina, jog Å¡i prezumpcija yra nuginčijama, tačiau, pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) virÅ¡ija žalÄ . Antai atsakingas už žalÄ asmuo, manantis, kad nukentėjusiajam iÅ¡mokėta didesnė kompensacija negu Å¡io patirta žala, privalo Å¡iÄ aplinkybę įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtos ginčo sumos virÅ¡ija nukentėjusiosios patirtÄ Å¾alÄ (CPK 178 str.). Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusioji I. D. grįžo į buvusiÄ darbovietę ir buvusias pareigas, nelaikytina objektyvia aplinkybe aiÅ¡kinant, jog Å¡iuo metu nukentėjusioji jau nebepatiria žalos dėl įvykusio eismo įvykio. Taigi, atsakovui neįrodžius aplinkybės, jog iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos virÅ¡ija padarytos turtinės žalos dydį, jos pripažintinos atlyginusiomis nukentėjusiajai realiai patirtÄ turtinę žalÄ ir priskirtinos prie atlygintinos turtinės žalos nustatytos CK 6.290 straipsnio 1 dalyje bei NADPLSDÄ® 31 straipsnyje.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovo priimti sprendimai dėl tokių išmokų, kurios apskaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka, skyrimo ir pažymos apie išmokėtas išmokas yra pakankami įrodymai, pagrindžiantys padarytos žalos dydį (CPK 197 str.2d.). Ieškovas, vadovaujantis NADPLSDĮ ir VSDPĮ nuostatomis, už netekto darbingumo laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 nukentėjusiajai I. D. išmokėjo 19 048,99 Lt (8 419,15 Lt + 10 629,84 Lt) netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo pensijos.

Taigi, nagrinėjamu atveju dėl žalÄ padariusio asmens veiksmų ieÅ¡kovas patyrė 19 048,99 Lt dydžio žalÄ , kuriÄ atsakovas, kaip žalÄ padariusio asmens draudikas, atsisakė atlyginti. IeÅ¡kovui iÅ¡mokėjus minėtas socialinio draudimo iÅ¡mokas nukentėjusiajam asmeniui, jis įgijo regreso teisę į žalÄ padariusio asmens draudikÄ dėl iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d., NADPLSDÄ® 31 str., TPVCAPDÄ® 19 str. 10 d., ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 19 048,99 Lt.Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta tvarka nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, žyminis mokestis, apskaičiuotas už patenkintÄ reikalavimų dalį, iÅ¡ atsakovo priteistinas valstybei. Viso ieÅ¡kovui priteista 19 048,99 Lt, todėl iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 429,00 Lt žyminio mokesčio.Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, į.k. 188677437, iÅ¡ atsakovo „Seesam Insurance AS“, veikiančio per „Seesam Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje, į.k. 302677744, 19 048,99 Lt žalos atlyginimo.Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo „Seesam Insurance AS“, veikiančio per „Seesam Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje, į.k. 302677744, 429,00 Lt žyminio mokesčio.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Fausta Vitkienė