4e6b362b-6df5-4bc4-ab35-af823a6cc16d · Utenos rajono apylinkės teismas

                                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1-36-373/2014Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00388-2013-4Procesinio sprendimo kategorija1.1.7.2.5; 1.2.4.5; 1.2.4.8.2; 1.2.5.4; 2.3.6.4.5.(S) UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                 2014 m. balandžio 18 d.Utena              Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei, gynėjui Vytautui Kupcikevičiui, nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams R.

P. ir P. I., jų atstovui advokatui Valdui Kersnauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 138 str. 1 d., n u s t a t o              A. P. 2013 m. birželio 2 d., apie 8.30 val. namo kieme, (duomenys neskelbtini), P. I. vienÄ kartÄ galva sudavė į veidÄ , vienÄ kartÄ stÅ«mė link namo medinio stulpo, į kurį atsitrenkiant sumušė kairę galvos pusę, tuo nukentėjusiajam P. I. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl nosies kaulų lūžimo ir galvos smegenų sukrėtimo bei kraujosruvÄ galvos kairėje.             A.

P. buvo kaltinamas tuo, kad nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: 2013 m. birželio 2 d., apie 8.30 val., namo kieme, (duomenys neskelbtini), apdraskė savo sutuoktinės R. P. rankas, bei sudavė kumščiais ne mažiau kaip tris smÅ«gius į rankas, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į kojas, vienÄ kartÄ akmeniu sudavė į kairį petį, bei įkando į deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , tuo nukentėjusiajai R. P. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl abiejų žastų, deÅ¡inės plaÅ¡takos, Å¡launų, deÅ¡inio sėdmens kraujosruvų, pasmakrės ir krÅ«tinės nubrozdinimų.             Taip pat, A.

P. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. birželio 2 d., apie 8.30 val. namo kieme, (duomenys neskelbtini), užsimojęs rankoje laikomu akmeniu, keikdamas R. P. necenzÅ«riniais žodžiais ir sakydamas „užmuÅ¡iu tave“, greitu žingsniu artinosi prie jos, t. y. grasino nukentėjusiÄ jÄ nužudyti, tokiais veiksmais ir žodžiais sudarydamas nukentėjusiajai pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Dėl grasinimo nužudyti             Kaltinamasis neigia grasinęs nužudyti nukentėjusiÄ jÄ .

Jis teigia akmens neturėjęs, prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ranka neužsimojęs, pro jÄ praėjęs nieko nesakydamas.              Nukentėjusioji tvirtina, kad kaltinamasis jÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais bei rankoje laikydamas akmenį grasino užmuÅ¡ti. Kaltinamasis užsimojo ranka, taikydamas jai į galvÄ , tačiau nesmogė, nes ji spėjo pasprukti į namo rÅ«sį.             Nukentėjęs P. I. teigia girdėjęs tik A. P. sakomus R.

P. necenzÅ«rinius žodžius.             Ikiteisminio tyrimo metu P. I. parodė, kad kaltinamasis ne tik iÅ¡keikė R. P., bet ir užsimojo prieÅ¡ jÄ ranka, kurioje laikė akmenį, o jis gynė R. P. nuo kilusio pavojaus (b.l.116, t.1). Pastebėtina, kad pirmoji nukentėjusiųjų apklausa (b.l.116, 33) vyko jiems ir pareigÅ«nui D. K. sėdint lauko pavėsinėje bei nukentėjusiems girdint vienas kito duodamus parodymus (P. I. parodymai teisme, b.l.188, t.2). Kitoje apklausoje P. I. teigė girdėjęs tik A.

P. pasakytus keiksmažodžius R. P. (b.l.117, t.1). Nukentėjęs nenurodė, kad bÅ«tų matęs kokius nors kaltinamojo veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ar girdėjęs jo grasinimus.             Parodymų patikrinimo vietoje metu R. P. parodė, kad su A. P. susitiko 6,7 m atstumu nuo terasos, kurioje sėdėjo P. I., ir Å¡ioje vietoje kaltinamasis grasino jÄ užmuÅ¡ti (b.l.44-51, t.1). Nukentėjęs P. I. teigia girdėjęs R. P. pasakytus žodžius A. P. bei pastarojo jai sakomus necenzÅ«rinius žodžius.

Vadinasi, jei kaltinamasis bÅ«tų jai grasinęs, tai P. I. turėjo girdėti ir grasinimus, tačiau negirdėjo.              Akistatos tarp kaltinamojo ir R. P. metu, pastaroji teigė, kad A. P. iÅ¡vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais ir užsimojo ranka, kurioje turėjo akmenį, taikydamas jai į galvÄ (b.l.53-56, t.1). Ji nenurodė, kad kaltinamasis bÅ«tų žodžiais grasinęs jÄ nužudyti.             Jei kaltinamasis ir pasakė nukentėjusios atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, tai vien Å¡ie žodžiai negali bÅ«ti vertinami kaip grasinimas nužudyti.

Aplinkybę, kad kaltinamasis buvo užsimojęs rankoje laikomu akmeniu ir sakė jÄ užmušęs, nurodo tik nukentėjusioji. Jokių kitų įrodymų Å¡iam kaltinimui patvirtinti byloje nesurinkta. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusios jau kelerius metus susiklostę prieÅ¡iÅ¡ki tarpusavio santykiai. Nuo 2012-03-21 teisme vyksta jų skyrybų procesas. Nukentėjusioji dėl 2013-06-02 įvykių kaltinamÄ jį bandė apkaltinti ne tik grasinimu, bet ir pasikėsinimu nužudyti (b.l.86-87, 89, 96, 98). Nukentėjusioji pripažino kaltinamojo atžvilgiu inicijavusi aÅ¡tuonis ikiteisminius tyrimus (b.l.186, t.3).

Esant prieÅ¡iÅ¡kiems tarpusavio santykiams, nukentėjusios parodymai negali bÅ«ti laikomi visiÅ¡kai patikimais ir nėra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Be to, grasinimas nužudyti turi bÅ«ti realus, sukeliantis nukentėjusiajam pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad jis gali bÅ«ti įgyvendintas. Akivaizdu, kad nukentėjusioji kaltinamojo nebijojo. Ji, pamačiusi jį iÅ¡einantį iÅ¡ krÅ«mų, pati ėjo jo pasitikti. Po susitikimo su kaltinamuoju, ji tik trumpam buvo įbėgusi į namÄ , o vėliau ėjo prie jo ir neleido jam iÅ¡važiuoti dviračiu bei pėsčiomis pasitraukti iÅ¡ sodybos.

Å ios aplinkybės leidžia manyti, kad ji iÅ¡ kaltinamojo pusės nejautė jokio pavojaus savo gyvybei ir sveikatai net ir po to, kai jos teigimu, jis grasino jÄ nužudyti.              Esant prieÅ¡taringiems kaltinamojo ir nukentėjusios parodymams ir nesant kitų įrodymų, prieÅ¡taravimai vertinami kaltinamojo naudai, nes iÅ¡naudojus visas galimybes, jų paÅ¡alinti nepavyko. Nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados privalo bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , o viso abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai.

             Kaltinamasis pagal LR BK 145 str. 1 d. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1p.).Dėl nesunkaus P. I. sveikatos sutrikdymo             Kaltinamasis A. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2013-06-02 jis atvyko su dovanomis pas vaikus. Akmens rankoje neturėjo. Prie namo durų sutiko P. I., kuris jį stūmė, sakydamas, kad nebe jo namai. Jis pastūmė P. I. ir jie susikibę pasistumdė.

P. I. suėmė jį už rankų ir laikė. Atbėgo R. P. ir puolė jį iÅ¡ nugaros, paėmė už Å¡ortų diržo ir traukė. Vyko stumdymasis. Jis P. I. smÅ«gių nesudavė. Jis nulipo nuo terasos žemyn ir iÅ¡kėlęs iÅ¡ stovo dviratį norėjo iÅ¡važiuoti. R. P. laikė iÅ¡ priekio dviratį. P. I. puolė jį ir jis nugriuvo nuo dviračio. Jis ėjo link kelio, norėdamas pasiÅ¡alinti. P. I. jį ties malkine pasivijęs trenkė kumščiu į sprandÄ ir jis pargriuvo.

P. I. parvertė jį ant pilvo, laikė užlaužęs rankas, o jis grumėsi, stengėsi iÅ¡trÅ«kti. R. P. sukinėjo jam kojas. Mano, kad P. I. galėjo jam (A. P.) muistantis pats netyčia trenkti galva jam į pakaušį ir susižaloti. Jis akmeniu P. I. į kairę galvos pusę smÅ«gių nesudavė.             Nukentėję įvykio situacijÄ apibÅ«dino prieÅ¡ingai.             Nukentėjusi R. P. parodė, kad terasoje kaltinamasis priėjo prie P. I. ir užsimojo deÅ¡ine ranka, kurioje turėjo akmenį.

P. I. suėmė kaltinamojo rankas už riešų ir jas laikė. A. P. galva smogė P. I. į veidÄ . P. I. veidas apsipylė krauju. A. P. sugriebęs P. I. už atlapų stÅ«mė į namo terasos kolonÄ , Å¡is atsitrenkė ir nukrito. A. P. nulipo laiptais nuo terasos ir užlipo ant dviračio, ketindamas iÅ¡važiuoti. Ji iÅ¡ priekio abiem rankomis laikė dviratį už vairo, o A. P. jai kelis kartus kumščiais trenkė per rankas, įspyrė keletÄ kartų į kojas, rankoje laikomu akmeniu užsimojo, taikydamas jai į galvÄ .

P. I. sugavo A. P. rankÄ , jie susikybo ir pargriuvo ant žemės. P. I. laikė A. P. rankas prispaudęs. Ji laikė prispaudusi A. P. kojas.              Nukentėjęs P. I. parodė, kad A. P. terasoje ranka užsimojo jam per galvÄ . Jis stvėrė abi A. P. rankas, vyko stumdymasis. A. P. jam galva trenkė į veidÄ , sulaužė nosį, pradėjo bėgti kraujas. Kaltinamasis jį pastÅ«mė ir jis atsitrenkė į kolonÄ kaire galvos puse bei trumpam prarado sÄ monę. Paskui A.

P. buvo apžergęs dviratį, o R. P. tÄ dviratį laikė. A. P., rankoje laikydamas akmenį, mojavo R. P.. Jis įsiterpė tarp jų. R. P. sakė, kad reikia kaltinamÄ jį sulaikyti. Jis kaltinamÄ jį sulaikė už rankos ir abu stumdydamiesi, nugriÅ«dami ir pasikeldami nuo namo nutolo apie 30 m. Jam pavyko prispausti A. P. prie žemės. A. P. deÅ¡inėje rankoje visÄ laikÄ laikė akmenį, kuriuo sudavė jam į galvÄ apie tris kartus.             Nukentėjęs P. I. analogiÅ¡kus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu.             Nukentėjusioji R.

P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusiojo P. I. parodymus dėl A. P. prieÅ¡ jį pavartoto smurto, tik nenurodė aplinkybės, kad kaltinamasis, gulėdamas ant pievos, apie tris kartus sudavė akmeniu nukentėjusiajam į galvÄ .             Specialisto iÅ¡vados duomenys sutampa su P. I. parodymais apie kaltinamojo jam padarytus sužalojimus. P. I. konstatuota kraujosruva galvos kairėje, nosies kaulų lūžimas ir galvos smegenų sukrėtimas, kurie padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.128-130, t.1).             Ekspertas R.

L. paaiÅ¡kino, kad P. I. nosies kaulo lūžimas galėjo bÅ«ti padarytas kaltinamajam smogiant galva jam į nosį. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusio Å«gius toks sužalojimas įmanomas. P. I. sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais: vienas į nosį, kitas į galvos kairę pusę, nuo bet kurio sužalojimo galėjo įvykti smegenų sukrėtimas.              IÅ¡ karto po įvykio į R. ir A. P. sodybÄ atvykus pareigÅ«nams, buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta ir namo terasoje ant grindų rastos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ .

Sugretinus įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (b.l.10-15, t.1) ir nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenis (b.l.44-51, 119-126, t.1) matyti, kad galimų kraujo dėmių iÅ¡sidėstymas atitinka P. I. parodymus. Dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , rastos terasoje 4 m. atstumu nuo terasos rytinio kraÅ¡to, ant betoninio grindinio ties suoliuku, t.y. apie tÄ vietÄ , kur nukentėjusiojo teigimu kaltinamasis jam galva sudavė į veidÄ , sulaužydamas nosį ir jam pradėjo bėgti kraujas.

Toliau dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ rastos 7 m atstumu nuo rytinio kraÅ¡to, ant medinių grindų, arčiau medinės kolonos, į kuriÄ nukentėjusiojo teigimu kaltinamasis jį nubloÅ¡kė.             Tuo tarpu kaltinamasis teigia, kad terasoje jis smÅ«gių kaltinamajam nesudavė ir kad Å¡is galėjo susižaloti nosį su juo grumdamasis pievoje. Taip pat kaltinamasis parodė, kad nukentėjęs ėjo į namÄ nusiprausti ir tada galėjo terasoje nuo jo lašėti kraujas.

ApžiÅ«rint įvykio vietÄ terasoje ties įėjimo į namÄ durimis dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , nerasta.             Ant kaltinamojo marÅ¡kinėlių nugaros rastos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Eksperto R. L. teigimu po sužalojimų P. I. galėjo judėti, atlikti aktyvius veiksmus. Nukentėjusiajam kraujavimas iÅ¡ nosies galėjo trÅ«kti 10-15 min. Todėl neatmestina, kad kraujo dėmės ant kaltinamojo marÅ¡kinėlių nugaros galėjo atsirasti dėl P. I. terasoje, o ne su kaltinamuoju grumiantis ant pievos, patirtų sužalojimų.

Eksperto teigimu bandant sustabdyti kraujavimÄ po nosies kaulo lūžimo jis trunka trumpiau, o nebandant jo slopinti – ilgiau.             Pievoje, kur nukentėjęs laikė prispaudęs kaltinamÄ jį kraujo dėmių neužfiksuota. Kaltinamojo marÅ¡kinėliai krauju sutepti nestipriai. Å ios aplinkybės taip pat leidžia manyti, kad nukentėjęs smÅ«gį į nosį patyrė ne grumtynių pievoje metu, o anksčiau.             Nukentėję teigia, kad kaltinamasis į sodybÄ atėjo deÅ¡inėje rankoje turėdamas akmenį ir visÄ laikÄ jį laikė.

P. I. parodė akmenį iÅ¡ kaltinamojo atėmęs tik grumdamasis su juo pievoje. Kaltinamasis neigia turėjęs akmenį. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu sodybos teritorijoje apie 13 m atstumu nuo malkinės rastas akmuo, kurį nukentėjusiųjų parodymais turėjo kaltinamasis. Nukentėję kaltinamÄ jį prispaustÄ ant žemės laikė taip pat ties malkinės pastatu. Å iÄ aplinkybę patvirtino nukentėjusioji R. P., teigdama, kad grumtynės vyko apie 5-6 m. atstumu nuo malkinės (b.l.35, t.3). Tačiau vien aplinkybė, kad akmuo rastas netoli grumtynių vietos, nėra pakankama teigti, kad kaltinamasis akmenį turėjo ir juo sudavė smÅ«gius nukentėjusiems.

Akmuo iÅ¡ karto po įvykio netirtas ir ant jo neieÅ¡kota galimų kaltinamÄ jį identifikuojančių pėdsakų (pvz., prakaito ir panaÅ¡iai). Akmuo rastas kaimo sodybos teritorijoje, t.y. vietoje, kurioje jis natÅ«raliai galėjo bÅ«ti gamtoje, o ne kokioje nors tokiam daiktui nebÅ«dingoje vietoje.             Be nukentėjusiųjų parodymų, kitų visiÅ¡kai objektyvių ir neÅ¡aliÅ¡kų įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamÄ jį akmenį turėjus ir jį laikant rankoje sudavus smÅ«gius nukentėjusiems, byloje nesurinkta.

Dėl aukščiau aptartų aplinkybių konstatuojama, kad R. P. ir kaltinamojo tarpusavio santykiai blogi. P. I. R. P. artimas asmuo, nukentėjęs nuo A. P. smurto, todėl jo parodymų laikyti visiškai nešališkais taip pat negalima. Esant prieštaravimams tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, kaltinimas A. P. turėjus akmenį ir juo sudavus smūgius nukentėjusiems, laikomas neįrodytu.             Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad A.

P. rankoje laikomu akmeniu sudavė P. I. po vienÄ smÅ«gį į kairį skruostÄ ir kairį petį bei ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam į kairę galvos pusę. P. I. sužalojimai kairiajame skruoste ir kairiajame petyje nekonstatuoti. Sužalojimas galvos kairėje galėjo bÅ«ti padarytas nukentėjusiajam atsitrenkiant į terasos kolonÄ . Kaltinamasis neigia P. I. atžvilgiu atlikęs tokius veiksmus. P. I. parodė, kad terasoje kaltinamasis užsimojo deÅ¡ine ranka, kurioje laikė suspaudęs akmenį, jam trenkti į galvÄ , tačiau jis spėjo atstatyti rankÄ ir A.

P. smÅ«gis nuslydo per jo galvÄ , skruostÄ , kairį petį. Taip pat parodė, kad kai laikė pievoje A. P. gulintį ant nugaros, jis Å¡iek-tiek iÅ¡silaisvinęs dar jam du-tris kartus sudavė deÅ¡ine ranka akmeniu į kairę galvos pusę (b.l.117, t.1). Nukentėjusioji R. P. parodė mačiusi kaip terasoje kaltinamasis prieÅ¡ P. I. užsimojo deÅ¡ine ranka, kurioje laikė akmenį ir bandė suduoti į galvÄ , tačiau nukentėjęs pagavo rankomis kaltinamojo rankas ir jas laikė. Ji nenurodė, kad A.

P. pievoje bÅ«tų sudavęs akmeniu P. I. į galvÄ (b.l.38,44-51, t.1). Teisme R. P. taip pat parodė, kad terasoje matė A. P. tik užsimojant ranka prieÅ¡ P. I., tačiau kad bÅ«tų sudavęs smÅ«gį, nematė. Taip pat ji parodė, kad pievoje A. P. taikėsi suduoti akmeniu P. I., bet kad bÅ«tų sudavęs smÅ«gius, neparodė.             Dėl aukščiau aptartų aplinkybių neįrodžius, kad kaltinamasis iÅ¡ viso rankoje turėjo akmenį bei esant prieÅ¡taringiems kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymams ir nesant kitų objektyvių įrodymų Å¡ios aplinkybės iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinos.

             Surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis tyčia nukentėjusiajam P. I. galva sudavė į veidÄ bei stÅ«mė jį link terasos medinio stulpo, padarydamas kaltinime nurodytus sužalojimus. Pagal nukentėjusiajam nustatyta nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , kaltinamojo veika atitinka LR BK 138 str. 1 d.             Dėl nežymaus R. P. sveikatos sutrikdymo             Kaltinamasis A. P. kaltu dėl Å¡io kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad kai jis iÅ¡kėlęs iÅ¡ stovo dviratį norėjo iÅ¡važiuoti, R.

P. laikė iÅ¡ priekio dviratį, neleisdama iÅ¡važiuoti, o jis bandė jÄ nustumti. Paskui P. I. puolė jį ir jis nugriuvo nuo dviračio. Jis ėjo link kelio, norėdamas pasiÅ¡alinti, o P. I. jį pasivijęs trenkė kumščiu į sprandÄ ir jis pargriuvo. Jam, gulinčiam ant žemės, P. I. laikė užlaužęs rankas, o R. P. sukinėjo kojas, atplėšdama batų padus, bandė įspirti į lytinius organus. Jis Å¡aukėsi pagalbos, o R. P. uždengė jam ranka burnÄ ir jis galėjo jai įkasti.

R. P. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti jam besiginant, kai jinai jį spardė ir suko kojas. P. I. savo kÅ«nu uždengė jo veidÄ ir jis gindamasis spardydamasis ne viskÄ matė.                          Nukentėjusi R. P. parodė, kad kai A. P. užlipo ant dviračio, ketindamas iÅ¡važiuoti, ji iÅ¡ priekio abiem rankomis laikė dviratį už vairo, o A. P. jai kelis kartus kumščiais trenkė per rankas, įspyrė keletÄ kartų į kojas. P. I. ir A.

P. susikybo bei pargriuvo ant žemės. P. I. laikė A. P. rankas prispaudęs. Ji laikė prispaudusi A. P. kojas, o jis stengėsi jai įspirti.              Nukentėjęs P. I. parodė, kad A. P. buvo apžergęs dviratį, o R. P. tÄ dviratį laikė. A. P., rankoje laikydamas akmenį, mojavo R. P.. Jis įsiterpė tarp jų ir R. P. kliuvo į petį. Jam pavyko prispausti A. P. prie žemės. R. P. laikė A. P. už kojų, nes jis spardėsi. R. P. konstatuoti sužalojimai: abiejų Å¾Ä stų, deÅ¡inės plaÅ¡takos, Å¡launų, deÅ¡inio sėdmens kraujosruvos, pasmakrės ir krÅ«tinės nubrozdinimai, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 58, t.1).A.

P. padaryti sužalojimai: deÅ¡inio dilbio, deÅ¡inės plaÅ¡takos, kairio rieÅ¡o – dilbio, deÅ¡inio pažasčio – Å¾Ä sto, kairio Å¾Ä sto, pakauÅ¡io - sprando, deÅ¡inio klubo, Å¡launų, kelių sÄ narių sričių, abiejų blauzdų, kairio pakinklio duobės srities kraujosruvos, kurie priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 84, t.2).Nukentėję parodė, kad A. P. po terasoje prieÅ¡ P. I. pavartoto smurto norėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ sodybos dviračiu, tačiau jie neleido jam pasitraukti.

P. I. kaltinamÄ jį pargriovė ant žemės ir laikė prispaustÄ jo virÅ¡utinę kÅ«no dalį, o Å¡is bandė iÅ¡silaisvinti, spardydamasis kojomis. A. P. laikė kaltinamojo kojas.Kaltinamasis teigia, kad R. P. skėtė jo kojas ir spardė jį, taikydama į lytinius organus, o jis gynėsi spardydamasis kojomis. Nukentėjusioji sako tik stengusis laikyti kaltinamojo kojas, kad jis nesispardytų.Kaltinamajam nustatyti daugybiniai kÅ«no sužalojimai, daugiausiai rankų bei kojų srityse, kurie padaryti 17 trauminių poveikių.

Dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje konstatuota 1x6 cm violetinė kraujosruva, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje 6x3,5 cm violetinė kraujosruva (b.l.84, t.2).             Ekspertas S. F. paaiškino, kad kraujosruvos šlaunies viršutiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje dažniausiai padaromos spardant. Ant A. P. šlaunų viršutinių trečdalių vidinių paviršių rastos plačios kraujosruvos rodo, kad jos padarytos didesne nei įprasta jėga.

Paprastai didesne jėga kraujosruvos padaromos spardant.              Taigi, negalima visiÅ¡kai atmesti galimybės, kad nukentėjusioji kaltinamÄ jį spardė į lytinių organų sritį, o jis gynėsi stengdamas suglausti kojas.             Be to kaltinamasis parodė, jog R. P. sukinėjo jam kojas, atplėšdama jo sportinių batų padus. Jo kairės kojos pėda buvusi patempta ir jis paprašęs R. P. jos nesukinėti, tai ji perėjo prie deÅ¡inės kojos (b.l.31, t.3).

Įvykio vietoje buvo rasti jo sportiniai batai, kurių kairys batas įplėštas, o dešinys batas atidalintas nuo pado (b.l.28-31, t.1).             Suplėšyti batai nepaneigia kaltinamojo aiškinimo, kad nukentėjusioji suko jam kojas.             Ekspertas S. F. paaiškino, kad žmogui daromas atskirų kūno dalių gniaužymas, sukiojimas dažniausiai priskiriamas prie kankinimo būdų.              Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms.

Tačiau baudžiamajai atsakomybei atsirasti vien pasekmių nepakanka, nes straipsnio dispozicijoje yra nurodytas ir kitas bÅ«tinas objektyviosios pusės elementas - pasekmių sukėlimo bÅ«das. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. galima tik už veikÄ â€“ Å¡iuo atveju nežymų sužalojimÄ - sukeltÄ konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: muÅ¡imu, kankinimu arba kitokiu smurtavimu, o jei pasekmės sukeliamos kitais, straipsnio dispozicijoje nenurodytais bÅ«dais, negalima ir baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

             Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis bÅ«tų tyčia mušęs ar kitaip smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . PrieÅ¡ingai, jis bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ sodybos, kai R. P. dar nebuvo patyrusi jokių sužalojimų. Ji ir P. I. neleido jam iÅ¡vykti atimdami dviratį bei parblokÅ¡dami jį ant žemės ir laikydami prispaustÄ . Kaltinamasis neneigia, kad kai P. I. jį laikė prispaustÄ prie žemės, tai jis, stengdamasis iÅ¡trÅ«kti, muistėsi, spardėsi ir tokiu bÅ«du galėjo sužaloti R.

P., nes per jį laikantį P. I. ne visada jÄ matė. Taip pat kaltinamasis teigia galėjęs sužaloti R. P., kai ji laikė jam užspaudusi burnÄ , kad nerėktų bei gindamasis, kai ji skėtė bei suko jo kojas norėdama įspirti. Å ie A. P. veiksmai neatitinka nei vieno iÅ¡ BK 140 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų Å¡io nusikaltimo galimo padarymo bÅ«dų.              MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , o kankinimas reiÅ¡kia, kad smurtauta buvo ilgai arba kad buvo sukeltos ne tik stiprios fizinės, bet ir dvasinės kančios.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti bÅ«tinas ir subjektyviosios pusės požymis - tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusiojo kÅ«nÄ siekdamas pagrindinio tikslo - kad dėl jo veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmÄ , bÅ«tų nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas.              IÅ¡ nustatytų įvykio aplinkybių akivaizdu, jog kaltinamojo veiksmų R. P. atžvilgiu, nėra jokio pagrindo vertinti nei muÅ¡imu, nei kankinimu ar kitokiu smurtavimu.

Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ , bÅ«tini ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. Nesant bent vienam iÅ¡ jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.             Kaltinamojo veikoje R. P. atžvilgiu nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. sudėties ir jis iÅ¡teisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Bausmės skyrimo motyvai             Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.             Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų baigtÄ smurtinį nusikaltimÄ .             Jis nusikalto bÅ«damas neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba.

Kaltinamajam, kaip asmeniui pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 55 str.), kurios dydis atsižvelgiant į teigiamus jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis skaičiuotinas nuo Å¡ios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 str.).Civiliniai ieÅ¡kiniai             R. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl 75,89 Lt turtinės ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).             P. I. civilinis ieÅ¡kinys dėl 947,48 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies (LR BPK 115 str. 1 d.).             P. I. praÅ¡ymas priteisti 417,09 Lt už vaistus ir med. priemones tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nukentėjusiajam priteistina pagal jo pateiktÄ vaistų įsigijimÄ patvirtinantį kvitÄ â€“ 32,17 Lt (b.l.170, t.3). Kitoje dalyje Å¡is jo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas įrodymais.             Nukentėjęs praÅ¡o priteisti 55,00 Lt už įvykio metu suplėšytus ir krauju suteptus jo marÅ¡kinius. P. I. marÅ¡kiniai byloje apžiÅ«rėti nebuvo, tačiau pagal įvykio aplinkybes tikėtina, kad jie buvo sugadinti, o jų vertė nurodyta protinga. Todėl Å¡i suma priteistina.             Viso iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 87,17 Lt turtinei žalai atlyginti.       Nustatant P. I. atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jo patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus (buvo sužalotas veidas), dvasinį sukrėtimÄ , pasekmes – nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis buvo nedarbingas 26 kalendorines dienas, kaltinamojo kaltės formÄ â€“ tyčiÄ , kaltinamojo turtinę padėtį – dirba, gauna nedidelį darbo užmokestį (b.l.28-30, t.3), privalo iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus, todėl nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiojo bei žalÄ jam padariusio asmens interesų bei atsižvelgiant į Å¡alies ekonominę situacijÄ , žmonių pragyvenimo lygį, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam priteistina 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

       P. I. turėtos kelionių į gydymo įstaigas, pas ekspertÄ , į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , teismo posėdžius iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, kadangi jos buvo bÅ«tinos ir neiÅ¡vengiamos bei priteistinos iÅ¡ kaltinamojo, remiantis nukentėjusiojo pateiktais kuro įsigijimo kvitais - 475,39 Lt (b.l.170, t.2) (LR BPK 103 str., 105 str. 1 d.). Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimasKaltinamÄ jį iÅ¡teisinus pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., R. P. advokato atstovavimo iÅ¡laidos nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Nukentėjęs P. I. praÅ¡o atlyginti 1200 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Nukentėjusįjį atstovavęs advokatas dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose, trukusiuose 5 val. 35 min. (b.l.117-126, 133, t.1, b.l.131, t.2), parengė civilinį ieÅ¡kinį bei dalyvavo trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, trukusiuose 10 val. 30 min. Pagal BPK 106 str. 2 d. nukentėjęs turi teisę reikalauti atlyginti turėtas advokato atstovavimo iÅ¡laidas, tačiau jo patirtos iÅ¡laidos neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama, nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-374/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į bylos ir suteiktų atstovavimo paslaugų apimtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, nukentėjusiajam priteistina ne visa praÅ¡oma atlyginti atstovavimo iÅ¡laidų suma, o tik jų dalis – 800 Lt. Nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos 2013-06-04 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A.

P. taikytos smurtÄ patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės (b.l.65, t.2).Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios R. P., nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja bei kartu su ja gyvenančiais asmenimis, nesilankyti 500 m. spindulio atstumu prie jos gyvenamosios vietos (b.l.70-71,t.2). Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: akmuo, sportiniai batai, vinis, marÅ¡kinėliai - sunaikintini (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.); akiniai nuo saulės - grÄ Å¾intini A.

P. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).                          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304 - 305 str., 307 str., teismas n u s p r e n d ž i a A. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam P. I. nusikalstama veika padarytÄ 87,17 Lt turtinę žalÄ . A. P., remiantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., iÅ¡teisinti pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Remiantis LR BPK 115 str. 1 d., priteisti iÅ¡ A.

P. P. I. nusikaltimu padarytai 87,17 Lt turtinei ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.            Remiantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., R. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl 75,89 Lt turtinės ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Priteisti iÅ¡ A. P. P. I. 475,39 Lt proceso iÅ¡laidų ir 800 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų.Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2013-06-04 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. P. taikytas smurtÄ patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones.Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam palikti kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusios R.

P., nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja bei kartu su ja gyvenančiais asmenimis, nesilankyti 500 m. spindulio atstumu prie jos gyvenamosios vietos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: akmenį, sportinius batus, vinį, marÅ¡kinėlius, remiantis LR BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikintini; akinius nuo saulės, remiantis LR BPK 94 str. 1 d. 5 p., grÄ Å¾intini A. P..                      Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ per Utenos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                          Laima Dumskienė                          Â