2016-06-14 Nr. AB-12419-3-61-3-00562-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-599-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00562-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Korpo“ autocentras apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Korpo autocentras“ skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Korpo“ autocentras (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė, UAB „Korpo“ autocentras) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. BRK-7956 (12.4) dėl paramos UAB „Korpo“ autocentras dalį, kuria Agentūra pritaikė 5 procentų baudą ir neišmokėjo UAB „Korpo“ autocentras 9 692,33 Eur (33 465,67 Lt); 2) įpareigoti Agentūrą kompensuoti UAB „Korpo“ autocentras 9 692,33 Eur (33 465,67 Lt); 3) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 3JA-360-362-288.

Paaiškino, kad pareiškėjas yra Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) patvirtinimo“, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 2011 m. dalyvis ir paramos gavėjas. Nacionalinės mokėjimo agentūra išnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. gegužės 30 d. pateiktą mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra)“ veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį (toliau – ir Galutinis mokėjimo prašymas), taip pat pakartotinai išnagrinėjo 2013 m. gruodžio 31 d. pateiktą mokėjimo prašymą ir 2014 m. kovo 31 d. pateiktą mokėjimo prašymą. Agentūra pagal Galutinį mokėjimo prašymą suteikė pareiškėjui 204 568,67 Lt (59 247,18 Eur) paramos sumą.

Nurodė, kad skundžiamu Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. BRK-7956 (12.4) atsakovas netinkama už atliktus darbus kompensuoti pripažino 33 465,67 Lt paramos sumą. Bendrovei buvo pritaikyta 5 procentų sankcija dėl Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 „Dėl Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nustatytų reikalavimų pažeidimo vykdant rangos darbų pirkimą. Agentūra nurodė, kad pritaikė minėtą 5 procentų sankciją, nes bendrovė pažeidė Statybos generalinės rangos sutarties (toliau – ir Sutartis) 9.1 punktą, kuriame nurodyta, kad atsiskaitymas vykdomas pagal suderintus atliktų darbų aktus ir pasirašytas PVM sąskaitas faktūras.

Pažymėjo, kad minėtos Sutarties 9.1 punkte nėra įvardytas draudimas rangovui mokėti ir pagal išankstines sąskaitas faktūras, o nesant draudimo Sutartis negali būti laikoma pažeista. Sutarties pažeidimo nebuvimą patvirtina ir faktas, kad Agentūra visą paramos teikimo laikotarpį Sutarties 9.1 punkto pažeidimo nenustatė. Agentūrai kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje su mokėjimo prašymu pareiškėjas teikė ir informaciją apie atliktus dalinius mokėjimus rangovui pagal Generalinės rangos sutartį. Gavusi minėtą informaciją, Agentūra ją patikrino, o nenustačiusi pažeidimų, skyrė kompensaciją.

Pareiškėjo manymu, Agentūra buvo informuota apie atliktus dalinius mokėjimus rangovui ir tokius mokėjimus laikė tinkamais pagal Statybos generalinės rangos sutartį. Agentūra visą laiką žinojo, kokia tvarka bendrovė atsiskaito su rangovu pagal Statybos generalinės rangos sutartį, jai mokėjimo prašymai dėl kompensacijos buvo teikti tris kartus, pirmus du kartus Agentūra pažeidimų neužfiksavo ir mokėjimus atliko programoje nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad nesikreipė į Agentūrą ir neprašė atlikti mokėjimų pagal rangovui apmokėtas išankstines sąskaitas.

Kompensacijos prašė tik pagal galutinius mokėjimus, pasirašytus atliktų darbų aktus bei išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Toks kompensacijos pagal paramą prašymas buvo teisėtas ir atitiko Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtrai) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį. Agentūros pozicija, kad daliniai mokėjimai nebuvo su ja suderinti ir žinomi, prieštarauja realiems faktams. Agentūra gavo visą informaciją apie atliktus mokėjimus, Statybos generalinės rangos sutarties pažeidimo nebuvo, o nesant pažeidimo pritaikyta 5 procentų piniginė sankcija laikytina neteisėta.

Be to, Agentūra nepagrįstai pritaikytą sankciją įvardija kaip Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.1.1 ir 197.1.7 papunkčių pažeidimus. Bendrovė nepažeidė Administravimo taisyklių 197.1.1. punkto, nes Agentūra nenustatė reikalavimų neatitinkančių išlaidų bei išlaidų, pažeidžiančių pirkimo vykdymo tvarką.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija palaikė Agentūros poziciją ir ginčijamame sprendime nurodė, kad bendrovė nesuderino su Agentūra generalinės rangos sutarties pakeitimo, taip pat nurodė, kad Agentūra neprivalėjo vertinti pateiktų dokumentų turinio.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, paramos gavėjui, nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų, pažeidžiant paramos sutarties sąlygas ir (arba) įsipareigojimus, nustatytus Įgyvendinimo taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje, taikomos sankcijos, nustatytos Administravimo taisyklėse. Administravimo taisyklių 197.4 papunktyje nustatyta, kad paramos gavėjui, pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, sankcijos taikomos pagal Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką. Vertinant nustatyto pažeidimo pobūdį bei vadovaujantis (Metodika minima Administravimo taisyklių 197.4 papunktyje) sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos, patvirtintos Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 „Dėl Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), 2 priedo lentelės 11 eilute („Pirkimo sutartis pakeista nesilaikant nustatytų reikalavimų“) ir Metodikos 7.2 papunkčiu, dėl nustatytų pažeidimų, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu ir Administravimo taisyklių 197.1.1, 197.1.7 papunkčiais, pareiškėjui taikoma 5 procentų dydžio sankcija, o sankcijos dydis skaičiuojamas nuo konkrečiai investicijai priskaičiuotos paramos sumos.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju netinkama už atliktus darbus kompensuoti pripažinta 33 465,67 Lt paramos suma. Agentūra, administruodama Galutinį mokėjimo prašymą, vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 23 punktu, kuriame konstatuota, kad paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, bei tai, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas ir nesilaikant pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų, pažeidžiant paramos sutarties sąlygas ir (arba) pažeidžiant įsipareigojimus, nustatytus Taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje, taikomos sankcijos, nustatytos Administravimo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai bei į Taisyklių 52 punktą, kuriame nustatyta, kad pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams bei Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su Agentūra, Agentūra negalėjo priimti kitokio sprendimo ir negalėjo nesivadovauti teisės aktais bei netaikyti pareiškėjui sankcijų. Agentūra, vertindama pirkimo sutarčių pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar, atlikus numatomus pakeitimus, bus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, ar pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti ir naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant konkursą ar apklausą. Šiuo atveju apie sutarties pakeitimus Agentūra net nebuvo informuota.

Agentūros nuomone, jos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. BRK-7956(12.4) bei Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 3JA-360-362-288 atitinka visus jiems keliamus reikalavimus, todėl yra teisėti ir pagrįsti. Agentūros sprendime aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir išvardytos konkrečios pažeistų teisės aktų nuostatos.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Sutarties 9 punktas reglamentuoja atsiskaitymo ir mokėjimo tvarką pagal Sutartį. Sutarties 9.1 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad atsiskaitymas vykdomas pagal suderintus atliktų darbų aktus ir pasirašytas PVM sąskaitas faktūras. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas dalimis sumokėjo rangovui pagal išrašytas išankstines sąskaitas faktūras (atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas tik 2014 m. gegužės 30 d.). Pagal Įgyvendinimo taisyklių 23 punktą ir 27.6 papunktį, paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse. Administravimo taisyklių 153.2 papunktyje įtvirtinta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal Taisykles. Taisyklių IX skyriuje yra nustatyta pareiga projekto vykdytojui, atlikusiam pirkimą, pateikti Agentūrai išvardytus pirkimo dokumentus. Agentūra įvertina, ar yra pateikti visi pirkimo dokumentai, išvardyti Taisyklių 50 punkte. Taisyklėse nėra nustatyta pareiga Agentūrai vertinti šių dokumentų turinį. Pagal Taisyklių 52 punktą, visus Sutarties pakeitimus pareiškėjas turėjo suderinti su Agentūra, tačiau nesuderino.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 30 d. pareiškėjas pateikė galutinį mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra)“, reg. Nr. 3VK-KV-11-1-007951-MP003. Pateikus Galutinį mokėjimo prašymą, pakartotinai buvo nagrinėjami ir 2013 m. gruodžio 31 d. pateiktas mokėjimo prašymas, reg. Nr. 3VK-KV-11-1-007951-MP001, ir 2014 m. kovo 31 d. pateiktas mokėjimo prašymas, reg. Nr. 3VK-KV-11-1-007951-MP002. Pareiškėjas apklausos raštu būdu įvykdė statybos darbų pirkimą (projektas „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“). Laimėjusiu pripažintas mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas UAB „Ternita“, su kuriuo 2013 m. spalio 9 d. pasirašyta Statybos generalinės rangos sutartis.

Sutarties su tiekėju UAB „Ternita“ 9.1 papunkčiu pareiškėjas įsipareigojo atsiskaityti su tiekėju pagal suderintus atliktų darbų aktus bei pasirašytas PVM sąskaitas faktūras. Pareiškėjas dalimis sumokėjo už darbus pagal UAB „Ternita“ išrašytas išankstines sąskaitas faktūras, nesilaikydamas Sutarties 9.1 papunktyje įtvirtintų nuostatų. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas tik 2014 m. gegužės 30 d.

Agentūra priėmė sprendimą suteikti 204 568,67 Lt paramos sumą vietoj prašytos 215 335,44 Lt paramos sumos, t. y. pritaikius 5 procentų sankciją už Taisyklių nustatytų reikalavimų pažeidimą, vykdant rangos darbų pirkimą, nuspręsta nekompensuoti 10 766,77 Lt paramos sumos.

Pagal mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KV-11-1-007951-MP001 pareiškėjui buvo kompensuota ir išmokėta 224 207,00 Lt paramos suma, tačiau pritaikius 5 procentų sankciją už Taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimą, vykdant darbų pirkimą, nekompensuota 11 210,35 Lt paramos suma. Susidariusiu 11 210,35 Lt permokėtos paramos skirtumu mažinama apskaičiuota kompensuojama suma pagal Galutinį mokėjimo prašymą.

Pagal mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KV-11-1-007951-MP002 buvo kompensuota ir išmokėta 229 771,00 Lt paramos suma, tačiau pritaikius 5 procentų sankciją už Taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimą, vykdant darbų pirkimą, nekompensuota 11 488,55 Lt paramos suma. Susidariusiu 11 488,55 Lt permokėtos paramos skirtumu mažinama apskaičiuota kompensuojama suma pagal Galutinį mokėjimo prašymą.

Įgyvendinimo taisyklių 23 punkte ir 27.6 papunktyje nustatyta, kad paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse. Administravimo taisyklių 153.2 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal Taisykles.

Pagal Taisyklių 52 punktą pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su atitinkamu Agentūros teritoriniu paramos administravimo skyriumi (išskyrus atvejus, kai sutarties vertė neviršija 100 tūkst. Lt, taip pat kai keičiamo pirkimo objekto dalies vertė neviršija 5 procentus visos pirkimo sutarties vertės). Agentūra, vertindama pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar atlikus numatomus pakeitimus nebus pažeisti Taisyklių 3 punkte įtvirtinti pirkimų principai, ar bus pasiekti nustatyti projekto tikslai bei uždaviniai, pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant konkursą ar apklausą.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 52 punkto reikalavimo visus pirkimo sutarties pakeitimus suderinti su Agentūra / atitinkamu Agentūros teritoriniu paramos administravimo skyriumi. Vertinat kartu su Galutiniu mokėjimo prašymu pateiktus visus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Sutarties 9.1 papunktį, pagal kurį jis įsipareigojo atsiskaityti su tiekėju pagal suderintus atliktų darbų aktus bei pasirašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau dalimis sumokėjo už darbus pagal išankstines sąskaitas faktūras, nesilaikydamas Sutarties 9.1 papunktyje įtvirtintų nuostatų, Sutarties pakeitimų su Agentūra nederino ir apie juos neinformavo.

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo jokių sutarties pakeitimų.

Teismas pažymėjo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d., 6.154 str. 1 d.). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Taip jos šalys objektyvia forma išreiškia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis vykdydamos sutartį. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Jau sudariusios sutartį šalys taip pat laisvai gali keisti jos turinį. Paprastai tokiems pakeitimams galioja taisyklė, kad jie turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 str. 4 d.). Kai įstatymo reikalaujamos formos šalys nesilaiko, sutartis negalioja, jeigu toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.). Kitais atvejais kilus ginčui dėl sutarties gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 str. 2 d.). Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti ir raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus.

Liudytojai UAB „Ternita“ direktorius D. K. ir finansininkas K. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjui UAB „Ternita“ išankstinio apmokėjimo sąskaitos buvo teikiamos pagal žodinį susitarimą UAB „Ternita“ su pareiškėju. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas žodinio susitarimo su UAB „Ternita“ pagrindu pakeitė Sutarties 9.1 papunktyje įtvirtintas nuostatas, kad pareiškėjas įsipareigojo atsiskaityti su tiekėju pagal suderintus atliktų darbų aktus bei pasirašytas PVM sąskaitas faktūras ir dalį mokėjimų atliko pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitas iki suderintų atliktų darbų aktų pasirašymo. Kadangi pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 52 punkto reikalavimo visus pirkimo sutarties pakeitimus suderinti su Agentūra / atitinkamu Agentūros teritoriniu paramos administravimo skyriumi, Agentūra pagrįstai ir teisėtai pritaikė 5 procentų sankciją už Taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimą.

Teismas taip pat, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija aiškinant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010), sprendė, jog Agentūros 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. BRK-7956(12.4) bei Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. 3JA-360-362-288 atitinka visus jiems keliamus reikalavimus, todėl yra teisėti, pagrįsti ir naikinti jų nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Korpo“ autocentras elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui pažymėjo, kad Statybos generalinės rangos sutarties 9.1 punkte nėra įvardintas draudimas rangovui mokėti ir pagal iš ankstines sąskaitas faktūras. O nesant tokiam draudimui, sutartis negali būti laikytina pažeista. Pažymėtina, kad sutarties pažeidimo nebuvimą patvirtina ir faktas, kad Agentūra visą paramos teikimo laikotarpį Sutarties 9.1 punkto pažeidimo nenustatė. Agentūrai kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje su pareiškėjo mokėjimo prašymu buvo pateikta ir informacija apie jo atliktus dalinius mokėjimus rangovui pagal Statybos generalinės rangos sutartį. Gavusi minėtą informaciją, Agentūra ją patikrino, o nenustačiusi jokių pažeidimų, skyrė pareiškėjui kompensaciją. Taigi, darytina išvada, kad Agentūra buvo informuota apie pareiškėjo atliktus dalinius mokėjimus rangovui, Agentūra tokius mokėjimus laikė tinkamais pagal Statybos generalinės rangos sutartį.

2. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dar kartą patvirtino, kad minėtos Statybos generalinės rangos sutarties nepakeitė. Posėdžio metu liudyti buvo pakviesti ir Statybos generalinės rangos sutarties rangovai, kurie nurodė, kad Sutartis nebuvo pakeista, o mokėjimai pagal išankstines sąskaitas buvo mokami žodiniu susitarimu. Pažymėtina, kad pagal minėtą Statybos generalinės rangos sutarties 9.1. punktą nėra draudžiami tarpiniai mokėjimai pagal išrašytas išankstines sąskaitas. Vadovaujantis teismų praktika, pažymėtina, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę atlikti bet kokius veiksmus, jeigu jie nėra tiesiogiai draudžiami įstatymo, neprieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei kitiems teisės principams ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tam, kad civilinių teisinių santykių subjektas galėtų atlikti tam tikrus veiksmus, nebūtina, jog teisės normose įsakmiai būtų įtvirtinta tokia galimybė. Taigi, civilinėje teisėje galioja principas, kad leidžiama viskas, kas tiesiogiai nedraudžiama ir kas nepažeidžia bendrųjų teisės principų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-358/2008). Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas, mokėdamas rangovui pagal išankstines sąskaitas, nepakeitė Statybos generalinės rangos sutarties. Agentūra apie tai, kad pareiškėjas atlieka tarpinius mokėjimus pagal išankstines sąskaitas taip pat visą laiką žinojo ir tokių mokėjimų nelaikė Sutarties pažeidimu.

3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo sutarčių sudarymo, vykdymo, keitimo ir kitomis nuostatomis, t. y. visiškai nevertino, kad civilinėje teisėje galioja principas, kad leidžiama viskas, kas tiesiogiai nedraudžiama ir kas nepažeidžia bendrųjų teisės principų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina, kad šioje situacijoje pagal Statybos generalinės rangos sutarties 9.1. punktą nebuvo draudžiami mokėjimai pagal išankstines sąskaitas faktūras, tokie mokėjimai nepažeidė bendrųjų teisės principų ir asmenų teisių bei teisėtų interesų, taip pat pareiškėjas neprašė Agentūros kompensuoti mokėjimų pagal išankstines sąskaitas faktūras, mokėjimo prašymai buvo teikiami pagal PVM sąskaitas faktūras ir darbų perdavimo aktus. Taigi, pareiškėjas nepažeidė Statybos generalinės rangos sutarties 9.1. punkto, tokio pažeidimo nenustatė ir pati Agentūra, atlikdama mokėjimus pagal pareiškėjo pateiktus mokėjimo prašymus, todėl nebuvo pažeistos Taisyklės ir pareiškėjui neteisėtai pritaikyta 5 procentų sankcija.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad nebuvo atlikti Sutarties pakeitimai ir kad Sutartyje nėra numatyta, jog draudžiama vykdyti tarpinius mokėjimus pagal tiekėjo išrašytas išankstines sąskaitas. Sutarties 9 punktas reglamentuoja atsiskaitymo ir mokėjimo tvarką pagal Sutartį. Sutarties 9.1 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog atsiskaitymas vykdomas pagal suderintus atliktų darbų aktus ir pasirašytas PVM sąskaitas faktūras. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas dalimis sumokėjo tiekėjui pagal išrašytas išankstines sąskaitas faktūras (pareiškėjas šį faktą patvirtina skunde, nurodo, kad mokėjimai buvo atilikti pagal išankstines sąskaitas pagal žodinį susitarimą tarp pareiškėjo ir tiekėjo). Pagal Taisyklių 52 punktą pareiškėjas visus pirkimo sutarties pakeitimus turėjo suderinti su Agentūra / atitinkamu Agentūros teritoriniu paramos administravimo skyriumi, tačiau konkrečių Sutarties pakeitimų nederino ir apie juos neinformavo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (Civilinio kodekso 6.38 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d., 6.154 str. 1 d.). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Taip šalys objektyvia forma išreiškia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis, vykdydamos sutartį. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Jau sudariusios sutartį šalys taip pat laisvai gali keisti jos turinį. Paprastai tokiems pakeitimams galioja taisyklė, kad jie turi būti tokios pat formos, kokios yra sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 str. 4 d.). Kai įstatymo reikalaujamos formos šalys nesilaiko, sutartis negalioja, jeigu toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.). Kitais atvejais kilus ginčui dėl sutarties gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pvz., CK 1.93 str. 2 d.). Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti ir raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas žodinio susitarimo su UAB „Temita“ pagrindu pakeitė Sutarties 9.1 papunktyje įtvirtintas nuostatas, kad pareiškėjas įsipareigojo atsiskaityti su tiekėju pagal suderintus atliktų darbų aktus bei pasirašytas PVM sąskaitas faktūras ir dalį mokėjimų atliko pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitas iki suderintų atliktų darbų aktų pasirašymo. Kadangi pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 52 punkto reikalavimo visus pirkimo sutarties pakeitimus suderinti su Agentūra / atitinkamu Agentūros teritoriniu paramos administravimo skyriumi, Agentūra pagrįstai ir teisėtai pritaikė 5 procentų sankciją už Taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Agentūra, administruodama Galutinį mokėjimo prašymą, vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 23 punktu, kuriame konstatuota, kad paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse bei tai, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas ir nesilaikant pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų, pažeidžiant paramos sutarties sąlygas ir (arba) pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus Taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, bei į Taisyklių 52 punktą, kuriame nustatyta, kad pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jei tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams bei Pirkimo sutarties, pakeitimai turi būti suderinti su Agentūra, Agentūra negalėjo priimti kitokio sprendimo ir negalėjo nesivadovauti teisės aktais bei netaikyti pareiškėjui sankcijų. Agentūra, vertindama pirkimo sutarčių pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar, atlikus numatomus pakeitimus, bus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant konkursą ar apklausą. Šiuo atveju apie pakeitimus Agentūra net nebuvo informuota ir atsiskaitymas pagal Sutartį vyko ne pagal Agentūrai pateiktos Sutarties nuostatas.

2. Ginčo dalyku nėra tai, ar galimas bendrai atsiskaitymas pagal sąskaitas faktūras ar ne. Ginčas kilęs dėl to, jog įmonė, dalyvavusi pirkime, įsipareigojo atlikti darbus savo lėšomis ir tik tada gauti apmokėjimą, o ne iš pradžių gauti lėšas iš pareiškėjo, o paskui vykdyti darbus. Toks buvo pirkimo kvietime nurodytas reikalavimas, kas be abejo sumažino įmonių, galinčių dalyvauti tokiame pirkime, ratą, kadangi kvietime nurodyta, kad bus atsiskaitoma tik po darbų atlikimo, dalis įmonių, galimai galėjusių atlikti darbus už mažesnę kainą, bet neturinčių pakankamai apyvartinių lėšų, nedalyvavo paskelbtame kvietime. Atsižvelgiant į tai, numatyta atsiskaitymo tvarka yra esminė pirkimo sutarties sąlyga, kuri įtakojo pirkime dalyvaujančių įmonių kiekį, ir į tai, kad kvietime nurodžius kitokį atsiskaitymo būdą, nei realiai buvo atliekamas, buvo pažeistos pirkimo taisyklės.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos apžvalgoje nurodė, jog siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), galiojantys viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Bendrijos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei juose nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C 337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Atsižvelgiant į tai, kad techninės specifikacijos turi sudaryti vienodas sąlygas visiems dalyviams, neturi sukurti nepateisinamų kliūčių, privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus, nebūtų pažeisti Pirkimų taisyklių 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai. Pažymėtina, kad Sutarties objektas ir jos įvykdymo (prekių pristatymo) terminai yra laikytini esminėmis pagal Pirkimo taisykles atliktų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių sąlygomis. Taip pat pagal formuojamą teismų praktiką būtent pirkėjo pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas, atliekami darbai ar tiekiamos prekės tinkamos kokybės, pakankami patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius. Perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus tikrina ir vertina pagal juose pateiktus duomenis. Todėl būtent pareiškėjui šiuo atveju tenka atsakomybė už tai, kad buvo pasirinkta įmonė, kuri negalėjo atlikti darbų pagal kvietime nurodytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei ginčo santykių kvalifikavimu ir, nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

Ginčo šalys nesutinka dėl 2013 m. spalio 9 d. Statybos generalinės rangos sutarties 9.1 papunkčio taikymo sutartiniams santykiams.

Statybos generalinės rangos sutarties su tiekėju UAB „Ternita“ 9.1 papunkčiu pareiškėjas įsipareigojo atsiskaityti su tiekėju pagal suderintus atliktų darbų aktus ir pasirašytas PVM sąskaitas faktūras. Byloje teismas nustatė, kad pareiškėjas dalimis sumokėjo už darbus pagal UAB „Ternita“ išrašytas išankstines sąskaitas faktūras, nesilaikydamas Sutarties 9.1 papunktyje įtvirtintų nuostatų, nes Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas tik 2014 m. gegužės 30 d. Dėl šios Sutarties sąlygos pažeidimo atsakovas pareiškėjui pritaikė sankciją, kurią pareiškėjas ir ginčija.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada bei atsakovų pozicija, kad pareiškėjas pakeitė Sutarties 9.1 papunktį, mokėdamas rangovui iš anksto iki Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, tuo pažeisdamas minėtą sutartį. Šio ginčo atveju pareiškėjo nurodomas civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“ Sutarties aiškinimui netaikytinas, kadangi toks aiškinimas prieštarauja imperatyviai teisės normai, nustatytai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 3D-150 „Dėl projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“ 52 punkte, kad pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su atitinkamu agentūros teritoriniu paramos administravimo skyriumi (išskyrus atvejus, kai sutarties vertė neviršija 100 tūkst. Lt, taip pat kai keičiamo pirkimo objekto dalies vertė neviršija 5 proc. visos pirkimo sutarties vertės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2015 m. sausio 1 d.).

Byloje nėra duomenų, kad Sutarties 9.1 punktu nustatytos sąlygos keitimas buvo suderintas su minėta institucija.

Pareiškėjas, 2012 m. lapkričio 6 d. pasirašęs Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr.3VK-KV-11-1-07951-PR001, šios sutarties 1.1 papunkčiu įsipareigojo įgyvendinti projektą, nepažeisdamas Sutarties bei teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių patvirtinimo“ 67 punktu nustatyta, kad paramos gavėjui, nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse (2012 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-550 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 5 d.).

Pareiškėjas, būdamas atsakingas už projekto įgyvendinimą, privalėjo garantuoti jo įgyvendinimo teisėtumą ir tik tuo atveju galėjo pagrįstai tikėtis, kad lėšos, skirtos projekto įgyvendinimui, numatytos Paramos sutarties Nr. 3VK-KV-11-1-07951-PR001 2 punkte, bus pripažintos tinkamomis kompensuoti. Pareiškėjo 2014 m. kovo 17 d. ir 2014 m. kovo 28 d. pranešimai Nacionalinei mokėjimo agentūrai patvirtina, kad išankstiniai mokėjimai buvo atlikti pagal 2013 m. spalio 9 d. Statybos generalinės rangos sutartį, todėl pagrįstai pripažinta, kad tai yra paramos projekto išlaidos. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas kvalifikuotas teisingai, sankcija pritaikyta teisėtai bei pagrįstai.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Korpo“ autocentras apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė