4e6a153a-b66f-4d3b-83cd-7312fe15e56d · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-4057-466/2012 Teiminio proceso Nr 2-01-3-01167-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1,54.1, 73.2.6.4.10, 116.1 (S) VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2012 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Gintaras PaÅ¡venskas, sekretoriaujant Laimai Å idlauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokato padėjėjui Andriui Dobrovolskiui, atsakovo atstovui A. B., trečiojo asmens atstovui A. F., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui BTA Insurance Company“ SE, veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Eurocash1“, S. M.,                                                            n u s t a t ė:          IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 41 896,10 Lt žalos atlyginimui, 6 procentų metines palÅ«kanas už reikalaujamÄ priteisti sumÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu S. M. buvo sudaręs gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kuriÄ buvo apdraustas draudėjos namas (duomenys neskelbtini). 2010-06-07 ieÅ¡kovas gavo S. M. praneÅ¡imÄ apie tai, kad 2010-06-05 buvo įvykdyta vagystė iÅ¡ draudėjai nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini), dėl ko padaryta žala. Atlikęs žalos sureguliavimo procedÅ«rÄ ieÅ¡kovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir iÅ¡mokėjo draudėjai 83 792,20 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas kreipėsi į trečiojo asmens UAB „Eurocash1“ civilinę atsakomybę apdraudusį draudikÄ â€“ atsakovÄ , kuris sutiko atlyginti dalį – 40 896,10 Lt patirtos žalos, nes, atsakovo teigimu, draudėjas po praneÅ¡imo apie vagystę neatvyko į įvykio vietÄ , dėl ko yra jos kaltės nevykdant sutartinių įsipareigojimų. IeÅ¡kovas teigė, kad atsakomybė tenka saugos tarnybai – trečiajam asmeniu UAB „Eurocash1“, kuri netinkamai vykdė objekto stebėjimo sutarties sÄ lygas, nesaugojo objekto iki atvyks užsakovas (draudėjas), kas turėjo įtakos žalai atsirasti (b.l.1-3,96-98).             Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies.

Jo teigimu, trečiasis asmuo UAB „Eurocash1“ pažeidė Objekto paslaugų sutartyje numatytus įsipareigojimus - 2 kartus pavėlavo atvykti į objektÄ , kai buvo suveikusi signalizacija. Tačiau, atsakovo teigimu, įvykus draudžiamajam įvykiui savo pareigas pagal sutartį netinkamai įvykdė ne tik trečiasis asmuo UAB „Eurocash1“, bet ir draudėja S. M., kuriai laiku buvo praneÅ¡ta apie signalizacijos suveikimÄ , ji neatvyko į savo namÄ . Todėl atsakovas pagrįstai sumažino draudimo iÅ¡mokÄ , nes yra abipusė saugos tarnybos ir S. M. kaltė dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kas susiję su draudimo iÅ¡mokos dydžiu.

Pagal atsakovÄ yra galima taikos sutartis, jei trečiasis asmuo sumokės ieÅ¡kovui 900 Lt, o 18 677,02 Lt permokÄ grÄ Å¾ins atsakovui. Triplike atsakovas pakartotinai siÅ«lė ginÄÄ baigti taikos sutartimi (b.l.52-55, 104,105) Trečiasis asmuo UAB „Eurocash1“ nurodė, jog UAB „Eurocash1“ su objekto savininke S. M. buvo sudariusi ne pasaugos, o objekto saugojimo sutartį, kurios nuostatas netinkamai vykdė pati S. M., kuriai operatyviai buvo praneÅ¡ta apie signalizacijos suveikimÄ Â tačiau ji neatvyko į objektÄ , ir leido reagavimo grupei iÅ¡vykti.

Jei S. M. elgesys bÅ«tų buvęs tinkamas, žalos atsiradimo buvo galima iÅ¡vengti, nes tik antrÄ kartÄ suveikus signalizacijai paaiÅ¡kėjo įsilaužimas ir vagystės faktas (b.l.41-43).          Trečiasis asmuo S. M. 2012-05-02 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai jai buvo praneÅ¡ta apie signalizacijos jos name (duomenys neskelbtini), suveikimÄ , jų Å¡eima buvo iÅ¡vykusi į kaimo turizmo sodybÄ (duomenys neskelbtini). Ji pasakė dispečerei, kad reikia apžiÅ«rėti visas apsaugines žaliuzes, tačiau jai buvo atsakyta, kad viskas tvarkoje, žaliuzės nėra pažeistos.

S. M. dar kartÄ paprašė iÅ¡ visų pusių apžiÅ«rėti namÄ , bet buvo patikinta, jog namas apžiÅ«rėtas ir nerasta nieko pažeisto. S. M. dar pasakė, kad į namus galėtų grįti tik po 1-1,5 val., ji prašė, kad apsaugos darbuotojai neiÅ¡vyktų ir stebėtų namÄ (b.l.131,132).                                                                   IeÅ¡kinys tenkintinas.

            Nustatyta, kad 2009-08-13 tarp ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens S. M. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas S. M. priklausantis gyvenamasis namas bei jame esantis namų turtas adresu (duomenys neskelbtini), nuo įvairių rizikų, tarp to ir nuo vagystės (b.l.7,8). S. M. 2005-04-21 su UAB „VP Sauga“ (dabartinis pavadinimas UAB „Eurochash1“) sudarė objekto stebėjimo paslaugų sutartį Nr (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ saugos tarnyba įsipareigojo stebėti ir teikti paslaugas, susijusias su S. M. priklausančio namo (duomenys neskelbtini), apsauga (b.l.45-49).

Atsakovas buvo apdraudęs trečiojo asmens civilinę atsakomybę (b.l.56-59).                IeÅ¡kovas, atlikęs žalos sureguliavimo procedÅ«rÄ , tuo metu galiojusios draudimo sutarties su S. M. pagrindu iÅ¡mokėjo nukentėjusiajai 83 792 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 19-30, 31,32).              Dėl vagystės įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris prokurorės 2011-03-07 nutarimu buvo sustabdytas, nes nustatytas asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ (b.l.117).

            Atsakovas 2011-01-05 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad UAB „BTA draudimas“ 2010-09-28 iÅ¡mokėjo UAB „Eurocash1“ 57 550 Lt iÅ¡mokÄ bei nurodė, kad S. M. pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį su saugos tarnyba, ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina pusė draudimo iÅ¡mokos – 40 896,10 Lt (b.l.33).           Atsakovas bei jo pusėje esantis trečiasis asmuo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu siejo su trečiojo asmens S. M. veiksmais pagal 2005-04-21 objekto stebėjimo paslaugų sutarties Nr (duomenys neskelbtini) sÄ lygas teigdamas, jog S. M. pažeidė Sutarties 4.9 p. nuostatÄ , numatančiÄ , jog apsaugai gavus centralizuoto stebėjimo punkto praneÅ¡imÄ apie apsauginės signalizacijos (AS) ar apsauginės įsilaužimo signalizacijos (AÄ®S) suveikimÄ , užtikrinti, kad iÅ¡kviestas užsakovas ar užsakovo atstovas atvyks į stebimÄ objektÄ bet kuriuo paros metu, kaip įmanoma greičiau, bet ne ilgiau kaip per vienÄ valandÄ objekto apžiÅ«rai ir pridavimui AS ar AÄ®S stebėti iÅ¡ naujo (b.l.46). Atsakovo teigimu, S. M. neatvyko į saugomÄ namÄ per vienÄ valandÄ , kas buvo reikÅ¡mingesnė aplinkybė, nei tai, kad saugos tarnybos darbuotojas, du kartus vykdamas į namÄ (duomenys neskelbtini), pirmÄ kartÄ pavėlavo atvykti 15 minučių, o antrÄ kartÄ â€“ 1 minutę. 2005-04-21 objekto stebėjimo paslaugų sutarties 5.1 p. numatyta, kad apsauga, gavusi praneÅ¡imÄ , turi atvykti per laikÄ , ne ilgesnį, kaip 8 minutės (b.l.47), o apsaugos darbuotojas pirmÄ kartÄ atvyko per 23 minutes, o antrÄ kartÄ â€“ per 9 minutes.                                  Apklaustas liudytoju apsaugos darbuotojas T.

D. parodė, jog pirmÄ kartÄ gavęs praneÅ¡imÄ jis nuvyko į saugomÄ objektÄ ir namÄ apžiÅ«rėjo, apėjo aplink, tačiau nieko įtartino nepastebėjo, garsinės signalizacijos negirdėjo ir apie tai pranešė operatorei. Atvykęs antrÄ kartÄ pastebėjo, kad yra pakeltos iÅ¡ kiemo pusės esančių durų žaliuzės ir durys praviros. Kodėl gerokai skyrėsi abiejų kartų atvykimo į saugomÄ objektÄ laikas liudytojas paaiÅ¡kinti negalėjo. Kaimynystėje gyvenanti S. L., apklausta liudytoja parodė, jog matė saugos firmos automobilį, kiek buvo atvažiavę žmonių nematė.

Automobilis stovėjo su įjungtomis Å¡viesomis prie saugomo objekto apie 5-10 min., ar apsaugininkas buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ji nematė. Kitas kaimynas D. D., apklaustas liudytoju parodė, jog jis girdėjo M. name kaukiančiÄ signalizacijÄ , kurios garsas iÅ¡ pradžių buvo stiprus, vėliau susilpnėjo, kol visai nutilo. Kai atvyko apsauga, signalizacija galėjo bÅ«ti ir nutilusi. Atvažiuojantį saugos firmos automobilį jis pamatė bÅ«damas savo namo kieme, po to nuėjo pakviesti žmonos, kuriÄ turėjo vežti į aerouostÄ , ir kai su žmona išėjo į savo namo kiemÄ , saugos automobilis jau buvo iÅ¡važiavęs. Apklaustas liudytoju M.

M. teigė, jog apsaugos darbuotojas pirmÄ kartÄ neapžiÅ«rėjo saugomo namo ir tÄ matė kaimynai. Kai jie su žmona po antro praneÅ¡imo atvyko į namus jis paklausė apsaugos darbuotojo, kokie turėjo bÅ«ti Å¡io veiksmai. Apsaugininkas atsakė, kad pirmiausia turėjo surasti siųstuvÄ , į kÄ M. M. pasakė, jog siųstuvas jau buvo nuimtas, toje vietoje, kur jis buvo, paliktos kopėčios, o sulaužytas žaliuzes apsaugos darbutojas bÅ«tų pastebėjęs pirmÄ kartÄ , jei bÅ«tų tinkamai apžiÅ«rėjęs saugomÄ namÄ .

           Liudytojų parodymų visuma leidžia teigti, kad apsaugos darbuotojas T. D., pirmÄ kartÄ atvykęs į saugomÄ objektÄ , tinkamai jo neapžiÅ«rėjo, dėl ko labai tikėtina, kad jau pirmÄ kartÄ paÅ¡aliniai asmenys galėjo bÅ«ti įsilaužę į M. namÄ . T. D. teigė, jog garsinės signalizacijos negirdėjo, tačiau jis Å¡iÄ aplinkybę turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, turėjo patikrinti garsinės signalizacijos įrenginį, kuris vėliau buvo rastas nuimtas.

T. D., tinkamai nepažiÅ«rėjęs objekto, perdavė netiksliÄ informacijÄ centralizuotam stebėjimo punktui, kuris dėl to suklaidino S. M. teigiant, jog jos name nepastebėta jokių įsilaužimo pėdsakų. Todėl darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog S. M. pažeidė savo įsipareigojimus pagal 2005-04-21 objekto stebėjimo paslaugų sutartį. Pažymėtina, kad apsaugos darbuotojas T. D. abu kartus pavėluotai atvyko į saugomÄ objektÄ , nei tai numato 2005-04-21 sutarties 5.1 p., ir jis negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl nakties metu, kai nėra intensyvaus eismo, pirmÄ kartÄ pavėlavo 15 minučių.                     Sprendžiant, ar S. M. veiksmai turėjo reikÅ¡mę galimam žalos padidėjimui pažymėtina ir tai, kad 2005-04-21 objekto stebėjimo paslaugų sutartis laikytina paslaugų sutartimi ar turinčia esminius tokios sutarties požymius, todėl, užsakovui esant fiziniam asmeniui, taikytinos CK 6.188, 6.350-6.370 str. nuostatos (CK 6.716 str. 1, 4 d.).

Vertinant 2005-04-21 sutarties 4.9 p. pažymėtina, kad jame numatytas reikalavimas užsakovui (paslaugos gavėjui) atvykti į saugomÄ objektÄ ne vėliau kaip per vienÄ valandÄ . Pripažintina, kad Å¡i sÄ lyga yra sunkiai iÅ¡pildoma, gerokai apriboja užsakovo (vartotojo) teisę kiek toliau iÅ¡vykti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos ir iÅ¡ dalies perkelia apsaugos funkcijas pačiam užsakovui (vartotojui), kas neatitinka protingumo kriterijaus, todėl ji laikytina prieÅ¡taraujančia sÄ Å¾iningumo principui (CK 6.188 str. 2d. 3, 5, 13 p.).

Pagal nustatytas aplinkybes S. M., bÅ«dama (duomenys neskelbtini), naktį gavusi praneÅ¡imÄ apie signalizacijos suveikimÄ , neturėjo realios galimybės mažiau kaip per vienÄ valandÄ atvykti į savo namus. Nepaneigtas S. M. paaiÅ¡kinimas apie tai, kad centralizuoto stebėjimo punkto operatorė, paskambinusi dėl pirmojo signalizacijos suveikimo, ne kartÄ pasakė S. M., jog apsaugos darbuotojas name (duomenys neskelbtini), nepastebėjo jokių pažeidimų, jokių įsilaužimo pėdsakų. Todėl nebuvo pagrindo S. M. atvykti į saugomÄ namÄ nesant informacijos apie įsilaužimÄ bei operatorei praneÅ¡imo metu nenurodžius jokių aplinkybių apie galimÄ Ä¯silaužimÄ , o tik kelis kartus pakartojus, jog viskas yra tvarkoje.

Toks informacijos pateikimas sudarė pagrindÄ S. M. manyti, kad nėra bÅ«tina grįžti į namus, nes pagal saugos tarnybos praneÅ¡imÄ nenustatyti jokie įsilaužimo požymiai. Be to pagal 2005-04-21 sutarties 4.9 p. saugos tarnyba turi užtikrinti užsakovo ar jo atstovo atvykimÄ Ä¯ stebimÄ objektÄ , bet minėtame punkte nenumatyta besÄ lyginė užsakovo pareigÄ atvykti vien tik gavus praneÅ¡imÄ . Remiantis minėtos sutarties 5.2 p. apsauga privalo užtikrinti, kad atvykusi greitojo reagavimo grupė, jei yra pažeistas pirmas apsaugos ruožas, praneÅ¡ užsakovui ar jo atstovui ir pasiliks prie stebimo objekto tol, kol pastarasis atvyks.

Jei užsakovui ar jo atstovui nepavyksta praneÅ¡ti apie AS suveikimÄ arba jis per vienÄ valandÄ neatvyksta į stebimÄ objektÄ , tai šį objektÄ toliau saugo apsauga, o už tai užsakovas moka papildomai 39 Lt plius PVM dydžio mokestį už vienÄ saugos valandÄ . Minėta sutarties nuostata aiÅ¡kintina vartotojo naudai teigiant, kad saugos firma pirmiausia turi tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti galimus pažeidimus, o po to imtis įmanomų priemonių praneÅ¡ti užsakovui bei užtikrinti objekto apsaugÄ iki atvyks saugomo objekto Å¡eimininkas ar kitos tarnybos, priklausomai nuo nustatyto pažeidimo pobÅ«džio.

Pažymėtina, kad pirmas name (duomenys neskelbtini), signalizacijos suveikimas pagal 2005-04-21 sutarties 2.5 p. laikytinas pirmo apsaugos ruožo pažeidimu, dėl ko, kaip minėta anksčiau, T. D. pirmo atvykimo į objektÄ metu turėjo reikiamai iÅ¡siaiÅ¡kinti signalizacijos suveikimo priežastį. To nepadarius pripažintina, kad tik trečiojo asmens UAB „Eurocash1“ darbuotojo veiksmai lėmė žalos atsiradimo didesnę rizikÄ .                                          Draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens (CK 6.1015 str.).

Pripažinus, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , iÅ¡ jo priteistina likusi draudimo iÅ¡mokos dalis – 41 896,10 Lt (83 792,20:2, CK 6.246, 6.256 str.).                         Pagal LR CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 str., terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito.

Todėl iÅ¡ atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.                                     Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinas jo sumokėtas 1257 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Remiantis CPK 98 str. 1d. ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 1 573 Lt atstovavimo iÅ¡laidos. Taip pat iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

      Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 307 str.,                                                     n u s p r e n d ž i a :IeÅ¡kinį tenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, į.k. 300665654, ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834, 41 896,10 Lt žalos atlyginimui, 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (41 896,10 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme - 2012-02-01, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2830 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.           Priteisti iÅ¡ atsakovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, į.k. 300665654, 37 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sÄ skaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

        Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį kundÄ per Vilniaus miesto pirmÄ apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                   Gintaras PaÅ¡venskas