2022-02-02 Nr. AB-2606-3-64-3-02974-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė teismų administracija, antstolė Eurika Rulienė, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2022-02-02 Nr. AB-2606-3-64-3-02974-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja 2021 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas) panaikinimo ir įpareigojimo pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-88-756/2022
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02974-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. vasario 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė teismų administracija, antstolė Eurika Rulienė, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas) panaikinimo ir įpareigojimo pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
Teismas aptaręs ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 2 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimai iš esmės yra susiję su ikiteisminio tyrimo pradėjimu dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Šiuo atveju ginčas kildinamas iš atsakovo veiklos baudžiamojo proceso srityje, o ne jo, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcijos. Teismas nurodė, jog administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia.
Teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad atsakovo rašte nurodyta jo apskundimo tvarka administraciniam teismui pagal ABTĮ, taip pat skundžiamo akto forma (raštas, ne nutarimas), nepaneigia kilusio ginčo pobūdžio ir nepakeičia bylos rūšinio teismingumo. Teismas nurodė, kad pareiškėja, nesutikdama su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato sprendimu, kuriuo nurodyta, kad tyrimas pagal pareiškėjos pateiktus duomenis neatliekamas, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog gero administravimo principas reikalauja, kad susidariusi situacija būtų aiškinama ne formaliai, o atsižvelgiant į aplinkybių visumą. Formalus teisės aktų aiškinimas neturi prioriteto prieš teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Rašte nėra nurodyta kokiomis faktinėmis aplinkybėmis (objektyviais duomenimis) ar materialinės teisės normomis remtasi konstatuojant ginčijamo parašo autentiškumą. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi skundas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes pripažino, kad pareiškėjas kelia ginčą ne viešojo administravimo srityje. Pareiškėja su tokia išvada nesutinka, teigdama, kad jos skundas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus bei vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardintos ABTĮ 17 straipsnyje. Pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.
Įvertinus skundo turinį ir visą bylos medžiagą, kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatyta, kad pareiškėja pateikė skundą Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriame nurodoma, jog civilinėje byloje Nr. 2S-415-267/2020 yra įsegta Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis su galimai akivaizdžiai suklastotu teisėjos D. B. parašu ir kitais duomenimis šioje nutartyje. Dėl minėtų veiksmų pareiškėja prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti kaltus asmenis ir juos patraukti atsakomybėn. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė Raštą, kuriame nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-415-267/2020 esančio parašo autentiškumą teisėja D. B. patvirtino, todėl tyrimas pagal pareiškėjos pranešime pateiktus duomenis neatliekamas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjos reikalavimai iš esmės yra susiję su ikiteisminio tyrimo dėl jos skunde nurodytų aplinkybių pradėjimu. Šiuo atveju ginčas susijęs su atsakovo veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jo, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pareiškėja skunde nurodė teisės normas, kurios reglamentuoja viešojo administravimo subjektų veiklą, tačiau iš jo turinio aišku, kad pareiškėjos prašymu panaikinti Raštą ir įpareigoti prašymą nagrinėti iš naujo, siekiama, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skundo reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, o priskirtinas ikiteisminio tyrimo sričiai, nes ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir su tuo susiję veiksmai reglamentuojami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, kurių pažeidimus pareiškėja skunde ir nurodė.
Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos skundą, ir kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė