4e679682-9f8f-49fc-93fa-fa93d9a01c5d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Adm Nuorašas

Bylos Nr. II-23-486/2018

Proceso Nr. 4-68-3-02561-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija

14.14; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski,

sekretoriaujant Aušrai Razutienei,

dalyvaujant pareiškėjai L. P.,

pareiškėjos atstovui advokatui Modestui Sriubui,

institucijos suraÅ¡iusios protokolÄ atstovei A. L.

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos L. P. skundÄ dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 06 d. nutarimo Nr. 15 ANN-116456401-17, panaikinimo.

Teismas.

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos A. L. 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimu L. P. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK ) 346 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2017 m. liepos 21 d., apie 17.00 val., jai priklausantis Å¡uo auksaspalvis retriveris (veislė), atbėgęs prie aptvertos teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Å uo, pradėjo garsiai loti ir paÅ¡okęs atsirėmė priekinėmis letenomis į tvorÄ , tuo iÅ¡gÄ sdindamas kieme prie tvoros buvusį (duomenys neskelbtini) metų vaikÄ N. S. Vaikas nukrito ant žemės, apsiverkė ir prisiÅ¡lapino į kelnes. Tokiais savo veiksmais L. P. neužtikrino, kad jai priklausantis Å¡uo nekeltų grėsmes asmenų sveikatai (LR ANK 346 straipsnio 2 dalis).

Nesutikdama su šiuo nutarimu, pareiškėja ji skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad su jai inkriminuotu nusižengimu kategoriÅ¡kai nesutinka, nusižengimo aplinkybės nebuvo tinkamai iÅ¡tirtos ir įvertintos, todėl nutarimÄ praÅ¡o panaikinti bei administracinę teisenÄ jos atžvilgiu nutraukti.

Atsiliepime į L. P. skundÄ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato atstovas nurodė, kad nutarimas priimtas atlikus visapusiÅ¡kÄ ir objektyvų tyrimÄ bei įvertinus byloje surinktus įrodymus. Institucijos, priėmusios nutarimÄ , atstovės manymu nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamÄ nutarimÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato atstovė A. L. paaiÅ¡kino, kad institucijos, priėmusios nutarimÄ manymu, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nutarimas priimtas remiantis pačios L. P. paaiÅ¡kinimu, kuriame nurodyta, kad Å¡uo buvo iÅ¡bėgęs iÅ¡ kiemo trumpam, ir ji stengėsi jį pasivyti. Pateikta vaizdo medžiaga rodo, kad Å¡uo yra palaidas ir bėgioja be pavadėlio ir antsnukio. Ar J. S. pateikė visÄ Ä¯raÅ¡Ä , ar ne, institucijos atstovė negali pasakyti, taip pat negali pasakyti iÅ¡ kur pareiÅ¡kėja žino, kad įraÅ¡as yra nepilnas. Atliekant tyrimÄ buvo iÅ¡naudotos visos priemonės ir bÅ«dai medžiagoje atlikti visapusiÅ¡kÄ ir objektyvų tyrimÄ bei priimti logiÅ¡kÄ procesinį sprendimÄ . Institucijos atstovė praÅ¡o palikti galioti jos priimtÄ nutarimÄ , o L. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismo posėdžiu metu pareiÅ¡kėja L. P. parodė, kad su jai suraÅ¡ytu protokolu bei jo pagrindu priimtu nutarimu kategoriÅ¡kai nesutinka. Akcentavo, kad konkrečiu įvykio metu 2017 m. liepos 21 d., apie 17.00 val., jos Å¡uo palaidas nebėgiojo. TÄ dienÄ pareiÅ¡kėja išėjo su Å¡uniu, bet tai buvo apie 18.00 valandÄ , kai grįžo jos draugas M. L. Iki to laiko Å¡uo visa laikÄ buvo kieme, o kiemas aptvertas. Dėl 2017 m. rugpjūčio 8 dienos paaiÅ¡kinimo, kur pareiÅ¡kėja nurodė, kad Å¡uo iÅ¡bėgo, tai ne taip. Tuo metu pareiÅ¡kėja negalėjo tiksliai laiko pasakyti, kai pareigÅ«nai rašė protokolÄ . Å uo iÅ¡bėgo į gatvę, ir buvo prie pat namo vartelių, niekur nebėgiojo. PareiÅ¡kėja akcentavo, jog bylos esmė ta, kad nuo pat pradžių teigia, kad S. S. meluoja, tai yra jos atsakas dėl bačkos deginimo. TÄ pačiÄ diena pareiÅ¡kėjos draugas M. L. paskambino į BPC ir pranešė, kad S. žemės sklype bačkoje deginamos atliekos, aÅ¡trÅ«s dÅ«mai eina į pareiÅ¡kėjos ir kaimynų namus. Dėl Å¡io įvykio S. S. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas bei ji nubausta pagal LR ANK 346 straipsnio 2 dalį. PareiÅ¡kėjos vertinimu, S. S. praneÅ¡imas dėl to, kad pareiÅ¡kėjos Å¡uo bėgiojo palaidas ir iÅ¡gÄ sdino jos vaikÄ , tai yra jos atsakas dėl Å¡iukÅ¡lių deginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ jos atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Modestas Sriubas paaiÅ¡kino, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas nevisapusiÅ¡kai, neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, atliekant jį nebuvo surinkti visi svarbÅ«s įrodymai. Akcentavo, kad Å¡uo nebuvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ namų valdos teritorijos, todėl L. P. negalėjo įvykdyti jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, tÄ patvirtino jos sugyventinis M. L. Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundžiamÄ nutarimÄ praÅ¡o panaikinti bei administracinio nusižengimo teisenÄ L. P. atžvilgiu nutraukti.

Liudytoja E. M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra vaikų gydytoja, dirba (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Datos liudytoja tiksliai nepamena, tai yra nurodyta medicinos dokumentuose, tačiau buvo atvykusi mama su vaiku. Mama papasakojo, kad vaikÄ iÅ¡gÄ sdino Å¡uo. Po iÅ¡gÄ sčio vaikas neramiai miega, Å¡lapinosi. Vaikas buvo pasimetęs pamatęs gydytojÄ , todėl liudytoja nukreipė jį pas neurologÄ dėl padidėjusio jautrumo. Tokio pobÅ«džio iÅ¡gÄ sčius gydo neurologai, psichiatrai, psichologai, o liudytoja gali tik įtarti ir nukreipti pas tinkamÄ specialistÄ . Be to, tai buvo ne liudytojas apylinkės vaikas, kadangi liudytoja tuomet pavadavo jų apylinkės gydytojÄ .

Liudytoja S. S. parodė, kad L. P. yra jos kaimynė. L. P. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo nutarimas dėl to, kad jos Å¡uo iÅ¡gÄ sdino liudytojos (duomenys neskelbtini) metų berniukÄ , ko pasėkoje, jis nukrito ir pasiÅ¡lapino į kelnes. Iki Å¡iol liudytojos sÅ«nus vis dar Å¡lapinosi į kelnytes. Tai buvo pavakarys, penktadienis, jie su Å¡eima kepė Å¡aÅ¡lykus ant ugnies, su mažiuku žaidė futbolÄ kieme. Ji perdavė kamuolį, o vyras ir mažiukas turėjo jį pagauti ir perduoti atgal.

Bet kamuolys nuriedėjo iki pat vartų. Vaikas pasilenkė to kamuolio, ir palei tÄ tvorÄ Å¡oko priekinėmis letenomis tas Å¡uo ir gurktelėjo. Vaikas nukrito ant užpakalio, pasiÅ¡lapino į kelnytės, pradėjo rėkti, verkti. Liudytoja tada nuvedė vaikÄ namo, nuprausė, vaikas lyg ir aprimo. Bet naktis buvo katastrofiÅ¡ka. Todėl pirmadienį buvo kreiptasi pas daktarÄ , pasakė, kad tai psichologinė trauma, reikia gerti raminančias arbatas, kad bÅ«tų ramybė ir kad reikia laiko, kad vaikas peraugtų.

Mano, kad Å¡uo buvo neprižiÅ«rėtas ir jos vaikas buvo pavojuje. Tas Å¡uo porÄ sekundžių hurktelėjo, palojo ir nubėgo. Ji galvojo, kad po to, kai Å¡uo iÅ¡gÄ sdino berniukÄ , ateis Å¡eimininkė ir atsipraÅ¡ys, bet neatėjo iki Å¡iol. Dėl to įvykio S. S. kreipėsi į policijÄ : pirmÄ kartÄ pasakė, laukti. Tada paskambino antrÄ kartÄ , pasakė, tikrai atvažiuos, laukite. Tada ji trečiÄ kartÄ paskambino, pasakė, kad daug įvykių, penktadienis, pareigÅ«nai nesusitvarko pasiÅ«lė raÅ¡yti internetu pareiÅ¡kimÄ .

Jai pasakė tik kad jei Å¡uo laksto palaidas, tai pažeidimas. Ir ji Å¡eÅ¡tadienį parašė pareiÅ¡kimÄ , vaizdo medžiagÄ pridavė su USB raktu, ir vėliau telefonu tyrėja susisiekė. Kaip Å¡uo buvo pribėgęs ir gurktelėjo matė dar kaimynas P., ir liudytojos vyras J. S. Vyras buvo kieme, žaidė su kamuoliu. Anksčiau jokių problemų dėl Å¡lapimo nelaikymo ir kitų bėdų su vaiku nebuvo, pas daktarus nesikreipdavo. Po Å¡io įvykio daktarė pasakė, jog gerai, kad nepradėjo mikčioti.

TÄ dienÄ Å¡uo buvo atbėgęs du kartus. PirmÄ kartÄ , kai iÅ¡gÄ sdino vaikÄ , buvo be Å¡eimininkės, o antrÄ kartÄ , jau buvo su Å¡eimininke, bet palaidas. Tas pirmas kartas, kai iÅ¡gÄ sdino jos vaikÄ tas Å¡uo, liudytoja negali pasakyti, kokiu laiku buvo, nes neprisimena. O antras kartas, kai buvo jau su Å¡eimininke Å¡uo, pasirodė po kokio pusvalandžio nuo pirmojo karto. Daugiau tokiu Å¡unų nėra bendrijos teritorijoje, tik pas P. Jis lakstė palaidas. Liudytoja žino, kas paleidžia Å¡unis ir kas neprižiÅ«ri.

Å unų didelių turi nedaug asmenų, kuriuos paleidžia. S. S. iÅ¡ pradžių galvojo paÅ¡nekėti su Å¡uns Å¡eimininkais, tačiau pokalbis nesusiklostė, įvyko konfliktas, dėl to buvo kreiptasi į pareigÅ«nus. Ji apskritai ir pati buvo streso bÅ«senoje, todėl iÅ¡ karto nepuolė skambinti 112. Å uo hurktelėjo ir dar kelis kartus nulojo. Liudytoja suprato, kad Å¡ito Å¡uns veiksmas buvo agresyvus. Å uo Å¡uniui nelygus, vieni tos pačios veislės Å¡velnÅ«s, o kiti agresyvÅ«s. Kai atėjo antrÄ kartÄ Å¡uns Å¡eimininkai, Å¡uo vis tiek buvo palaidas ir lakstė.

Greitosios pagalbos nereikėjo todėl, kad nebuvo sužalojimų. Vaikas tÄ vakarÄ jau buvo linksmas, situacija pagerėjo, iki nakties. O naktį jis žviegė, kėlėsi ir bėgo pas jÄ Ä¯ lovÄ , sakė „man baisu“. S. S. žino, kad kaimynas P. matė įvykį. Jis puikiai viskÄ matė per tvorÄ . Liudytoja su P. kalbėjo jau po įvykio, sekmadienį, jis klausė, kaip mažiukas.

Liudytojas J. S. parodė, kad pažįsta pareiÅ¡kėjÄ , ji nepatenkinta, kad jos Å¡uo iÅ¡gÄ sdino liudytojo vaikÄ . Viskas vyko taip, kaip nurodyta byloje. Å uo užpuolė vaikÄ , jie tuo metu žaidė futbolÄ . Kai Å¡uo paÅ¡oko priekinėmis letenomis ant tvoros ir gurktelėjo, vaikas nukrito, apsisisiojo. Paskui gal po pusvalandžio atėjo pareiÅ¡kėja su vyru, o Å¡uo Å¡alia bėgiojo, jis tada paėmė specialiai telefonÄ , tam kad nufilmuotų. Jis manė, kad jie kaimynai ir iÅ¡siaiÅ¡kins viskÄ patys, bet pareiÅ¡kėja pradėjo pulti jį, kad jis čia kažkÄ degina. PareiÅ¡kėja pradėjo sakyti kažkÄ dėl dÅ«mų, o jis pasakė, kad jos Å¡uo bėgioja be pavadėlio ir antsnukio. Yra liudytojai, kurie matė, kad Å¡is Å¡uo bėgioja pastoviai be pavadėlio ir antsnukio. Å is Å¡uo labai didelis, neprižiÅ«rimas, visur lenda, gali iÅ¡gÄ sdinti, juk nežinia kaip reaguos. Dėl to liudytojas viskÄ nufilmavo. Suprato, kad kaimynė net atsipraÅ¡yti nenori už tai, kad iÅ¡gÄ sdino vaikÄ , todėl ir iÅ¡kvietė policijÄ . 3 kartus skambino – policija nereagavo. Paskui jau perskambino iÅ¡ policijos jiems, kad neturi galimybių atvažiuoti, ir sakė, jeigu pasekmių nėra – tai gali kitÄ dienÄ atvažiuoti ir paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Ä®vykio dienÄ Å¡uo atbėgo prie jų vartų. Vaikas stovėjo prie vartų, gaudydavo kamuolį. Kai Å¡uo pribėgo, vaikas buvo prie vartų. Kai Å¡uo pribėgo, liudytojas iÅ¡girdo Å¡uns „au“ ir kad jis įsirėmęs į vartus. Tikrai tai buvo pareiÅ¡kėjos Å¡uo, yra filmuota medžiaga. Matė, kaip jis bėga namo pas pareiÅ¡kėjÄ . Čia kažkur 50 metrų. Å uo bėgioja vienas, be pavadėlio, be antsnukio. Å uo yra kreminės spalvos. Pas kitus yra Å¡unų, bet tokių pat nėra, visi Å¡uniukai mažesni. Šį įvykį matė ne tik jis su žmona, bet ir kaimynas P. Jis tuo metu buvo savo name, matė viskÄ . Nes jis buvo atėjęs ir Å¡nekėjo apie šį įvykį. Liudytojas vaikÄ kartu vežė su žmona pas daktarÄ .

Liudytojas M. L. parodė, kad įvykio dienÄ , atvažiavęs po darbo, tik iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, pajuto aÅ¡trų dÅ«mų kvapÄ . Paklausė draugės savo L. P., kas čia gali bÅ«ti. Jie nuėjo iki (duomenys neskelbtini) namo, kur gyvena kaimynai S., ir pamatė iÅ¡ ten kylančius dÅ«mus ir kvapÄ . Jie paklausė, kodėl yra deginamos atliekos, jie apsižodžiavo, pareiÅ¡kė, kad kÄ nori, tÄ darys. Ir nieko kito neliko, kaip kreiptis į P. L. paskambino 112, pranešė, kad čia yra deginamos Å¡iukÅ¡lės. Jie išėję kartu su L. vedžiojo ir Å¡unį, o kaimynai juos filmavo. Liudytojas apie tai nieko daugiau negirdėjo, kol negavo kvietimo į policijÄ . Jie pradėjo kalbÄ dėl to, kodėl deginamos Å¡iukÅ¡lės, nes neleidžiama Vilniaus mieste, o jie pradėjo juos kaltinti, kodėl Å¡uo vedžiojamas be pavadėlio. Jie gyvena sodų bendrijoje. Å uo, mano, kad galėjo iÅ¡bėgti pabėgioti vienas. Nes ir tvoros jie anksčiau neturėjo, todėl taip galėjo bÅ«ti. Daug žmonių ir vaikų praÅ¡o pažaisti su jų Å¡unimi, jo gera veislė. TÄ dienÄ , kai buvo dÅ«mų kvapas, Å¡uo liudytojo žiniomis nebuvo pabėgęs. TÄ dienÄ Å¡uo iÅ¡ jų akiračio nebuvo dingęs, jis buvo 15-20 metrų atstumu, uostinėjo. Niekur nebėgiojo, nebuvo pradingęs, jis senas Å¡uo, elgiasi ramiai. Tuo metu Å¡uo buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Jie dažniausiai vedžioja su pavadėliu, bet bÅ«na atvejų, kad ir be pavadėlio. Ä®vykio dienÄ iÅ¡ kaimynų pusės buvo taip sakoma: jeigu pasiskųsi dėl dÅ«mų, tai paskųsime dėl Å¡uns, kad gÄ sdina vaikÄ .

Liudytojas A. S. parodė, kad buvo vienas kartas, kai degė bačka ir buvo atėjusi kaimynė, kuri dabar yra pareiÅ¡kėja. Å i kaimynė (pareiÅ¡kėja) atėjo maždaug po 10 min., kai buvo uždegta bačka, gal tai buvo apie 11 valandÄ . Vėliau liudytojas iÅ¡važiavo kartu su savo žmona į SantariÅ¡kes, gal tai buvo apie 12.00 valandÄ . Daugiau niekas nebuvo atėjęs dėl tos bačkos skųstis. Jeigu bÅ«tų kaimynų, jis nebÅ«tų deginęs Å¡iukÅ¡lių. TÄ dienÄ jis J. S. neskambino, grįžo iÅ¡ SantariÅ¡kių apie 17 val. Po Å¡ito įvykio S. S. sakė, kad anÅ«kas buvo iÅ¡sigandęs, Å¡lapinosi. AnÅ«kas buvo visai kitoks iki iÅ¡gÄ sdinimo. Jis po to buvo tikrai toks iÅ¡gÄ sdintas. AnÅ«kui buvo sveikatos problemų, jis kai atvažiuodavo pas jį, jis neidavo į laukÄ , jeigu koks kaimynas eidavo su Å¡uniu pasivaikščioti.

Liudytojas P. J. parodė, kad S. Å¡eimÄ pažįsta, tai jo kaimynai, sklypai yra gretimai. Ä®vykis buvo po pietų, matė J. vaikÄ , kaip jis žaidė kieme, matė ir tėvai ten buvo. Vienu metu liudytojas iÅ¡girdo, kad sulojo Å¡uo ir iÅ¡girdo verksmÄ . Liudytojas pakėlė galvÄ , pamatė prie S. vartų, kaip vaikas verkdamas ant užpakalio nugriuvo, o Å¡uo sulojęs nubėgo. Prie vaiko pribėgo tėvai. Tai normalus, didelis Å¡uo. Liudytojas ne vienÄ kartÄ jį matė. Dažniausiai Å¡unį vedžiojo ne moteris (pareiÅ¡kėja), o jos vyras, bet nežino jų nei vardų, nei pavardžių. Å is Å¡uo pats žinodavo keliÄ namo, todėl bÅ«davo, kad jis lakstė vienas be Å¡eimininkų. Po to įvykio, kai Å¡uo iÅ¡gÄ sdino vaikÄ , liudytojas irgi matė šį Å¡unį lakstantį, jis dar ir sakė J. „žiÅ«rėk vėl Å¡uo palaidas“, po to Å¡uns Å¡eimininkas pasirodė. Vaikas dažnai ateina pažiÅ«rėti prie vartų. Šį kartÄ liudytojas irgi buvo prie vartų, ir matė, kaip Å¡uo ant abiejų kojų atsistojęs buvo ir atsirėmęs į vartus. Å itoje sodų bendrijoje tokio Å¡uns daugiau nėra, jis vienas toks. Liudytojas tuo metu tikrai nestebėjo vaiko pastoviai, o dirbo. Kai Å¡uo sulojo, liudytojas pakėlė galvÄ . Jei nebÅ«tų sulojęs, jis net galvos nebÅ«tų pakėlęs. Kas toliau vyko su vaiku, jis negali pasakyti, pribėgo tėvai, ramino vaikÄ . Liudytojas girdėjo kalbÄ , kad vaikÄ vežė į ligoninę, neatsimena tik kada. Po to įvykio ar kas buvo atvykę į S. sklypÄ , t. y. pareigÅ«nai ar kiti asmenys, liudytojas neatsimena. Ä®vykio metu Å¡alia buvo dar ir žmona, bet ji buvo kambaryje ir nieko negirdėjo. Tas Å¡uo tikrai lakstė vienas, o Å¡eimininkas gal už 50 metrų. Å uo tada sulojo gal 2-3 kartus įvykio metu, lojimo garsas buvo vienodas. Pats įvykis truko labai trumpai.

Liudytojas J. B. paaiÅ¡kina, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nas. Datos tiksliai nepamena, tačiau jie budėjo tÄ dienÄ . Tarnybinio ryÅ¡io priemone gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ sodų bendrijÄ , už Antakalnio. Buvo du praneÅ¡imai: vienas atliekų deginimas, kitas medžių kirtimas. Ä® atliekų deginimÄ jiems liepta reaguoti pirmiau. Atvykę pamatė, kad buvo kÅ«renama, buvo ugnis, rÅ«ko dÅ«mai, tokioje kaip 200 litrų statinėje. Iėjus į valdÄ , pamatė, kad deginamos presuotos plokÅ¡tės, kurių deginti negalima, todėl paprašė valdos savininkų – ten buvo vyras ir moteris – nedelsiant užgesinti atliekas. Pateikė tiek vyras, tiek moteris dokumentus, buvo paimtas paaiÅ¡kinimas, kas konkrečiai kÅ«reno atliekas. Moteris pasakė, kad buvo sukrautos atliekos, o ji užkÅ«rė jas. Dėl to buvo suraÅ¡ytas administracinis nurodymas, moteris jį įvykdė. Kiek liudytojas pamena, jie ten buvo po 18 valandos, dar buvo Å¡viesu. Važiavo su kolega. Ar tikslino adresÄ â€“ tai gali pasakyti, kad iÅ¡ praneÅ¡imų centro jau gauna tikslų adresÄ . Å iuo atveju kaip buvo, ar kas papildomai skambino jiems dėl adreso patikslinimo, neatsimena. Kodėl nustatytas pažeidimo laikas 19.35 val., negali atsakyti. Bet dokumente yra tikras laikas. Neminėjo nieko valdos savininkai dėl Å¡uns, kad laukia pareigÅ«nų. IÅ¡vyko iÅ¡ ten gal po 40 minučių. Negali pasakyti, ar kÄ sakė, kad kepa mėsÄ , nepamena.

L. M. G. parodė, kad jis dirba policijos pareigÅ«nu. PaaiÅ¡kino, kad jis buvo gavęs užduotį dėl nagrinėjamo įvykio apklausti nukentėjusiojo pusę. Apklausos protokole yra paminėta, kad gali bÅ«ti pateiktas vaizdo įraÅ¡as ir jis paprašė ar gali jam pateikti. S. pasakė, kad taip, gali pateikti, bet jie neturėjo laido. Tada liudytojui teko komisariate ieÅ¡koti to laido. Pas pareiÅ¡kėjus buvo kažkoks kitoks telefonas ir netiko nei vienas laidas komisariate, todėl sutarė, kad jie persikels įraÅ¡Ä Ä¯ kompiuterį ir atneÅ¡ jam į komisariatÄ . Jis darbe peržiÅ«rėjo, tai buvo ta pati vaizdo medžiaga, kuriÄ jie rodė telefone ir užpildė savanoriÅ¡kÄ daiktų pateikimo protokolÄ . Vaizdo įraÅ¡Ä berods pateikė vyras, tiesiog buvo techninės kliÅ«tys ir ne iÅ¡karto galėjo įraÅ¡Ä paimti. Filmuotoje medžiagoje telefone buvo matyti, kad eina L. P. su vyru, pavardės jo nepamena. Priekyje jų eina Å¡uo, be antsnukio, be pavadėlio ir bėgioja. Paskui buvo užmegztas pokalbis su L. P., dar kaimynai pakonfliktavo tarpusavyje ir tuo visas vaizdo įraÅ¡as baigėsi, bet tai buvo jau prieÅ¡ metus, tai tiek pamena. Tai Å¡i medžiaga atitiko tai kas pateikta telefone. Liudytojui nekilo abejonių dėl to, kad tai tas pats įraÅ¡as, kurį matė telefone ir kurį jam paskui pateikė kompakte.

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos L. P. veiksmuose pagrįstai konstatuota nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 2 dalies sudėtis, o nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių. Paskirtas baudos vidurkis, tai padaryta atsižvelgus į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, sukėlusius grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Å i administracinio nusižengimo norma yra blanketinė, t. y. ji nukreipia į kitÄ teisės aktÄ , kuriame suformuluotas konkretus draudimas. 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. Nr. VIII-500, 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, kad laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad L. P. tiek suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , pareiÅ¡kimÄ , tiek ir skundÄ nagrinėjant apylinkės teisme, nuosekliai teigė, kad situacijos, jog jos Å¡uo elgtųsi agresyviai ir galėtų iÅ¡gÄ sdinti maÅ¾Ä vaikÄ nebuvo, kadangi Å¡uo administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku nelakstė palaidas vienas, be pavadėlio.

Tačiau teismas vertina, kad skundo nagrinėjimo metu surinkti įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjos teiginius ir patvirtina, kad 2017 m. liepos 21 d., apie 17.00 val., jai priklausantis Å¡uo auksaspalvis retriveris (veislė), atbėgęs prie aptvertos teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Å uo, pradėjo loti ir paÅ¡okęs atsirėmė priekinėmis letenomis į tvorÄ , tuo iÅ¡gÄ sdindamas kieme prie tvoros buvusį trijų metų vaikÄ N. S., kuris nuo iÅ¡gÄ sčio nukrito ant žemės, pradėjo verkti ir pasiÅ¡lapino į kelnes.

Liudytojais apklausti S. S. bei J. S. nuo pat skundo nagrinėjimo pradžios davė nuoseklius ir vieni kitus papildančius parodymus, kad 2017 m. liepos 21 d., apie 17.00 val., L. P. priklausantis Å¡uo auksaspalvis retriveris bÅ«damas be antsnukio ir pavadėlio pribėgo prie tvoros ir iÅ¡gÄ sdino jų mažametį vaikÄ N. S. Siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl suinteresuotumo bylos baigtimi teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas ir kaimynas P. J. kuris vienareikÅ¡miÅ¡kai patikino, kad įvykio dienÄ matė, kaip be pavadėlio esantis pareiÅ¡kėjos Å¡uo pribėgo prie tvoros iÅ¡ iÅ¡gÄ sdino mažametį N. S., kuris iÅ¡sigandęs pribėgusio Å¡uns lojimo nukrito ir pradėjo verkti, tada pribėgo vaiko tėvai.

Teismas neturi teisinio pagrindo netikėti Å¡iais liudytojų parodymais, kurie iÅ¡ esmės nuo pat pradžios nekito, buvo nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, papildantys vieni kitus. Taip pat nėra jokių duomenų, kad P. J. gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį. Teismo posėdžio metu apklaustas A. S. nurodė, kad pačio įvykio, kurio metu jo anÅ«kas buvo iÅ¡gÄ sdintas kaimynų Å¡uns nematė, tačiau pastebėjo, kad po to įvykio anÅ«kas tapo bailesnis, bijo Å¡unų, Å¡lapinasi į kelnes.

Todėl neatmestina tikimybė, jog pasikeitusio vaiko elgesio priežastis gali bÅ«ti įvykis, kurio metu buvo jis iÅ¡gÄ sdintas pareiÅ¡kėjos Å¡uns. Juolab įvertinus, jog pagal veislę Å¡uo yra iÅ¡ ties nemažas, o jo lojimas galėjo iÅ¡gÄ sdinti mažametį. PareiÅ¡kėjos teismo posėdžio metu dėstomi argumentai, kad S. S. pareiÅ¡kimas dėl Å¡uns iÅ¡gÄ sdinimo yra jos atsakas dėl to, kad buvo iÅ¡kviesta aplinkos apsaugos tarnyba dėl Å¡iukÅ¡lių deginimo ir S. S. suraÅ¡ytas administracinis nurodymas, paneigtini pačia bylos surinkta medžiaga, nesusiję su nagrinėjamu skundu, kadangi S. S. su protokolu sutiko, administracinį nurodymÄ Ä¯vykdė, Å¡iukÅ¡lių deginimo fakto nei ji, nei jos vyras, nei uoÅ¡vis neneigė nuo pat pradžios.

Be to, pati pareiÅ¡kėja viso skundo nagrinėjimo metu keitė savo parodymus, 2017 m. rugpjūčio 8 d. duodama paaiÅ¡kinimÄ parodė, kad 2017 m. liepos 21 d., apie 17.30 val., jos sugyventiniui grįžus namo, Å¡uo iÅ¡bėgo į gatvę. Tuomet ji su sugyventiniu nuėjo gatve pasiÅ¡aukti Å¡uns (1 t., b.l. 51-52), kas iÅ¡ esmės ir sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais. Vėliau savo parodymus pakeitė teigdama, kad Å¡uo pats, apie 17.30 val., nebuvo iÅ¡bėgęs. Grįžus M. L, pareiÅ¡kėja su M.

L. ir Å¡unimi, apie 18.00 valandÄ , buvo prie S. tvoros ir pareiÅ¡kėjos Å¡uo buvo Å¡alia jų ir jokio vaiko neiÅ¡gÄ sdino (2 t., b. l. 28). Tokie pareiÅ¡kėjos patikslinti paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Dėl iÅ¡dėstyto, administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. paaiÅ¡kinimų objektyvumu teismas turi pagrindo abejoti. Jos parodymai yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, vertintini kaip siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu negauta jokių jos teiginius pagrindžiančių argumentų.

Net jos sugyventinis M. L. apklausiamas parodė, kad Å¡uo buvo iÅ¡bėgęs įvykio dienÄ palakstyti, kas patvirtina, jog vis dėto jis galėjo pribėgti prie kaimynų tvoros iÅ¡ iÅ¡gÄ sdinti maÅ¾Ä vaikÄ .

Pažymėtina, kad po įvykio S. S. su N. S., dėl vaiko iÅ¡gÄ sčio, kreipėsi į gydytojus. Å ias aplinkybes patvirtina į bylÄ pateikti N. S. medicininiai dokumentai bei tai patvirtino teismo posėdžio metu apklausta gydytoja E. M. J. Be to, S. S. gydytojai nurodė tas pačia aplinkybes, kÄ vėliau paaiÅ¡kino policijos pareigÅ«nams bei patvirtino teismo posėdyje liudytojos apklausos metu, t. y. kad vaikÄ iÅ¡gÄ sdino Å¡uo, vaikas po iÅ¡gÄ sčio Å¡lapinosi, neramiai miega. Netikėti tokiais analogiÅ¡kais S. S. paaiÅ¡kinimais, arba abejoti tokių paaiÅ¡kinimų objektyvumu, teismas neturi pagrindo.

Akcentuotina ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėjos Å¡uo laksto palaidas, o iÅ¡ paskos eina jos Å¡eimininkai, kas iÅ¡ esmės ir sudaro LR ANK 346 str. 2 d numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Ä®raÅ¡o patikimumÄ patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas pareigÅ«nas. Jo parodymais netikėti teismas taipogi neturi teisinio pagrindo.

Teismas Å¡iuo atveju visiÅ¡kai sutinka su Institucijos atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, kad Å¡iuo atveju L. P. padarė nusižengimÄ , numatytÄ LR ANK 346 str. 2 d straipsnio 2 dalyje. Vertina, kad tyrėja iÅ¡samiai aiÅ¡kinosi bylos aplinkybes, visus byloje surinktus įrodymus vertino tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumÄ , palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisÄ loginę grandinę, nė vienai įrodymų grupei nesuteikdama pirmenybės prieÅ¡ kitus bylos įrodymus, ir taip teisingai nustatydama jų patikimumÄ bei įrodomÄ jÄ vertę. Vien tai, kad pareiÅ¡kėja nepripažįsta savo kaltės ir nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo neužtikrintos jos teisės, arba netinkamai vertinti įstatymai.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 06 d. nutarimas Nr. 15ANN-116456401-17 paliktinas nepakeistas, o pareiÅ¡kėjos skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 06 d. nutarimÄ Nr. 15ANN-116456401-17 palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjos L. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas (parašas)

Nuorašas tikras

Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski