4e677f9c-5f62-4eec-9ffc-48e8c24321e9 · Vilniaus apygardos teismas

Civ                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-1196-619/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04628-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.4.; 42.9; 121.13; 121.14; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ritos Kisielienės,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų A. P. ir A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Auto Å¡alna“ ieÅ¡kinį atsakovams A. P. ir A. K. dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei nuostolių atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė ieÅ¡kovas UAB „Auto Å¡alna“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ A.

P. 50000 Lt avansÄ ; priteisti iÅ¡ A. K. 50000 Lt avansÄ ; priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ A. P. ir A. K. 100000 Lt baudÄ ; priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ A. P. ir A. K. 9076 Lt nuostolių atlyginimo bei visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2011-06-03 buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuria atsakovai įsipareigojo parduoti, o ieÅ¡kovas įsipareigojo įsigyti iÅ¡ atsakovų jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ verÅ¡idę, esančiÄ (trisdeÅ¡imt keturis litus)uris centus)aÅ¡tuoniasdeįimt Lt baudÄ ir eistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteiki (duomenys neskeltini) sav., už 240000 Lt.

Å alys susitarė, kad atsakovams įvykdžius sutarties 4 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytus įsipareigojimus, nekilnojamasis turtas parduodamas už 380000 Lt. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2012-09-03. BÅ«simo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio užtikrinimui ieÅ¡kovas 2011-06-03 sumokėjo atsakovams 100000 Lt avansÄ , t.y. kiekvienam po 50000 Lt. 2012-09-03 Å¡alims atvykus į notarų biurÄ , paaiÅ¡kėjo, kad atsakovai preliminariosios sutarties 4 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų įsipareigojimų pilnai neįvykdė, todėl turtas turėjo bÅ«ti parduotas už sutartÄ 240000 Lt sumÄ , tačiau atsakovai atsisakė parduoti ieÅ¡kovui nekilnojamÄ jį turtÄ už minėtÄ kainÄ , todėl sandoris nebuvo sudarytas.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad praneÅ¡imais ragino atsakovus įvykdyti preliminariÄ jÄ sutartį, tačiau atsakovai per nustatytÄ terminÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡alims nesudarius pagrindinės sutarties, pagrindas, kuriuo atsakovai iÅ¡ ieÅ¡kovo įgijo 100000 Lt pinigų sumÄ , iÅ¡nyko, todėl atsakovai privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 100000 Lt kaip be pagrindo įgytÄ turtÄ . Preliminariojoje sutartyje Å¡alys susitarė, kad jeigu atsakovai vengs sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, jie privalo sumokėti ieÅ¡kovui 100000 Lt baudÄ .

Atsakovai iki 2012-09-03 nepagrįstai vengė įvykdyti preliminariÄ ja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. IeÅ¡kovas pagrįstai tikėjosi, kad 2013-09-03 įgis nuosavybės teisę į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nuo pat 2011-06-03 naudojosi Å¡iuo turtu, jį prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius, todėl, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovai privalo sumokėti ieÅ¡kovui 100000 Lt baudÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl nesudarytos sutarties patyrė tiesioginių nuostolių, t.y. 9076 Lt iÅ¡laidas, atsiradusias ieÅ¡kovui vykstant į notaro biurÄ dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kreipiantis teisinės pagalbos ir pan.Atsakovai A.

P. ir A. K. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2011-08-05 atsakovai visiÅ¡kai įvykdė preliminariosios sutarties 4 straipsnio 6 dalį ir sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu iÅ¡sinuomojo žemę, esančiÄ po nekilnojamuoju turtu. 2012-05-25 atsakovai, siekdami įvykdyti likusius preliminariosios sutarties 4 straipsnio 7 dalyje numatytus įsipareigojimus, su Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei UAB „A. V. architektų dirbtuvės“ sudarė triÅ¡alę tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartį dėl žemės sklypo ir greta esančios teritorijos Panerių seniÅ«nijoje, kurių plotas ne mažesnis nei 2,95 ha, detaliojo plano parengimo.

Taip buvo įvykdyta virÅ¡ 50 procentų preliminariosios sutarties 4 straipsnio 7 dalyje numatytų įsipareigojimų. Nurodė, kad atsakovams nepavyko iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypo, esančio Å¡alia nekilnojamojo turto, nes nespėta parengti detaliojo plano. Å iuo metu vyksta minėto projekto derinimo stadija (suderinta su visais tinklais, iÅ¡skyrus elektros tinklus) ir, gavus derinimÄ iÅ¡ Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos, projektas bus pristatytas į Statybų komisijos posėdį, atiduotas patikrinti Aplinkos ministerijai, perduotas Vilniaus miesto savivaldybei rengti sprendimui dėl detaliojo plano tvirtinimo.

Atsakovai nurodė, kad 2012-08-31 raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl preliminariosios sutarties įvykdymo termino pratęsimo dar 6 mėnesiams, tačiau ieÅ¡kovas su jų pasiÅ«lymu nesutiko. TÄ pačiÄ dienÄ atsakovai pakvietė ieÅ¡kovÄ 2012-09-03 sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nekilnojamÄ jį turtÄ parduodant už 345000 Lt, tačiau ieÅ¡kovas su Å¡iuo siÅ«lymu nesutiko. 2012-09-03 ieÅ¡kovui ir atsakovams atvykus į notarų biurÄ , pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. 2012-09-20 atsakovai raÅ¡tu pakartotinai kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydami nurodyti ieÅ¡kovui tinkamÄ datÄ ir laikÄ dėl pagrindinės sutarties sudarymo. 2012-10-01 raÅ¡tu atsakovai nurodė pagrįstas priežastis, dėl kurių negali atvykti ieÅ¡kovo nurodytÄ dienÄ . 2012-10-23 raÅ¡tu ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovus, praÅ¡ydamas 2012-10-30 atvykti į notarų biurÄ sudaryti pagrindinę sutartį.

Kadangi atsakovams nebuvo suteikta net viena darbo diena darbotvarkės planavimui, atsakovai objektyviai negalėjo ieÅ¡kovo nurodytu laiku atvykti į notarų biurÄ sudaryti sutarties, ir apie tai 2012-10-29 informavo ieÅ¡kovÄ raÅ¡tu. Atsakovai nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo kaltės. IeÅ¡kovui nesutikus bendradarbiauti ir nepratęsus preliminariosios sutarties įvykdymo termino dar 6 mėnesiams, atsakovai neturėjo objektyvių galimybių įvykdyti visų įsipareigojimų.

Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo kaltės, reikalavimas sumokėti 100000 Lt baudÄ yra nepagrįstas. IeÅ¡kovo reikalaujamų netesybų suma gerokai virÅ¡ija jo patirtus nuostolius, todėl ieÅ¡kovo reikalaujamos netesybos privalo bÅ«ti mažinamos nuostolių suma, t. y. 9076 Lt. Atsakovai pažymėjo, kad net jei ir bÅ«tų nustatyta atsakovų kaltė dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo, netesybos turi bÅ«ti mažinamos bent ¾, nes bÅ«tent tokiÄ dalį minėtos sutarties 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų įsipareigojimų atsakovai įvykdė, t.y. netesybos turėtų sudaryti 22731 Lt.

Tačiau, atsakovų nuomone, net ir nuostolių suma bei įvykdytos prievolės dalimi sumažintos netesybos, siekiančios 22731 Lt, yra aiÅ¡kiai per didelės. Atsakovai nurodė, kad sutarties sÄ lygas pasiÅ«lė ir parengė ieÅ¡kovas, todėl sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ieÅ¡kovo nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.).              II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui UAB „Auto Å¡alna“ iÅ¡ atsakovų A.

P. ir A. K. lygiomis dalimis 100000 Lt avansÄ , 100000 Lt baudÄ ir 8304 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Taip pat priteisė valstybei iÅ¡ atsakovų A. P. ir A. K. lygiomis dalimis 34 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad preliminariojoje sutartyje nustatytas pakankamai ilgas 15 mėn. terminas sutarties 4 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytų įsipareigojimų įvykdymui. Atsakovai iki 2012-09-03 preliminariosios sutarties 4 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytų įsipareigojimų neįvykdė.

Kadangi iki 2012-09-03 atsakovai neįvykdė sÄ lygų, bÅ«tinų tam, jog turtas bÅ«tų parduotas už 380000 Lt kainÄ , todėl turtas turėjo bÅ«ti parduodamas už 240000 Lt. Nors atsakovai teigė, kad ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su atsakovais, nes nesutiko pratęsti sutarties įvykdymo termino, teismas nurodė, jog atsisakymas pakeisti sutarties sÄ lygas negali bÅ«ti vertinamas kaip atsisakymas bendradarbiauti. Teismas, atsakovų teiginius, kad per 6 mėn. nuo sutarties termino pasibaigimo jie bÅ«tų įvykdę preliminariosios sutarties 4 straipsnio 7 dalyje numatytÄ Ä¯sipareigojimÄ , laikė nepagrįstais jokiais įrodymais.

CK 6.165 straipsnis numato, kad jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia. Kadangi per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, Å¡alių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį baigėsi. Atsakovai nuo Å¡io momento neturi teisinio pagrindo turėti sumokėto 100000 Lt avanso (CK 6.237 straipsnis). Kadangi atsakovai geruoju sumokėto avanso negrÄ Å¾ino, teismas jį ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteisė teismine tvarka.

Preliminariosios sutarties 5 straipsnyje Å¡alys susitarė, kad jei atsakovai nepagrįstai vengs sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, jie privalės sumokėti ieÅ¡kovui 100000 Lt dydžio baudÄ . Teisiniai pagrindai teismui mažinti netesybas yra kai netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovai visiÅ¡kai neįvykdė prievolės, dar daugiau, ieÅ¡kovui nėra grÄ Å¾inę net dalies avansinių mokėjimų, todėl netesybos Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti mažinamos tik pripažinus jas aiÅ¡kiai (neprotingai) didelėmis.

Teismas pažymėjo, kad preliminarios sutarties sudarymu, avanso sumokėjimu, turto perėmimu panaudai ieÅ¡kovas pademonstravo, kad turi rimtų verslo ketinimų, susijusių su objektu, todėl atsakovams vengiant parduoti šį objektÄ , ieÅ¡kovas turėjo atsisakyti verslo ketinimų, negavo planuotų pajamų iÅ¡ verslo. Be to, ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ , nuo 2011-06-03 negali naudoti veikloje sumokėtos 100000 Lt avanso sumos, gauti iÅ¡ jos pajamų, tai vertintina kaip nuostoliai, todėl netesybų sumÄ , lyginant su prievolės verte ir parduodamu objektu, teismas nelaikė neadekvačia.

Ä®vertinęs visas Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sutartyje numatytų ir Å¡alių individualiai aptartų netesybų priteisimas atitiks teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus ir nepažeis sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl baudos priteisimo tenkino. Tačiau teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 9076 Lt nuostolių atlyginimo, kadangi nagrinėjamu atveju į priteistinÄ 9076 Lt nuostolių sumÄ buvo įskaityta atitinkama baudos suma, todėl teismas laikė, kad iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteista 100000 Lt bauda kompensuoja ieÅ¡kovo nuostolius ir papildomai nuostolių nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai              Atsakovai A. K. ir A. P. pateikė teismui apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kurioje teismas priteisė 100000 L dydžio baudÄ ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį dėl baudos priteisimo atmesti. Tuo atveju, jeigu teismas sutinka su apeliantų nurodytų LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu dėl rÅ«Å¡inio teismingumo pažeidimo, praÅ¡o panaikinti visÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ kaip pirmos instancijos teismui nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

             Atsakovai apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:             1. Atsakovai nurodo, kad teismas vertindamas tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ situacijÄ pernelyg formaliai žiÅ«rėjo į preliminarios sutarties nuostatas. Aplinkybės, dėl kurių neįvyko pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas ir pilnai neįgyvendintos preliminarios sutarties nuostatos, buvo ne atsakovų valioje ir jų nebuvo kontroliuojamos, nes sÄ lygų įgyvendinimas buvo susijęs su valstybės institucijų ir kitų subjektų veiksmais.

Atsakovai nurodo, kad kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

2. Atsakovai nurodo, kad pirmos instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles netesybas. Pažymėtina, kad ieškovas dėl neįvykusio sandorio realiai patyrė 9076 Lt dydžio nuostolius. Atsakovai nurodo, kad faktiškai tokio pobūdžio baudos buvimas akivaizdžiai leidžia suprasti, kad preliminari sutartis buvo užtikrinta rankpinigiais, kuriais preliminarios sutarties užtikrinti negalima ir yra draudžiama (LR CK 6.98 str. 2 d.).3. Atsakovai taip pat nurodė, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles.

Priimdamas sprendimÄ teismas turi tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti byloje esančius įrodymus bei jų pagrindu paÅ¡alinti bet kokius esančius prieÅ¡taravimus, o savo sprendimÄ grįsti ne prielaidomis, bet teisiniais argumentais, paremtais byloje esančiais įrodymais. Teismas tokios pareigos neįgyvendino nei dėl nepagrįsto vengimo, atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį nustatymo, nei dėl netesybų, baudos priteisimo ir jos dydžio nustatymo, nors byloje yra įrodymai, patvirtinantys 11 kartų mažesnes ieÅ¡kovo iÅ¡laidas nei baudos dydis, kas savaime įrodo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ ir baudos neadekvatumÄ .

Atsakovai mano, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl baudos, nuostolių priteisimo naikintinas kaip absoliučiai nepagrįstas ir neteisėtas (LR CPK 329 str. 1 d., 2 d. 4 p.)4. CPK 27 straipsnio 1 punkte yra nurodyta, kad bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma virÅ¡ija 150000 Lt dydžio sumÄ pirma instancija nagrinėja apygardos teismai. Kadangi Å¡ioje byloje ieÅ¡kinio suma sudaro 200 000 Lt dydžio sumÄ , Å¡iÄ bylÄ pirma instancija turėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismas. Kadangi buvo pažeistos rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklės, vien dėl Å¡io pagrindo pirmos instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).IeÅ¡kovas UAB „Šalna“ pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apeliantų A.

P. ir A. K. bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovai patys nesutiko sudaryti sutartį pagal preliminarios sutarties sÄ lygas. Užuot pardavę ieÅ¡kovui sutartÄ pastatÄ už 240 000 Lt, jie paprašė pakeisti sutarties sÄ lygas ir pasiÅ«lė pastatÄ Ä¯sigyti už 345 000 Lt. Pažymėtina, kad preliminariojoje sutartyje buvo nustatytos dvi bÅ«simos pastato pirkimo - pardavimo kainos: 380 000 Lt, jeigu atsakovai įvykdys sutarties 4 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytus reikalavimus bei 240 000 Lt, jeigu atsakovai numatytų abiejų reikalavimų neįvykdys.

Vadinasi bet kokiu atveju, ar atsakovai įvykdys ar ne nustatytus reikalavimus, pastatas turėjo bÅ«ti parduotas ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas taip pat pažymi, kad preliminarios sutarties 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu oferentai nepagrįstai vengs sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, jie privalo grÄ Å¾inti akceptantei 100 000 Lt avansÄ bei sumokėti akceptantei 100 000 Lt baudÄ ir dėl Å¡ios sutarties vykdymo akceptantės patirtas faktines iÅ¡laidas, bet ne daugiau kaip 160 000 Lt. Sutarties norma nėra prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, yra pasiraÅ¡yta laisva valia, dėl to galiojanti.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , pagrįstai priteisė baudÄ iÅ¡ abiejų atsakovų. IeÅ¡kovas pažymi, kad Å¡iuo atveju teismingumo taisyklės nėra pažeistos, todėl nėra pagrindo panaikinti sprendimÄ dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau Å¡i byla nagrinėjama atsakovų pateikto apeliacinio skundo ribose. Dėl vengimo sudaryti pagrindinę sutartį.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Å¡alys 2011-06-03 sudarė preliminariÄ sutartį dėl bÅ«simo pastato – verÅ¡idės, pirkimo - pardavimo. Å alys susitarė, kad pagrindinę sutartį jos sudarys ne vėliau kaip iki 2013-09-03. Å alys susitarė, kad jog per 15 mėnesių atsakovai iÅ¡sinuomos 0,1942 ha ploto valstybinę žemę, esančiÄ po nekilnojamuoju turtu, reikalingÄ jo naudojimui ir valdymui, tuo tikslu paruoÅ¡ ir suderins su visomis reikiamomis institucijomis, visÄ tam reikalingÄ dokumentacijÄ , įskaitant ir Å¡io žemės sklypo planÄ .

Taip pat, atsakovai per 15 mėnesių laikotarpį įsipareigojo maksimaliai leistinam terminui papildomai iÅ¡sinuomoti ne mažiau kaip 0,40 ha ploto valstybinę žemę, esančiÄ Å¡alia nekilnojamojo turto, kuri ribojasi su žeme esančia po pastatu (sutarties 4 straipsnio 6 ir 7 dalys). Tuo tikslu, jog atsakovams yra nustatyti įsipareigojimai, buvo nustatytos dvi galimos pastato pardavimo kainos: jeigu atsakovai įvykdys, sutarties 4 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytas sÄ lygas, pastato kaina bus 380 000 Lt, tačiau, jeigu atsakovai, nesvarbu dėl kokių priežasčių, abiejų įsipareigojimų neįvykdys, pastatas ieÅ¡kovui bus parduotas už 240 000 Lt.

Kadangi atsakovai per 15 mėnesių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, pagrindinės sutarties sudarymo dienÄ t.y. 2012-09-03, ieÅ¡kovas pagrįstai tikėjosi pastatÄ Ä¯sigyti už preliminariojoje sutartyje nustatytÄ kainÄ , tačiau atsakovai atsisakė pastatÄ parduoti už 240 000 Lt. Nors atsakovai neigia, kad jie vengė įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir parduoti pastatÄ už sutartÄ 240 000 Lt, bylos duomenys paneigia jų tikruosius veiksmus. Nustatyta, kad 2012-08-31 jie pateikė ieÅ¡kovui pasiÅ«lymÄ pakeisti sutartyje nustatytas sÄ lygas ir įsigyti pastatÄ už 345 000 Lt arba pratęsti preliminarios sutarties galiojimÄ ilgesniam laikui.

IÅ¡ notarų pateiktų pažymų matyti, jog atsakovai 2012-10-01 ir 2012-10-30 neatvyko į notarų biurÄ sudaryti pagrindinės sutarties. Toks atsakovų elgesys, teisėjų kolegijos manymu traktuotinas kaip vengimas sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovai, neįvykdę sutartinių reikalavimų iÅ¡nuomoti valstybinę žemę po pastatu ir Å¡alia jo, atsisakė parduoti pastatÄ už sutartÄ Å¾emesnę kainÄ , t.y. 240 000 Lt. IeÅ¡kovui buvo labai svarbu iki nustatytos datos įsigyti pastatÄ ir naudotis iÅ¡nuomota žeme, dėl Å¡io pasiekto rezultato, ieÅ¡kovas bÅ«tų atsakovams sumokėjęs 140 000 Lt didesnę sumÄ .

Tačiau atsakovams neiÅ¡nuomojus žemės Å¡alia pastato, ir pakėlus pastato kainÄ iki 345 000 Lt, ieÅ¡kovas negalėjo įsigyti pastato dėl kurio buvo sudaryta preliminari sutartis. Be to, atsakovai atsisakę įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sudarytÄ preliminariÄ sutartį, negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui jo sumokėti 100 000 Lt dydžio avanso. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino atsakovų veiksmus, kaip nesÄ Å¾iningus ieÅ¡kovo atžvilgiu, ir pripažino, jog atsakovai vengė sudaryti pagrindinę pastato įsigijimo sutartį.

Dėl preliminariojoje sutartyje nustatytų netesybų mažinimo pagrindų.Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Å alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v.

UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Miaras“ v.

A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).Sutartyje Å¡alių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ gali bÅ«ti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta. SÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos.

Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Å kotijos firma „Forthmill Limited“ v.

UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį.

Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „B. R.“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008.).Byloje nustatyta, kad jeigu atsakovai bÅ«tų įvykdę sutarties 4 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytas sÄ lygas, ieÅ¡kovas pastatÄ bÅ«tų nupirkęs už 380 000 Lt.

Preliminarios sutarties 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu oferentai nepagrįstai vengs sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, jie privalo grÄ Å¾inti akceptantei 100 000 Lt avansÄ bei sumokėti akceptantei 100 000 Lt baudÄ ir dėl Å¡ios sutarties vykdymo akceptantės patirtas faktines iÅ¡laidas, bet ne daugiau kaip 160 000 Lt. Tokias sÄ lygas suderino abi Å¡alys, sutartis pasiraÅ¡yta laisva Å¡alių valia. Å alims nepavykus rasti bendro sutarimo ir nepasiraÅ¡ius pagrindinės sutarties, ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovų pareikalavo grÄ Å¾inti avansÄ bei sumokėti 100 000 Lt baudÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos aplinkybes bei remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, konstatuoja, kad teismo priteista 100 000 Lt bauda yra pernelyg didelė ir yra mažintina. Mažindama baudos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į prievolės vertę. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas norėjo nupirkti pastatÄ už 380 000 Lt arba už 240 000 Lt, todėl 100 000 Lt bauda už prievolės neįvykdymÄ laikytina pernelyg didele, kadangi pirmu atveju sudaro daugiau nei ketvirtadalį viso sandorio vertės, o antru atveju beveik pusę viso sandorio vertės. Å iuo atveju taip pat vertintina ir ta aplinkybė, jog sutarties 4 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sÄ lygų įvykdymas iÅ¡ dalies buvo sÄ lygotas ir trečiųjų asmenų veikimo, t.y. valstybinių institucijų veiksmų.

NepasiraÅ¡ius pagrindinės sutarties, ieÅ¡kovas nurodė, kad realiai patyrė 9076 Lt dydžio nuostolius. Akivaizdu, kad lyginant su baudos dydžiu, realÅ«s ieÅ¡kovo nuostoliai nėra tokie dideli. Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis gali bÅ«ti užtikrinta netesybomis, tačiau netesybos negali bÅ«ti per didelės (baudinės), o turi atlikti kompensacinę funkcijÄ , siekiant atlyginti nukentėjusiai Å¡aliai nuostolius. Netesybos jokiu bÅ«du negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.

Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikÅ¡mė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta atsakovų apeliacinio skundo argumentÄ , kad ieÅ¡kovas realių nuostolių patyrė 9076 Lt, todėl tokia suma jam ir turėtų bÅ«ti priteista. Tačiau atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ bei įvertinusi prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekdama nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, teisėjų kolegija, įskaitydama ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, mažina bendrÄ baudos dydį iki 60 000 Lt, t.y. priteisiant iÅ¡ abiejų atsakovų po 30 000 Lt sutartinių netesybų (CK 6.73 str., 6.258 str.).

Dėl bylos teismingumo.CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo įtvirtinta rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklė, nustatanti pirmÄ ja instancija nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų, teismingumÄ apygardų teismams. Tai yra viena bendrosios civilinių bylų rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklės, kad civilines bylas pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkių teismai, iÅ¡imčių (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK įtvirtintas rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklių iÅ¡imtis lemia materialinių teisinių santykių, iÅ¡ kurių kilęs ginčas, pobÅ«dis.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad turtinio ginčo įkainojimÄ lemia jo teisinis turinys ir sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-350/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta aktuali nagrinėjamoje byloje CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta taisyklė, kad, esant keliems savarankiÅ¡kiems ieÅ¡kinio reikalavimams, ieÅ¡kinio suma nustatoma pagal bendrÄ visų reikalavimų sumÄ .

Å i ieÅ¡kinio sumos nustatymo taisyklė turi bÅ«ti taikoma tais atvejais, kai vienas ieÅ¡kovas reiÅ¡kia kelis reikalavimus atsakovui arba keli ieÅ¡kovai reiÅ¡kia bendrÄ reikalavimÄ atsakovui privalomo bendrininkavimo atveju (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jei keli ieÅ¡kovai reiÅ¡kia bendrÄ reikalavimÄ CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu – kaip to paties pobÅ«džio reikalavimus arba įsipareigojimus, pagrįstus ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iÅ¡ reikalavimų atskirai galėtų bÅ«ti atskiro ieÅ¡kinio dalykas, ieÅ¡kinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieÅ¡kovo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nutartis A.

K. ir A. P. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009). Pažymėtina, kad rÅ«Å¡inis teismingumas Å¡ioje byloje buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartimi. Kadangi ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 50 000 Lt avanso ir iÅ¡ A. K. 50 000 Lt avanso, taip pat 100 000 Lt baudos ir 9076 Lt nuostolių atlyginimo iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis. Vadinasi iÅ¡ kiekvieno atsakovo atskirai ieÅ¡kovas prašė priteisti 104 538 Lt, o Å¡i suma nevirÅ¡ija CPK numatytos 150 000 Lt sumos. SavarankiÅ¡kų reikalavimų sujungimas į vienÄ ieÅ¡kinį, tokiu bÅ«du bendrai sujungtų reikalavimų sumai virÅ¡ijant 150 000 Lt, nekeičia bylos teismingumo, todėl byla yra teisminga apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ bei į tai, kad teismingumo klausimas Å¡ioje byloje buvo iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teismo 2013-01-18 nutartimi, kurios ieÅ¡kovas neskundė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo, vadovaujantis CPK 329 str. 2 dalies 6 punktu. Dėl įrodymų vertinimo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau iÅ¡plėtotÄ ir nuosekliÄ teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, sprendimÄ grindė prielaidomis, o ne teisiniais argumentais.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė sprendimÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ , tačiau tai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, ar kad jame yra prieÅ¡taravimų. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino Å¡ioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, raÅ¡ytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad apeliantų teiginiai dėl įrodymų vertinimo yra daugiau deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Atsakovų apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t.y. priteistos baudinės netesybos sumažintos nuo 100 000 Lt iki 60 000 Lt. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teisme tenkinta 40 procentų visų atsakovų reikalavimų. Atsakovas A. K. sumokėjo 2250 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , atstovavimo iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų atsakovai nepateikė. Atsižvelgiant į tai, proporcingai paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovo A. K. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 900 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ atlyginti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas, t.y. 1500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia Å¡aliai iÅ¡laidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PraÅ¡omo priteisti užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme dydis nevirÅ¡ija rekomenduotino, todėl laikytinas pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ atsakovų priteistina 900 Lt (1500 Lt *60 proc.), iÅ¡ kiekvieno po 450 Lt (CPK 93 str. 2 d.). IeÅ¡kovas pirmos instancijos teisme sumokėjo 5181 Lt žyminio mokesčio ir prašė priteisti jam iÅ¡laidas advokato pagalbai 7000 Lt, kurias pirmos instancijos teismas įvertinęs bylos sudėtingumÄ sumažino iki 3500 Lt.

Atitinkamai įvertinus praÅ¡ytų ir patenkintų reikalavimų santykį pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi iÅ¡laidos perskirstomos, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteisiant 6877,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmos instancijos teismas patyrė 35,64 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesiniu dokumentų įteikimu. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, jos perskirstomos iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ priteisiant 27,26 Lt, o iÅ¡ ieÅ¡kovo 8,37 Lt (CPK 92, 96 str.).

Tačiau CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 10 litų.

Kadangi Å¡ioje byloje iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kotina valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų suma bÅ«tų mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , tai Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija             n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimÄ dalyje dėl baudos priteisimo pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip:„Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Auto Å¡alna“, juridinio asmens kodas 302625893, iÅ¡ atsakovų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 60 000 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) baudÄ ir 7 777,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Auto Å¡alna“ atsakovui A. K. 900 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovų A.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 27,26 Lt (dvideÅ¡imt septynis litus, 26 centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .“ Teisėjai                                                                                                          Alvydas Barkauskas                                                                                                                        Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                           Rita Kisielienė