4e667ba7-8f33-49f4-9e6f-e74465b4d312 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-239-478/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49842-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1; 2.1.16.1.2.3.; 2.1.16.1.2.1.8 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Jakubonienė, sekreto­riau­jant Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei R. A., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo klausimÄ dėl kaltinamajam A.

M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Teismas n u s t a t ė : A. M., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 6 kartus teistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 129 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad: jis 2018 m. spalio 15 d., laikotarpyje tarp 17.00 val. - 24.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J.

E. gyvenamojoje vietoje, bute esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju metu, alkÅ«niniu ramentu tyčia ne mažiau vienÄ kartÄ sudavė J. E. į galvos sritį, ne mažiau Å¡eÅ¡is kartus sudavė kumščiu jam į veidÄ , kaklÄ , tuo padarė muÅ¡tinę žaizdÄ kaktos deÅ¡inėje pusėje, dvi muÅ¡tines žaizdas virÅ¡ugalvyje (abiejų momenų srityje), muÅ¡tinę žaizdÄ nosies nugarėlėje, muÅ¡tinę žaizdÄ , kraujosruvas ir odos įdrėskimus deÅ¡iniajame smilkinyje, poodines kraujosruvas kairiajame skruoste ir kaklo kairėje pusėje, po ko vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu J.

E. į krÅ«tinės kairę pusę, tuo padarė kiauryminę durtinę pjautinę žaizdÄ krÅ«tinės priekiniame pavirÅ¡iuje kairėje pusėje, kiaurinius Å¡irdies ir deÅ¡inio plaučio pažeidimus, kairės pusės IV-V-to Å¡onkaulių pažeidimus, kas komplikavosi iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu, dėl ko nukentėjusysis J. E. staiga įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė J. E.. 2018 m. spalio 17 d., 18.00 val. A. M. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. spalio 19 d. nutartimi A. M. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 19 d. Kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, taip pat Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi. Paskutinį kartÄ suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 19 d. 2019 m. birželio 5 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi perduodant bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutarta kardomosios priemonės kaltinamajam nekeisti. Suėmimo taikymas A. M. baigiasi 2019 m. liepos 19 d., todėl spręstinas jo tolimesnio taikymo tikslingumo klausimas. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trijų mėnesių laikotarpiui, kaltinamasis ir jo gynėja prašė suėmimo nebetaikyti. Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam A.

M. pratęstina trijų mėnesių laikotarpiui. Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pagrindų. BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog suėmimo termino pratęsimui yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių kaltinti A.

M. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Å ie faktiniai duomenys yra iÅ¡dėstyti kaltinamajame akte, tai: įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, specialisto iÅ¡vados, liudytojų parodymai, daiktiniai įrodymai, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, Å¡iuos byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iÅ¡ esmės. Teismas suėmimo terminÄ kaltinamajam pratęsia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, kurie yra neiÅ¡nykę ir laikytini pakankamais griežčiausios kardomosios priemonės taikymui.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimÄ ar neturėjimÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. A. M. yra kaltinamas padaręs vienÄ tyčinį nusikaltimÄ - smurtinį labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Å is nusikaltimas buvo užbaigtas ir sukėlė negrįžtamas pasekmes – atimta žmogaus gyvybė, kuriÄ baudžiamasis įstatymas labiausiai saugo bei gina. Pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ numato tik griežtÄ , ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ .

Surinkti bylos duomenys patvirtina, kad A. M. yra išsituokęs – nesaistomas šeimyniniais ryšiais, iš byloje esančio Sodros duomenų išrašo (t. 3, b. l.

5) matyti, kad A. M. oficialių darbinių santykių niekada neturėjo. Ne mažiau svarbu ir tai, kad A. M. yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Apie tai leidžia spręsti byloje esantys duomenys apie jo padarytus administracinius nusižengimus (t. 3, b. l. 30-39). Be to, jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis taip pat galimai padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, byloje yra duomenų, kad praeityje tris kartus buvo paskelbta jo paieÅ¡ka. Aptartos aplinkybės nepalankiai charakterizuoja A. M. ir rodo didesnį asmens bei jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad kaltinamojo nesaisto tvirti socialiniai ryÅ¡iai, todėl, suvokdamas gresiančios griežtos atsakomybės taikymÄ bei jos neiÅ¡vengiamumÄ , jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimas pratęstinas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju taip pat yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu gali bÅ«ti skiriamas, jeigu asmuo yra įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, pagrįstai manant, jog bÅ«damas laisvėje, jis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.

A. M. inkriminuotas nusikaltimas patenka į aukščiau nurodytÄ kategorijÄ . Be to, Å¡is susidÅ«rimas su teisėsaugos institucijomis jam nėra pirmasis. Kaltinamasis anksčiau yra teistas jau Å¡eÅ¡is kartus. Jam buvo taikytos įvairios bausmių rÅ«Å¡ys – bauda, areÅ¡tas, laisvės atėmimas, tačiau jos nebuvo efektyvios, nes A. M. sugrįžta prie savo nusikalstamų įpročių. Jokių iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų kaltinamasis nepadarė. Å iuo metu jam inkriminuotas labai sunkus nusikaltimas yra gerokai sunkesnis už ankstesnes jo neteisėtas veikas, kas patvirtina, jog kaltinamojo elgesys vis labiau prasilenkia su įstatymų imperatyvais, todėl tikėtina, kad bÅ«damas laisvėje, jis gali vėl padaryti tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ .

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas A. M., pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į kitas iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad bÅ«damas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, tarp jų ir numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti pagrindai suėmimo termino pratęsimui yra. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnės kardomosios priemonės skyrimas Å¡iuo atveju nepadės įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

A. M. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, jo socialinių, darbinių ryÅ¡ių glaudumo nebuvimas, galimai padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, sukėlęs negrįžtamas pasekmes, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo paleisti suimtÄ jį į laisvę ir skirti jam kitÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ir (ar) jų kompleksÄ (BPK 122 straipsnio 7 dalis). A. M. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, parenkamas trijų mėnesių suėmimo pratęsimo terminas, atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės dar tik pradėtas, todėl trijų mėnesių terminas vertintinas adekvatus galimai padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiui ir pavojingumui.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese, bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartÄ yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę. Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 11 dalimi, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.

Nors A. M. laisvės varžymas trunka jau 9 mėnesius, tačiau suėmimo terminas nevirÅ¡ija minėtoje nuostatoje nustatyto termino. Nustatomas trijų mėnesių terminas vertintinas kaip proporcingas ir adekvatus galimai padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies, 1, 3 punktais, 123 straipsnio 6 dalimi, 127 straipsniu, n u t a r i a : kaltinamajam A. M., gim. (duomenys neskelbtini)., kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pratęsti 3 (trims) mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 19 d.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja JÅ«ratė Jakubonienė