Legislator Case Law & Legislation
4e65205e-419f-498f-bbec-3e10cd83ab23 AI generated

4e65205e-419f-498f-bbec-3e10cd83ab23 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 4e65205e-419f-498f-bbec-3e10cd83ab23
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

mokėtojai žinojo pareiÅ¡kėjo banko rekvizitus, 2) mokėtojai, pervesdami pinigus pareiÅ¡kėjui, vykdė susitarimus su prekių pirkėjais, nes nebuvo jokių ginčų dėl klaidingai pervestų lėšų, 3) piniginės lėšos avansu buvo pervedamos tikslingai, siekiant ateityje įsigyti prekių, 4) mokėtojÄ aiÅ¡kiai identifikavo pirkėjas, 5) už avansu gautas pinigines lėšas prekės buvo eksportuotos pirkėjui (prekių gavėjui), 6) pateiktų (eksportuotų prekių kaina iÅ¡ esmės sutampa su gautomis avansinėmis sumomis, 7) pareiÅ¡kėjas įstatymų nustatyta tvarka fiksavo iÅ¡ trečiųjų Å¡alių (piniginių lėšų mokėtojų) gautas pinigines sumas atitinkamose sÄ skaitose kaip avansÄ , 8) įstatymų nustatyta tvarka pareiÅ¡kėjas surašė laisvos formos apskaitos dokumentus, nustatančius Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ .

Legislator headnote

AI generated

4e65205e-419f-498f-bbec-3e10cd83ab23 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Skunde paaiÅ¡kina, kad mokesčių administratoriaus sprendimai sukuria prieÅ¡taringÄ situacijÄ , nes mokesčių administratorius apmokestino 2 191 685 Lt pelno mokesčiu, bet nepasisakė dėl skolos už prekes tai pačiai sumai, kurios buvo realiai parduotos. Tokiu bÅ«du galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡i skola už prekes realiai nepadengta, todėl laikytina beviltiÅ¡ka skola ir turi bÅ«ti atimama iÅ¡ pajamų, apskaičiuojant apmokestinamÄ jį pelnÄ , remiantis Pelno mokesčio įstatymo 25 str. nuostatomis.

Keywords

AI generated
export subsidies overpaid insurance benefits restrictive measures against Belarus inspection fee allowances and expenses unnecessary costs
AI generated
44e4669b-5007-45d2-8000-da8065f46d76
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei J. N., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „DM valda“ skundÄ Â atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
d35d799f-c973-492b-b503-6499f681f34a
A. J. nurodė, kad su nurodytu pažeidimu sutinka. A. J. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. bei kita byloje surinkta medžiaga.             Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje 2016 m. lapkričio 23 d., FR1042-8062, nurodyta, kad Operatyvus patikrinimas pradėtas 2016-11-22 baigtas 2016-11-23. Vykdydamas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. lapkričio 17d. operatyvaus patikrinimo pavedimÄ Nr. FR1043-8326 Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyr. specialistas L. P., vyresn. specialistas R.
bd9fca92-50a2-4af9-9a34-120530292f4b
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2012-07-27 sprendimÄ Nr.
5a05452c-d385-439a-aa84-a1c174cf3f41
panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau - Komisija) 2019-06-14 sprendimÄ Nr.
8182561b-3a9a-4f73-9df0-082b7085c6e6
Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                            Â

Adm. byla Nr.I-389-142/10

Proc. Nr. 3-61-3-02087-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; Â 9.2.1.1; 9.8.2

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės, Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Giedriui Rumbučiui, advokatui Aivarui Raišučiui, atsakovo

atstovui Kęstučiui Kadonui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui M. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ

pagal pareiÅ¡kėjo UAB “Mitoda” skundÄ dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė „Mitoda“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti: 2009 05 22 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) sprendimÄ Nr. (04)-K3-147 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalyje dėl 388 410 Lt pelno mokesčio, 231 264 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 116 523 Lt pelno mokesčio baudos, 2009 08 20 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir VMI prie LR FM) sprendimÄ Nr. 69-230 „Dėl UAB „Mitoda“ 2009

06 15 skundo,  2009 11 11  Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau

- MGK) sprendimÄ Nr. S-360-(7-325/2009) „Dėl UAB „Mitoda“ 2009 09 09 skundo“.

Skunde paaiÅ¡kina, kad mokesčių administratoriaus sprendimai sukuria prieÅ¡taringÄ situacijÄ , nes mokesčių administratorius apmokestino 2 191 685 Lt pelno mokesčiu, bet nepasisakė dėl skolos už prekes tai pačiai sumai, kurios buvo realiai parduotos. Tokiu bÅ«du galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡i skola už prekes realiai nepadengta, todėl laikytina beviltiÅ¡ka skola ir turi bÅ«ti atimama iÅ¡ pajamų, apskaičiuojant apmokestinamÄ jį pelnÄ , remiantis Pelno mokesčio įstatymo 25 str. nuostatomis.

PaaiÅ¡kina, kad mokesčių administratorių sprendimuose nurodyta, kad į pareiÅ¡kėjo valiutines banko sÄ skaitas 2001 01 01 – 2003 12 31 laikotarpiu 13 užsienio firmų pervedė pinigines lėšas doleriais ir eurais iÅ¡ viso už 2 191 685 Lt sumÄ .

Priimtuose sprendimuose nurodyta, kad tai yra pareiÅ¡kėjo gauta kita ekonominė nauda, tai grindžiama Pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMÄ®) 2 str. 24, 40 dalių nuostatomis. Nurodoma, kad sumos gautos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo veiklos, tačiau Å¡ios sumos nesiejamos su jokia pareiÅ¡kėjo veikla. Tokiu atveju, jeigu sumos gautos be jokio teisinio pagrindo, jos yra skola ir turi bÅ«ti grÄ Å¾intos jas pervedusiems užsienio partneriams. Remiasi PMÄ® 2 str. 24 p., 40 p., 4 str. 1 d., Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 3 str. 5 d.

Paaiškina, kad mokesčių administratoriai nepagrįstai mokesčio bazę nustatė netiesioginiais nustatymo metodais.

 Mokesčių administratoriai ir MGK savo sprendimus grindė tik prielaidomis ir abejonėmis, sprendimai yra neobjektyvÅ«s. Mano, kad iÅ¡vados turi bÅ«ti grindžiamos įrodymais, kurie nekelia abejonių. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus, o sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta.

Teigia, kad mokesčių administratorius besÄ lygiÅ¡kai tiki ir vadovaujasi iÅ¡ užsienio valstybių gauta informacija, tačiau visiÅ¡kai nepripažįsta pareiÅ¡kėjo pateiktos informacijos, surinktos Lietuvoje. Mano, kad užsienio valstybių partneriai, dėl pareiÅ¡kėjui nežinomų aplinkybių, galėjo teikti klaidingÄ informacijÄ .

IÅ¡ Lietuvos institucijų gautoje informacijoje apie pareiÅ¡kėjo ekonominę veiklÄ nenustatyta kokių nors pažeidimų.

Nei viena iÅ¡ triÅ¡alių verslo santykių Å¡alių sudarytų sandorių neginčija. Teigia, kad pateikė ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino avansinių mokėjimų, prekių tiekimo ir mokėjimo užskaitymo sekÄ bei pateikė atitinkamus dokumentinius įrodymus, kurių pagrindu buvo atliekami piniginių lėšų užskaitymai. Dėl to mokesčių administratorius nepagrįstai teigia, kad tokie įrodymai nebuvo pateikti. PareiÅ¡kėjas neturėjo tiesioginių komercinių Å«kinių santykių su trečiaisiais asmenimis (piniginių lėšų mokėtojais), neteikė jiems prekių ar paslaugų, todėl, savaime suprantama, nėra sudariusi su Å¡iomis įmonėmis užskaitos suderinimo aktų.

PareiÅ¡kėjas niekaip neįtakojo trečiųjų asmenų iÅ¡raÅ¡ytų mokėjimų pavedimo turinio, todėl negali atsakyti už Å¡iuose mokėjimo pavedimuose nurodytÄ mokėjimo pagrindų turinį. Avansinių mokėjimų už patektas prekes klausimai buvo derinami su tiekiamų prekių pirkėjais. Nurodo prieÅ¡taravimÄ , esantį skundžiamuose sprendimuose – mokesčių administratorius teigia, kad pareiÅ¡kėjas neteikė įrodymų, o savo iÅ¡vadas grindžia bÅ«tent pareiÅ¡kėjo pateiktais dokumentais.

Mokesčių administratorius neginčija, kad prekės patikrinimo laikotarpiu buvo eksportuotos, išvežtos iš Lietuvos muitų teritorijos ir pateiktos nurodytiems pirkėjams. Tai patvirtina eksporto deklaracijos, muitinės pažymos, pirkėjai. Nesutinka su tuo, kad užsienyje pareiškėjo darbuotojai atsiskaitė grynais pinigais. Paaiškina, kad prekių pardavėjo, pirkėjo, trečiojo asmens (piniginių lėšų mokėtojo) verslo ryšiai, sutartiniai santykiai įrodyti šalių veiksmais bei pareiškėjo pateiktais dokumentais.

Tokias išvadas galima daryti, nes:

1) mokėtojai žinojo pareiÅ¡kėjo banko rekvizitus, 2) mokėtojai, pervesdami pinigus pareiÅ¡kėjui, vykdė susitarimus su prekių pirkėjais, nes nebuvo jokių ginčų dėl klaidingai pervestų lėšų, 3) piniginės lėšos avansu buvo pervedamos tikslingai, siekiant ateityje įsigyti prekių, 4) mokėtojÄ aiÅ¡kiai identifikavo pirkėjas, 5) už avansu gautas pinigines lėšas prekės buvo eksportuotos pirkėjui (prekių gavėjui), 6) pateiktų (eksportuotų prekių kaina iÅ¡ esmės sutampa su gautomis avansinėmis sumomis, 7) pareiÅ¡kėjas įstatymų nustatyta tvarka fiksavo iÅ¡ trečiųjų Å¡alių (piniginių lėšų mokėtojų) gautas pinigines sumas atitinkamose sÄ skaitose kaip avansÄ , 8) įstatymų nustatyta tvarka pareiÅ¡kėjas surašė laisvos formos apskaitos dokumentus, nustatančius Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ .

Teismo posėdyje atstovai palaikė skundo argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Nurodė kelis atvejus, kur, jų manymu, negali kilti abejonių, už kÄ konkrečiai atsiskaitė tretieji asmenys, kadangi pareiÅ¡kėjo pozicijÄ patvirtina pateikti į bylÄ dokumentai.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundÄ ir patikslintame atsiliepime į skundÄ Â (t. I, b. l. 119-126, 159-166) dėsto, kad su skundu nesutinka.

PaaiÅ¡kina, kad patikrinimo metu inspekcija nustatė, kad pareiÅ¡kėjas tikrinamuoju laikotarpiu vykdė didmeninę ir mažmeninę prekybÄ dėvėtais rÅ«bais ir avalyne. Ä® pareiÅ¡kėjo valiutines banko sÄ skaitas iÅ¡ 13 užsienio firmų buvo pervesta 2 191 685,54 Lt. (eurais ir doleriais). PareiÅ¡kėjo buhalterinėje apskaitoje užsienio firmų pervestos piniginės lėšos 2001–2003 metais buvo fiksuojamos pagal laisvos formos buhalterines pažymas kaip trečiųjų asmenų užskaitos už dėvėtų drabužių ir avalynės pirkėjams (daugiausiai NVS Å¡alių firmoms) patiektas prekes pirkėjų avansinių mokėjimų sÄ skaitoje Nr. 46 (avansu gautos sumos), o 2004 – 2005 metais sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini) (avansiniai mokėjimai) ir panaudotos įvairių pirkėjų įsiskolinimams padengti.

Pareiškėjas buhalterinėje apskaitoje Uzbekistano Respublikos fizinių asmenų skolas užskaitė

piniginėmis lėšomis, pervestomis iš užsienio kompanijų (trečiųjų asmenų). Paaiškina,

kad dokumentai, pagal kuriuos užsienio kompanijų mokėjimo pavedimuose nurodytÄ mokėjimo pagrindÄ galima bÅ«tų identifikuoti, nepateikti. Nustatyta, kad už prekes pirkėjai atsiskaitydavo grynais pinigais – JAV doleriais – (po prekių gavimo), kuriuos perduodavo Kazachstano Respublikos teritorijoje C. A.A., o Å¡is – Lietuvos įmonės atstovui. Inspekcija nustatė, kad pareiÅ¡kėjo pateiktas C. A.A. vardu suraÅ¡ytas 2009 01 14 raÅ¡tas prieÅ¡tarauja Å¡io asmens Uzbekistano mokesčių administratoriui pateiktame paaiÅ¡kinime nurodytoms aplinkybėms, jog Å¡is asmuo už gautas prekes grynus pinigus JAV doleriais Kazachstano Respublikos teritorijoje perduodavo pareiÅ¡kėjo atstovui, ir Uzbekistano fizinių asmenų pateiktiems paaiÅ¡kinimams, kad sumokėti grynieji pinigai valiuta buvo pervežami per muitinės postÄ â€žGriÅ¡tkuprik“ į Kazachstano Respublikos miestÄ ÄŒimkentÄ , 2-iem egzemplioriais užpildant muitinės deklaracijÄ forma T-6, vėliau grynus pinigus perduodant Kazachstano Respublikos teritorijoje C. A.A., o Å¡iam perduodant Lietuvos įmonės atstovui. Teigimas, kad iÅ¡ užsienio kampanijų gautomis lėšomis buvo padengiami Uzbekistano fizinių asmenų įsiskolinimai, prieÅ¡tarauja ir su tais asmenimis sudarytų sutarčių 6.1 punkto ir 6.3 punkto nuostatoms, kuriose numatyta, jog prekės turi bÅ«ti realizuojamos nė vėliau, kaip per 80 darbo dienų nuo prekių gavimo, kad pirkėjai turi apmokėti už prekes ne vėliau, kaip per 10 kalendorinių dienų nuo prekių realizavimo. Teiginys prieÅ¡tarauja ir Uzbekistano mokesčių komiteto pateiktai informacijai, kad fiziniai asmenys atsiskaitymus vykdė per verslininkÄ C. A.A. Ä®vertinusi prieÅ¡taringus faktus inspekcija padarė iÅ¡vadÄ , kad pervesta 212 986,02 Lt suma iÅ¡ užsienio kompanijų nesietina su pareiÅ¡kėjo iÅ¡raÅ¡ytomis Uzbekistano fiziniams asmenims PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis.

PaaiÅ¡kina, kad buvo nustatyta, jog iÅ¡ Baltarusijos mokesčių administratoriaus gauti duomenys prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo buhalterinėje apskaitoje nurodytiems duomenims, pagal kuriuos įsiskolinimas yra padengtas trečiųjų asmenų pervestomis piniginėmis lėšomis. Mokėjimo pagrindui identifikuoti mokėjimo pavedimuose nepateiktos triÅ¡alės sutartys ar kiti dokumentai, kurie pagrįstų trečiųjų asmenų piniginių lėšų užskaitymÄ OOO „Šarkis“ įsiskolinimui padengti. Ä®vertinusi skundžiamuose sprendimuose nurodytas aplinkybes inspekcija konstatavo, kad Bankorp AS ir JSCB „Bank of Asia“ pervesta 186 794,92 Lt piniginių lėšų suma nesietina su pareiÅ¡kėjo Baltarusijos įmonei OOO „Šarkis“ iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis.

Nustatyta, kad piniginės lėšos, gautos iÅ¡ Brokfield Supplies limited ir fizinio asmens K. A.D., panaudotos dėvėtų rÅ«bų pirkėjo iÅ¡ Uzbekistano OAO „Attorlik“ 193 549,31 Lt įsiskolinimui padengti. IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo pateiktÄ medžiagÄ inspekcija nustatė, kad pateikti duomenys yra prieÅ¡taringi. Tokie užskaitymai prieÅ¡taravo Uzbekistano mokesčių administratoriaus pateiktai informacijai, jog OAO „Attorlik“ atsiskaitė su pareiÅ¡kėju, nupirkdama prekes Uzbekistano prekių – žaliavų biržoje pagal pareiÅ¡kėjo įgaliojimÄ . Ä®vertinęs prieÅ¡taringus duomenis ir tai, kad pareiÅ¡kėjas patikrinimo metu nepateikė dokumentų, kuriuose bÅ«tų raÅ¡tiÅ¡kai užfiksuoti sandorių Å¡alių susitarimai, pagrindžiantys trečiųjų asmenų pervestų piniginių lėšų užskaitymus OAO „Attorlik“ įsiskolinimui padengti, atsakovas konstatavo, kad Brokfield Supplies Limited ir K. A.D. pervesta 193 549,31 Lt piniginių lėšų suma nesietina su pareiÅ¡kėjo iÅ¡raÅ¡ytomis Uzbekistano įmonei OAO „Attorlik“ PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis.

Mokesčių administratorius nustatė, kad piniginės lėšos, gautos iš užsienio firmų ZAO Strojtechkkomplekt corp. ir Brokfield Supplies limited, panaudotos dėvėtų drabužių pirkėjo JAV ofšorinės kompanijos Algonet management LLC – 364 377,80 Lt įsiskolinimui padengti.

VMI remiasi 2002 08

01 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su Algonet management LLC dėl dėvėtų drabužių ir avalynės pardavimo 2.1. punktu, kuriame nurodyta, kad pirkėjas už prekes sumoka tiesiogiai arba per tarpines firmas JAV doleriais pavedimu per bankÄ avansu arba per 30 dienų nuo prekių gavimo dienos. Sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad prekės pristatomos EXW Kaunas, Lietuva, sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjo atstovas aiÅ¡kino, kad pagal sutarties

2.2. punktÄ Algonet Management LLC pirko prekes, už kurias apmokėjo tretieji asmenys – įmonė Strojtechkomplekt ir firma Brokfield Supplies limited, kad Å¡ias įmones nurodė kaip mokėtojus pirkėjo atstovas, įvardindamas mokėtojų rekvizitus. VMI aiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė raÅ¡ytinių dokumentų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes. IÅ¡ JAV mokesčių administracijos gautame atsakyme (2007 06 27 raÅ¡tas Nr. (25.4)-09)-IR-3498) nurodoma, kad nors kompanija Algonet Management LLC yra legaliai įsteigta JAV, tačiau jai nesuteiktas identifikacinis numeris mokesčių tikslais ir Å¡i įmonė neteikia jokių pajamų deklaracijų. Ä®monės adresas iÅ¡ tiesų yra jos registruoto agento adresas, kuris dažniausiais tik gauna ir persiunčia dokumentus, o ne tvarko realius verslo reikalus įmonės įgaliojimu. Atliktas tyrimas parodė, kad nėra faktų apie realiÄ Å¡ios įmonės veiklÄ JAV, todėl nerasta informacijos, kad aptariami sandoriai vyko JAV. JAV mokesčių administracija pateikė papildomÄ informacijÄ , kurioje nurodyta, kad 1) yra manoma, kad Algonet Management LLC yra priedangos kompanija; 2) kompanijai nėra suteiktas identifikacinis numeris mokesčių tikslais, todėl Å¡i įmonė negali atidaryti banko sÄ skaitų JAV; 3) kompanija neturi jokių internetinių puslapių, kas dar kartÄ patvirtina, kad nevykdo realios veiklos.

Ä®vertinusi prieÅ¡taringus duomenis inspekcija konstatavo, kad ZAO Strojtechkkomplekt corp. ir Brokfield Supplies limited pervesta 364 377,80 Lt suma nesietina su pareiÅ¡kėjo iÅ¡raÅ¡ytomis Algonet Management LLC sÄ skaitomis faktÅ«romis.

Paaiškina, kad nustatyta, jog piniginės lėšos, gautos iš užsienio kompanijų Flor Almaty, Sonox Trade, Centre Trans Limited ir JSCB Bank of Asia, panaudotos dėvėtų drabužių pirkėjo Baltarusijos privataus verslininko S. S.G. – 81 646,86 Lt įsiskolinimui padengti.

Tikrinimui pateiktos 2002 11 17 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su S. S.G. dėl dėvėtų drabužių pardavimo 4.1. punkte numatyta, kad apmokėjimas už prekes atliekamas JAV doleriais ne vėliau kaip 60 dienų nuo prekių gavimo, prekės pristatomos CPT Polock sÄ lygomis. Å ios sutarties pagrindu pareiÅ¡kėjas 2004 metais S. S.G. vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įformino 32 590 kg dėvėtų drabužių pardavimÄ už 81 646,86 Lt.

PareiÅ¡kėjo atstovas paaiÅ¡kino, kad verslininkas S. S.G. telefonu informavo, jog mokėtojas pagal 2004 11 17 kontraktÄ bus firma JSCB Bank of Asia. Å iam faktui patvirtinti jokie įrodymai nepateikti. Baltarusijos mokesčių administratorius informavo, kad verslininkas S. S.G. 2006 m. mirė. Kadangi nebuvo pateiktos triÅ¡alės sutartys ar kiti dokumentai, pagal kuriuos bÅ«tų galima identifikuoti mokėjimo paskirtį, VMI pripažino, kad pervesta 81 646,86 Lt suma nesietina su Baltarusijos verslininkui iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis.

Nustatyta, kad piniginės lėšos, gautos iš užsienio fizinio asmens K. A.D., panaudotos dėvėtų drabužių pirkėjo Kazachstano fizinio asmens M. A. Z. – 17 979,5 Lt įsiskolinimui padengti. Tikrinimui pateiktos sutarties 6 punkte nurodyta, kad apmokėjimas už prekes atliekamas šalių susitarimu, prekės pristatomos CIT Talin

sÄ lygomis. Å ios sutarties pagrindu pareiÅ¡kėjas 2002 m. M. A. Z. vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, įformino 25 685 kg dėvėtų drabužių ir

avalynės pardavimÄ už 17 979,5 Lt.

PareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, kad sandorio Å¡alys susitarė, jog įsiskolinimas bus užskaitytas iÅ¡ trečiųjų asmenų pervestų lėšų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų ir dokumentų, pagal kuriuos bÅ«tų galima identifikuoti K. A.D. mokėjimo pavedime nurodytÄ mokėjimo pagrindÄ . Dėl to nuspręsta minėtos sumos nesieti su pareiÅ¡kėjo iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis M. A. Z.

Nustatyta, kad iš užsienio kompanijos Ukrainos Frontier Trading Corp. gautos piniginės lėšos panaudotos dėvėtų drabužių pirkėjo – Ukrainos privačios įmonės su užsienio investiciniu kapitalu ČPII firmos B. – 14 278,4 Lt įsiskolinimui padengti.

Pagal pateiktÄ sutartį apmokėjimas už prekes atliekamas pirkėjo bankiniu pavedimu į tiekėjo sÄ skaitÄ per 90 dienų nuo prekių gavimo.

PareiÅ¡kėjas Å¡iai įmonei įformino 15 220 kg dėvėtų drabužių ir avalynės pardavimÄ už 14 278,40 Lt. PareiÅ¡kėjo atstovas paaiÅ¡kino, kad su Å¡ia įmone buvo susitarta dėl įsiskolinimo užskaitymo iÅ¡ trečiųjų asmenų pervedimų. Tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų tokių susitarimų buvimÄ . Dėl to inspekcija konstatavo, kad 14 278,40 Lt suma nesietina su pareiÅ¡kėjo iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis faktÅ«romis Ukrainos firmai.

Nustatyta, kad iÅ¡ užsienio kompanijos Frontier Trading Corp. ir fizinio asmens K. A.D. gautos piniginės lėšos panaudotos dėvėtų drabužių pirkėjo JAV ofÅ¡orinės kompanijos Techkom LLC – 45897,67 Lt įsiskolinimui padengti. PareiÅ¡kėjas JAV ofÅ¡orinės kompanijos vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įformino 162 571 kg dėvėtų drabužių ir avalynės pardavimÄ už 494 829,30 Lt. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad surinktų dokumentų pagrindu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Frontier Trading Corp.i Ir K. A.D. pervesta 45 897,67 Lt piniginių lėšų suma nesietina su pareiÅ¡kėjo iÅ¡raÅ¡ytomis JAV ofÅ¡orinei kompanijai Techcom LLC PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis.

PaaiÅ¡kina ir dėl kitų nustatytų atvejų, kai pareiÅ¡kėjo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡ esmės dėl analogiÅ¡kų priežasčių negalėjo bÅ«ti siejamos su pareiÅ¡kėjui iÅ¡ užsienio pervestomis lėšomis.

Dėl mokesčių bazės nustatymo pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 str. nuostatas paaiškino, kad vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 01 29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-60-2004.

Papildomi mokesčiai priskaičiuoti remiantis Buhalterinės apskaitos pagrindų 1992 06 18 įstatymo Nr. I-2654 4, 9, 10 straipsnių, Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. IX-574 12, 13 straipsnių nuostatomis, Pelno mokesčio įstatymo 2 str. 14 d. (pagal vėlesnę redakcijÄ 24 d.), 25 dalimi, vėlesnėje redakcijos 40 d.

PaaiÅ¡kina, kad į pareiÅ¡kėjo valiutines banko sÄ skaitas 2001 01 01 – 2003 12 31 laikotarpiu iÅ¡ 13 užsienio firmų (daugiausia ofÅ¡orinės kompanijos) pervesta piniginių lėšų bendrai 2 191 685 Lt sumai. Lėšos fiksuotos kaip avansiniai mokėjimai. Tačiau mokėjimo pavedimuose nebuvo nurodoma, kad tai avansiniai mokėjimai. PrieÅ¡ingai, didžioje daugumoje pavedimų konkrečiai nurodoma, už kÄ atliekamas apmokėjimas. Å ios lėšos buvo apskaitomos, kaip pervestos pirkėjų įsiskolinimams padengti. Ūkinės operacijos atliekamos neturint dokumentinio pagrindo. Be to užskaitymas vyko po ilgo laiko tarpo, lėšos užskaitomos dideliu mastu. Mano, kad inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo mokesčio bazės negalima nustatyti mokesčio įstatymo tvarka.

PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Patikslintame atsiliepime į skundÄ paaiÅ¡kino, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas tikrinamuoju laikotarpiu vykdė didmeninę ir mažmeninę prekybÄ dėvėtai rÅ«bais ir avalyne. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje užsienio firmų pervestos 2 191 688 Lt piniginės lėšos 2001 – 2003 metais buvo fiksuojamos pagal laisvos formos buhalterines pažymas. Nurodo konkrečiai, kokios lėšos bendrovės apskaitoje buvo užskaitytos skolos padengimui, kokiu pagrindu. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, susijusių su užsienio firmų piniginių lėšų pervedimo pagrįstumu, patikrinimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioms firmoms bÅ«tų tiekęs prekes ar suteikęs paslaugas, todėl inspekcija padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ pervestos užsienio firmų lėšos nesietinos su prekių tiekimu ar paslaugų teikimu ir kad pagal Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 24, 40 dalių nuostatas Å¡ios pervestos lėšos priskirtinos kitai ekonominei naudai, t. y. bet kokiai naudai gautai pinigais, kuri nėra susijusi su prekių tiekimu ar paslaugų teikimu. PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismo posėdyje palaikė atsiliepimų argumentus. PaaiÅ¡kino, kad naujai pareiÅ¡kėjo pateikti užsienio firmos atstovo paaiÅ¡kinimai nepaneigia nustatytų aplinkybių. Prašė skundÄ atmesti.  Â

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundÄ (t. I, b. l. 128) pasisako, kad sutinka su Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2009 11 11 sprendimu Nr. S-360(7-325/2009), praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad MGK teisingai įvertino surinktus faktinius duomenis.

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsakovo ir Kauno AVMI atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.      Â

Skundas netenkinamas.

UAB „Mitoda“ kompleksinis mokestinis patikrinimas pradėtas 2005 11 02, mokestinio patikrinimo rezultatai surašyti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 03 12 patikrinimo akte Nr. (20)-AU16-12. Patikrinimo aktu pareiškėjui papildomai priskaičiuoti mokesčiai. Kauno AVMI 2009 05 22 sprendimu Nr. (04)-K3-147 patvirtinta iš viso

620 416 Lt mokesčių ir su jais susijusių sumų, skirtos baudos. VMI prie FM patvirtino Kauno AVMI 2009 05 22 sprendimo Nr. (04)-K3-147 nurodymÄ pareiÅ¡kėjui į biudžetÄ sumokėti 338 410 Lt pelno mokestį, 231 264 Lt pelno mokesčio delspinigius, 116 523 Lt pelno mokesčio baudÄ . Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2009 11 11 sprendimu Nr. S-360 (7-325/2009) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. Tikrinti įvairÅ«s mokesčiai iÅ¡ esmės už 2001 01 01 – 2005 12 31 laikotarpį.

Mokesčiai priskaičiuoti dėl to, kad mokesčių administratoriai nepripažino faktų, kurie buvo fiksuoti pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje, kaip jų pirkėjų skolos padengimas iš trečiųjų asmenų gautais piniginių lėšų pervedimais. Šie iš trečiųjų asmenų gauti mokėjimai buvo pripažinti kaip kita gauta ekonominė nauda, kuri yra pelno mokesčio objektas.

Patikrinimo akte apraÅ¡yta pareiÅ¡kėjo veikla rodo, kad pareiÅ¡kėjas tikrinamuoju laikotarpiu vykdė didmeninę ir mažmeninę prekybÄ dėvėtais rÅ«bais ir avalyne. Bendrovė importavo iÅ¡ ES Å¡alių, pirko Lietuvoje dėvėtus drabužius bei avalynę, kuriuos parduodavo Lietuvos firmoms ir eksportavo į kitas Å¡alis – KazachstanÄ , UzbekistanÄ , EstijÄ , RusijÄ ir kt. PareiÅ¡kėjas 2001 02 23 – 2003 06 13 laikotarpiu iÅ¡ užsienio kompanijų (daugumoje ofÅ¡orinių) bei vieno fizinio asmens gavo lėšas, kurias užskaitė pirkėjų įsiskolinimams pagal 2001 10 26 – 2004 12 10 sÄ skaitas faktÅ«ras už parduotus drabužius ir avalynę padengti. Užskaitas pareiÅ¡kėjas padarė, suraÅ¡ydamas laisvos formos buhalterines pažymas. Mokesčių administratoriai nusprendė, kad toks įsiskolinimo padengimas buvo negalimas, kadangi apskaitos dokumentai, kiti analizuoti dokumentai (sutartys, gauta oficiali informacija ir kt.) nepatvirtino, kad gautos sumos skirtos įsiskolinimų padengimui, todėl nusprendė, kad iÅ¡ trečiųjų asmenų gautos lėšos yra kitos pareiÅ¡kėjo pajamos, nuo kurių turi bÅ«ti skaičiuojamas pelno mokestis ir kiti mokesčiai.

Ä® pareiÅ¡kėjo valiutines banko sÄ skaitas iÅ¡ 13 užsienio firmų pervestos piniginės lėšos eurais ir doleriais, iÅ¡ viso 2 191 685,54 Lt suma ir tuose pavedimuose nurodytas mokėjimo pagrindas suraÅ¡yti Patikrinimo akto lentelėje Nr. 1. Pavedimai pridėti prie Patikrinimo akto, pavedimų vertimai pateikti teismui (administracinės bylos t. VI, b. l. 187–199). Mokesčių administratorių sprendimuose, o taip pat Mokestinių ginčų komisijos sprendime argumentuotai nurodyta, kodėl pavedimuose nurodyti mokėjimų pagrindai nepatvirtina, kad Å¡ios sumos - tai trečiųjų asmenų mokėjimas už pareiÅ¡kėjo tiektas prekes jo nurodytiems pirkėjams. PareiÅ¡kėjui tereikėjo pateikti įrodymus, kad Å¡ios sumos yra konkrečių pirkėjų įsiskolinimų padengimas, avansas už tiekiamas prekes, kadangi daugumoje atvejų iÅ¡ mokėjimų pavedimų tiesiogiai to nustatyti neįmanoma, be to, mokesčių administratoriaus surinkta informacija paneigė, kad Å¡ie pervedimai gali bÅ«ti siejami su konkrečiais prekių pirkėjais. PareiÅ¡kėjas teigia, kad teikė įrodymus, jais netgi vadovavosi mokesčių administratoriai, tačiau po to teigė, kad pareiÅ¡kėjas neteikia įrodymų. Esmė yra tame, kad pareiÅ¡kėjo teikti įrodymai nepatvirtino pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių. Visa tai yra aptarta skundžiamuose sprendimuose ir Patikrinimo akte. Be to, didžioji dalis pareiÅ¡kėjo įrodymų yra tik pareiÅ¡kėjo atstovo žodiniai paaiÅ¡kinimai, kurie negali pagrįsti Å«kinių finansinių operacijų turinio.

Å ioje byloje nėra ginčo dėl to, kokiais kiekiais, už kokias kainas ir kokiems pirkėjams per nurodytÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjas tiekė prekes, dėl to prekių tiekimÄ patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai mokestinio ginčo metu buvo vertinami tik tiek, kiek buvo svarbu Å¡io ginčo sprendimui, t. y. sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjas teisėtai ir pagrįstai užskaitė trečiųjų asmenų pervestas pinigines lėšas pirkėjų įsiskolinimams padengti.

Toliau iÅ¡dėstomi pareiÅ¡kėjo atlikti užskaitymai ir jų pagrįstumo įvertinimas. Â

1.

Dėl ZAO Stroytehkkomplekt Corp., Vipond Trade Finance LLC, Unislab LTD, Centre Trans

Limited, Frontier trading corp., Flor Almaty, Hoffman la Roche  ir A.D. Kurbanov pareiÅ¡kėjui pervestų lėšų, kurias pareiÅ¡kėjas apskaitė sÄ skaitoje

„Avansu gautos sumos“ ir kurios buvo panaudotos pirkėjų Uzbekistano fizinių asmenų 212 986,02 Lt įsiskolinimui padengti.

Mokesčių administratoriai analizavo su pirkėjais fiziniais asmenimis sudarytas sutartis (t. VII, b.l. nuo 15 iki 152), kurias pateikė pareiÅ¡kėjas, ir konstatavo, kad pinigų pervedimai ir juose nurodytas pagrindas neatitinka Å¡ių sutarčių sÄ lygų, kadangi tretieji asmenys pagal sutartis galėjo apmokėti už prekes, bet turėjo bÅ«ti nurodyti Å¡ių sutarčių rekvizitai. VMI sprendime pateikiami pervedimų pagrindimo vertimai – už spausdintÄ medžiagÄ , už kalendorius, už spausdintÄ medžiagÄ (kiÅ¡eniniai žinynai), sÄ skaita 12, sÄ skaita 18 data 2002 01 14, kontraktas 23, data 2002 08 25 už transporto paslaugas, kai kur pagrindas visai nenurodytas, dalyje nurodytos kažkokios sÄ skaitos (vertimai VI t., b. l. 187-199). Taigi, nei viename piniginių lėšų pervedimo dokumente nėra jokių duomenų, kurie leistų sieti pervedimus su fiziniais asmenimis, už kuriuos neva buvo atsiskaitoma, o dalyje pavedimų aiÅ¡kiai nurodytas kitas pagrindas. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konkrečiai susieti kiekvienÄ pervedimÄ su pareiÅ¡kėjo apskaitoje nurodytais fiziniais asmenimis, dėl to mokesčių administratoriaus iÅ¡vados yra pagrįstos. Be to, pats pareiÅ¡kėjas užskaitė lėšas pagal piniginių lėšų mokėtojÄ Floor Almaty, kai kur raÅ¡oma Flor Almaty (MGK byla, t. I, l. 75, 79), kai tuo tarpu pagal pavedimÄ (ten pat, l. 74) negalima vertinti, kad tai yra įmonės pavadinimas, nes pagal įraÅ¡Ä : „2ND FLOOR ALMATY“ (angl. „2-as aukÅ¡tas“ , o Almaty yra miesto pavadinimas) tai yra tik adreso dalis.

Mokesčių administratorius pagrįstai nesivadovavo ir pareiÅ¡kėjo pateiktu C. A.A. vardu suraÅ¡ytu 2009 01 14 paaiÅ¡kinimu (MGK byla, t. I, l. 180), nes jame ne visos firmos buvo nurodytos, kurių pavedimais pareiÅ¡kėjo dokumentuose dengti pirkėjų įsiskolinimai. Å iame paaiÅ¡kinime vėl nurodoma firma „Flor Almaty“, kokios negali bÅ«ti, nes tai tik adreso dalis.  Be to, pareiÅ¡kėjo teiginiai prieÅ¡taravo ir Uzbekistano mokesčių komiteto pateiktam atsakymui, kuriame, apklausus pareiÅ¡kėjo nurodytus pirkėjus, buvo nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka – Å¡ie asmenys aiÅ¡kino, kad mokėjo pinigus C. A.A., o Å¡is Lietuvos įmonės atstovui, t. y. atsiskaitė grynais. TÄ patį aiÅ¡kino ir C. A.A. (t. V, b. l. 24, 27, 64-70).

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje pateikė 2001 12 10 C. raÅ¡tÄ UAB „Mitoda“ direktoriui, kuriame C. A.A. raÅ¡o, kad Å¡iuo metu neturi galimybės tiesiogiai mokėti už patiektas prekes (dėvėtus drabužius), todėl visÄ sumÄ sumokės tretieji asmenys. Å is raÅ¡tas nepaneigia mokesčių administratoriaus iÅ¡vadų, nes jame nenurodyta, kokie tretieji asmenys ir kada atsiskaitys už C. A.A. tiekiamas prekes, raÅ¡te nenurodyta netgi įsiskolinimo suma. Â

Pareiškėjo aiškinimas, kad asmenys davė tokius paaiškinimus dėl kažkokių asmeninių priežasčių, nieko nekeičia, nes lėšų pervedimas jau pats savaime nepatvirtino pareiškėjo nurodomų aplinkybių, o vėliau, besiaiškinant pareiškėjo nurodomas aplinkybes, mokesčio administratoriaus  surinkta medžiaga (tame tarpe ir pareiškėjo teikiama) buvo prieštaringa, todėl ja grįsti pareiškėjo teiginių galimybės nebuvo. Be to buvo ir kitų reikšmingų nesutapimų, tokių kaip pinigų ir prekių pervedimų žymus nesutapimas laike. Dėl to pasisakė tiek mokesčių administratorius, tiek MGK.

2.

Pareiškėjo gautos piniginės lėšos iš užsienio firmų JSCB „Bank of ASIA“ ir Bankorp AS buvo panaudotos dėvėtų rūbų pirkėjo iš Baltarusijos OOO „Šarkis“ – 186 794,92 Lt įsiskolinimui padengti. Pareiškėjas rėmėsi sutartimi su OOO „Šarkis“, tačiau mokesčių administratoriui nebuvo pateikta sutartis, kurioje būtų originalūs OOO „Šarkis“ rekvizitai (t. VII, b. l. 153-166).

 Mokesčių administratorius kreipėsi į Baltarusijos kompetentingÄ institucijÄ ir gavo atsakymÄ (2007 12 02 raÅ¡tas Nr. (25.4-09)-R1-5541), kuris apibendrintas VMI raÅ¡te, kad OOO „Šarkis“ 2004 metais gavo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo prekių už 65 393,15 USD, tačiau Å¡ios bendrovės atstovas davė paaiÅ¡kinimÄ (t. V, b. l. 58 vertimas, MGK byla t. III, l. 182), kad Å¡iÄ sumÄ yra skolingas, kad niekam nepavedė atsiskaityti už Å¡ias prekes, nustatyta, kad OOO “Šarkis“ buhalterinėje apskaitoje fiksuotas įsiskolinimas nurodytai sumai (t. V, b. l. 35, 37, 49-51, 56-58 ir kt.). Tokias aplinkybes patvirtina Baltarusijos kompetentingos institucijos 2006 05 30 raÅ¡tas ir pažyma (MGK byla t. IV, l. 106-108, vertimas adm. byla t. V, b. l. 34-37, 49-51). PareiÅ¡kėjas yra pateikęs įmonės „Šarkis“ antspaudu pažymėtÄ raÅ¡tÄ (MGK byla, t. IV, l. 26, vertimas adm. bylos t. VIII, b. l. 60 antra pusė), kuriame Å¡ios įmonės atstovas (jo pareigos nenurodytos) 2004 04 05 raÅ¡tu praneÅ¡a, kad atsiskaitymų pagreitinimui pagal 2004 03 19 sutartį apmokėjimÄ už tiekiamas prekes vykdo firma „Bankorp AS“. Tačiau surinkus informacijÄ , gavus Baltarusijos kompetentingų institucijų praneÅ¡imÄ , pareiÅ¡kėjo teikiami įrodymai neatitiko, t. y. prieÅ¡taravo gautai informacijai, todėl pareiÅ¡kėjo atliktos užskaitos negalėjo bÅ«ti pripažintos.  Â

Taigi pareiÅ¡kėjas patikimų duomenų dėl to, kad buvo galima tokia užskaita, kuriÄ pareiÅ¡kėjas įformino laisvos formos buhalterine pažyma, nepateikė, o mokesčių administratorius nustatė, kad informacija yra prieÅ¡taringa, todėl negalima remtis iÅ¡ esmės vien pareiÅ¡kėjo duodamais paaiÅ¡kinimais.

3.

Dėl piniginių lėšų, gautų iš Brokfield Supplies ir K. A.D., kurios panaudotos dėvėtų rūbų pirkėjo iš Uzbekistano OAO „Attorlik“ – 193 549,31 Lt įsiskolinimui padengti.

PareiÅ¡kėjas patikrinimo metu pateikė 1999 12 03 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. VII, b. l. 8-12, 15-18). Pirkėjas pagal Å¡iÄ sutartį įsipareigojo atsiskaityti už prekes, įsigyjant prekes Uzbekijoje prekių-žaliavų biržoje pagal pareiÅ¡kėjo raÅ¡tiÅ¡kÄ nurodymÄ . Tačiau Å¡i sutartis nepatvirtina, kad pervestos lėšos skirtos OAO „Attorlik“ įsiskolinimui padengti, juo labiau, kad Å¡iuo klausimu iÅ¡ Uzbekistano kompetentingos institucijos gauta informacija, kuri nepatvirtino pareiÅ¡kėjo atstovo paaiÅ¡kinimų (adm. byla t. V, b. l. 19, 23, MGK byla, t. IV, l. 89-antra pusė, 90-91, adm. byla t. VIII, b.l. 1-2 ).

 Šiuo atveju pateikta sutartis ir iÅ¡ Uzbekistano mokesčių administratoriaus gauta informacija iÅ¡ dalies sutapo, nes gautame atsakyme buvo nurodyta, kad realizavusi prekes OAO „Attorlik“ įsipareigojo atsiskaityti, nupirkdama prekes Uzbekistano prekių-žaliavų biržoje pagal pareiÅ¡kėjo įgaliojimÄ . Tačiau Uzbekistano mokesčių administratorius nurodė konkrečius sandorius, jų dalyvius, o pagal pareiÅ¡kėjo buhalterinės apskaitos dokumentus tokių mokėtojų už OAO „Attorlik“ prekes, kurios nurodytos oficialioje informacijoje iÅ¡ Uzbekistano, nėra. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas pateikė 2001 12 03 AAB (iÅ¡vertus OAO) „Attorlik“ raÅ¡tÄ UAB „Mitoda“ direktoriui, kuriame sakoma, kad už patiektas naudotas prekes sumokės ofÅ¡orinės kompanijos, kad kilus klausimų dėl apmokėjimo už prekes, praÅ¡o nedelsiant informuoti. Toks raÅ¡tas prieÅ¡tarauja pirmiau pareiÅ¡kėjo pateiktai sutarčiai, informacijai iÅ¡ Uzbekistano mokesčių administratoriaus, be to raÅ¡tas yra visiÅ¡kai nekonkretus, todėl negali paneigti mokesčių administratoriaus padarytų iÅ¡vadų. Be to, raÅ¡te nurodoma, kad, kilus klausimų dėl apmokėjimo, reikia nedelsiant informuoti. PareiÅ¡kėjas užskaitė atsiskaitymÄ už Å¡iÄ firmÄ , remdamasis visiÅ¡kai nekonkrečiais pervedimais, nors pagal pateiktÄ raÅ¡tÄ galėjo praÅ¡yti patikslinti informacijÄ , bet to nepadarė. Dėl nurodytų aplinkybių mokesčių administratorius pagrįstai teigė, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog nurodytus mokėjimus galima sieti su minėta firma.

4.

Dėl piniginių lėšų, gautų iš užsienio firmų ZAO Strojtehkkomplekt corp. ir Brokfield Supplies limited, kurios buvo panaudotos dėvėtų drabužių pirkėjo JAV ofšorinės kompanijos ALGONET MANAGEMENT LLC – 364 377,80 Lt įsiskolinimui padengti.

PareiÅ¡kėjas remiasi pateikta 2002 08 01 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (t. VIII, b. l. 33-34, MGK byla, l. 190) ir aiÅ¡kina, kad akivaizdu, kad mokėjimas vyko pagal sutarties sÄ lygas. Tačiau sutarties nuostatų nepakanka, kad bÅ«tų galima susieti gautus mokėjimus su pirkėju. Sutarties 2 punktas numatė galimybę mokėti už prekes ne tik tiesiogiai, bet ir per tarpines firmas, tačiau tokiu atveju tų tarpinių firmų pervedimai turi bÅ«ti aiÅ¡kiai identifikuojami, kaip mokėjimas pagal nurodytÄ sutartį. Sutarties 7.2. punktas numatė, kad sutartis papildoma raÅ¡tu. RaÅ¡ytinių susitarimų dėl apmokėjimo per konkrečius trečiuosius asmenis nėra.

Mokesčių administratorius gavo atsakymÄ iÅ¡ JAV mokesčių administracijos (2007 06 27 raÅ¡tas Nr. (25.4-09)-R1-3498), iÅ¡ kurio matyti, kad ALGONET MANAGEMENT LLC jokios veiklos JAV nevykdo ir vykdyti negali (atsakymas į užklausÄ , vertimas t.III, b. l. 194, VMI prie FM 2007 06 27 raÅ¡tas Nr. (25.4-09)-R1-3498, MGK byla, t. III, b. l. 141, adm. byla t. IV, b.l. 190).

VMI prie FM 2009 08

20 sprendime Nr. 69-230 nurodoma, kad informacija yra 2007 06 27 rašte Nr. (25.4-09)-R1-3498, bet šis raštas nėra JAV mokesčių administracijos atsakymas. Teismui pateikti iš JAV gautos informacijos vertimai, kurie rodo, kad VMI rašto turinys atitinka iš JAV gautos informacijos turinį.

Nors Brokfield Supplies limited 2002 10 17 pervedime raÅ¡oma, kad tai mokėjimas už minėtÄ JAV registruotÄ kompanijÄ , tačiau pagal tokį įraÅ¡Ä nėra galimybės konkrečiai identifikuoti, už kÄ ir kodėl yra mokama.

Dėl nurodytų prieÅ¡taravimų ir negalimumo susieti gautÄ mokėjimÄ su konkrečiu prekių gavėju, mokesčių administratoriaus iÅ¡vada yra pagrįsta. Juo labiau, kad iÅ¡ esmės nurodytas prekių gavėjas neegzistavo.

5.

Dėl piniginių lėšų, gautų iÅ¡ užsienio kompanijų Floor Almaty, Sonox Trade, Centre Trans Limited ir JSCB Bank of Asia, kurios panaudotos dėvėtų drabužių pirkėjo Baltarusijos privataus verslininko S. S.G. įsiskolinimui padengti. Mokesčių administratorius įvertino pareiÅ¡kėjo pateiktos 2004 11 17 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su pirkėju S. S.G. sÄ lygas (t. VIII, b. l. 3-5) ir pagal tas sÄ lygas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad lėšos, gautos iÅ¡ nurodytų firmų, negalėjo bÅ«ti užskaitomos, kaip gautos, vykdant Å¡iÄ sutartį, nes pervedimai neatitiko sutarties sÄ lygų, tuo tarpu nėra kitų raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo pozicijÄ . Patikrinimo akte (punktas 1.2.5.) ir kituose VMI sprendimuose yra klaidingai nurodoma Å¡ios sutarties data – 2002 11 17, tačiau iÅ¡ esmės tai nekeičia padaryto įvertinimo, kadangi sutarties turinys buvo įvertintas. Be to, tokios firmos, kaip Flor Almaty iÅ¡ viso negali bÅ«ti, nes tai tik žodis „flor“ – aukÅ¡tas (angl.), o Almaty – miesto Kazachstane pavadinimas, t. y. tai tik kažkokia adreso dalis. Pavedimuose nėra nurodymų, kad mokama už pirkėjÄ S. S.G., kad mokama pagal konkrečiÄ sutartį, o

pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kad nurodytos firmos moka už S. S.G. Mokesčių

administratorius ėmėsi priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡ie pervedimai gali bÅ«ti užskaitomi nurodytam pirkėjui, nes užklausė Baltarusijos mokesčių administratorių, kurio atsakymas perduotas VMI prie FM 2007 07 19 raÅ¡tu Nr. (25.4-09)-R1-4019 (MGK byla, t. III, b. l. 170). RaÅ¡te nurodoma, kad Baltarusijos kompetentingi asmenys praneÅ¡a, kad    verslininkas S. S.G. mirė 2006 05 01, todėl nebuvo galimybės tiesiogiai iÅ¡ pirkėjo sužinoti, kaip jis atsiskaitė su pareiÅ¡kėju (t. V, b. l. 33). Pats pareiÅ¡kėjas užskaitė lėšas pagal piniginių lėšų mokėtojÄ Floor Almaty (kai kur raÅ¡oma Flor Almaty), (MGK byla, t. I, l. 75, 79), kai tuo tarpu pagal pavedimÄ (ten pat, l. 74) negalima vertinti, kad tai yra įmonės pavadinimas, nes pagal įraÅ¡Ä : „2ND FLOOR ALMATY“ (angl. „2-as aukÅ¡tas“ , o Almaty yra miesto pavadinimas) tai yra tik adreso dalis. Å ios aplinkybės nurodomos ir mokesčių administratoriaus sprendimuose. Toks mokėtojas už S. S.G. nurodytas paties pareiÅ¡kėjo 2004 12 30 buhalterinėje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (MGK byla, t. I, l. 79).

6.

Dėl piniginių lėšų, gautų iÅ¡ užsienio fizinio asmens K. A.D., kurios buvo panaudotos dėvėtų drabužių pirkėjo Kazachstano fizinio asmens M. A. Z. įsiskolinimui padengti. PareiÅ¡kėjas tikrinimui pateikė 2001 03 01 sutartį su M. A. Z. (t. VIII, b. l. 26-27), kurios sÄ lygos neatitiko gautų pinigų pervedimo dokumentų. Sutartyje buvo numatyta, kad atsiskaitymas bus atliekamas pagal Å¡alių susitarimÄ , o toks susitarimas nepateiktas. Pervedime buvo tik nurodyta, kad tai privatus pervedimas – „private transfer“ (t. VI, b. l. 189, vertimas) ir daugiau jokių duomenų nebuvo. Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad pervesta suma skirta minėtos sutarties vykdymui, mokesčių administratorius negalėjo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas teisingai užskaitė gautÄ sumÄ konkretaus pirkėjo įsiskolinimui padengti.

7.

Dėl iÅ¡ užsienio kompanijos Ukrainos Frontier Trading Corp. gautų piniginių lėšų, panaudotų dėvėtų darbužių pirkėjo – Ukrainos privačios įmonės su užsienio investiciniu kapitalu ČPII firmos „Benas“ įsiskolinimui padengti. PareiÅ¡kėjas pateikė mokesčių administratoriui 2001 07 19 sutartį su ČPII firma „Benas“ (t. VIII, b. l. 28-29), tačiau Å¡ios sutarties sÄ lygos negali patvirtinti, kad minėtos firmos pervedimas gali bÅ«ti užskaitytas bÅ«tent to pirkėjo įsiskolinimui padengti. Sutarties 6 p. buvo numatyta, kad pirkėjas atsiskaito už gautas prekes su tiekėju per 90 dienų nuo prekių pristatymo, kad pirkėjas sumoka tiekėjui banko pavedimu į tiekėjo sÄ skaitÄ . Pervedime, kuriuo pervestos lėšos užskaitytos minėto pirkėjo įsiskolinimui padengti, jo paskirtis nenurodyta. Kitų raÅ¡ytinių įrodymų, dėl Å¡io pervedimo tikslo nėra, todėl mokesčių administratoriaus padarytos teisingos iÅ¡vados.

8.

Dėl iš užsienio kompanijos Frontier Trading Corp. ir fizinio asmens K. A. D. gautų

piniginių lėšų panaudojimo dėvėtų drabužių pirkėjo JAV ofšorinės kompanijos Techcom

LLC įsiskolinimui padengti. PareiÅ¡kėjas pateikė  2001 06 01 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pirkėju (t. VIII, b. l. 32, MGK byla, t. I, l. 194), tačiau nei pinigų pervedimo dokumentai, nei kitos nustatytos aplinkybės nepatvirtino, kad gautos lėšos galėjo bÅ«ti įskaitytos kaip nurodyto pirkėjo atsiskaitymas. Sutartyje 2.2. punkte numatytas atsiskaitymas grynais pinigais į kasÄ arba pavedimu į bankÄ , o tai reiÅ¡kia, kad jeigu mokėjimas vyko per trečiÄ asmenį, toks mokėjimas turėjo bÅ«ti aiÅ¡kiai susietas su minėtos sutarties sÄ lygomis.

 Mokėjimo pervedimuose mokėjimo pagrindas arba nenurodytas, arba nurodytas kaip privatus pervedimas. Tai nepatvirtina pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių. Kiti dokumentai, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo pozicijÄ , nėra pateikti. VMI prie FM 2003 02 13 raÅ¡tu Nr. (09-11)-R-1442 Kauno AVMI pranešė apie firmÄ Techcom LLC gautÄ informacijÄ iÅ¡ JAV vidaus pajamų tarnybos, kad Å¡i kompanija įsteigta 2001 01 24, o informacijos gavimo metu laikoma neveikiančia (MGK byla, t. IV, l. 179-180).

9.

Dėl iÅ¡ užsienio kompanijos Unislab LTD gautų piniginių lėšų panaudojimo dėvėtų drabužių pirkėjo JAV ofÅ¡orinės kompanijos Unicommerce LLC įsiskolinimui padengti. PareiÅ¡kėjas pateikė 2002 08 01 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pirkėju (MGK byla, t. I, l. 195), kurioje nors ir buvo numatyta galimybė atsiskaityti per trečiuosius asmenis (kaip ir kitose pateiktose sutartyse), tačiau konkretaus pervedimo paskirties tokios sutarties sÄ lygos dar nepatvirtina, o sutarties punktas 7.2. numatė, kad sutartis gali bÅ«ti papildoma tik raÅ¡tu. Pervedimas buvo pagal kontraktÄ 23 data 2002 08 25 už transporto paslaugas. Mokesčių administratorius padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pervestų lėšų nebuvo pagrindo užskaityti nurodyto pirkėjo įsiskolinimui padengti, nes pareiÅ¡kėjas jokių kitų papildomų raÅ¡ytinių įrodymų, kurie leistų neabejotinai susieti pervedimÄ su konkrečiu pirkėju, nepateikė.

10.

Dėl iÅ¡ užsienio kompanijos Frontier Trading Corp. gautų piniginių lėšų, kurias pareiÅ¡kėjas savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė sÄ skaitoje „Avansu gautos sumos“ ir kurios panaudotos dėvėtų drabužių pirkėjo JAV ofÅ¡orinės kompanijos Greison and Partners LLC įsiskolinimui padengti. Mokesčių administratorius rėmėsi VMI prie FM 2002 09 20 raÅ¡tu Nr. 09-11-8482 (MGK byla, t. V, l. 29-30), kuriame nurodyta, kad iÅ¡  JAV vidaus pajamų tarnybos gautas atsakymas, kad nėra jokių duomenų, jog tokia kompanija, kuri įregistruota Delavaro valstijoje 1996 10 15, o likviduota 2000 06 01, kada nors vykdė JAV kokiÄ nors veiklÄ . VMI prie FM 2009 08 20 sprendime Nr.69-230 neteisingai apraÅ¡oma, kad tai JAV vidaus pajamų tarnybos 2002 09 20 raÅ¡tas Nr. 09-11-8482, nes tai VMI raÅ¡to numeris ir data. Panašūs neaiÅ¡kÅ«s nurodymai yra ir kitais atvejais, bet iÅ¡ esmės visais atvejais VMI remiasi ne tiesiogiai iÅ¡ užsienio mokesčių administratorių gauta informacija, bet tos informacijos perpasakojimu VMI raÅ¡tuose. Sutikrinus gautos informacijos vertimus, nėra pagrindo teigti, kad VMI raÅ¡tuose, kuriuose perduodama informacija, gauta iÅ¡ užsienio valstybių, bÅ«tų perteikta neteisingai, iÅ¡ esmės visais atvejais informacija perduota pažodiniu vertimu. Pats raÅ¡tas iÅ¡ JAV yra pateiktas, o teismui pateiktas ir vertimas (MGK byla, t. V, b. l. 31-33, vertimas adm. byla, t. III, b. l. 182, t. IV, nuo b. l. 34, t. V. nuo b. l. 71).

Pareiškėjas pateikė sutartį su minėtu pirkėju, kuri sudaryta jau po kompanijos likvidavimo. Tačiau net šioje sutartyje nurodomų papildomų dokumentų, kurie pagal sutartį būtų reikalingi tokiam užskaitymui, pareiškėjas nepateikė (pervežimo sutarčių).

Taigi mokesčių administratorius surinko prieÅ¡taringÄ informacijÄ , kuri negali patvirtinti minėto pinigų užskaitymo, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo žodinių paaiÅ¡kinimų jo pozicijai pagrįsti neužtenka. PareiÅ¡kėjas jokių papildomų dokumentų, kurie patvirtintų pervedimo paskirtį, nepateikė.

11.

Dėl iš užsienio kompanijų Western Business Consultance LTD, Bonateks LLC ir Westway Trading LLC gautų piniginių lėšų, panaudotų dėvėtų drabužių ir avalynės pirkėjo JAV ofšorinės kompanijos Greenwood Development LLC įsiskolinimui padengti. Mokesčių administratorius pagrįstai rėmėsi JAV vidaus pajamų tarnybos 2002 09 20 raštu Nr. 09-11-8482, kuriame nurodyta, kad  Greenwood Development LLC likviduota 2000 06 01 (t. IV, b. l. 172).

Duomenys apie tai, kad JAV vidaus pajamų tarnyba atliko tyrimÄ , yra Muitinės kriminalinės tarnybos 2003 03 07 nutarime atsisakyti kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ (MGK byla, t. IV, b. l. 132-134). Tokie duomenys, kad Greenwood Development LLC likviduota 2000 06 01, nurodyti ir Kauno AVMI 2003 04 28 raÅ¡te Nr. 13-06-129 (MGK byla, t. IV, b. l. 138).

PareiÅ¡kėjas pateikė sutartį, sudarytÄ 2001 10 08 (t. y. jau po kompanijos likvidavimo, MGK byla, t. I, l. 197-200), tačiau ir Å¡ioje sutartyje nurodytų dokumentų, kurie patvirtintų tokį lėšų užskaitymÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė. Nors sutarties 2.2. punkte nurodytos dvi firmos, kurios darė pervedimus, tai Western Business Consultance LTD, Bonateks LLC, tačiau konkrečių pervedimų paskirties Å¡i sutarties nuostata nepatvirtina. Pačioje sutartyje numatyta, kad atsiskaitymas vyks tarp Å¡alių suderintais terminais ir tvarka, o duomenų apie tokį suderinimÄ nėra. PareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ gina tik duodamas žodinius paaiÅ¡kinimus. Pervedimuose nurodyti pagrindai pareiÅ¡kėjo pozicijos nepatvirtina. Viename pervedime iÅ¡ tiesų nurodyta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriÄ pateikė ir pareiÅ¡kėjas), bet pervedime nurodyta, kad tai sÄ skaita už maisto produktus - „Payment for invoice (duomenys neskelbtini) for FOOD“ (angl. „mokėjimas pagal sÄ skaitÄ <...> už maistÄ â€œ, vertimas t. VI, b. l. 188, antra pusė). PareiÅ¡kėjas patikrinimo metu pateikė 2002 06 06 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ nurodytu numeriu (MGK byla, t. II, l. 2), bet joje užraÅ¡ytas dėvėtų drabužių pardavimas, o ne maisto produktų pardavimas. Taigi yra prieÅ¡taravimų (pirkėjo bendrovės likvidavimas, neteisingas prekių nurodymas, sutartyje nurodytų dokumentų nebuvimas), kurie patvirtina mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo dengti pirkėjo įsiskolinimo nurodytais pervedimais. PareiÅ¡kėjas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo pozicijÄ .

12.

Dėl iÅ¡ užsienio kompanijų Unislab LTD ir Vipond Trade Finance LLC gautų piniginių lėšų panaudojimo dėvėtų drabužių ir avalynės pirkėjo Rusijos firmos OOO „Treid-Grup“ įsiskolinimui padengti. PareiÅ¡kėjas 2003 metais iÅ¡rašė dvi sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose įformintas dėvėtų drabužių pardavimas, prekių tiekėju nurodė pareiÅ¡kėjÄ , o pirkėju – Bahamų firma Docility Club LTD, prekių gavėju – OOO „Treid-Grup“ (t. V, b. l. 178, 186). Tarp visų Å¡ių firmų sudarytos sutartys nepateiktos, pirkėjas pareiÅ¡kėjo buhalterinėje apskaitoje nenurodytas, įsiskolinimas nurodytas OOO „Treid-Grup“. PareiÅ¡kėjas savo veiksmus grindžia žodiniais paaiÅ¡kinimais. Tačiau jokie dokumentai, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo pozicijÄ , nepateikti. Viename pervedimų nurodytas kontrakto Nr., data 2002 08 25 ir, kad tai už transporto paslaugas, kitame pervedime jo pagrindas nenurodytas (t. VI, b. l. 190, antra pusė). Be to, mokesčių administratorius užklausė Rusijos mokesčių administratorių dėl pareiÅ¡kėjo sandorių su minėta Rusijos kompanija, tačiau atsakymo negavo. Dėl to mokesčių administratoriaus iÅ¡vados, susijusios su nurodytu atveju, yra pagrįstos. Mokesčių administratorius nurodė, kad gavus informacijÄ iÅ¡ Rusijos, kuri patvirtins pareiÅ¡kėjo atliktÄ užskaitÄ , Å¡ioje dalyje bus atliekamas naujas mokestinis patikrinimas.

Kitos aplinkybės.

PareiÅ¡kėjo suraÅ¡ytos buhalterinės pažymos, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia lėšų užskaitymus (MGK byla, t. I, l. 79-91), kai jos nepagrindžiamos jokiais objektyviais įrodymais, negali bÅ«ti laikomos dokumentais, įrodančiais užskaitymų teisingumÄ .

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Patikrinimo akto 1-je lentelėje nurodytų pervedimų sumų, pervedimuose esančių įrašų pareiÅ¡kėjas neginčija. MGK byloje esantys dokumentai, kurie buvo suraÅ¡yti ne lietuvių kalba, buvo iÅ¡versti į valstybinę kalbÄ , vertimai yra administracinės bylos II– VIII tomuose.

Tiek mokesčių administratorių iÅ¡vados, tiek MGK sprendimas grindžiamas ne vien iÅ¡vardintomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina surinkti dokumentai, bet ir jų vertinimu. IÅ¡ tiesų, pareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ privalėjo pagrįsti dokumentais, kurie leistų neabejotinai susieti gautus pinigų pervedimus su nurodytų pirkėjų įsiskolinimais, nes abejones kelia ne vien skundžiamuose sprendimuose nurodyti prieÅ¡taravimai, bet ir kitos aplinkybės, kurias aptarė ir įvertino savo sprendime MGK. Nustatyta, kad 37 atvejais sÄ skaitos už prekes buvo iÅ¡raÅ¡ytos praėjus maždaug nuo pusės metų iki 4 metų laikotarpiui (dažniausiai 1 – 2 metais vėliau) po gauto avansinio mokėjimo. Pagrįstai nurodoma, kad toks ilgas laikotarpis kelia abejonių dėl pervedimų ir įsiskolinimų sÄ sajų, kad tai prieÅ¡tarauja ekonominei logikai. Teisme pareiÅ¡kėjo atstovų buvo praÅ¡yta paaiÅ¡kinti, kaip jie patys susiedavo pervedimus su įsiskolinimu dengimu, bet jie logiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai tokio dalyko paaiÅ¡kinti negalėjo.

Nustatyta, kad tos pačios ofÅ¡orinės kompanijos mokėjo už skirtingus pirkėjus, už skirtingus laikotarpius. Taip pat nustatyta, kad to paties asmens įsiskolinimui padengti pagal tÄ pačiÄ sÄ skaitÄ , taip pat pagal skirtingas sÄ skaitas padengti buvo panaudojami kelių skirtingų firmų ar fizinių asmenų pavedimai. Dėl to pareiÅ¡kėjo argumentas, kad esant tiksliam užskaitų atitikimui pirkėjų įsiskolinimams, tai patvirtina pareiÅ¡kėjo vestos apskaitos teisingumÄ , yra nepagrįstas PareiÅ¡kėjas skaidė gautus pervedimus įvairiems pirkėjams ir tokiu bÅ«du pasiekė sumų atitikimÄ . Tačiau toks lėšų užskaitymas nepatvirtina, kad pavedimais pervestos lėšos buvo skirtos konkretiems pirkėjams jų įsiskolinimui padengti. Tokiu atveju pareiÅ¡kėjo buhalterinės apskaitos tvarkymas turėjo bÅ«ti pagrindžiamas aiÅ¡kiais ir nedviprasmiÅ¡kais dokumentais, nes kitaip vėlgi neaiÅ¡ku, kaip pareiÅ¡kėjas nusistatydavo tokį dalinį padengimÄ . Dėl to MGK sprendime padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad  pavedimai nebuvo skirti avansiniams mokėjimams, o labiau viskas vyko atvirkščiai – gautos sumos vėliau buvo skirstomos pirkėjų įsiskolinimams padengti, tik siekiant pagrįsti gautų lėšų Å¡altinį. Dėl to ir pareiÅ¡kėjo nurodoma pirkėjų įsiskolinimo suma atitinka gautų pavedimų sumai, kuri buvo padalinama atskirų pirkėjų įsiskolinimui už prekes padengti. Å is sutapimas prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas ne tik kad nepatvirtina pareiÅ¡kėjo pozicijos, bet tÄ pozicijÄ ir paneigia, nes patvirtina MGK sprendimo iÅ¡vadas, kad tokiu bÅ«du buvo siekiama pateisinti, pagrįsti gautas sumas.

Teismas, kaip ir MGK, pripažįsta ir piniginių lėšų pervedimo dokumentų reikÅ¡mę Å¡iame ginče. IÅ¡ esmės nei viename pavedime nenurodyta tokia pavedimo paskirtis, kuri leistų susieti pavedimÄ su konkrečiu pirkėju. Tik keliuose pavedimuose (apie tai nurodė ir pareiÅ¡kėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu) yra nurodyta kažkas artimo ir panaÅ¡aus (Patikrinimo akto lentelė Nr. 1, eil. Nr. 4 ir 9), tačiau tai nėra tiksli informacija, ji prieÅ¡taringa, todėl turėjo bÅ«ti dar papildomai pateikiami dokumentai, kurie patvirtintų tam tikrus galimus apsirikimus ar pan.

Motyvai dėl prieÅ¡taringumo yra pateikti mokesčių administratorių sprendimuose (vienoje sÄ skaitoje nurodyta, kad mokama už maistÄ , kitu atveju pirkėjas yra veiklos nevykdanti įmonė). Kitais atvejais pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis visai neturi nieko bendro su pirkėjais, kurių įsiskolinimai buvo dengiami trečiųjų asmenų lėšomis, todėl susieti gautų sumų su pirkėjais mokesčių administratoriui buvo visai neįmanoma. Mokesčių administratorius negalėjo remtis vien tik pareiÅ¡kėjo direktoriaus paaiÅ¡kinimais, kad buvo tariamasi žodžiu, telefoninių pokalbių metu ir pan., nes kiekvienu atveju surinkta prieÅ¡taringa informacija, kuri neleido pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas buhalterinėje apskaitoje už tikrinamÄ laikotarpį nepažeidė nurodytų teisės aktų.

Taip tvarkydamas buhalterinę apskaitÄ , kaip buvo nustatyta mokestinio patikrinimo metu, pareiÅ¡kėjas pažeidė Pelno mokesčio (2001 12 20 įstatymo Nr. IX-675) 2 str. 24 ir 40 dalių, 4 str. 1 d. nuostatas, iki 2002 01 01 galiojusio Juridinių asmenų pelno mokesčio 1990 07 31 įstatymo Nr. I-442 3 straipsnio nuostatas. PareiÅ¡kėjas gavo lėšas ir jų negalėjo apskaityti kaip prekėms apmokėti skirtas lėšas, todėl Å¡ios lėšos turėjo bÅ«ti apmokestintos pelno mokesčiu (ir atitinkamai kitas mokesčiais).

Mokesčių administratoriai pagrįstai rėmėsi ir Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (galiojusio iki 2001 12 31) nuostatomis. Tuo metu galiojo šio įstatymo 4 straipsnis, kuriame buvo numatyta, kad visos ūkinės finansinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, 9 ir 10 straipsniuose buvo nurodyta, kad apskaitos dokumentai yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos registrus pagrindas, kad apskaitos dokumentuose privaloma fiksuoti įvykusias ūkines operacijas. Dėl tokio reguliavimo mokesčių administratorius negalėjo remtis pareiškėjo atstovo paaiškinimais, kad viskas vyko žodinių susitarimų pagrindu.

Tuo labiau, kad pateiktos sutartys negalėjo pilnutinai pagrįsti pareiÅ¡kėjo žodinių paaiÅ¡kinimų. Tai, kad sutartyse buvo nurodoma, kad atsiskaityti galima per trečiuosius asmenis, nereiÅ¡kia, kad bet kokį lėšų pervedimÄ galima susieti su bet kokiu pirkėju. IÅ¡ esmės toks pats reguliavimas iÅ¡liko ir 2001 11 06 Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatose – 12, 13 straipsniuose.

Dėl to, kad pareiškėjui pervestos lėšos negalėjo būti siejamos su konkrečiais pirkėjais, jos pagrįstai buvo pripažintos kaip kita ekonominė nauda. Pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad toks apibūdinimas reiškia, kad turi būti gauta kokia nors ne piniginė nauda. Mokesčių administratorius gautas pajamas tokiai kategorijai priskyrė ne dėl to, kad nenustatyta, kokia nauda gauta, o dėl to, kad nebuvo nustatytas tikslus šių sumų gavimo pagrindas – sumos negalėjo būti siejamos su prekių tiekimu ar paslaugų teikimu. Mokesčių administratorius tokiu atveju neprivalo nustatyti, kokiu pagrindu gauta kita ekonominė nauda.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tokiu atveju ši gauta suma turi būti pripažinta beviltiška skola, nes pagal mokesčių administratorių nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad prekės buvo parduotos, bet už jas visai neapmokėta. Remiasi Pelno mokesčių įstatymo 25 straipsniu ir aiškina, kad tokiu atveju ši suma vis tiek negali būti apmokestinama.

Pelno mokesčio 25 straipsnyje nustatyta:

           „1. IÅ¡ pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principÄ , atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiÅ¡kų skolų suma, jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo pajamas ir vieneto balansÄ , jeigu vienetas privalo jį sudaryti teisės aktų nustatyta tvarka. IÅ¡ pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principÄ , atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiÅ¡koms skoloms tenkanti sÄ naudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio Å¡ių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose. Tais atvejais, kai beviltiÅ¡komis laikomų skolų atsiradimo momentu mokesčio mokėtojas pajamas pripažino pagal pinigų apskaitos principÄ , o pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas perėjo prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principÄ , iÅ¡ pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principÄ , atskaitoma sÄ naudų dalis, tenkanti mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiÅ¡koms skoloms, jeigu iki mokestinio laikotarpio Å¡ių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose ir sÄ naudų dalis, tenkanti beviltiÅ¡koms skoloms nebuvo įtraukta į vieneto sÄ naudas iki Å¡io Ä®statymo įsigaliojimo. Skolos yra laikomos beviltiÅ¡komis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrÄ Å¾inti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose, arba jei skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, arba likviduotas, arba bankrutavęs. Visais Å¡iais atvejais mokesčio mokėtojas turi įrodyti skolos beviltiÅ¡kumÄ ir pastangas Å¡ioms skoloms susigrÄ Å¾inti.

           2. Skolų beviltiÅ¡kumo ir pastangų Å¡ioms skoloms susigrÄ Å¾inti įrodymo bei beviltiÅ¡kų skolų sumų apskaičiavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Jeigu atimtas beviltiÅ¡kas skolas skolininkas vėliau grÄ Å¾ina, visa grÄ Å¾intų skolų suma priskiriama pajamoms.

           4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos kredito įstaigoms taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“.

           PareiÅ¡kėjas neatliko jokių veiksmų, kurie nurodyti minėtoje įstatymo normoje, kad susidariusi suma bÅ«tų įvertinta dar kitaip, t. y. kaip beviltiÅ¡ka skola. Å ioje įstatymo normoje nurodyta, kad Vyriausybės arba jos įgaliota institucija nustato tvarkÄ , kaip apskaičiuojamos beviltiÅ¡kos skolos, iÅ¡ įstatymo nuostatų aiÅ¡ku, kad pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti ir pastangas skoloms susigrÄ Å¾inti. PareiÅ¡kėjas neteikė duomenų, kad pasinaudojo nustatyta tvarka.

           Bet kuriuo atveju šio mokestinio ginčo ribose nesprendžiamas klausimas dėl lėšų sumos pripažinimo beviltiška skola, todėl pareiškėjo argumentai neturi teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui.

           Kadangi pareiÅ¡kėjas neapskaitė ir nedeklaravo gautos sumos dėl kurios vyksta ginčas, kaip gautų pajamų, nors atsižvelgiant į turimus buhalterinės apskaitos dokumentus privalėjo tai padaryti, mokesčio mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ apskaičiuoti buvo galima tik pagal mokesčio administratoriaus atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , t. y. vadovaujantis iki 2004 05 01 galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo 271 str., taip pat dabar galiojančio Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. Å iuo atveju mokesčių administratorius mokestį apskaičiavo, naudodamas lėšų bankų sÄ skaitose metodÄ , t. y. mokesčio bazė apskaičiuota netiesiogiai. Å ios sumos dydžio pareiÅ¡kėjas neginčija, prieÅ¡ingai, paaiÅ¡kina, kad suma visiÅ¡kai atitinka tiektų prekių vertę (tai yra vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo motyvų dėl sumos paskirties nustatymo). Visi pavedimai bankams, kaip mokėjimai pareiÅ¡kėjui (nenustatyta už kÄ ), kurie priskirti ginčo pajamoms, yra apraÅ¡yti Patikrinimo akte bei mokesčių administratorių sprendimuose, todėl nėra abejonės, kad mokesčio bazė nustatyta teisingai.

           PareiÅ¡kėjas nepagrįstai aiÅ¡kina, kad mokesčių administratorius turėtų ginčyti sandorius, kuriais rėmėsi pareiÅ¡kėjas. Visų pirma, mokesčių administratorius nekvestionavo pareiÅ¡kėjo sandorių, jų atskirų punktų galiojimo sandorio Å¡alims. Nurodė, kad sandorių atskiri punktai tik  nepatvirtina konkrečių trečiųjų asmenų pervedimų paskirties, ir rėmėsi ne vien sandorio sÄ lygomis, bet ir kitomis skundžiamuose sprendimuose nurodytomis aplinkybėmis. Antra, pareiÅ¡kėjas padarė mokesčių įstatymų pažeidimus, atsakomybė tokiu atveju kyla iÅ¡ vieÅ¡osios teisės (mokesčių teisės), tuo tarpu pareiÅ¡kėjo privatiniai santykiai su pirkėjais yra tik tų sandorio Å¡alių reikalas ir mokesčių administratorius Å¡iuo atveju pagrįstai nesikiÅ¡o į pirkėjų ir pardavėjo privačius santykius ir niekur neteigė, kad Å¡ie sandoriai sandorio Å¡alims negalioja, kad jie nebuvo vykdomi.

           PareiÅ¡kėjo  nurodoma aplinkybė, kad mokesčių administratorius neginčija, kad prekės buvo iÅ¡vežtos iÅ¡ Lietuvos muitų teritorijos, jos buvo pateiktos pirkėjams, taip pat Å¡io mokestinio ginčo aplinkybėms neturi reikÅ¡mės. Ginčo esmė yra ne tame, ar prekės buvo parduotos (nors pirkėjų egzistavimas eilėje atvejų yra paneigtas), bet tame, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡ užsienio firmų gauta suma yra bÅ«tent apmokėjimui už tas prekes skirta suma. Mokesčių administratorius įrodė, kad sumos nesietinos su pareiÅ¡kėjo nurodomais pirkėjais, o pareiÅ¡kėjas Å¡ių įrodymų nepaneigė, nes nepateikė pareiÅ¡kėjo pozicijÄ patvirtinančių dokumentų.

           PareiÅ¡kėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad mokesčių administratorius privalėjo dar kažkaip patvirtinti, kad iÅ¡ užsienio valstybių mokesčių administratorių gauta informacija yra teisinga (pvz. įrodyti, kad Kazachstane ar Uzbekistane tikrai su pareiÅ¡kėjo atstovu buvo atsiskaitoma grynais pinigais, kaip nurodyta oficialioje informacijoje). Mokesčių administratorius neturėjo pagrindo nepasitikėti oficialia įgaliotų ir kompetentingų užsienio valstybių institucijų teikiama informacija, o jÄ paneigti galėjo tik pats pareiÅ¡kėjas, pateikdamas įrodymus, kurie prilygtų oficialios informacijos įrodomajai galiai. Å io ginčo atveju įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas atitinka MAÄ® 67 straipsnio reikalavimus. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nurodo tik argumentus, kurie, pareiÅ¡kėjo nuomone, logiÅ¡kai patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes – kad mokėtojai žinojo pareiÅ¡kėjo ir banko rekvizitus, nebuvo ginčų dėl apmokėjimo už prekes, reiÅ¡kia pareiÅ¡kėjas apmokėjimÄ užskaitė teisingai. Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai tėra tik prielaidos, kurias paneigė mokesčių administratorius, patvirtindamas dokumentais, kad gauta informacija yra prieÅ¡taringa, kartais visai klaidinanti (dėl neveikiančių firmų). Vienas pirkėjų („Šarkis“) teigė savo mokesčių administratoriui, kad iki Å¡iol yra skolingas pareiÅ¡kėjui už tiektas prekes. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad mokėtojÄ derybų, pokalbių metu, raÅ¡tu aiÅ¡kiai identifikavo pirkėjas, yra niekuo nepagrįstas. Kiti pareiÅ¡kėjo argumentai nėra Å¡iam ginčui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.

           Pareiškėjas neginčija mokesčių apskaičiavimo tikslumo, delspinigių ir baudų skaičiavimo, todėl šis klausimas nenagrinėjamas.

           Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

           Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo UAB “Mitoda” skundÄ atmesti.

Sprendimas per

14 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                              Â

                                                                     Milda

Vainienė

                                                                                                         Â

                     Ernestas Spruogis

                                                                       Â

                                                      Halina Zaikauskaitė

                                                            Â