4e62f9cd-500d-4787-867c-7f8ff39bb5ea · Lietuvos apeliacinis teismas

                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-94-197/2015Proceso Nr.1-07-1-00509-2012-8                                    Procesinio sprendimo kategorija:1.2.19.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),teisėjų:

Reginos Gaudutienės ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Martynai PauÅ¡aitei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorams Mindaugui Bliuvui, Giedriui Tarasevičiui,gynėjams advokatams Kęstučiui Betingiui, Raimundui Jurkai,nuteistiesiems A. U., E. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d.

įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei nubaustas 250 MGL (32 500 Lt) bauda.Å iuo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) pripažintas kaltu ir nuteistas E. M.. Jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. U. nuteistas už tai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjos R. V. – J. 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi iÅ¡kėlus bankroto bylÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo A.

K., ir paskyrus minėtos įmonės administratoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarosios bendrovės 2012 m. vasario 15 d. įgaliojimu administruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. U.. Teismo sprendimu įgavęs administracinius įgaliojimus ir teisę veikti bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2012 m. kovo 15 d., pirmoje dienos pusėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabineto rÅ«sio patalpoje, veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienu iÅ¡ steigėjų ir akcininkų E. M., siekdamas turtinės naudos sau ir E. M., A.

U. tiesiogiai pareikalavo iÅ¡ A. K. 20 000 Lt kyÅ¡io už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimÄ paÅ¡alins trÅ«kumus bei pažeidimus, padarytus Å¡ios bendrovės buhalterinėje apskaitoje iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. A. U. padedantis E. M., veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ ir bendrininkaudamas su A. U., žinodamas apie pastarojo iÅ¡ A. K. pareikalautÄ 20 000 Lt kyšį, siekdamas turtinės naudos A. U. ir sau, 2012 m. kovo 23 d., dienos metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Å v. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabineto rÅ«sio patalpoje, dalyvaujant A.

U., taip pat kaip ir A. U. įtikinėdamas A. K., kad daliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų iÅ¡laidų trÅ«ksta apskaitos dokumentų ir taip darydamas pastarajam psichologinį spaudimÄ , pakartotinai pareikalavo iÅ¡ A. K. 20 000 Lt kyÅ¡io už trÅ«kumų bei pažeidimų, padarytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, paÅ¡alinimÄ , jei dokumentus trÅ«kstamai sumai ar jos daliai parÅ«pins pats A. K., ir 30 000 Lt kyÅ¡io, jei dokumentus trÅ«kstamai sumai ar jos daliai parÅ«pins jis ir A.

U.. To paties pokalbio metu E. M. iÅ¡ A. K. pareikalavo, kad dalis reikalaujamos sumos, t. y. 10 000 Lt, turi bÅ«ti sumokėta iki kovo mėnesio galo, o likusi dalis po kreditorių susirinkimo. ReikalavimÄ dėl kyÅ¡io dalies sumokėjimo iki kovo mėnesio galo iÅ¡sakė ir A. U..Tęsdamas savo ir E. M. nusikalstamus veiksmus, 2012 m. balandžio 2 d. apie 15 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabineto rÅ«sio patalpoje, A. U. padedantis E. M. iÅ¡sakė A.

K. reikalavimÄ , kad kyÅ¡is bÅ«tinai turi bÅ«ti sumokėtas, kad dėl sumos nesiderės, susitarė dėl dalies reikalaujamos sumos, t. y. 10 000 Lt perdavimo, kai po operacijos grįš A. U..A. K. 2012 m. balandžio 6 d., apie 12 val., atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabineto rÅ«sio patalpoje A. U. priėmė iÅ¡ A. K. dalį reikalauto kyÅ¡io, t. y. 10 000 Lt, kuriuos E. M. pernešė į kitÄ patalpÄ . Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas.

Skundžiamas nuosprendis dar naikintinas ir dėl to, kad yra esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl turėtų bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis dėl A. U..Vilniaus apygardos teismas aptariamÄ baudžiamÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai, bei nevisapusiÅ¡kai, nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), dėl ko priėmė nepagrįstÄ , nemotyvuotÄ ir neteisėtÄ skundžiamÄ nuosprendį.

Be to, Vilniaus apygardos teismas priėmė nuosprendį neiÅ¡tyręs visų įrodymų iÅ¡samiai ir vadovaujantis LAT bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, ignoravo nuteistojo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, nepatikrino nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų (toliau – NVIV) taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys, 44 straipsnio 9 dalis, 159 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis, todėl turi bÅ«ti taikomi BPK 328 straipsnio, 369 straipsnio 3 dalies reikalavimai.Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nebuvo provokacijos, nes tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo patikrinta, ar A. K. pateikti duomenys buvo gauti įstatyme neuždraustu būdu, nebuvo ištirtas BPK nustatyta tvarka tariamo pokalbio tarp A. K. ir galimai A. U. bei E. M. įrašymo prietaisas, kurį pateikė suinteresuotas privatus asmuo – buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas A. K.. Be to, pirminė šio prietaiso apžiūra padaryta netinkamai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalių reikalavimus, nes neatliktas įrodymų vertinimas dėl jų leistinumo, patikimumo ir teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismui būtina patikrinti, ar ikiteisminio tyrimo metu atitinkami veiksmai buvo atlikti pagal įstatymo reikalavimus.

Å ie faktai patvirtina, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui, o dėl Å¡ių pažeidimų buvo suvaržytos ir pažeistos įstatymų garantuotos jo teisės į gynybÄ . A. U. kelia versijÄ , kad garso įraÅ¡ymo aparatÄ A. K. parÅ«pino ar specialiai pritaikė pokalbių įraÅ¡ymui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigÅ«nai, kurie A. K. jau tuo metu kontroliavo, instruktavo bei konsultavo kaip elgtis ir kÄ kalbėti pokalbio metu, kaip tinkamai naudotis Å¡ia garso įraÅ¡ymo technika, nors ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas.

Nuteistasis cituoja kasacinę nutartį Nr. 2K-7-141/2008 ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra duomenų, jog bÅ«tiniausi įstatymų reikalavimai buvo įvykdyti.STT pareigÅ«nai ikiteisminį tyrimÄ pradėjo, remdamiesi A. K. 2012 m. kovo 23 d. protokolu-pareiÅ¡kimu, liudytojo A. K. 2012 m. kovo 26 d. parodymais, pokalbio su A. U. ir E. M. 2012 m. kovo 23 d. garso įraÅ¡o bei pokalbio turinio, nepagrįstai. Pažymi, kad perklausius 2012 m. kovo 23 d. pokalbio garso įraÅ¡Ä ir susipažinus su STT pareigÅ«no teismui pateikta pokalbio stenograma vienareikÅ¡miÅ¡kai darytina iÅ¡vada, kad A.

K. pokalbio su A. U. ir E. M. garso įraÅ¡e, prieÅ¡ingai nei teigiama A. K. pareiÅ¡kime, apklausos protokole ir teismo nuosprendyje, nėra užfiksuota duomenų, kad A. U. reikalavo kyÅ¡io, ar kaip nors kitaip to siekė. A. U. iÅ¡ viso mažai kalbėjo, o kiek kalbėjo, tai pokalbis vyko bankroto procedÅ«ros organizavimo klausimais. Pokalbio įraÅ¡e užfiksuoti neginčytini duomenys, kuriuos A. U. ir įvardino pokalbio metu, kad A. K. blogai tvarkėsi bendrovėje, netinkamai organizavo bendrovės darbÄ , jos Å«kinę finansinę veiklÄ bei dokumentų tvarkymÄ , pažymėjo netvarkÄ buhalterijoje, po bankroto paskelbimo bankroto administratoriui nepateikė ir neteikia svarbių buhalterinių dokumentų, kitų reikalingų svarbių duomenų arba teikė juos nesavalaikiai, todėl iÅ¡kilo daugybė neatsakytų klausimų.

Galima aiÅ¡kiai girdėti, kad pokalbio metu jo dalyviai aiÅ¡kinosi padėtį A. K. buvusioje bendrovėje ir tuo pačiu objektyviai klausė, kur yra ir kodėl nepateikti likę svarbÅ«s bendrovės dokumentai, įspėjo A. K., kad taip ilgai negali tęstis. IÅ¡ pokalbio turinio aiÅ¡ku, jog A. K. tariamai supranta savo kebliÄ padėtį, todėl savo elgesiu ir veiksmais siekia sukompromituoti bankroto administratoriaus tarnybÄ , imasi priemonių provokuoti galimai neteisėtus veiksmus. IÅ¡ pokalbio teksto aiÅ¡ku, kad nei A.

U., nei E. M. net nesupranta, ko A. K. iÅ¡ jų nori. Teigia, kad parodymai ir 2012 m. kovo 23 d. pokalbio įraÅ¡as patvirtina, jog bÅ«tent A. K. siekė bankroto administravimÄ vykdančios bendrovės darbuotojų neteisėtų veiksmų, kurie padėtų jam iÅ¡vengti galimų sunkių pasekmių dėl netvarkos bendrovėje ir galimai dar vieno naujo ikiteisminio tyrimo. Tuo tarpu A. U. reikalavimai – pateikti kuo greičiau visus reikalingus dokumentus, kurie bÅ«tų tinkamai paruoÅ¡ti, susiję su jo tiesioginių bankroto administratoriaus funkcijų vykdymu.

Už tokius reikalavimus baudžiamoji atsakomybė nenumatyta. Be to, visus susitikimus su A. U. inicijavo A. K., kuris provokavo, kurstė, aktyviai žodžiais bei veiksmais įkalbinėjo A. U. daryti nusikaltimÄ . A. K. iÅ¡ anksto buvo nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai prieÅ¡ bankroto administratoriaus bendrovę, tai patvirtina jo siekis ir skundai teismo pagalba nuÅ¡alinti A. U. nuo vadovautos bendrovės bankroto administravimo. Å ių svarbių aplinkybių nei STT pareigÅ«nai, nei prokuroras nepatikrino, kritiÅ¡kai ir objektyviai neįvertino, todėl nepagrįstai pradėjo ir vykdė ikiteisminį tyrimÄ , jį užbaigė kaltinamuoju aktu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė teismui.

Teismas taip pat nurodytų duomenų BPK nustatyta tvarka nepatikrino, neįvertino.A. U. nurodo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. kovo 28 d. nutartyje nenurodyti konkretÅ«s veiksmai apie pinigų, skirtų kyÅ¡io imitavimui paėmimÄ iÅ¡ STT, konkreti pinigų suma, Å¡ių pinigų įteikimas A. K. ir kiti su tuo susiję konkretÅ«s veiksmai, t. y. Å¡iuos veiksmus STT pareigÅ«nai ir A. K. atliko savavaliÅ¡kai, nesilaikydami teismo nutartimi nustatytų ribų, todėl NVIV taikymas galėjo bÅ«ti neteisėtas.

Pirmosios instancijos teismas šių svarbių aplinkybių nepatikrino BPK nustatyta tvarka ir tokio NVIV taikymo metu surinktus duomenis nepagrįstai pripažino įrodymais, nesivadovavo LAT praktika (kasacinės nutartys Nr. 2A-P-6/2008, 2K-418/2010, 2K-544/2010), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudencija dėl provokacijos. Mano, kad šios bylos nagrinėjimo metu įstatymų ir LAT nutarčių imperatyvūs reikalavimai nebuvo įvykdyti, o apsiribota tik formaliu bendru teiginiu, kad nuteistieji nebuvo provokuojami, todėl iš esmės buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai ir suvaržytos kaltinamųjų teisės.Pirmosios instancijos teismo išvada, kad A.

U. veikė bendrininkaudamas kartu su E. M., nepagrįsta faktiniais duomenimis, o remtasi tik prielaidomis. Byloje yra tik duomenys, kad ruoÅ¡damiesi vykdyti ir vykdydami bankroto administravimo procedÅ«rÄ jie (A. U. ir E. M.) bendrais veiksmais siekė priversti A. K. pateikti bendrovės dokumentus ir kitus duomenis. Be to, tokių duomenų negalėjo bÅ«ti ir dėl objektyvių priežasčių, t. y. jis darbe nebuvo nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. balandžio 9 d., todėl negalėjo spręsti kokių nors problemų su A.

K.. IÅ¡ 2012 m. balandžio 6 d. įraÅ¡o matyti ir girdėti, kad A. U. objektyviai nesuvokė ir negalėjo suvokti kas vyksta, kodėl A. K. jam paduoda pinigus ir įkalbinėja juos skaičiuoti, todėl pinigus perduoda E. M.. Tokiais veiksmais parodydamas, kad gal kÄ nors apie tokį elgesį supranta E. M., nes A. U. ilgÄ laikÄ nebuvo darbe. Be to, 2012 m. balandžio 6 d. jis atvyko dėl A. K. ir STT pareigÅ«nų suplanuotos ir įvykdytos provokacijos, t. y. į darbÄ atvyko tik A. K. primygtinai bei įkyriai įkalbinėjant, reikalaujant ir spaudžiant, pasinaudojant apgaulingais teiginiais ir veiksmais bendraujant su E. M..

Teigia, kad liudytojų A. K. ir J. M. parodymai turi būti analizuojami ir vertinami ypatingai kruopščiai, nes jie bendrininkavo ir veikė kartu su STT pareigūnais, jų instruktuojami, kontroliuojami bei konsultuojami. Be to, liudytojo A. K. parodymai yra prieštaringi, apgaulingi, pritaikyti situacijai bei pateikti taip, kad tenkintų A. K. asmeninius neteisėtus kėslus. Tokių liudytojo parodymų objektyviai niekas daugiau nepatvirtino, todėl jie negali būti pripažinti įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad liudytojos J.

M. parodymai yra išvestiniai ir pagrįsti tik A. K. šališkais, neobjektyviais, tyrimo metu nepasitvirtinusiais teiginiais ir prielaidomis, todėl šiais parodymais A. U. grįsti kaltinimus nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. veikė kartu su A. K., todėl asmeniškai buvo suinteresuota apkalbėti A. U.. Liudytojo A. K. pareiškimas bei parodymai 2012 m. kovo 23 d. ir 26 d., pokalbio įrašas atliktas 2012 m. kovo 23 d. nepatvirtina apelianto kaltės, o tik įrodo, jog A.

K. iÅ¡ anksto pasiruošė ir padedamas STT pareigÅ«nų kurstė ir provokavo A. U. ir E. M. padaryti nusikaltimÄ . Kiti raÅ¡ytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, t. y. nuosprendyje iÅ¡vardinti raÅ¡ytiniai bylos dokumentai, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, tyrimo veiksmų atlikimo protokolai, bei garso ir vaizdo įraÅ¡ai, yra surinkti bendrais A. K. ir STT pareigÅ«nų vykdytais provokaciniais veiksmais tariamai imituojant NVIV, ir jie nepatvirtina, kad A.

U. bendrininkavo su E. M. padarė nusikaltimÄ â€“ reikalavo kyÅ¡io ir jį priėmė. Be A. K. parodymų ir 2012 m. kovo 23 d. garso įraÅ¡o, nėra užfiksuota iki 2012 m. balandžio 6 d. jokių neteisėtų ir nusikalstamų A. U. veiksmų ar pokalbių, nors buvo vykdoma visuotina jo veiksmų kontrolė, ir tiktai 2012 m. balandžio 6 d. A. K. ir STT pareigÅ«nams iÅ¡ anksto suplanavus bei atostogų metu apgaulingai privertus atvykti į darbo vietÄ iÅ¡provokuojamas nusikaltimas. Tokiu bÅ«du, visi kiti teismo iÅ¡vardinti duomenys, dokumentai, įraÅ¡ai negali bÅ«ti pripažinti A.

U. kaltės įrodymais, todėl turi bÅ«ti atmesti.Apygardos teismas neanalizavo ir nevertino, kodėl nuteistasis E. M. teismo proceso metu pakeitė ankstesnius savo parodymus, neiÅ¡tyrė ankstesnių parodymų kontekste visos bylos medžiagos bei Å¡iame apeliaciniame skunde aukščiau iÅ¡dėstytų faktinių duomenų pagrindu, o tiktai konstatavo, kad E. M. parodymai teismo metu pripažintini įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad visÄ ikiteisminio tyrimo laikotarpį ir net teisme, iki apklausos E. M. iÅ¡samiai bei motyvuotai teikė parodymus, kad nei A.

U., nei jis nusikalstamų veikų nepadarė. Tiek jis, tiek A. U. reikalavo, kad A. K. vykdytų bankroto administratoriaus teisėtus reikalavimus, tačiau A. K. aktyviai įkalbinėjo, įtikinėjo, skatino, prašė atlikti neteisėtus veiksmus, kad jam padėti išvengti atsakomybės, netgi reikliai spaudė tai daryti, todėl tokiais neteisėtais veiksmais juos aktyviai provokavo nusikalsti. Tačiau tokių jo parodymų, kurie buvo pagrįsti faktinių aplinkybių konstatavimu, ikiteisminis tyrimas nenagrinėjo, nepripažino, kryptingai siekė, kad tvirtintų jų iš anksto atrinktus tiktai kaltinančius duomenis, siekė tik apkaltinančių faktų ir ignoravo parodymus.

Mano, kad neatlaikęs aktyvaus kryptingo psichologinio spaudimo, pergyvendamas dėl neigiamų pasekmių ir visiško jo teisingų parodymų ignoravimo, dėl savęs ir artimųjų, nutarė pakeisti parodymus ir kalbėjo taip, kaip reikia kaltinimui, taip siekdamas švelnesnės bausmės teisme, todėl E. M. galėjo save apkalbėti. Toks prisipažinimas kontekste svarbių faktinių aplinkybių, nurodytų šiame skunde, priešingai nė teigiama nuosprendyje, negali būti pripažintas įrodymu.

E. M. prisipažinimas teisme bei su tuo susijusios aplinkybės turi bÅ«ti iÅ¡samiai iÅ¡tirtos. A. U. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl A. U., neįrodžius, kad A. U. dalyvavo padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras – atmesti.Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistųjų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji A.

U. ir E. M. padarė skundžiamu nuosprendžiu jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo, o taip pat teisingai paskyrė bausmes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – teismo nutartimi paskirtas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. paÅ¡alinti trÅ«kumus bei pažeidimus, padarytus Å¡ios bendrovės buhalterinėje apskaitoje iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ ir bendrininkaudamas su E. M., iÅ¡ administruojančios bendrovės direktoriaus A.

K. 2012 m. kovo 15 d. ir 23 d., siekdamas turtinės naudos sau ir E. M., pareikalavo 20 000 Lt – 30 000 Lt kyÅ¡io. 2012 m. balandžio 6 d., apie 12 val., A. U. priėmė iÅ¡ A. K. dalį reikalauto kyÅ¡io, t. y. 10 000 Lt, kuriuos E. M. pernešė į kitÄ patalpÄ . Nuteistasis A. U. savo apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas baudžiamÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai, nevisapusiÅ¡kai, nesivadovavo aktualia teismų praktika, tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, neiÅ¡tyrė NVIV taikymo pagrindų pagrįstumo, jog prieÅ¡ jį buvo vykdoma provokacija, dėl ko priėmė nepagrįstÄ , nemotyvuotÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Iš to seka, kad teismas, spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenys pripažinti įrodymais, turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatymuose nustatytiems reikalavimams ir nustatyti, ar jie patikrinti BPK numatyta tvarka.Nuteistasis A. U. savo apeliaciniame skunde iš esmės ginčija visus įrodymus, tame tarpe ir gautus vykdant NVIV.

Apeliantas teigia, kad NVIV buvo atlikti neturint tam pagrindo, jis buvo provokuojamas padaryti nusikaltimÄ , A. K. STT pareigÅ«nai suteikė specialiÄ technikÄ dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, todėl esant jo paminėtiems pažeidimas teismas negali remtis tokiais duomenimis. NVIV sankcionavimo tvarka nustatyta BPK 159 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad prokuroras, iÅ¡ asmens gavęs informacijÄ , jog tam asmeniui siÅ«loma padaryti nusikaltimÄ ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su praÅ¡ymu leisti tam asmeniui atlikti NVIV, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimus darančius asmenis.

Minėta procesinė prievartos priemonė – nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai – gali bÅ«ti taikoma tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ir tik prokurorui iÅ¡ asmens gavus informacijÄ , kad tam asmeniui siÅ«loma padaryti nusikaltimÄ ar dalyvauti jį darant. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje dėl BK 228 straipsnio 2 dalies buvo pradėtas 2012 m. kovo 26 d. po to, kai A. K. 2012 m. kovo 23 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai pateikė protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad 2011 m. gruodžio mėnesį jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ – A.

U., kuris iÅ¡ jo reikalauja 20 000 Lt kyÅ¡io už tinkamÄ bankrutuojančios bendrovės buhalterinių dokumentų sutvarkymÄ . Å ių aplinkybių patvirtinimui 2012 m. kovo 26 d. jis pateikė mobilaus ryÅ¡io telefonu padarytÄ Ä¯raÅ¡Ä . A. K. protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad jis dalimis pateikdavo bankroto administratoriui reikiamus dokumentus priėmimo perdavimo aktais, tačiau 2012 m. kovo 15 d. atvykus pas A. U. su papildomais dokumentais, pokalbyje dalyvaujant tik jam ir A. U., Å¡is nurodė, kad A. K. vadovaujamos bendrovės buhalterinė apskaita netvarkinga, dokumentuose yra labai daug trÅ«kumų, trÅ«ksta parašų, įtarimų kelia bendrovėje dirbančios dvi moterys, kurios yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, nes jų atlyginimai yra fiktyviai pakelti.

A. U. pasakė, kad už tai, kad jis viskÄ sutvarkys, t. y. iÅ¡taisys trÅ«kumus, kad ateityje nebÅ«tų gaunami skundai iÅ¡ prokuratÅ«ros, ir paprašė 20 000 Lt. Kaip jis paaiÅ¡kino 10 000 Lt dėl moterų, esančių vaiko priežiÅ«ros atostogose, 10 000 Lt – buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymas. A. U. nedetalizavo kÄ darys, t. y. kaip tvarkys dokumentus, tačiau pateikė savo reikalavimÄ perduoti tiesiogiai 20 000 Lt kaip faktÄ . Apie tai informavo savo teisininkę J. M., kuri sutiko kartu su juo vykti pas bankroto administratorių ir patarė daryti pokalbio įraÅ¡Ä diktofonu.

Kadangi neturėjo diktofono į 2012 m. kovo 23 d. susitikimÄ nešėsi mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€“ „SAMSUNG MINI“, ir įrašė pokalbį. Å io pokalbio metu A. U. pateikė papildomus dokumentus, faktÅ«rÄ , vėliau A. U. klausė kaip A. K. gali mokėti jam tuos 20 000 Lt, tikslinosi, ar dalimis. Atsakydamas A. K. paaiÅ¡kino, kad visų pinigų nebus, gali surinkti tik 10 000 Lt, ir tai tik per mėnesį, likusius – dar per kitÄ mėnesį. Ä® kabinetÄ užėjęs E. (E. M.) paaiÅ¡kino, kad už kasos dokumentų sutvarkymÄ turi duoti dar 10 000 Lt, t. y. bendra suma 30 000 Lt.

Suprato, kad jam siÅ«lomas neteisėtas sandoris ir apie tai žino ne tik A. U., net ir E. (1 t., b. l. 1-2). Taip pat jis 2012 m. kovo 26 d. pateikė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ aparatÄ â€žSAMSUNG GT-S5570“, kurio IMEI kodas: 35883/04/22604/0, S/N: RR6B824063E su baterija „SAMSUNG“ S/N: BD1B814CS/4-B H5 (1 t., b. l. 8). Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras G. Tarasevičius susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga 2012 m. kovo 27 d. pateikė praÅ¡ymÄ leisti taikyti BPK 158 ir 159 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones (1 t., b. l. 23-24).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas A. B. 2012 m. kovo 28 d. nutartimi leido A. K. nuo 2012 m. kovo 28 d. iki 2012 m. birželio 28 d. atlikti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 1, 2 dalyse, imituojančius veiksmus, o bÅ«tent užmegzti ryÅ¡ius su A. U., E. M. ar kitais asmenimis, veikiančiais Å¡ių asmenų interesais, jų vardu ar nurodytais A. U. arba E. M. kontaktiniais asmenimis bendraujant klausimais, susijusiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedÅ«ra ar kitais klausimais, susijusiais su tyrimui reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, tiesiogiai A.

U. arba E. M., Å¡iems asmenims per kitus asmenis ar jų nurodymu kitų asmenų naudai, ar jų nurodytiems tarpininkams per vienÄ ar daugiau kartų, tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti reikalaujamo dydžio pinigų sumÄ ar kitokio pobÅ«džio turtÄ , A. K. leisti naudoti ryÅ¡ių telekomunikacijų, elektroninių ryÅ¡ių priemones, kontaktų metu slapta daryti pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų vaizdo ir garso įraÅ¡us, fotografuoti panaudojant visų rÅ«Å¡ių vaizdo, garso fiksavimo priemones, įraÅ¡ymo, fotografavimo technines priemones.

Specialiųjų tyrimo tarnybos virÅ¡ininkui M. J. ir vyresniajam V. K. minėtu laikotarpiu neatskleidžiant savo tapatybės buvo leista užmegzti kontaktÄ su A. U. bei E. M., slapta naudoti technines priemones kontroliuojant ir fiksuojant pastarųjų pokalbius, kitokį susižinojimÄ ar veiksmus gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, kuriose jie lankosi, transporto priemonėse, kuriomis jie naudojasi. IÅ¡vardintų veiksmų fiksavimui leista naudoti vaizdo ir / ar garso įraÅ¡us, fotografuoti panaudojant visų rÅ«Å¡ių vaizdo ir / ar garso įraÅ¡ymo technines priemones (1 t., b. l. 25-26).

IÅ¡ to sektų, kad sankcionavimo tvarka nebuvo pažeista, nes prokuroras turėjo pagrindÄ praÅ¡yti taikyti procesinę prievartos priemonę – NVIV, bei gavo teismo leidimÄ .Tačiau NVIV teisėtais daro ne tik jų sankcionavimo, bet ir jų realizavimo teisėtumas. BPK 159 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, atliekant NVIV, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad net ir esant NVIV sankcionavimo pagrindams, kito asmens provokacija padaryti nusikalstamÄ veikÄ Å¡Ä¯ procesinį veiksmÄ daro neteisėtÄ .

Provokacijos sÄ voka yra pateikta nusikalstamos veikos metu galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (dabar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis), kur ji apibrėžiama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino daryti. Pagal LAT formuojamÄ teismų praktikÄ provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimÄ , turint tikslÄ vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius.

AnalogiÅ¡kai provokacija apibrėžiama ir EŽTT jurisprudencijoje, nurodant, kad provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iÅ¡ esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobÅ«džio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios jis kitaip nebÅ«tų padaręs, taip siekdami sudaryti sÄ lygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamÄ jį persekiojimÄ (žr.

Texeira de Castro; Eurofinacom v. France). Provokavimas konstatuotinas tada, kai iÅ¡ aplinkybių visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad be valstybės pareigÅ«nų ar privačių asmenų, vykdančių pareigÅ«nų užduotis, įsikiÅ¡imo, aktyvaus dalyvavimo, kurstymo padaryti nusikalstamÄ veikÄ asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstamos veikos padarymo, tos veikos nebÅ«tų padaręs. NVIV gali bÅ«ti atliekami tik prieÅ¡ asmenį, apie kurio, tikėtinÄ , nusikalstamÄ veikÄ jau turima duomenų (vien tik gandų ar panaÅ¡ios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada apie „prisijungimÄ â€œ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos iÅ¡provokavimÄ .

LAT praktikoje pripažįstama, kad nustatant ar asmuo buvo provokuojamas turėtų bÅ«ti atsižvelgiama ne vien tik į NVIV dalyvių veikimo bÅ«dÄ realizavimo metu, t. y. į tai, ar buvo NVIV atliekančio asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , bet į visus faktus nustatytinus iÅ¡ visų bylos aplinkybių, įskaitant aplinkybes, nesusijusias su NVIV dalyvių veikla, visumos (kasacinė nutartis Nr. 2A-P-2/2009). Å ioje baudžiamojoje byloje, BPK 159 straipsnio pagrindu atliekant NVIV, nusikalstama veika negalėjo bÅ«ti ir nebuvo iÅ¡provokuota, kadangi, iki nusprendžiant taikyti BPK 159 straipsnyje numatytÄ procesinės prievartos priemonę, nusikalstama veika jau buvo pradėta daryti – etapais jau buvo realizuojami nusikalstamo susitarimo veiksmai, iki ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. iki teisėsaugos pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo į nusikalstamos veikos eigÄ A.

U. už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimÄ kartu su E. M. paÅ¡alins trÅ«kumus bei pažeidimus, padarytus Å¡ios bendrovės buhalterinėje apskaitoje iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, iÅ¡ A. K. jau buvo pareikalavęs 20 000 Lt kyÅ¡io. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu E. M. pripažino, jog susitarė su A. U. reikalauti kyÅ¡io iÅ¡ buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. K.. SpaudimÄ duoti kyšį darė jie, o ne A.

K.. A. K. labiau sutiko mokėti kyšį nė pats siÅ«lė jį duoti (3 t., b. l. 109-111). Liudytojas A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, jog ne jis siÅ«lė, o iÅ¡ jo reikalavo kyÅ¡io A. U. ir E. M. (2 t., b. l. 30-32, 35-36, 154-158, 3 t., b. l. 112-114). Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis A. U. nebuvo kurstomas ar provokuojamas daryti nusikalstamÄ veikÄ , o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sankcionuotais ir STT pareigÅ«nų kontroliuojamais A. K. veiksmais buvo tik prisijungta prie jau daromo nusikaltimo, kuris buvo tęsiamas nuteistiesiems siekiant gauti reikalaujamÄ pinigų sumÄ , t. y. net ir netaikant NVIV A.

U. ir E. M. ir toliau bÅ«tų atlikę neteisėtus veiksmus. Taigi NVIV buvo atliekami pagal teisės aktuose numatytÄ tvarkÄ , jų nepažeidžiant tame tarpe ir BPK 44 straipsnio 9 dalis, todėl visi įrodymai, surinkti Å¡io procesinio veiksmo metu yra tinkami ir leistini BPK 20 straipsnio prasme. Nuteistasis A. U. nepagrįstai abejoja NVIV teisėtumu tuo pagrindu, kad apylinkės teismo nutartyje nenurodyti konkretÅ«s veiksmai apie pinigų, skirtų kyÅ¡io imitavimui paėmimÄ iÅ¡ STT, konkreti pinigų suma, Å¡ių pinigų įteikimas A.

K. ir kiti su tuo susiję konkretÅ«s veiksmai. Å ios aplinkybės neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo peržengtos teisėjo sankcionuotos NVIV ribos, nes A. K. gautų pinigų perduoti kaip kyšį Å¡altinis ar jų suma neturi reikÅ¡mės nusikalstamos veikos vertinimui ir kvalifikavimui. Taigi, byloje nenustatyti nei leidimo atlikti NVIV sankcionavimo tvarkos pažeidimai, nei provokacijos padaryti nusikalstamÄ veikÄ faktas. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl A. K. atlikto garso įraÅ¡o mobilaus ryÅ¡io telefonu, todėl apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas A.

K., kuris nurodė, kad 2012 m. kovo 23 d. įrašas padarytas naudojantis mobiliuoju telefonu, kurį gali pateikti teismui. Telefono aparate įrašas yra originalus (3 t., b. l. 209-210). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija šioje byloje 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi paskyrė kompleksinę garso signalų, jų įrašymo priemonių (fonoskopinę) ir informacinių technologijų ekspertizę (3 t., b. l. 212-216). Atlikus ekspertizę buvo paneigta nuteistojo A. U. versija, kad A.

K. 2012 m. kovo 23 d. pokalbį įrašė STT pareigÅ«nų duotomis techninėmis priemonės dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. IÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. lapkričio 11 d. ekspertizės akto Nr. 11-1315 (14), 11-2126 (14) iÅ¡vadų matyti, kad tyrimui pateikto MRT aparato modelis yra „SAMSUNG GT-S5570“, IMEI Nr. 358883/04/226046/0, S/N: RR6B824063E, tai yra tas pats MRT aparatas, kuris nurodytas daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. 1. 8), kuris gali bÅ«ti naudojamas kaip garso įraÅ¡ymo priemonė (diktofonas) ir įraÅ¡yti kalbos signalÄ .

Å ios ekspertizės iÅ¡vados 12 ir 15.1, 16 punktuose nurodyta, jog garso įraÅ¡as Balsas 009.amr, esantis tyrimui pateikto mobilaus ryÅ¡io telefono atminties kortelėje, yra iÅ¡tisinis ir nesumontuotas. Tiriamojo garso įraÅ¡o Balsas 009.amr, esančio pateiktame „SAMSUNG GT-S5570“ atminties kortelėje, parametrai visiÅ¡kai atitinka Å¡io telefono modelio diktofono funkcijos parametrus. Skaitmeninis garso įraÅ¡as Balsas 009.amr yra įraÅ¡ytas įrenginiu, kuris įraÅ¡o siaura dažnių juosta, bÅ«dinga mobiliesiems telefonams, bet nėra gautas konvertuojant kitÄ skaitmeninį garso įraÅ¡Ä , kurių dažnių juosta platesnė.

Tyrimui pateikti įraÅ¡ai Balsas 009.amr, Rec1_0012.avi, Rec1_0013.avi Rec1_0001.avi, padaryti skirtinga aparatÅ«ra (4 t., b. l. 2-40). Be to, tai, kad A. K. kreipėsi į STT su mobiliame telefone įraÅ¡ytu įraÅ¡u pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytoja J. M. (3 t., b. l. 120-122). Visa tai įrodo, kad A. K. pats, o ne padedamas STT pareigÅ«nų pateikė pirminę informacijÄ apie A. U. ir E. M. reikalaujamÄ kyšį. Pagal BPK 98 straipsnį daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, gali pateikti ne tik įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymÄ , gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieÅ¡kovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, bet ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys savo iniciatyva.

IÅ¡ to seka, kad A. K. pateikdamas minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä teisės aktų nepažeidė, įraÅ¡as ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas ir patikrintas BPK 89, 90, 92, 179, 205, 207 straipsniuose numatytais proceso veiksmais (1 t., b. l. 89, 11-24), atlikta kompleksinė garso signalų, jų įraÅ¡ymo priemonių (fonoskopinė) ir informacinių technologijų ekspertizė (4 t., b. l. 2-40), todėl BPK 20 straipsnio 4 dalies pagrindu jis vertintinas kaip įrodymas.Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, bÅ«damas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

Taigi kyÅ¡ininkavimas – tai veikos, kuriomis valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neteisėtai gauna ar siekia gauti naudos, t. y. bet kokio turto ar turtinių paslaugų už jo, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ (neveikimÄ ) vykdant tarnybinius įgaliojimus duodančiojo kyšį ar kito asmens naudai. Kaltininkas priima ar siekia kyÅ¡io, už kurį savo tarnybiniais veiksmais (neveikimu), vykdydamas įstatymais ir kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus turi ir (ar) gali ar pasinaudodamas tarnybine padėtimi siekia, žada ir pan. patenkinti kyÅ¡io davėjo ar kito asmens interesus.

Kyšininkavimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo:

1) priima kyšį;

2) pažada jį priimti;

3) susitaria jį priimti;

4) reikalauja jį duoti;

5) provokuoja jį duoti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 225 straipsnį kilti pakanka bet kurios vienos iš šių veikų padarymo, o kadangi šios veikos sudėtis yra formali, laikoma, jog nusikaltimas baigtas nuo bet kurios minėtos veikos padarymo. Kyšininkavimo subjektyvioji pusė apibūdinama tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad:

1) jis yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo;

2) žino savo įgaliojimus, pareigas, kurias jį vykdyti įpareigoja įstatymai, kiti teisės aktai;

3) gaunama iÅ¡ kyÅ¡io davėjo turtinė nauda yra neteisėtas atlygis už konkretų teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus;

4) kyÅ¡io davėjas irgi supranta, kad turtinę naudÄ suteikia neteisėtai;

5) tokiÄ veikÄ atlieka kyšį duodančio asmens (ar jo giminaičių, artimųjų, draugų) interesais. Taigi, kaltininkas suvokia iÅ¡ esmės visus subjektyviuosius ir objektyviuosius kyÅ¡ininkavimo sudėties požymius.       IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų nuteistojo E. M. parodymų matyti, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. parodė, jog kovo 15 d. pokalbyje tarp A. U. ir A. K. nedalyvavo, tačiau dalyvaujant antro pokalbio metu, kuris vyko kovo 23 d., susidarė įspÅ«dis, jog jie dėl pinigų sumos jau yra susitarę.

Teigia, jog siekdami sau naudos, kovo 23 d. iÅ¡ anksto susitaręs su A. U. iÅ¡ A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, pareikalavo kyÅ¡io, nes tikrinant bendrovės buhalterijÄ atrado vienÄ kasos iÅ¡laidų orderį daugiau nei 600 000 Lt sumai be pagrindžiančių dokumentų. A. K. sutiko reikalaujamÄ sumÄ perduoti, t. y. pinigų reikalavimo iniciatyva buvo iÅ¡ jų pusės, o ne iÅ¡ A. K.. Balandžio 6 d. A. K. atnešė pinigus ir juos perdavė, o A. U. perskaičiavo, po ko padavė jam, o jis juos nunešė į kitas patalpas.

Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats E. M. teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo ir jo gynėjas R. Jurka, paklausus apie parodymų pakeitimÄ nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl iÅ¡gÄ sčio buvo pasirinkęs tokiÄ gynybinę taktikÄ , t. y. neigęs padaręs nusikalstamÄ veikÄ (3 t., b. l. 109-111). Apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, nors ir neskundęs apeliacine tvarka nuosprendžio, taip pat dalyvavo nuteistasis E. M.. Jis nurodė, kad pirmosios instancijos teisme jis prisipažino atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, tačiau susipažinus su A.

U. apeliaciniu skundu jam kilo abejonė, ar įrašas padarytas tuo pačiu aparatu (3 t., b. l. 187). Taigi nuteistasis A. U. nepagrįstai prašo remtis E. M. tik ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nuteistojo E. M. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma tai liudytojo A. K. parodymai, kuriuose tvirtinama, jog 2011 m. gruodžio 8 d., buvo iškelta bankroto byla, jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir joje paskirtas bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Jis buvo pakviestas į minėtÄ bendrovę bei nurodyta atneÅ¡ti bendrovės antspaudÄ , buhalterinius dokumentus, registracijos pažymėjimus, nekilnojamo turto pažymas. IÅ¡ pradžių viskas vyko sklandžiai ir dėl bankroto administratoriaus nekilo abejonių, tačiau 2012 m. kovo 15 d. jį į bendrovę pasikvietė A. U. ir pasakė, kad buvo netvarkingai vedama buhalterinė apskaita, dokumentuose yra labai daug trÅ«kumų, trÅ«ksta parašų, įtarimÄ kėlė bendrovėje dirbusios dvi moterys, kurios yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, nes jų atlyginimai yra fiktyviai pakelti, todėl kad viskas bÅ«tų sutvarkyta ir ateityje nebÅ«tų skundų iÅ¡ prokuratÅ«ros, paprašė 20 000 Lt.

A. U. paaiÅ¡kino, jog 10 000 Lt tvarkant klausimÄ dėl moterų, esančių vaiko priežiÅ«ros atostogose, o kiti 10 000 Lt – dėl buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo. Apie tai papasakojo savo samdomai teisininkei J. M., kuri patarė daryti pokalbio su A. U. įraÅ¡Ä . 2012 m. kovo 23 d. vėl atvyko pas bankroto administratorių ir Å¡io susitikimo metu A. U. teiravosi, kaip A. K. mokės 20 000 Lt, tikslinosi, ar dalimis. Atsakė, kad iÅ¡ karto visų pinigų nebus, gali surinkti tik 10 000 Lt per mėnesį, kitÄ â€“ dar per kitÄ mėnesį.

Atėjęs į kabinetÄ E. M. paaiÅ¡kino už kÄ turi sumokėti 20 000 Lt, dar E. M. prašė 10 000 Lt už kasos dokumentų sutvarkymÄ , t. y. iÅ¡ viso gavosi 30 000 Lt. Suprato, kad iÅ¡ jo pinigų reikalauja tiek A. U., tiek ir E. M. (1 t., b. l. 30-31, 3 t., b. l. 112-114). IÅ¡ liudytojos J. M. parodymų seka, kad 2012 m. kovo pradžioje pas jÄ atvykęs A. K. klausė patarimo, nes bankroto administratorius A. U. iÅ¡ jo tiesiogiai pareikalavo 20 000 Lt už tai, kad bankroto byla bÅ«tų pravesta sklandžiai, sutvarkyti buhalteriniai dokumentai, todėl patarusi padaryti pokalbio įraÅ¡Ä .

Ä® 2012 m. kovo 23 d. susitikimÄ Ä—jo kartu su A. K., tačiau jai nebuvo leista dalyvauti jų pokalbyje. Po pokalbio A. K. pasakė, kad iÅ¡ jo A. U. ir E. M. pareikalavo 30 000 Lt, todėl nurodžiusi kreiptis į STT (1 t., b. l. 36-37, 3 t., b. l. 120-122).A. U. kaltę taip pat patvirtina daiktų, dokumentų apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 8), apžiÅ«ros protokole su 2012 m. kovo 23 d. pokalbio stenograma (1 t., b. l. 11-22) užfiksuoti duomenys, mobilaus ryÅ¡io telefono „SAMSUNG GT-S5570“ aparatu įraÅ¡ytas pokalbis, kuriame girdėti kaip E. M. ir A.

U. reikalauja pinigų iÅ¡ A. K., pokalbio metu nurodomos konkrečios pinigų sumos ir už kÄ (1 t., b. l. 11-22), STT 2012 m. balandžio 17 d. ir 18 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti pokalbiai, iÅ¡ kurių matyti, kad apie reikalaujamus pinigus ir už kÄ Å¾ino tiek A. U., tiek ir E. M. (1 t., b. l. 35-43). IÅ¡ to seka, kad nuteistieji pinigų reikalavo ne už tai, jog vykdant bankroto procedÅ«ras bankrotÄ administruojanti įmonė gali turėti iÅ¡laidų, o už neteisėtÄ veikimÄ savo reikmėms, t. y. kad A.

U. ir E. M. sutvarkys buhalteriniuose dokumentuose esančius trÅ«kumus ir iÅ¡spręs klausimÄ , susijusį su įmonėje įdarbintomis moteris, kurios yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, kad vėliau nekiltų problemų su teisėsauga.Nuteistasis A. U. teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkaudamas kartu su E. M.. Su Å¡iuo nuteistojo teiginiu teisėjų kolegija taip pat nesutinka, nes bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Taigi bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009).

BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Darant nusikalstamÄ veikÄ bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis. Susitarta gali bÅ«ti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Kaip jau buvo minėta anksčiau, iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad iÅ¡ A. K. kyÅ¡io pareikalavo A. U. ir jam padėjo E. M., t. y. Å¡ias aplinkybes patvirtino liudytojas A. K. ir pats nuteistasis E. M. duodami parodymus teisme. Taigi nuteistieji iÅ¡ anksto susitarė, kad iÅ¡ liudytojo A. K., buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, reikalaus kyÅ¡io už tai, jog sutvarkys buhalteriniuose dokumentuose esančius trÅ«kumus ir iÅ¡spręs klausimÄ , susijusį su įmonėje įdarbintomis moteris, kuriuos yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, kad vėliau nekiltų problemų su teisėsauga.

Be to, iÅ¡ byloje esančių 2012 m. kovo 23 d. ir balandžio 6 d. pokalbių ir video medžiagos matyti, kad kyÅ¡io paėmime ir jo reikalavime dalyvavo abu nuteistieji, jie vienas kito neteisėtiems veiksmams pritarė, nes A. U. gavęs iÅ¡ E. M. elektroninį laiÅ¡kÄ Ä¯ kontorÄ atvyko nurodytu laiku, kadangi tuo metu liudytojas A. K. turėjo ir perdavė A. U. pinigus, Å¡is neuždavinėjo klausimų už kÄ duodami pinigai, o E. M. kalba apie ankstesnį susitarimÄ , kuriame dalyvavo ir A. U. reikalaudamas kyÅ¡io.

Taigi A. U. suprato, kad veikia neteisėtai, o nuteistojo iÅ¡kelta versija, jog jis nesupratęs už kÄ jam buvo paduoti pinigai ir manęs, jog tai už E. M. iÅ¡raÅ¡ytÄ pažymÄ A. K., neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos. Tad teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir neteisėtumÄ , tačiau nė vienas jų savo veiksmų nenutraukė, neiÅ¡reiÅ¡kė nepritarimo kito veiksmams, prieÅ¡ingai –  reikalavo ir priėmė dalį kyÅ¡io, t. y. 10 000 Lt, iÅ¡ liudytojo A.

K., po ko toliau derino dėl kitos dalies kyÅ¡io paėmimo, pinigai buvo rasti kabinete ant spintos, o ne, kaip teigė E. M., ant buhalterės stalo. Visa tai tik patvirtina, kad A. U. suvokė, jog nusikalstamÄ veikÄ daro kartu, padedamas E. M., ir norėjo taip veikti.Anksčiau aptarti įrodymai ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės tik patvirtina, jog A. U. buvo padaręs net kelius alternatyvius veiksmus, bÅ«dingus kyÅ¡ininkavimo objektyviajai pusei, t. y. pareikalavo ir paėmė dalį reikalaujamo kyÅ¡io.

A. U. nusikalstamÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo esantis valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, turintis įstatymo nustatytus įgaliojimus ir pareigas, suvokė, kad savo ir E. M. naudai reikalauja neteisėto atlygio iÅ¡ A. K. už neteisėtÄ veikimÄ jo naudai, ir tiesiogiai kartu su E. M. dalį reikalaujamos pinigų sumos paėmė. IÅ¡ byloje esančių liudytojo A. K. parodymų matyti, kad Å¡is suprato, jog iÅ¡ jo reikalaujami pinigai ir, perduodamas nuteistiesiems pinigus, suteikia jiems neteisėtÄ turtinę naudÄ už jam siÅ«lomus palankius veiksmus vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. U. nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes už jų nusikalstamas veikas, atsižvelgė, jog jos padarytos tyčia, priskiriamos prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis), A. U. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o E. M. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, praeityje neteisti.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo Å¡velninti paskirtų bausmių, nes už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje, įstatymo leidėjas numatė baudÄ arba laisvės atėmimo bausmę, apygardos teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes parinko Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ . Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktÄ už sunkų nusikaltimÄ numatyta bauda iki 1 500 MGL, o A. U. paskirta 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda, E. M. – 175 MGL (22 750 Lt). Å ios baudos yra žymiai mažesnės net už sankcijoje numatytÄ vidurkį.

Tad pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos baudos nėra per didelės, jos užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ ir nepažeidžia BK 54-63 straipsniuose iÅ¡dėstytų nuostatų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo metu galioja 2014 m. liepos 23 d. Europos SÄ jungos Tarybos sprendimas Dėl Euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. (2014/509/ES) ir Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas, kurių pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuteistiesiems A.

U. ir E. M. paskirtos baudos turi bÅ«ti nurodytos ne tik litais, bet ir eurais. Pagal Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, jog jeigu asmeniui paskirta piniginė bauda ar nustatyta piniginė prievolė įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡dėstyta per teismo, kitos institucijos ar pareigÅ«no nustatytÄ laikotarpį, kuris apima ir euro įvedimo datÄ , teismas, institucija ar pareigÅ«nas, nurodydami skiriamos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės dydį tiek litais, tiek eurais, perskaičiuoja į eurus visÄ po euro įvedimo dienos mokėtinÄ piniginės baudos ar piniginės prievolės dalį ir apvalina Å¡io įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendis įsiteisės tik po apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. gegužės 4 d. (BPK 336 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ to sektų, kad A. U. ir E. M. pirmosios instancijos teismo paskirtas baudas mokės jau po 2015 m. sausio 21 d., o tai jau įeina į laikotarpį, pagal 2014 m. liepos 23 d. Europos SÄ jungos Tarybos sprendimÄ Dėl Euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. (2014/509/ES). Dėl Å¡ių priežasčių A.

U. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje, paskirta 250 MGL dydžio bauda turi bÅ«ti nurodoma ne tik litais, bet ir eurais, t. y. 32 500 Lt prilyginami 9 412 eurų, E. M. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ 24 straipsnio 6 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje, paskirta 175 MGL dydžio bauda 22 750 Lt prilyginami 6 588 eurams. Be to, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalį nuosprendį paskelbęs teismas turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nuteistiesiems, kad jie privalo sumokėti baudas į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes kito laikotarpio teismas nenustatė.

Taip pat nuteistiesiems iÅ¡aiÅ¡kintina BVK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudos savanoriÅ¡ko sumokėjimo terminas ir Å¡io straipsnio 4 dalyje numatytas priverstinis baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. U. apeliacinį skundÄ atmesti.A. U. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį paskirtÄ 250 MGL baudÄ nurodyti ir eurais, t. y. – 32 500 Lt (9 412 EUR).E. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 2 dalį paskirtÄ 175 MGL baudÄ nurodyti ir eurais, t. y.

– 22 750 Lt (6 588 EUR).Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 ir 4 dalimis, iÅ¡aiÅ¡kinti A. U. ir E. M., kad baudÄ jie privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir įspėti juos, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.DaiktÄ â€“ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ aparatÄ â€žSAMSUNG GT-S5570“ (IMEI Nr. 358883/04/226046/0, S/N: RR6B824063E, baterijos S/N: BD1B814CS/4-B H5) kartu su jame esančia papildomos atminties 1 GB talpos SanDisk micro SD kortele, grÄ Å¾inti teisėtam savininkui A.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                  Laima Garnelienė Teisėjai                                                                                                   Regina Gaudutienė                                                                               Linas ŽukauskasÂ