4e61ec8e-d4be-4c7c-968b-3b95e380c477 · Kauno apygardos teismas

                                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-876-260/2013 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10023-2012-1                                                                procesinio sprendimo kategorijos: 44.1; 44.2; 121.21;                                                                                                                                                                                (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 30 d.

Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir ArÅ«no Rudzinsko,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-13959-773/2012 pagal ieÅ¡kovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui D.

G. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo R. V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė  Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo bÅ«rio vyresnysis patrulis R. V. kartu su patruliu A. B. atvykęs pagal iÅ¡kvietimÄ adresu (duomenys neskelbtini), 2009 m. kovo 23 d., apie 9 val. 40 min., tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas, patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymÄ . Vyresniajam patruliui R. V. sulaikant atsakovÄ D. G., jis staigiai kumščiu trenkė vyresniajam patruliui R.

V. į veidÄ , spyrė į deÅ¡inę kojÄ , tuo sukeldamas jam stiprų skausmÄ pėdoje. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsižvelgdamas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. birželio 9 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 20-IS-198 „Dėl pareigÅ«no R. V. sužalojimo“ ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2009 m. liepos 8 d. įsakymÄ Nr. 20-TE-402 „Dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo“, pagal Policijos departamento centralizuotų priemonių programos sÄ matos straipsnį „Darbdavių socialinė parama pinigais“ Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui skyrė 14094,36 Lt iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ R.

V., kuri 2009 m. rugpjūčio mėnesį buvo pervesta į R. V. asmeninę sÄ skaitÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punkte numatyta, kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovai, iÅ¡mokėję piniginę kompensacijÄ R. V., ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo D. G. 14094,36 Lt žalos atlyginimo ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (b.l. 94-98). Teismas nusprendė, kad atsakovo D. G. atžvilgiu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, nes jis dėl laikino psichikos sutrikimo epilepsinės psichozės žalos padarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti.

Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas D. G. pats vartodamas alkoholinius gėrimus 2009 m. kovo 23 d. tapo tokios bÅ«senos, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2010 m. vasario 18 – 25 d. aktu Nr. 75U-II-8 aiÅ¡kiai, pagrįstai ir kliniÅ¡kai nustatyta, jog žalos padarymo metu D. G. turėjo laikinÄ psichikos sutrikimÄ epilepsinę psichozę, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (prijungtos baudžiamosios bylos b.l. 154-157).

Atsakovas D. G. Å¡ia liga sirgo ir iki žalos padarymo, jis patirdavo epilepsijos priepuolius, kurie pasireiÅ¡kė agresyvumu, dėl ko jis buvo daug kartų gydytas VÅ¡Ä® Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje. Teismas pažymėjo, kad nors byloje yra duomenų, kad D. G. prieÅ¡ 2009 m. kovo 23 d. kurį tai laikÄ vartojo alkoholį, kÄ patvirtina baudžiamojoje byloje liudytojų I. G. ir Z. G. parodymai (prijungtos baudžiamosios bylos  b.l. 65, 68, 70), tačiau tie patys liudytojai patvirtino, kad kelias dienas prieÅ¡ 2009 m. kovo 23 d.

D. G. alkoholio nevartojo. Å ias aplinkybes patvirtino ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. birželio 9 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados duomenys, kuriuose nurodyta, kad nuo D. G. alkoholio kvapas 2009 m. kovo 23 d. nesklido, jis kalbėjo riÅ¡liai, iÅ¡ pažiÅ«ros nesimatė, kad D. G. bÅ«tų apsvaigęs. Tai, kad atsakovas D. G. 2009 m. kovo 23 d. ir kurį laikÄ prieÅ¡ alkoholio visiÅ¡kai nevartojo, patvirtino ir liudytojai I. G. ir Z. G. juos apklausus teismo posėdžio metu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (b.l. 106-108) ieÅ¡kovai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas. Kauno miesto apylinkės teismas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atmetė, nurodydamas, kad žalos padarymo metu atsakovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 1 dalį už žalÄ neatsako. Priimdamas sprendimÄ , teismas taip pat vadovavosi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2010-02-18-25 aktu Nr. 75U-11-8, kuriame nurodoma, kad atsakovas nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalÄ tokios bÅ«senos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, už padarytÄ Å¾alÄ neatsako. Tačiau jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios bÅ«senos pats tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu bÅ«du (CK 6.268 str. 1 d.). CK 6.268 straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti taikoma tada, kai baudžiamojoje byloje asmuo yra pripažintas nepakaltinamu, tačiau nėra pripažintas neveiksniu civilinio proceso nustatyta tvarka.

Atsakovas buvo pripažintas nepakaltinamu baudžiamojoje byloje, tačiau nebuvo pripažintas neveiksniu civilinio proceso nustatyta tvarka. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas alkoholį pradėjo vartoti nuo 18 metų, prieÅ¡ pareigÅ«no sužalojimÄ alkoholį vartojo 4 paras. Atsakovas, žinodamas, jog serga epilepsija, vartodamas alkoholinius gėrimus, pats sukėlė sau tokiÄ bÅ«klę, todėl negalėdamas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, sužalojo policijos pareigÅ«nÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 115-116) atsakovas D. G. praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad byloje yra neginčytini įrodymai, kad atsakovas epilepsine psichoze serga jau senai, t.y. iki 2009 metų kovo mėn. 23 d. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.24-1-00299-09-8 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu nutrauktas, nes atsakovas D. G. dėl laikino psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos teismo psichologinės ekspertizės 2010 m. vasario 18-25 d. aktas patvirtina, kad atsakovui epilepsija yra diagnozuota 19 metų, kad 2007 metais buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis dėl epilepsijos, kad priepuoliai jau tuomet vykdavo naktį vidutiniÅ¡kai kartÄ per savaitę.

Jau 2007 m. kovo 13 d. buvo nustatyta diagnozė epilepsinė psichozė. 2008 m. lapkričio 27 d. atsakovas buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, kur jam buvo diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas su disforija, agresinėmis tendencijomis. 2009 m. kovo 23 d. atsakovas jokio alkoholio nevartojo. Å ias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai I. G. ir Z. G.. Liudytoja Z. G. patvirtino, kad atsakovas vakare turėjo tris priepuolius, jam buvo duoti vaistai, o iÅ¡ ryto atsakovas pradėjo kalbėti nesÄ mones, buvo agresyvus.

Tarnybinio patikrinimo 2009-06-09 išvadoje nurodyta, kad D. G. su policijos patruliais kalbėjo rišliai, alkoholio kvapas nesklido, nesimatė, kad būtų apsvaigęs. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad 2009 m. kovo 23 d. V. sužalojimas įvyko ne dėl pasėkoje alkoholio sukeltos būsenos, o tai pasekmė atsakovo ligos nuo vaikystės ir epilepsijos, epilepsinės psichozės, kuri diagnozuota jau 2007 metais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad pagal CK 6.268 straipsnio 1 dalį  D.

G. negali atsakyti, nors ir buvo veiksnus, bet padarė žalÄ tokios bÅ«senos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar juos valdyti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu priteisti iÅ¡ atsakovo D. G. 14094,36 Lt žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

IeÅ¡kovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad, pervedęs ieÅ¡kovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 14094,36 Lt kompensacijÄ , kuri buvo iÅ¡mokėta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo bÅ«rio vyresniajam patruliui R. V., įgijo reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį. Vykdydamas tarnybines pareigas – sulaikydamas D. G., policininkas  R. V. patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymÄ .  Kauno miesto apylinkės teismas ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, jog atsakovas žalos padarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Teismas, iÅ¡tyręs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad nėra įrodyta, jog žalos padarymo metu atsakovas D. G. vartodamas alkoholį, t.y. savo veiksmais, tapo tokios bÅ«senos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.268 straipsnio nuostatas. Atsakovas, žinodamas, jog serga epilepsija, vartodamas alkoholinius gėrimus, pats sukėlė sau tokiÄ bÅ«klę, todėl, negalėdamas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, sužalojo policijos pareigÅ«nÄ .

Pagal CK 6.268 straipsnio 1 dalį asmuo neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios būsenos pats tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu.   Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad nėra įrodyta, jog žalos padarymo metu atsakovas D. G. dėl alkoholio vartojimo tapo tokios būsenos, kad  negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. G. žalos padarymo metu turėjo laikinÄ psichikos sutrikimÄ epilepsinę psichozę, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir juos valdyti. Atsakovas D. G. Å¡ia liga sirgo ir iki žalos padarymo,  jis  patirdavo epilepsijos priepuolius, kurie pasireiÅ¡kė agresyvumu, dėl ko jis buvo daug kartų gydytas VÅ¡Ä® Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje. Kadangi aplinkybę, jog atsakovas D. G., sirgdamas epilepsija, ir laikinu psichikos sutrikimu epilepsine psichoze, savo veiksmais vartodamas alkoholį tapo  tokios bÅ«senos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė, nes tam reikia specialių medicinos žinių, ieÅ¡kovams teismo posėdžio metu buvo pasiÅ«lyta pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieÅ¡kovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė  nurodė, jog papildomų įrodymų neteiks (b.l. 92).

Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų I. G. ir Z. G. parodymai, jog D. G. prieÅ¡ 2009 m. kovo 23 d. kurį tai laikÄ vartojo alkoholį, yra nepakankami ieÅ¡kovų nurodytai aplinkybei konstatuoti. IeÅ¡kovai neįrodė aplinkybės, jog žalos padarymo metu atsakovas D. G. savo veiksmais vartodamas alkoholį tapo tokios bÅ«senos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį vadovaudamasis CK 6.268 straipsnio 1 dalimi.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės, reglamentuojančios atsakomybę už žalÄ , padarytÄ veiksnaus fizinio asmens, kada asmuo buvo tokios bÅ«senos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, ir procesinės teisės, reglamentuojančios įrodinėjimo procesÄ civilinėje byloje, normas, priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ . Todėl šis sprendimas nekeistinas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                             Raimondas Buzelis                                                                                                                       Nerijus Meilutis ArÅ«nas Rudzinskas                                            Â