4e61982e-0c6f-4429-936e-e3b43dca9cc1 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1810-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27537-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7; 3.3.2.3; 3.3.2.6; 3.4.5.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (pareiÅ¡kėjo) UAB ,,SKR Baltic“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-33355-599/2020 pagal pareiÅ¡kėjo UAB „SKR Baltic“ skundÄ dėl nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones (dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 13.12.-60 palikti galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 1 d. nutarimÄ Nr. 13.12.-31 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones), panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas UAB „SKR Baltic“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 1 d. nutarimÄ Nr. 13.12.-31 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokuroro 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimÄ Nr. 13.12.-60 ir įpareigoti Generalinę prokuratÅ«rÄ atsakyti į pareiÅ¡kėjo atstovo 2020 m. kovo 27 d. praÅ¡ymÄ â€“ nustatyti generalinėje prokuratÅ«roje sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl (duomenys neskelbtini) valstybinio žemės sklypo nuomos UAB „SKR Baltic“ priėmusių asmenų ryÅ¡ius su visÄ procesÄ realiai inicijavusia J.

J., jos atstovais bei su ja susijusia asmenų grupe.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog atsižvelgdamas į prokurorės I. Z. gintÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, kurioje buvo kreiptasi dėl užstatyto ir naudojamo valstybinio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, 2020 m. balandžio 2 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl to paties vieÅ¡ojo intereso gynimo kitu atveju, t. y. galimai neteisėto valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo ir disponavimo santykių, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui sudarant susitarimus pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pareiÅ¡kime buvo detaliai apraÅ¡yta valstybinės žemės nuomos sutarties dalyku esančio 1,7665 ha ploto kitos paskirties valstybinis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė situacija, susijusi su sklypo užstatymu, žemės sklype buvusių statinių bÅ«kle ir paskirtimi, bei pateikti prokurorės I. Z. argumentai civilinėje byloje, kurių pagrindu galima bÅ«tų konstatuoti neteisėtÄ valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymÄ dėl valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog paminėtos nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės yra iÅ¡ esmės panaÅ¡ios į pareiÅ¡kėjo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sudaryto susitarimo dėl valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos atvejį, kuris buvo pripažintas negaliojančiu pagal prokurorės I. Z. ieÅ¡kinį. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog kuomet Generalinė prokuratÅ«ra tose pačiose situacijose skirtingiems subjektams sudaro skirtingas veiklos sÄ lygas, tai reiÅ¡kia piktnaudžiavimÄ vieÅ¡ojo intereso gynimo teisėmis, o taip pat ir nesÄ Å¾iningos konkurencinės aplinkos kÅ«rimÄ , diskriminacijÄ bei korupcijos apraiÅ¡kas Generalinėje prokuratÅ«roje.

PareiÅ¡kėjo teigimu, yra visos ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytos sÄ lygos prokurorui ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

3. Suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į skundÄ nesutinka su juo ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti bei teisėti ir jų naikinti pareiÅ¡kėjo nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su prokuroro nutarimu ne dėl galimai prokuroro proceso normų padarytų pažeidimų, be to skunde iÅ¡ esmės jokių naujų argumentų yra nenurodyta ir Å¡is skundas iÅ¡ esmės yra grindžiamas tik motyvais apie galimÄ suinteresuoto asmens piktnaudžiavimÄ Ä¯statymų nuostatomis jam suteikta vieÅ¡ojo intereso gynimo teise tose pačiose situacijose skirtingiems subjektams sudarant skirtingas veiklos sÄ lygas, korupcijos apraiÅ¡kas ir kt.

Be to, panaÅ¡Å«s argumentai buvo iÅ¡dėstyti ir skunde aukÅ¡tesniajam prokurorui bei jie yra motyvuotai įvertinti teismui pateiktame prokuroro nutarime. Be to, pareiÅ¡kėjas savo skunde nenurodė tos aplinkybės, jog prokuroras, priimdamas ginčijamÄ nutarimÄ , bÅ«tų pažeidęs procesines teisės normas, todėl minėti iÅ¡dėstyti argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ .

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog remiantis teisės aktų nuostatomis ir formuojama teismų praktika - apsispręsti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamÄ ieÅ¡kinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su prokurorų padarytomis iÅ¡vadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. IÅ¡ skundžiamuose nutarimuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2020 m. birželio 1 d. nutarime prokurorė vertino konkrečios situacijos aplinkybes, t. y. tyrimo metu nustatė, jog žemės sklypas (jo dalys), kurio naudojimo bÅ«das – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, 2000 metais sudarytų sutarčių pagrindu yra iÅ¡nuomotas jame esantiems gamybinės paskirties statiniams eksploatuoti. Be to, prokurorė taip pat nurodė, jog duomenų apie tai, kad žemės sklypo dalių nuomos sutartys buvo sudarytos pažeidžiant galiojančius teisės aktus, taip pat nenustatyta.

6. Teismas įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendė nesant pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog aukÅ¡tesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiÅ¡kėjų skunde nurodytų faktų ir aplinkybių. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. PareiÅ¡kėjas UAB „SKR Baltic“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį, pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 1 d. nutarimÄ Nr. 13.12.-31 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokuroro 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimÄ Nr. 13.12.-60 ir dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių taikymo grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai nagrinėti iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 7.1. Ginčas byloje yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atsisakymo ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo valstybinės žemės nuomos teisinių santykių srityje, kuris yra grindžiamas Generalinės prokuratÅ«ros suformuota praktika pareiÅ¡kėjos atžvilgiu iÅ¡nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinės teismo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016. 7.2. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nekvestionuoja valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties teisėtumo.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl to, kad paminėtos nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybėmis yra iÅ¡ esmės panaÅ¡ios į pareiÅ¡kėjo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sudaryto susitarimo dėl valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos atvejį, kuris buvo pripažintas negaliojančiu pagal Generalinės prokuratÅ«ros prokurorės I. Z. ieÅ¡kinį. Dėl to tiek prokuratÅ«ros, tiek teismo nutartis, kuriose yra specialiai vengiama lyginti Å¡iuos du valstybinės žemės nuomos atvejus tarpusavyje ir paprasčiausiai atsakyti į klausimÄ : kodėl vienu atveju Generalinė prokuratÅ«ra įžvelgė vieÅ¡ojo intereso ir valstybinės žemės nuomÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ dėl to, kad dalies žemės sklype esančių statinių paskirtis neva neatitinka žemės naudojimo paskirties, taip pat, kad dalis statinių nėra naudojami, o kitu atveju nemato vieÅ¡ojo intereso ir tų pačių valstybinės žemės nuomÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, kai žemės sklype buvusių statinių paskirtis ne tik neatitiko žemės naudojimo paskirties ir statiniai seniai nebuvo naudojami, bet apskritai yra nugriauti. 7.3.

Nagrinėjamu atveju, jeigu ta pati prokurorė mato teisės normų pažeidimÄ dėl to, kad iÅ¡nuomotame valstybiniame žemės sklype yra neva ne tokios paskirties ar ne taip naudojamas pastatas, bet nemato problemos, kai žemės sklypas ne aukciono tvarka iÅ¡nuomojamas, nors jame jau apskritai nebėra jokio statinio, paaiÅ¡kinti tokiÄ praktikÄ objektyviomis priežastimis vargu ar galima. 7.4. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje iÅ¡ esmės ,,atsirašė“ dėl pareiÅ¡kėjo skunde keliamų klausimų, o teismo nutarties argumentus apibendrinant galima įvardinti kaip teiginį, kad prokuroras pats sprendžia, kada yra vieÅ¡o intereso pažeidimas, o kada nėra.

Teismo vykdomÄ teisėtumo kontrolė Å¡iuo atveju apsiriboja patikrinimu, ar prokuroras apskritai skaitė skundÄ ir į jį atsakė, tačiau nei paties skundo turinio, t. y. konkrečios jame minimos faktinės situacijos atitikimo teisės normų reikalavimams bei skunde paminėtai Generalinės prokuratÅ«ros praktikai konkrečioje byloje, teismas netiria. Todėl Lietuvos Respublikoje ir turime tokiÄ situacijÄ , kai vieÅ¡ojo intereso gynimo institutu yra piktnaudžiaujama ir tai daro tiek prokuratÅ«ra, tiek kitos įgaliotos valstybinės institucijos.

8. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo pakankamai motyvuota ir pagrįsta byloje surinkta medžiaga bei teisiniais argumentais. Atskirajame skunde pateikiami motyvai bei argumentai, kuriais vadovaujantis praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį, iÅ¡ esmės yra identiÅ¡ki ankstesniuose UAB „SKR Baltic“ skunduose prokuratÅ«rai bei teismui pateiktiems argumentams, kurie buvo žinomi prokuroro atlikto tyrimo metu, tinkamai įvertinti prokurorų nutarimuose ir atsiliepime pateikiant iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, patvirtinančius, kad pareiÅ¡kėjo UAB „SKR Baltic“ kreipimasis iÅ¡nagrinėtas tinkamai ir dėl jo priimti motyvuoti sprendimai. 8.2.

Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai yra grindžiami iÅ¡ esmės motyvais apie galimÄ Generalinės prokuratÅ«ros piktnaudžiavimÄ Ä¯statymu jai suteikta vieÅ¡ojo intereso gynimo teise, tose pačiose situacijose skirtingiems subjektams sudarant skirtingas veiklos sÄ lygas, korupcijos apraiÅ¡kas ir kt. Minėti argumentai yra visiÅ¡kai niekuo nepagrįsti ir laikytini tik subjektyvia deklaratyvia pareiÅ¡kėjo nuomone. Å io pobÅ«džio argumentus tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl nesÄ Å¾iningos konkurencinės aplinkos kÅ«rimo, diskriminacijos ir korupcijos apraiÅ¡kos Generalinėje prokuratÅ«roje yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio ir visiÅ¡kai Å¡ie argumentai Å¡ioje civilinėje byloje nėra pagrįsti jokiais konkrečiais raÅ¡ytiniais ar kitais įrodymais, todėl ir Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti. 8.3.

Priimdamas skundžiamÄ 2020 m. spalio 19 d. nutartį Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai taikė ir ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 2 dalies normÄ , nustatančiÄ , kad teismas panaikina neteisėtÄ sprendimÄ nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. ProkuratÅ«roje priimtų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, turinys patvirtina, kad sprendimai yra motyvuoti, prokurorai analizavo ir vertino turinius duomenis, argumentavo iÅ¡vadÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigÄ ) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11. Å ioje byloje apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo skundas dėl įpareigojimo prokuratÅ«rÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti.

13. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 4 dalį prokuroras, nenustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, priima nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones paduodamas aukÅ¡tesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. AukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, gali bÅ«ti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos.

14. Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ yra konstatuota, jog ProkuratÅ«ros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

15. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumÄ proceso normų pažeidimo aspektu, kÄ teismas ir padarė.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, dėl, jo manymu, bÅ«tinybės nagrinėjamu atveju ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės D. N. 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 13.12.-60, kurio motyvai iÅ¡dėstyti Generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. rugpjūčio 28 d. raÅ¡te Nr. 17.2-3199, pagal Generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. I-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo 54.1 punktÄ , nes priimto nutarimo kopija nesiunčiama tais atvejais jeigu asmens, kuris kreipėsi į prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydamas ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡yme nurodytas galimas vieÅ¡ojo intereso pažeidimas tiesiogiai nepažeidžia jo paties teisių ir teisėtų interesų. AukÅ¡tesnysis prokuroras, ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 4 dalies nustatyta tvarka, iÅ¡tyręs pareiÅ¡kėjo UAB „SKR Baltic“ skundÄ , Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 1 d. nutarimÄ Nr. 13.12.-31 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, paliko galioti.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, tirdamas apelianto pateikto skundo pagrįstumÄ nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarkÄ . Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Generalinė prokuratÅ«ra, tirdama pareiÅ¡kėjo UAB „SKR Baltic“ skundÄ dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 13.12.-31 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimÄ , kuriuo paliko galioti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 1 d. nutarimÄ Nr. 13.12.-31 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, argumentavo, kad Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, priimdamas skundžiamÄ 2020 m. birželio 1 d. nutarimÄ , proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų, nepažeidė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra argumentuotas, priimtas iÅ¡samiai įvertinus faktines aplinkybes, iÅ¡analizavus surinktÄ medžiagÄ , o Generalinės prokuratÅ«ros prokurorė atliko visus bÅ«tinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo.

18. Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, prokuratÅ«ra analizavo aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo nurodytais 2008 metais sudarytais susitarimais, numatant nuomininkui galimybę keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį, numatytus pagal Vilniaus miesto bendrÄ jį ar teritorijos specialųjį planÄ . Byloje prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nustatyta, kad prokurorai rinko faktinius duomenis, analizavo ir vertino galimus teisės pažeidimus ir galimybę taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones.

Pareiškėjas neginčijo aplinkybių, jog prokurorai vis dėlto atliko tam tikrus veiksmus - procedūras (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjo prašymui ir skundui išnagrinėti – vadovavosi Žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos, kitais teisės aktais, šių teisės aktų pagrindu formuojama teismų praktika, tyrė ir analizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateikė motyvuotas išvadas dėl visų pareiškėjo argumentų, dėl atitikimo teisės aktų reikalavimams.

Skundžiamuose nutarimuose nurodyta, kad žemės sklype buvusių ir naudojimo bÅ«do neatitinkančių statinių paÅ¡alinimas ir naujų statinių statyba, kaip tai numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje, nesudaro pagrindo inicijuoti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimÄ . Prokuroras, iÅ¡tyręs visus duomenis, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad kompetentingos institucijos nesiėmė veiksmingų ir kompetentingų veiksmų saugant vieÅ¡Ä jį interesÄ , o skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas negali bÅ«ti savaime vertinamas kaip vieÅ¡ojo intereso galimo pažeidimo įrodymas.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kodėl prokuratÅ«ra turėjo pagrindo abejoti byloje surinktais duomenims. Pažymėtina, kad, apsispręsti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamÄ ieÅ¡kinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su prokurorų padarytomis iÅ¡vadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimo nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį jos nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau Å¡i teismo pareiga neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamos nutarties motyvuose iÅ¡vardijo ir nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad tiek prokuroras, tiek aukÅ¡tesnysis prokurorai pagrįstai atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡sprendė teisingai.

Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas atskirajame skunde nurodo tuos pačius argumentus dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, kaip ir pirmosios instancijos teismui ir prokurorams pateiktuose skunduose, ir iÅ¡ esmės praÅ¡o pripažinti, kad prokurorai neteisingai įvertino, jog nurodytos aplinkybės yra susijusios su vieÅ¡uoju interesu, kuris aktualus visai visuomenei, tačiau nei atskirajame skunde, nei skunduose dėl prokurorų nutarimų panaikinimo apeliantas nenurodė jokių naujų argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedÅ«ra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarkÄ , pažeidimų, kuriuos bÅ«tų padarę skundÄ nagrinėję prokurorai.

Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) valstybinio žemės sklypo nuoma nesudaro pagrindo savaime konstatuoti esant identiÅ¡kai teisinei situacijai ir nagrinėjamu atveju, nes nėra duomenų, jog civilinės bylos faktinės aplinkybės yra iÅ¡ esmės identiÅ¡kos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodo, jog tose pačiose situacijose skirtingiems subjektams sudaromos skirtingos veiklos sÄ lygos, tačiau neargumentuoja prokuroro nutarimuose iÅ¡dėstytų konkrečių teisės aktų pagrindu padarytų iÅ¡vadų.

Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, atsisakant taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti. Dėl Å¡ių aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, kuriuo byloje nagrinėtas pareiÅ¡kėjų skundas atmestas, tinkamai taikė aukščiau nurodytas teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika ir neperžengė įstatymo nustatytų teismui ribų kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumÄ (CPK 185 straipsnis).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skundžiamus prokurorų nutarimus, padarė tinkamas ir bylos medžiaga pagrįstas išvadas, vertindamas prokurorų nutarimus teisingai taikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Vaclovas Paulikas