4e6087fd-278d-415d-80b5-9a3b41fca626 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1456-431/2018 Teisminio proceso Nr.2-39-3-00544-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; (S) 2.6.29.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Mefa“ apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Mefa“ ieÅ¡kinį atsakovui J.

S. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iÅ¡ atsakovo 2 896,20 Eur skolÄ pagal 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutartį Nr. 201406/1-PS, 4 778,73 Eur delspinigių, 810,94 Eur palÅ«kanų, 5 procentų procesines metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (17 174,47 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 8 688,60 Eur skolÄ pagal atsakovo iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas: 193 Eur žyminį mokestį ir 300 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

2. Å alčininkų rajono apylinkės teismas 201 m. balandžio 14 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo J. S. ieÅ¡kovei UAB „Mefa“ priteisė 2 896,20 Eur skolÄ , 4 778,73 Eur delspinigių, 810,94 Eur palÅ«kanų, 5 procentų procesinės metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (17 174,47 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 8 688,60 Eur skolÄ pagal atsakovo iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas: 193 Eur žyminį mokestį ir 300 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

3. Atsakovas pateikė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė jį panaikinti, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog paskolos sutartį sudarė su savo sesers sutuoktiniu, kuris yra ieÅ¡kovės vadovas. Pinigus skolinosi, nes antstolė vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo turto. Sutarties kopija atsakovui nebuvo pateikta. Dėl palÅ«kanų, baudų, delspinigių, vekselio pateikimo atsakovas nesitarė su įmonės vadovu. Paskolos sutartyje nurodytÄ sumÄ atsakovas gavo grynais pinigais.

Atsakovas visÄ paskolos sumÄ grÄ Å¾ino tiesiogiai ieÅ¡kovės vadovui grynais pinigais, kai Å¡ventė gimtadienį (duomenys neskelbtini). Tai matė kartu buvę asmenys. Atsakovas prašė grÄ Å¾inimo faktÄ Ä¯forminti raÅ¡tu, tačiau ieÅ¡kovės vadovas jam pasakė, kad problemų dėl to nebus. Pinigus paskolai grÄ Å¾inti skolinosi iÅ¡ L. P. ir A. L. po 5 000 Lt. Skolintus pinigus grÄ Å¾ino 2015 metais. Atsakovas per savo seserį 2 000 Lt palÅ«kanas grÄ Å¾ino įmonės vadovui 2014 m. rugpjūčio mėn. Atsakovo sesuo pateikė ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovo, todėl jis pateikė šį ieÅ¡kinį.

4. IeÅ¡kovė nesutiko su prieÅ¡taravimais, prašė teismo preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta su ieÅ¡kove, kuriai atstovavo jos vadovas. Pagal paskolos sÄ lygas ieÅ¡kovė suteikė atsakovui 10 000 Lt (2 896,20 Eur) dydžio paskolÄ , o atsakovas įsipareigojo jÄ grÄ Å¾inti iki 2014 m. gruodžio 30 d., mokėti 10 proc. metines palÅ«kanas, o praleidęs paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ , mokėti 0,20 proc. delspinigius nuo paskolos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , pažeidęs sutarties sÄ lygas, sumokėti 10 000 Lt (2 896,20 Eur) baudÄ ir atlyginti nuostolius.

Å alys taip pat susitarė, kad paskolos sumos ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo užtikrinimui atsakovas pateiks ieÅ¡kovei neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį 8 688,60 Eur (30 000 Lt) sumai. Atsakovui grÄ Å¾inus paskolos sumÄ ir palÅ«kanas nustatytu laiku, atsakovo pateiktas neprotestuotinas paprastas vekselis bus laikomas negaliojančiu. Paskolos suma atsakovui buvo perduota 2014 m. birželio 18 d. pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytÄ kasos iÅ¡laidų orderį. Atsakovas nustatytu laiku paskolos negrÄ Å¾ino bei neįrodė, jog paskolos sumÄ grÄ Å¾ino.

Atsakovas yra verslininkas, todėl turėjo suprasti, kad pinigų grÄ Å¾inimo procedÅ«ra turi bÅ«ti atitinkamai įforminta. IeÅ¡kovė pelno mokestį moka pagal realias pajamas. Ä®monės finansiniuose dokumentuose atsakovui paskolinti pinigai nebuvo apskaityti, kadangi paskolÄ ieÅ¡kovės vadovas bendrovei grÄ Å¾ino iÅ¡ savo lėšų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. galutiniu sprendimu panaikino 2017 m. balandžio 14 d. preliminarų sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ atsakovo J.

S. ieÅ¡kovei UAB „Mefa“ priteista 2 896,20 Eur skola, 4 778,73 Eur delspinigių, 810,94 Eur palÅ«kanų, 5 procentų procesinės metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (17 174,47 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 8 688,60 Eur skola pagal atsakovo iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ir bylinėjimosi iÅ¡laidos: 193 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidos. IeÅ¡kovės UAB „Mefa“ ieÅ¡kinį atsakovui J.

S. dėl skolos priteisimo atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 532 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Panaikino Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant arba esant nepakankamai, atsakovui priklausančių piniginių lėšų areÅ¡tÄ .

6. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė 2014 m. birželio 18 d. iÅ¡mokėjo atsakovui sutarto dydžio paskolÄ , iÅ¡raÅ¡ydama kasos iÅ¡laidų orderį. Paskolos prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ patvirtina raÅ¡ytinė 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutartis Nr. 201406/1-PS, kurioje atsakovas raÅ¡tu patvirtino, jog visos sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos ir iÅ¡aiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, visas sutarties sÄ lygas suprato ir įsipareigojo jas vykdyti, taip pat 2014 m. birželio 18 d. kasos pajamų orderis, kuris įrodo paskolos sumos perdavimo atsakovui faktÄ , bei 2014 m. birželio 18 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis paskolos prievolei užtikrinti.

7. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės atstovo E. M. 2017 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu pateiktus paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , jog prievolė pagal paskolos sutartį buvo įvykdyta trečio asmens, tai yra UAB „Mefa“ direktoriaus E. M.. Teismo posėdžio metu E. M. pripažino aplinkybę, kad įmonės finansiniuose dokumentuose (balanse) atsakovui paskolinti pinigai nebuvo apskaityti, kadangi paskolÄ jis bendrovei grÄ Å¾ino iÅ¡ savo lėšų. Å alis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso Å¡alis grindžia savo reikalavimÄ ar atsikirtimÄ ; nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos Å¡alių pripažintais faktais (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas jÄ Ä¯vykdytų asmeniÅ¡kai. Pastarųjų prievolės vykdymo apribojimų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininkÄ , nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 35 punktas).

Trečiajam asmeniui įvykdžius atsakovo prievolę ieÅ¡kovei, pastarosios reikalavimas atsakovui pasibaigia, o E. M. reikalavimų atsakovui Å¡ioje byloje nereiÅ¡kia. Todėl teismas nusprendė, jog 2017 m. balandžio 14 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo tenkintas visiÅ¡kai, yra naikintinas ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovui dėl skolos priteisimo atmestinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. IeÅ¡kovė UAB „Mefa“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus įrodymus: UAB „Mefa“ 2014 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderį, UAB „Mefa“ vadovo E. M. ir J. S. susiraÅ¡inėjimÄ SMS žinutėmis, 2017 m. lapkričio 21 d., 21:04 elektroninio laiÅ¡ko kopijÄ bei darbo sutartį su buhaltere. Teismas sprendimu peržengė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir atsakovo prieÅ¡taravimų ribas, nes nustatė naujas aplinkybes, kad UAB „Mefa“ vadovas E. M. grÄ Å¾ino 2 896,20 Eur skolÄ už atsakovÄ .

Å ia aplinkybe nesirėmė bylos Å¡alys ir nenurodė jos procesiniuose dokumentuose, ji nebuvo analizuojama bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. Todėl teismo sprendime nurodytas ieÅ¡kinio atmetimo pagrindas buvo visiÅ¡ka naujiena ieÅ¡kovei, ji negalėjo ir neturėjo galimybės pateikti įrodymų, jog ieÅ¡kovės vadovas niekada nemokėjo skolos už atsakovÄ . Todėl naujai pateikti įrodymai yra priimtini. 9.2. UAB „Mefa“ 2014 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderis patvirtina, kad įmonės vadovas nemokėjo skolos už atsakovÄ , nes paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta 2014 m. gruodžio 30 d., o ne 31 d., orderyje nėra jokių įrašų apie tai, kad pinigai įneÅ¡ti už atsakovÄ .

Teismo posėdyje atsakovo kviesti liudytojai melagingai nurodė, kad atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei paskolÄ per atsakovo gimtadienį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės vadovo ir atsakovo sesers susiraÅ¡inėjimas patvirtina, kad jokiame gimtadienyje ieÅ¡kovės vadovas (duomenys neskelbtini) nedalyvavo. 9.3. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės vadovas įvykdė prievolę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei paskolÄ už atsakovÄ , todėl ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas netinkamos Å¡alies. Byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kokiu pagrindu skola buvo grÄ Å¾inta, tai yra, ar ieÅ¡kovės vadovas pinigus grÄ Å¾ino paskolos sutarties, laidavimo ar skolos pirkimo-pardavimo pagrindu.

Teismas taip pat nenustatė, kada paskola buvo grÄ Å¾inta už atsakovÄ . Jeigu paskola už atsakovÄ buvo grÄ Å¾inta nesuėjus paskolos terminui (2014 m. gruodžio 30 d.), tuomet ieÅ¡kovei privalėjo bÅ«ti sumokėtos tik palÅ«kanos, už laikÄ , per kurį atsakovas naudojosi suteikta paskola. Jeigu paskolÄ ieÅ¡kovės vadovas už atsakovÄ sumokėjo po paskolos grÄ Å¾inimo termino, tuomet ieÅ¡kovei privalėjo bÅ«ti sumokėtos ir visos su paskolos sutartimi numatytos netesybos, taip pat ir suma pagal vekselį.

Jeigu paskolÄ už atsakovÄ grÄ Å¾ino trečiasis asmuo, tai ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti priteistos 10 proc. palÅ«kanos nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. 9.4. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, kad skolÄ pagal 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutartį už atsakovÄ sumokėjo ieÅ¡kovės vadovas. Pats atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad jis pats skolÄ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei laiku. Tuo tarpu teismas nurodė visiÅ¡kai naujÄ atsakovui palankiÄ versijÄ , kad pinigus pagal paskolos sutartį grÄ Å¾ino trečiasis asmuo.

Teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo, dalyko. Šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus. 9.5. Šalių sutartiniai santykiai atsiranda civilinių sandorių pagrindu, o ne buhalterinės apskaitos duomenų (prie jų priskiriami ir įmonės balanso duomenys) pagrindu. Todėl esant galiojančiai paskolos sutarčiai, šalių prievolės nelaikomos pasibaigusiomis, jei šios prievolės klaidingai atsispindi ar apskritai neatsispindi buhalterinėje apskaitoje.

Neteisingi buhalterinės apskaitos duomenys lemia įmonės mokestinių prievolių ir turto vertinimo pakitimus, bet ne iÅ¡ civilinių sandorių atsirandančių prievolių pasibaigimÄ . Todėl ieÅ¡kovės balanso duomenų vertinimas nėra susijęs su teismo iÅ¡vada apie atsakovo piniginės prievolės pasibaigimÄ pagal CK. 6.50 straipsnį. 9.6. Teismas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės vadovas pripažino aplinkybę, kad įmonės finansiniuose dokumentuose (balanse) atsakovui paskolinti pinigai nebuvo apskaityti, kadangi paskolÄ jis bendrovei grÄ Å¾ino iÅ¡ savo lėšų.

Tačiau Å¡io teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės vadovas nurodė, jog jis tuos pinigus „padengęs savo sÄ skaita, iÅ¡ savo kiÅ¡enės“. Atsakovo atstovui paklausus, ar byloje yra tokie dokumentai, kad apskaitoje ieÅ¡kovės vadovas yra padengęs pinigus iÅ¡ savo kiÅ¡enės, ieÅ¡kovės atstovas nurodė, jog ne, nes niekas ir nereikalavęs. IeÅ¡kovės vadovas neturi ekonominio-finansinio iÅ¡silavinimo ar iÅ¡samių buhalterinės apskaitos žinių. IeÅ¡kovės buhalterijÄ tvarko tam specialiai samdoma darbuotoja – buhalterė.

Todėl ieÅ¡kovės atstovas, atsakinėdamas į atsakovo klausimus, nebuvo kompetentingas tinkamai atsakyti į klausimus, susijusius su įmonės balansų sudarymu. Be to, įmonės vadovas yra rusakalbis, todėl jam buvo sunku tiksliai ir konkrečiai iÅ¡reikÅ¡ti mintis, atsakant į klausimus, kurie susiję su finansais ir buhalterija. 9.7. Jeigu ieÅ¡kovės vadovas tikrai bÅ«tų sumokėjęs skolÄ už atsakovÄ , tai jis asmeniÅ¡kai ir bÅ«tų pateikęs ieÅ¡kinį teismui. Teismas ieÅ¡kovo vadovo parodymus iÅ¡kraipė atsakovui naudinga linkme.

IeÅ¡kovės vadovas teismo posėdyje norėjo paaiÅ¡kinti, jog jis padengė įmonės kasos trÅ«kumÄ , tai yra grynųjų pinigų stokÄ Ä¯monės kasoje, kadangi atsakovas laiku negrÄ Å¾ino paskolos, o bendrovei reikėjo grynųjų pinigų atsiskaityti su tiekėjais. IeÅ¡kovės vadovas niekada nesakė, kad jis grÄ Å¾ino paskolÄ už atsakovÄ . Tokie teiginiai yra teismo nepagrįstos interpretacijos ir mėginimas pritempti parodymus prie sprendime iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių, tam kad jos sutaptų. 9.8.

Teismas formuoja labai ydingÄ praktikÄ , kadangi pagal tokias teismo iÅ¡vadas visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių vadovai nebegali daugiau įneÅ¡inėti grynųjų pinigų į kasÄ , tuo metu, kai įmonės turi skolininkų. Pagal tokį teismo sprendimÄ bus pripažįstama, kad vadovas už savo įmonės skolininkus grÄ Å¾ina skolÄ prieÅ¡ įmonės ir savo, kaip fizinio asmens, valiÄ . Kitaip tariant, po tokio teismo sprendimo ieÅ¡kovės vadovas daugiau nebegali į savo įmonės kasÄ Ä¯neÅ¡ti grynųjų pinigų, nes tai bus laikoma skolos atidavimu už kažkokį kitÄ asmenį, kuriam UAB „Mefa“ yra paskolinusi pinigų.

Tokios teismo iÅ¡vados ne tik teisiÅ¡kai nepagrįstos, bet ir visiÅ¡kai nelogiÅ¡kos. 9.9. Teismas ginčijamu sprendimu ir iÅ¡vadomis daro žalÄ tiek ieÅ¡kovei, tiek sukelia grėsmę tokiai žalai atsirasti ir Lietuvos valstybei. IeÅ¡kovė nuo 10 000 Lt paskolos sumos privalėjo gauti 10 proc. palÅ«kanų, nuo kurių – sumokėti 15 proc. pelno mokestį į valstybės biudžetÄ . Todėl pripažinus, kad reikalavimo teises pagal paskolos sutartį perėmė fizinis asmuo, reikia pripažinti, jog teismas kartu netiesiogiai nustatė ieÅ¡kovės vadovo pareigÄ ateityje nuo gautų palÅ«kanų sumokėti pajamų mokestį.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė yra pateikusi pelno mokesčio deklaracijas ir pelno mokestį nuo negautų palÅ«kanų jau sumokėjusi nuo deklaruotų, bet dar negautų palÅ«kanų. 9.10. Pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas jÄ Ä¯vykdytų asmeniÅ¡kai. Tam, kad minėtÄ straipsnį bÅ«tų galima taikyti, trečiasis asmuo turi norėti ir iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯vykdyti prievolę už skolininkÄ .

Nagrinėjamoje byloje nebuvo CK 6.50 straipsnio bÅ«tinosios taikymo sÄ lygos – nebuvo ieÅ¡kovės vadovo pareikÅ¡tos valios ir noro sumokėti skolÄ už atsakovÄ . Be to, nebuvo ir atsakovo sutikimo, jog bÅ«tent trečiasis asmuo sumokėtų ieÅ¡kovei už jį skolÄ , taip pat nebuvo ir ieÅ¡kovės sutikimo ir iÅ¡reikÅ¡tos valios, kad skolÄ už atsakovÄ sumokėtų trečiasis asmuo. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Sprendime visiÅ¡kai nėra pasisakyta nei dėl ieÅ¡kinio, nei dėl atsakovo pateiktų prieÅ¡taravimų.

10. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės UAB „Mefa“ apeliacinį skundÄ atsakovas J. S. nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ , nes ieÅ¡kovės atstovas pats duodamas paaiÅ¡kinimus patvirtino, kad už atsakovÄ lėšas įnešė į įmonę pagal kasos pajamų orderį grynais.

Tiek atsakovas, tiek teismas aiÅ¡kiai suprato ieÅ¡kovės atstovo pateiktus atsakymus į klausimus ir tai, kad už atsakovÄ lėšas įmonei įnešė ieÅ¡kovės atstovas. Aplinkybės apie ieÅ¡kovės vadovo skolos sumokėjimÄ už atsakovÄ tapo žinomos dar iki baigiamųjų kalbų. IeÅ¡kovo atstovė 2017 m. lapkričio 23 d. pakartotinai teismui teikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų prijungimo, ir jokių naujų įrodymų bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės teisme neteikė.

PrieÅ¡ baigiamÄ sias kalbas taip pat jokių papildomų praÅ¡ymų neturėjo. 10.2. Teismas pagrįstai ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimus pripažino vienu iÅ¡ byloje gautų įrodymų. Jokių aplinkybių dėl lėšų įneÅ¡imo, kaip apyvartinių lėšų trÅ«kumo ieÅ¡kovės vadovas nebuvo nurodęs teismo posėdyje. SusiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis byloje buvo pateiktas prieÅ¡ pat teismo posėdį, nemotyvuojant, kodėl teikiama pavėluotai. Be to, pateikti duomenys negalėjo betarpiÅ¡kai ir tiesiogiai patvirtinti ieÅ¡kovės vadovo nurodomų duomenų, kad jis tÄ dienÄ iki vakaro buvo iÅ¡vykęs į užsienį.

SMS žinutėmis fiksuota, kad ryte vyksta susiraÅ¡inėjimas dėl vaiko sveikatos ir planų vykti į kaimÄ , tačiau jokių ieÅ¡kovės teiginius apie tariamÄ buvimÄ užsienyje patvirtinančių duomenų nepateikta. Be iÅ¡samaus ieÅ¡kovės kasos operacijos įraÅ¡o ir pagrindimo negalima pripažinti naujai pateikto kasos pajamų orderio susijusiu su nagrinėjama byla. 10.3. Atsakovas tvirtino, kad pinigus perdavė bÅ«tent ieÅ¡kovės vadovui. Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas nurodė, kad skolÄ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei, yra tik ieÅ¡kovės interpretacija, siekiant pagrįsti savo reikalavimus.

Atsakovo parodymai buvo nuoseklūs. Teismas nepakeitė ir neišplėtė ieškinio pagrindo ar dalyko, o nustatęs faktines aplinkybes ir ieškovės atstovo paaiškinimus pripažinęs įrodymais, pagrįstai ir teisingai ieškinį atmetė. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti ir pagal CK 6.50 straipsnį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados 11. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl suteiktos paskolos sumos su delspinigiais ir palūkanomis bei atsakovo vekselyje nurodytos sumos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė. Dėl naujų įrodymų priėmimo 12. IeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, susijusius su atsakovo nurodytomis bei pirmos instancijos teismo vertintomis aplinkybėmis dėl pagrindinės skolos pagal paskolos sutartį grÄ Å¾inimo.

Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieÅ¡kiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali bÅ«ti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimÄ inicijuoja bylos Å¡alis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

13. Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinant Å¡iÄ proceso teisės normÄ , yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali bÅ«ti priimami nauji įrodymai, jeigu Å¡alis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktÄ ; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

14. Dalis naujai pateiktų įrodymų jau buvo ieÅ¡kovės teikiami pirmos instancijos teismui, kuris atsisakė juos priimti. Kiti duomenys yra susiję su galimu trečiojo asmens paskolos sumos grÄ Å¾inimu ieÅ¡kovei. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pagrindinis pirmos instancijos teismo motyvas, dėl kurio buvo atmestas ieÅ¡kinys, yra tik teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės vadovo nurodyta aplinkybė, jog jis pats padengė paskolos sumÄ , sprendžia, kad nauji įrodymai yra priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl CK 6.50 straipsnio taikymo 15. Pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas jÄ Ä¯vykdytų asmeniÅ¡kai. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Nagrinėjamos bylos dalyku yra Å¡alių sudarytos paskolos sutarties vykdymas. Pripažintina, jog Å¡ios sutarties sÄ lygos nereikalauja asmeninės skolininko, tai yra atsakovo sutartinės atsakomybės, todėl prievoles pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovei gali įvykdyti bet kuris trečiasis asmuo.

16. Pirmos instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovės vadovo parodymus 2017 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje, nustatė, jog E. M. pripažino aplinkybę, kad įmonės finansiniuose dokumentuose (balanse) atsakovui paskolinti pinigai nebuvo apskaityti, kadangi paskolÄ jis bendrovei grÄ Å¾ino iÅ¡ savo lėšų. Todėl pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės vadovui įvykdžius atsakovo prievolę ieÅ¡kovei, pastarosios reikalavimas atsakovui pasibaigia, o E. M. reikalavimų atsakovui Å¡ioje byloje nereiÅ¡kia, tai yra pripažino, jog ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės atsakovui pagal Paskolos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su Å¡ia iÅ¡vada.

17. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas neteisingai interpretavo jos vadovo parodymus, nurodydama, jog jos vadovas niekada nesakė, jog paskolÄ bendrovei grÄ Å¾ino iÅ¡ savo lėšų. Tačiau ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde cituoja, kad E. M. posėdyje nurodė: „aÅ¡ tuos pinigus padengiau savo sÄ skaita, iÅ¡ savo kiÅ¡enės“, ir teigia, jog Å¡iuo pasakymu įmonės vadovas turėjo galvoje, kad jis padengė įmonės kasos trÅ«kumÄ , tai yra grynųjų pinigų stokÄ Ä¯monės kasoje, kadangi atsakovas laiku negrÄ Å¾ino paskolos, o bendrovei reikėjo grynųjų pinigų atsiskaityti su tiekėjais. Taigi pati ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde, aiÅ¡kindama teismo posėdyje jos vadovo duotus parodymus, iÅ¡ esmės pripažino, jog grynieji pinigai buvo įneÅ¡ti todėl, jog atsakovas nebuvo grÄ Å¾inęs jam pagal paskolos sutartį suteiktų pinigų.

18. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).

19. Pagal Sutarties 2.1.1. paskolos davėjas įsipareigojo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ iÅ¡duoti paskolos gavėjui paskolos sumÄ grynais iÅ¡ įmonės kasos pagal Kasos iÅ¡laidų orderį. Pagal 2.1.2 punktÄ paskolos davėjas įsipareigojo, suėjus paskolos terminui priimti grÄ Å¾inamÄ paskolos sumÄ ir priskaičiuotas palÅ«kanas grynais pinigais pagal Kasos pajamų orderį. IeÅ¡kovės iÅ¡duotame 2014 m. birželio 18 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. MEF 10-06/01 nurodyta, jog atsakovui iÅ¡duota 10 000 Lt pagal paskolos sutartį Nr. 1406/1-PS, orderis pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovės vadovo (el.b., 1 t., l. 15). IeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2014 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovės vadovas į kasÄ Ä¯nešė 10 000 Lt (el.b., 2 t., l. 45). Pinigų įneÅ¡imo pagrindas nenurodytas.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aptartus įmonės vadovo parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu, pripažįsta, jog pagal 2014 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderį įmonės vadovo įneÅ¡ti 10 000 Lt yra pagrindinės pagal paskolos sutartį atsakovui suteiktos sumos grÄ Å¾inimas. Ä®neÅ¡tų pinigų suma sutampa su paskolos suma, taip pat paskolos sutartyje numatytas paskolos grÄ Å¾inimo terminas iki 2014 m. gruodžio 30 d., o pinigai į kasÄ Ä¯neÅ¡ti tik viena diena vėliau – 2014 m. gruodžio 31 d. Nors pateiktame kasos pajamų orderyje nenurodytas joks pinigų įneÅ¡imo pagrindas, tačiau ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat negalėjo pagrįsti, kokiu kitu pagrindu Å¡ie pinigai galėjo bÅ«ti įneÅ¡ti. Todėl pripažintina, jog ieÅ¡kovės vadovas už atsakovÄ grÄ Å¾ino įmonei 10 000 Lt paskolÄ .

21. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmos instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovės vadovo parodymus dėl skolos grÄ Å¾inimo ir taikydamas CK 6.50 straipsnio nuostatas, peržengė byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

22. Pažymėtina, jog atsakovas byloje 2017 m. rugpjūčio 16 d. pateikė papildomus dokumentus, tarp kurių buvo ir UAB „Mefa“ finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriais atsakovas grindė faktinį suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , nurodydamas, jog 2016 m. gruodžio 31 d. balanso 15 eilutėje prie įraÅ¡o „Sukauptos sÄ naudos ir ateinančių laikotarpių pajamos“ nėra fiksuota jokių gautinų sumų – pajamų (el.b., 1 t., l. 78-80). Taigi ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinoma, jog teismas atsižvelgs ir vertins byloje esančius visus duomenis apie įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie gali patvirtinti arba paneigti galimÄ paskolos ar jos dalies grÄ Å¾inimÄ . Po ieÅ¡kovės vadovo parodymų dėl grynųjų pinigų įneÅ¡imo iÅ¡ savo lėšų, atsakovas baigiamosiose kalbose rėmėsi Å¡ia aplinkybe.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog CPK 45 straipsnio nuostatos įpareigoja teismÄ patikrinti byloje esančius duomenis, ar ieÅ¡kinį reikÅ¡ianti Å¡alis turi pagal įstatymÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ . Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas, taikydamas Å¡alių santykiams CK 6.50 straipsnio nuostatas, tik įvertino abiejų bylos Å¡alių pateiktus duomenis bei atsikirtimus ir pagrįstai nustatė, jog pagrindinę paskolos sumÄ , 10 000 Lt (2 896,20 Eur), ieÅ¡kovei už atsakovÄ grÄ Å¾ino trečiasis asmuo, todėl tik jis turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo Å¡ios sumos grÄ Å¾inimo.

Kadangi nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės vadovas nereiÅ¡kė reikalavimo atsakovui, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nevertino byloje atsakovo pateiktų duomenų, jog jis yra grÄ Å¾inęs įmonės vadovui 10 000 Lt sumÄ . Dėl palÅ«kanų, delspinigių ir skolos pagal vekselį priteisimo 24. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokį patį kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktų kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Taigi vienu iÅ¡ esminių paskolos sutarties požymių yra palÅ«kanos už suteiktÄ paskolos sumÄ . Nagrinėjamoje byloje pagal Paskolos sutarties 2.3.1 punktÄ paskolos gavėjas įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolos sumÄ , suėjus paskolos terminui ir sumokėti palÅ«kanas paskolos davėjo nurodytu adresu. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje taip pat buvo pareiÅ¡kusi reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo palÅ«kanas.

25. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovei trečiasis asmuo grÄ Å¾ino 10 000 Lt paskolos sumÄ , tačiau visai nevertino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti palÅ«kanas pagal sutartį bei atsakovo atsikirtimų į šį reikalavimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog byloje nėra jokių duomenų apie sutartinių palÅ«kanų grÄ Å¾inimÄ . Taigi pirmos instancijos teismas neįvertino, ar visos pagrindinės prievolės pagal paskolos sutartį byloje buvo įvykdytos laiku. Kadangi byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo įvykdė tik dalį prievolės, kitos prievolės dalies reikalavimo teisė iÅ¡lieka ieÅ¡kovei. Todėl byloje turėjo bÅ«ti įvertintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl palÅ«kanų grÄ Å¾inimo, o nustačius, jog Å¡i sutarties sÄ lyga nėra įvykdyta, spręsti kitų sutartyje numatytų prievolės laiku neįvykdymo pasekmių (delspinigių, vekselyje numatytų sumų mokėjimo) taikymo atsakovui.

26. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigė, jog atsakovas turi sumokėti 810,94 Eur palÅ«kanų pagal Sutarties 2.2 punktÄ , tačiau nenurodė Å¡ių palÅ«kanų apskaičiavimo bÅ«do. Sutarties 3.2 punkte numatyta, jog palÅ«kanos yra apskaičiuojamos naudojant nekintamÄ metinę palÅ«kanų normÄ , kuri sudaro 10 proc. per visÄ sutarties galiojimo laikÄ ir sudaro. Atsakovas buvo nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kęs prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl minėtos sutarties sÄ lygos pakeitimo, taip pat kitų sutarties sÄ lygų, numatančių paskolos gavėjo atsakomybę už netinkamÄ sutarties vykdymÄ , pakeitimo. Tačiau pirmos instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio nepriėmė (el.b., 1 t.., l. 128-130).

27. Atsakovas pateikė ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė pakeisti tarp Å¡alių sudarytos 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutarties 2.3.8 ir 3.2. punktus, panaikinti 2.3.7. punktÄ (civilinė byla Nr. e2-4408-960/2018). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi sustabdė minėtos bylos nagrinėjimÄ , iki įsiteisės teismo sprendimas Å alčininkų rajono apylinkės teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-738-604/2017. Pripažintina, jog tarp bylos Å¡alių yra kilęs ginčas dėl pagal paskolos sutartį mokėtinų palÅ«kanų dydžio, kurio nevertino pirmos instancijos teismas, taip pat dėl paskolos sutarties sÄ lygų, numatančių paskolos gavėjo atsakomybę, dėl iÅ¡duoto vekselio teisinės galios.

Dėl bylos procesinės baigties 28. Pagal CPK 327 straipsnio 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių bei pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2008).

29. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, konstatavęs, jog trečiasis asmuo grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei už atsakovÄ suteiktÄ paskolos sumÄ , nevertino kitų ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų dėl palÅ«kanų, delspinigių ir vekselyje numatytų sumų priteisimo, tačiau sprendimu panaikino visÄ preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės reikalavimai, tame tarpe ir dėl palÅ«kanų, delspinigių ir vekselyje numatytos sumos priteisimo, buvo patenkinti visiÅ¡kai. Todėl pripažintina, jog dėl ieÅ¡kovės reikalavimų priteisti palÅ«kanas, delspinigius ir sumÄ , numatytÄ vekselyje, buvo neatskleista bylos dalies esmė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neiÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista bylos Å¡alių teisė pasinaudoti pirmÄ ja teismine instancija.

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas, pirmos instancijos teismas nepagrįstai panaikino preliminaraus sprendimo dalį dėl delspinigių, palūkanų ir 8 688,60 Eur skolos pagal vekselį priteisimo, visiškai nepasisakydamas dėl šių reikalavimų pagrįstumo, neatsižvelgdamas į šalių paaiškinimus. Taigi šios bylos dalies esmė nėra atskleista, šių reikalavimų pagal turimus įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti, todėl pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo panaikinta preliminaraus teismo sprendimo dalis dėl delspinigių, palūkanų ir 8 688,60 Eur skolos pagal vekselį priteisimo, naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Taip pat nurodytina, jog turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nagrinėjamos bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-4408-960/2018 sujungimo, atkreipiant pirmos instancijos teismo dėmesį, jog šiuo metu galiojanti CPK 430 straipsnio 4 dalies redakcija nenumato draudimo reikšti priešieškinį dokumentiniame procese.

31. GrÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylÄ nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. galutinio sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta 2017 m. balandžio 14 d. preliminaraus sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovo J.

S. ieÅ¡kovei UAB „Mefa“ priteista 4 778,73 Eur delspinigių, 810,94 Eur palÅ«kanų, 5 procentų procesinės metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 8 688,60 Eur skola pagal atsakovo iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir dėl Å¡ios dalies ieÅ¡kinys atmestas, panaikinti ir perduoti Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

KitÄ Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. galutinio sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Laima Gerasičkinienė Asta Radzevičienė Dainius Rinkevičius