4e5fe1cf-3635-47d5-85cc-2b761a691cf4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-503-934/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37579-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; 3.2.6.1.; (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 3 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Julijai Mironovai, dalyvaujant ŽŪB „Grikis“ atstovui advokatui Andriui Krištapavičiui, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovams E. T. Paberaliui, R. L., trečiajam asmeniui T. V., jo atstovui S. M., M.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ŽŪB „Grikis“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , T. V., M. G., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas dėl draudiminio įvykio pripažinimo bei draudimo iÅ¡mokos priteisimo, n u s t a t ė : Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santraukaIeÅ¡kovas ŽŪB „Grikis“ (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (El. bylos priedas, t 1, b. l.1-3), kurį vėliau patikslino (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 11-14), praÅ¡ydamas įpareigoti AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – atsakovas) ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pripažinti 2014-05-09 eismo įvykį, kuriame dalyvavo ieÅ¡kovo vardu registruota transporto priemonė BMW 530, draudiminiu įvykiu, priteisti 3 421,86 € (11 815 Lt) dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 108,32 € (374 Lt) dydžio žyminio mokesčio bei visas bylinėjimosi iÅ¡alaidas.

IeÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais:2014-05-09 BurbiÅ¡kių g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kuriame buvo apgadintas ieÅ¡kovo vardu registruotas automobilis BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri vairavo T. V., ir automobilis Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. G.). IeÅ¡kovo vardu registruotas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Draudimo liudijimo Nr. 28159403), kurio draudimo polisÄ iÅ¡davė atsakovas. 2014-06-19 atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , kad atsisako iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes, atsakovo teigimu, automobilių sugadinimai buvo padaryti ne 2014-05-09 eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis.

Patikslindama savo atsisakymo motyvus, draudimo bendrovė 2014-07-11 raÅ¡te nurodė, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, t. y., automobiliai buvo sugadinti ne natÅ«raliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis;Atsakovas vieÅ¡ai teigia, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, tai reiÅ¡kia, kad draudimo bendrovė yra įsitikinusi, kad vairuotojas T. V. (ir netiesiogiai ieÅ¡kovas) kėsinosi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir kurio veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnį.

Manytina, kad tik teisėsaugos institucijos (policija, prokuratÅ«ra ir kt.), atlikusios ikiteisminį tyrimÄ , gali konstatuoti, jog buvo galimai padaryta (rengiamasi padaryti) nusikalstama veika, ar ne, ir atitinkamai perduoti bylÄ kaltinamuoju aktu i teismÄ arba bylÄ nutraukti. Å iuos argumentus sutvirtina už draudimo veiklos priežiÅ«rÄ atsakingas Lietuvos Bankas, kuris metinėje už 2012 m. iÅ¡nagrinėtų ginčų praktikos apžvalgoje nurodo, kad draudiko sprendimas atidėti sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo arba atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ priėmimÄ , gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuo atveju, jeigu tai yra susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl vartotojo neteisėtų veiksmų.

Tai reiÅ¡kia, kad draudimo bendrovė, neturėdama jai (draudimo bendrovei) suteiktų atitinkamų įgaliojimų, negalėjo vienasmeniÅ¡kai konstatuoti, kad jos klientas galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri pasireiÅ¡kė sukčiavimu (inscenizuodamas eismo įvykį). Pažymėtina, kad T. V. ir ieÅ¡kovas nesigina, kad jo, t. y. automobilio BMW 530 vairuotojo atžvilgiu atsakovas pradėtų ikiteisminį tyrimÄ , ir net kreipėsi į draudimo bendrovę (2014-07-29), kad Å¡i tokį tyrimÄ inicijuotų.

Deja, draudimo bendrovė vengia tai padaryti ir laikosi nesÄ Å¾iningos pozicijos, kad faktui konstatuoti pakanka vien tik atsakovo 2014-06-16 parengtos ekspertinės pažymos.Ekspertinę pažymÄ , kuria vadovaujantis atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad pilietis T. V. rengėsi daryti nusikalstamÄ veikÄ sukčiavimo forma, parengė atsakovo Žalų procesų kontrolės ir valdymo skyriaus ekspertas inžinierius R. L.. Tai reiÅ¡kia, kad tyrimÄ atliko draudimo bendrovės darbuotojas, kurį su bendrovę sieja tarpusavio pasitikėjimo ir darbuotojo paklusimo darbdavio nustatytai darbo tvarkai santykiai.

Tai, kad draudimo bendrovę ir ekspertÄ sieja tokie glaudÅ«s fiduciariniai darbo sutartimi grindžiami teisiniai santykiai, gali bÅ«ti pažeidžiamas objektyvumo kriterijus vertinant visas eismo įvykio aplinkybes, ir toks objektyvumo trÅ«kumas turi bÅ«ti preziumuojamas. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios ekspertinės pažymos, ekspertas atliko tik techninį galimÄ (tikėtinÄ ) susidÅ«rimo momentÄ , nustatė galimÄ (tikėtinÄ ) greitį (nors paaiÅ¡kinimuose vairuotojas nurodė visai kitÄ savo automobilio judėjimo greitį), kuriuo judėjo automobiliai.

Atsakovo atliktas eismo įvykio tyrimas buvo vienaÅ¡aliÅ¡kas ir pagrįstas tik Å¡ios bendrovės darbuotojo ekspertine pažyma. Kadangi atsakovas laikosi pozicijos, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, tai atsakovas ir turi pateikti pagrįstus duomenis, kad abiejų automobilių vairuotojai buvo susitarę veikti iÅ¡vien, kad tarp jų yra galimai neteisėto bendrininkavimo ryÅ¡ys inscenizuojant eismo įvykį. Ir prieÅ¡ingai, jeigu bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai jo (ikiteisminio tyrimo) metu tikėtina, jog ikiteisminį tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai taip pat paskirtų ekspertizę, kuri bÅ«tų atliekama laikantis Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymo nuostatų, kad ekspertizę atliktų vieÅ¡ai prisiekę ir į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yti ekspertai (draudimo bendrovės darbuotojas R.

L., kuris yra įvardinamas kaip ekspertas, nėra įtrauktas į šį sÄ raÅ¡Ä ), kurie yra atsakingi už eismo įvykių ir transporto trasologijos ekspertizes. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat bÅ«tų patikrinti eismo įvykio dalyvių parodymai, apklausti eismo įvykio dalyvių nurodyti asmenys, kurie galimai matė įvykio aplinkybes arba buvo iÅ¡kviesti į įvykio vietÄ (policijos pareigÅ«nai). Ikiteisminio tyrimo metu galimai bÅ«tų nustatyta, kad tik viena iÅ¡ eismo įvykio Å¡alių buvo nesÄ Å¾iningai ir siekė sukčiauti, o kita pusė visÄ laikÄ liko sÄ Å¾ininga ir jai teisėtai iÅ¡lieka reikalavimo teisė į draudimo iÅ¡mokÄ .

Be to, Lietuvos Bankas už 2013 m. iÅ¡nagrinėtų bylų ginčų praktikos apžvalgoje yra konstatavęs, kad draudikas savo sprendimÄ grindžia asmens, turinčio eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikacijÄ . Kaip matyti, Lietuvos Bankas yra nagrinėjęs tokio pobÅ«džio ginčus, kai draudikas atsisako mokėti draudimo iÅ¡mokÄ remdamasis neÅ¡aliÅ¡ko asmens, turinčio teismo eksperto kvalifikacijÄ , bet ne samdomo darbuotojo, dirbančio pas atsakovÄ , iÅ¡vadomis. Tai ir yra esminis momentas, kad yra pagrindo abejoti atsakovo surinkta nepilno tyrimo medžiaga, jeigu minėta bendrovė turi galimybę remtis visiÅ¡kai neÅ¡aliÅ¡kų ekspertų (pavyzdžiui, teismo ekspertų) atliktomis ekspertizėmis ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliktais procesiniais veiksmais.Tiek T.

V., tiek ieÅ¡kovas nevengia, o tuo labiau siekia, kad draudimo bendrovė, kuri įtaria bendrovę sukčiavimu siekiant neteisėtu bÅ«du užvaldyti draudimo bendrovės turtÄ , kreiptųsi į teisėsaugos institucijos dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo.Atsakovas savo klientams yra nustatęs trumpÄ jį telefono numerį 1828, kuriuo paskambinus, draudikas suteikia savo klientams visÄ reikiamÄ informacijÄ . Taigi, ieÅ¡kovo atstovams paskambinus minėtu telefono numeriu, jiems buvo paaiÅ¡kinta, kad paskaičiuotas draudimo iÅ¡mokos dydis yra lygus 3 421,86 €.

Pastebėtina, kad kaip deklaruoja atsakovas, visi pokalbiai yra įraÅ¡inėjami, tuo labiau, kad pokalbio metu ieÅ¡kovas patikslino, kad kreipiasi dėl draudiminio įvykio, kuriam yra suteiktas žalos registracijos numeris 1464681/910049. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, nurodydamas, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 18-21; t. 2, b. l. 2-4). Atsiliepimas bei raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės grindžiami Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais:2014-05-12 M.

G. kreipėsi į atsakovÄ ir nurodė, kad 2014-05-09 apie 23.40 įvyko eismo įvykis. PraneÅ¡ime apie įvykį nurodyta, kad policijai buvo praneÅ¡ta apie įvykį 2014-05-12 d., 12:00 val. Atsakovui buvo pateikta eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyta, kad BurbiÅ¡kių g. ir tunelio sankirtoje automobilis BMW530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. V. susidÅ«rė su automobiliu Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu M. G.. 2014-05-15 T. V. kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo.

Gavus pirminius duomenis, atsakovas organizavo transporto priemonės BMW apžiÅ«rÄ ir dalyvaujant T. V. 2014-05-15 surašė transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ . Atsakovas administruodamas žalos bylÄ nustatė, kad pagal gautus duomenis aplinkybės, kuriomis įvyko eismo įvykis ir atitinkamai fiksuoti sugadinimai yra įtartini. Atitinkamai žalų procesų ir kontrolės valdymo skyriaus ekspertas R. L. ėmėsi tirti įvykį, kad bÅ«tų nustatyta ar įvykis įvyko eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis.

Paraleliai buvo atliekamas nuostolių apskaičiavimas BMW automobiliui. Tiriant įvykį gauta informacija iÅ¡ kitos draudimo bendrovės, Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, kad pastaroji taip pat tiria Å¡io įvykio aplinkybes, todėl užklausta ar turima papildomos informacijos ir atitinkamai tokia papildoma informacija gauta 2014-05-19 sudaryta atsakovo sÄ mata dėl BMW patirtos žalos, nustatyta, kad automobilio atstatymo iÅ¡laidas sudarytų 3 421,86 €. 2014-06-16 suraÅ¡yta ekspertinė pažyma, kurioje apibendrinti atlikto tyrimo rezultatai, iÅ¡dėstyti techniniai parametrai, įvertinti eismo įvykio dalyvių pateikti duomenys ir priimta iÅ¡vada, kad automobilių BMW ir VOLVO sugadinimai buvo padaryti ne 2014-05-09 eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis.

Ekspertas taip pat nurodė, kad realus susidÅ«rimo mechanizmas tikėtina buvo toks: BMW judėdamas nedideliu, apie 30 km/h greičiu, nestabdomas, atsitrenkė į stovinčio automobilio VOLVO deÅ¡inio Å¡ono galinę dalį. 2014-06-19 atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , kad atsisako iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi eismo įvykis įvyko ne deklaruojamomis aplinkybėmis. R. L., vertindamas eismo įvykio dalyvių pateiktus duomenis ir transporto priemonių apgadinimus, nustatė, kad automobiliai susidÅ«rė statmenai, BMW judant nedideliu, apie 30 km/h greičiu, o VOLVO automobiliui stovint.

Tuo tarpu eismo įvykio dalyviai nurodė, kad susidÅ«rė vienai transporto priemonei judant apie 60-80 km/h greičiu, kitai apie 20-30 km/h greičiu, nurodoma, kad automobiliai kontaktavo Å¡onu. Toks ryÅ¡kus dalyvių paaiÅ¡kinimų nesutapimas su realiais transporto priemonių sugadinimais leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio dalyviai nuslėpė informacijÄ apie įvykio aplinkybes ir deklaracijoje nurodė duomenis, kurie neatitinka realaus įvykio susiklostymo aplinkybių. DÄ® ir konkrečiose draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse nustatytos iÅ¡imtys, kai draudėjo patirta žala visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo draudikas turi teisę jos visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies nemokėti.

TokiÄ teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sÄ lygas, kitais įstatymo numatytais atvejai. Taigi draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal įstatymuose nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 3 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad draudiko prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju tyrimo rezultatai leido teigti, kad automobilių sugadinimai buvo padaryti ne 2014-05-09 eismo įvykio metu vairuotojų nurodomomis natÅ«raliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad automobilių sugadinimai turi ne tik sutapti tarpusavyje pagal kryptį, aukÅ¡tį nuo žemės pavirÅ¡iaus bei formÄ . Å is sugadinimų atitikimas patvirtina tik faktÄ , kad automobiliai tarpusavyje kontaktavo. Tačiau atsakovo įsitikinimu, kontaktas įvyko nenatÅ«raliomis aplinkybėmis (vertinant kelio atkarpos duomenis, automobilių parametrus, situacijos apraÅ¡ymÄ , eismo įvykio laikÄ ).

Taigi dėl Å¡ių priežasčių pareiga iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ nekilo, kadangi minėtų automobilių sugadinimai atsirado kitomis nei vairuotojai nurodo aplinkybėmis ir tokiu atveju M. G. kaltės už eismo įvykį prisiėmimas yra akivaizdžiai nepatikimas. Draudikas moka iÅ¡mokÄ tik esant už žalÄ atsakingų asmenų civilinei atsakomybei.Atsisakymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atitinka ir bendrÄ jį teisės principÄ iÅ¡ neteisės negimsta teisė (lot. ex injuria jus non oritur), kuris Å¡iuo atveju reiÅ¡kia, kad eismo įvykio dalyviams eismo įvykio deklaracijoje ir pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodžius tikrojo eismo įvykio mechanizmo neatitinkančius faktus, Å¡ie neįgyja teisės į draudimo iÅ¡mokÄ .

Taip pat nustačius, kad asmuo piktnaudžiavo savo subjektine teise, t. y. jÄ Ä¯gyvendino nesilaikydamas įstatymų, protingumo ir teisingumo principų, veikdamas nesÄ Å¾iningai, pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , varžydamas kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ir taip darydamas jiems žalÄ , teismas gali atsisakyti jÄ ginti (CK 1.137 straipsnis).Atlikti atskiras apklausas nebuvo jokio bÅ«tinumo, be to, reikia įvertinti tai, kad pirminiai eismo įvykio dalyvių duodami parodymai ir paaiÅ¡kinamai visada bÅ«na objektyvesni, nes duoti praėjus trumpiausiam laiko tarpui po įvykio.

Nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad klausimas „Nurodykite ar JÅ«sų transporto priemonė judėjo susidÅ«rimo metu. Jei taip nurodykite važiavimo greitį ir kryptį (važiavote tiesiai, sukote į deÅ¡inę į kairę ar pan.“ reiÅ¡kia važiavimo greitį ženkliai anksčiau iki eismo įvykio, kuomet dar nebuvo jokios grėsmės eismo įvykiui. Å is ieÅ¡kovo interpretavimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes vien tik vertinant klausimÄ lingvistiÅ¡kai akivaizdu, kad yra klausiama apie greitį „susidÅ«rimo metu“.

Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡yme pateikti interpretavimai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, prieÅ¡tarauja elementariai logikai ir turi bÅ«ti vertinami kaip subjektyvÅ«s ieÅ¡kovo bandymai gauti draudimo iÅ¡mokÄ .Trečiasis asmuo Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ (toliau – Seesam Insurance), pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 68-72). Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais:2014-02-28 Seesam Insurance ir J.

B. sudarė automobilių savanoriškojo draudimo sutartį Nr. 270 0118566/2014, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonė Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-05-12 buvo gautas M. G. pranešimas apie įvykį, kuriame nurodyta, kad 2014-05-09 Burbiškių ir Tunelio g. sankirtoje, Vilniuje, „sukdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį neįvertinau atvažiuojančios transporto priemonės BMW 530D atstumo ir greičio, ko pasėkoje gavau smūgį į dešinę pusę galo“.

Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje atsakomybę už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ pripažino transporto priemonės Volvo vairuotojas M. G.. Transporto priemonės Volvo valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo įmonėje. 2014-05-15 Seesam Insurance apžiÅ«rėjo automobilį Volvo, surašė transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokolÄ , padarė transporto priemonės apgadinimų fotonuotraukas. Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykusio įvykio aplinkybes Seesam Insurance gavo iÅ¡samius raÅ¡tiÅ¡kus abiejų deklaruoto eismo įvykio dalyvių (M.

G. ir T. V.) paaiÅ¡kinimus dėl įvykusio eismo įvykio. Kadangi transporto priemonės Volvo valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo įmonėje, trečiasis asmuo, vadovaudamasis DÄ® 96 straipsnio 4 dalimi, paprašė suteikti turimÄ informacijÄ apie 2014-05-09 įvykusį įvykį. 2014-06-16 Seesam Insurance buvo pateikta atsakovo turima 2014-05-09 įvykusio įvykio surinkta informacija, tame tarpe ir R. L. parengta ekspertinė pažyma dėl 2014-05-09 deklaruoto eismo įvykio aplinkybių tyrimo.

Seesam Insurance iÅ¡analizavęs su 2014-05-09 įvykio aplinkybėmis susijusiÄ informacijÄ , 2014-06-16 priėmė sprendimÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl 2014-05-09 BurbiÅ¡kių ir Tunelio g., Vilniuje, sankirtoje įvykusio įvykio metu sugadintos transporto priemonės Volvo ir apie tai informavo draudėjÄ J. B.. J. B., nesutikdama su Seesam Insurance priimtu sprendimu dėl draudimo iÅ¡mokos nemokėjimo, 2014-08-12 kreipėsi į Lietuvos Banko PriežiÅ«ros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiÅ«ros departamentÄ (toliau – PriežiÅ«ros tarnyba) dėl ginčo nagrinėjimo.

Tačiau 2014-10-08 PriežiÅ«ros tarnyba priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjos J. B. skundÄ Seesam Insurance atžvilgiu atmesti.TPVCAPD 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ir naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Tam, kad ieÅ¡kovo reikalavimas bÅ«tų tenkinamas, turi bÅ«ti įrodyti visi dėl 2014-05-09 įvykusio eismo įvykio atsakingos Å¡alies (transporto priemonės Volvo valdytojo) civilinės atsakomybės kilimo pagrindai.

Atsakovas, atsisakydamas atlyginti eismo įvykio metu ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, pagrindiniu atsisakymo motyvu nurodė tai, kad ekspertas R. L. atlikęs 2014-05-09 įvykusio eismo įvykio aplinkybių tyrimÄ konstatavo, kad „eismo įvykyje dalyvavusių automobiliu sugadinimai buvo padaryti ne 2014-05-09 eismo įvykio metu vairuotoju nurodytomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis“. BÅ«tent eismo įvykio dalyvių nesÄ Å¾iningumas, neatskleidimas tikrųjų eismo įvykio kilimo aplinkybių užkerta keliÄ civilinės atsakomybės draudikui (atsakovui) įsitikinti jo apdraustos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės buvimu.

Pažymėtina, kad TPVCAPD 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iÅ¡moka gali bÅ«ti mokama tik tuo atveju, kuomet transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.Lietuvos Respublikos teismai, nagrinėdami tokio pobÅ«džio bylas akcentuoja, kad specialistų iÅ¡vados tokio pobÅ«džio bylose laikomos itin svarbiu įrodymu dėl to, kad jas rengia specialių techninių žinių bei techninio profilio kvalifikacijÄ turintys subjektai, kurių turimos techninės žinios bei naudojami metodai leidžia modeliuoti automobilių susidÅ«rimų pobÅ«dį ir jo pasekmes.

Todėl atsižvelgiant į visumÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, teismų formuojamÄ praktikÄ , eksperto R. L. parengtÄ ekspertinę pažymÄ , Seesam Insurance nuomone, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas.Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (toliau – ERGO Insurance), pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad neturi suinteresuotumo su Å¡ios civilinės bylos baigtimi, todėl sprendimÄ prašė priimti teismo nuožiÅ«ra (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 186-187).

Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:ERGO Insurance 2014-03-20 su T. V. sudarė transporto priemonės BMW 530 įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Susipažinus su šalių bei trečiojo asmens Seesam Insurance pateiktais procesiniais dokumentais ir paaiškinimais, matyti, kad nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų nekelia T. V., kaip transporto priemonės BMW 530, valdytojo civilinės atsakomybės klausimo dėl su transporto priemonės valdymu susijusios kitiems asmenims padarytos žalos.

Kaip matyti iÅ¡ dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų turinio, taip pat teiktų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu ginčas tarp Å¡alių yra kilęs ne dėl to, kuris iÅ¡ asmenų – transporto priemonę BMW 530 vairavęs T. V. ar transporto priemonę Volvo S60 vairavęs M. G. yra atsakingas už 2014-05-09 eismo įvykio sukėlimÄ ir atitinkamai – už žalos transporto priemonėms padarymÄ . Tarp Å¡alių yra kilęs visai kitokio pobÅ«džio ginčas, t. y. ginčas dėl to, ar paminėti eismo įvykio dalyviai teikė draudikui teisingÄ informacijÄ apie eismo įvykį, neklaidino draudiko, nurodydami sugalvotas, o ne realias eismo įvykio aplinkybes ir reikalaudami iÅ¡ jo draudimo iÅ¡mokos bei tokiu bÅ«du nepiktnaudžiavo teise.Transporto priemonės BMW 530 valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi esame apdraudę tik transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, susijusiÄ tiesiogiai su transporto priemonės kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdymu ir dėl Å¡io valdymo transporto priemone kitiems asmenims padarytos žalos, o ne transporto priemonę valdžiusio asmens atsakomybę apskritai, tame tarpe jo atsakomybę dėl galimų eismo įvykių inscenizavimų ir su tuo susijusių jam galinčių kilti neigiamų pasekmių.Trečiasis asmuo T.

V. papildomai pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kurie iÅ¡ esmės grindžiami Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: pirma, Lietuvos bankas iÅ¡nagrinėtų ginčų apžvalgoje nurodė, jog draudiko sprendimas atidėti sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo arba atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ priėmimÄ , gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuo atveju, jeigu tai yra susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl vartotojo neteisėtų veiksmų; antra, jeigu atsakovas teigia, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas (dirbtinai sukurtas), vadinasi tokiam tariam veiksmui atlikti bÅ«tinas mažiausiai dviejų subjektų dalyvavimas.

Todėl atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad vairuotojai dar iki eismo įvykio buvo pažįstami ir iÅ¡ anksto derino bÅ«simo eismo įvykio detales. Tuo tarpu atsakovas neapteikė teismui jokių duomenų apie tokiÄ galimybę. Jeigu atsakovui (draudikui) kilo abejonės dėl galimo kėsinimosi atlikti nusikalstamÄ veikÄ , draudikas (atsakovas) privalėjo tirti Å¡ias aplinkybes pasitelkdamas ikiteisminio tyrimo institucijas, perduodamas jiems šį klausimÄ ; trečia, T. V. vairavo BMW 530 automobilį, kuris pagamintas 2005 m., tuo tarpu ekspertas kaip lyginamÄ jį variantÄ ekspertizės akte naudoja nuotraukas dar 1986 m. gamybos BMW automobilio ir prieina prie iÅ¡vados, kad neva T.

V. vairuojamo automobilio greitis turėjo bÅ«ti mažesnis, tačiau visiÅ¡kai nevertino, kad per kelis deÅ¡imtmečius ženkliai buvo patobulintas pats BMW markės automobilio kėbulas, naudojamas kur kas tvirtesnis plienas, žymiai patvaresnės detalės, naujos konstrukcijos leidžiančios automobilio kėbului kur kas efektyviau sugerti kinetinę susiduriančių automobilių energijÄ ir kt.; ketvirta, paaiÅ¡kinimuose dėl eismo įvykio aplinkybių atsakė į klausimus taip, kaip juos suprato, bet tai nereiÅ¡kia, kad atsakovas iÅ¡ to gali daryti vienasmeniÅ¡kas iÅ¡vadas vien dėl to, kad paties atsakovo suformuluotus klausimus atsakovas supranta kitaip nei į juos atsakantis asmuo (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 20-22).

Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovas iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei reikalavimus (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 5-6, 31-32).Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo T. V. iš esmės palaikė ieškovo bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai paaiškino, kad su draugu pagrindiniu keliu važiavo nuo Burbiškių kaimelio pusės, leidosi nuo kalno. Nurodė, kad 14-15 km/h greičiu nevažiavo, važiavo apie 60-80 km/h greičiu.

SusidÅ«rimo stengėsi iÅ¡vengti. Volvo pamatė staigiai, nes Volvo staigiai iÅ¡lindo iÅ¡ sankryžos. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu norėdamas iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. Kalbant telefonu gatvėje buvo vienas policijos ekipažas, padiktavo ekipažo numerį, paskui pravažiavo kitas. Abu policijos ekipažai stabtelėjo prie eismo įvykio vietos. DeklaracijÄ Ä¯teikė policijos pareigÅ«nai. Papildomai informavo ieÅ¡kovÄ telefonu, kad sudaužė automobilį. Koks tikslus transporto priemonės greitis buvo susidÅ«rimo (avarijos) metu nurodyti negalėjo.

Taip pat nurodė, kad automobilio Volvo vairuotojo M. G. nepažįsta. IÅ¡ ieÅ¡kovo automobilį buvo pasiskolinęs. Automobilį iÅ¡ ieÅ¡kovo skolindavosi dažnai, kai bÅ«davo poreikis, nes tuo metu neturėjo savo asmeninio. PaaiÅ¡kino, jog nuo ieÅ¡kovo gyveno netoli, automobilį eksploatavo įvairiai – kartais grÄ Å¾indavo ieÅ¡kovui tÄ pačiÄ dienÄ , kai pasiskolindavo, kartais grÄ Å¾indavo vėliau. Savaitei praėjus vyko į Seesam draudimo bendrovę, atsakinėje į klausimus, vyko draugiÅ¡kas bendravimas, jeigu bÅ«tų žinojęs, kad kiekvienas žodis svarbus, bÅ«tų kitaip.

Detaliai nebuvo aiÅ¡kinami klausimai. Papildomai teismo posėdžio pabraižė eismo įvykio schemÄ (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 28). Eismo įvykio deklaracijÄ pildė kartu su kitu vairuotoju. AukÅ¡tasis iÅ¡silavinimas, geodezijÄ (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 5-6; 31-32).Teismo posėdžio metu M. G. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ Å¡alutinio kelio suko link aplinkkelio, pastebėjo atvažiuojantį automobilį, stabtelėjo, tuomet įvyko smÅ«gis. Tikslaus greičio, kuriuo važiavo, nurodyti negalėjo, tačiau paaiÅ¡kino, kad prie sankryžos buvo sustojęs ir pradėjęs važiuoti, tuomet įvyko smÅ«gis, greitis buvo minimalus.

Atvažiavo keli policijos ekipažai, paklausė, ar visi sveiki. Kaip atsirado policija nežino. Atsitrenkė į automobilio galinę dalį. Pripažino savo kaltę, užpildė eismo įvykio deklaracijÄ . Bendruoju pagalbos telefonu neskambino, o ar kitas vairuotojas skambino, nepamena, įvykis įvyko seniai. T. V. nepažysta ir iki eismo įvykio nepažinojo, taip pat nepažįsta jokių T. V. giminaičių, ar pažįstamų. Nurodė, jog jokios inscenizacijos nebuvo. Buvo atvykę iÅ¡ draudimo įmonės (Seesam Insurance) darbuotojai, atsakinėjo klausimus jo darbo vietoje – statybiniame vagonėlyje, apklausa vyko apie 10 min., viskas vyko greitai.

Eismo įvykio schemÄ sudarinėjo ne jis, galėjo braižyti draudimo bendrovės atstovas, atsižvelgiant į duotus paaiÅ¡kinimus. Turi 12 klasių vidurinį iÅ¡silavinimÄ . Jeigu bÅ«tų paklausę, ar stabdė prieÅ¡ automobiliams susiduriant, bÅ«tų atsakęs. Papildomai pabraižė eismo įvykio schemÄ (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 29, 31-32). Teismo posėdžio metu ekspertas V. Venckus nurodė, kad vertinimas (iÅ¡vada) „kategoriÅ¡ka iÅ¡vada“, nuo vertinimo (iÅ¡vados) „tikėtina, kad“ skiriasi eksperto įsitikinimu apie buvusias eismo įvykio aplinkybes.

Jeigu ekspertas yra visiškai įsitikinęs, kad įvykis įvyko būtent taip ir ne kitaip yra pateikiamas vertinimas (išvada) „kategoriška išvada“, o jeigu ekspertas nėra visiškai įsitikinęs eismo įvykio aplinkybėmis, tuomet naudojamas vertinimas (išvada) „tikėtina, kad“. Taigi tais atvejais, kai nepakanka duomenų vertinimui (išvadai) „kategoriška išvada“, naudojamas vertinimas (išvada) „tikėtina, kad“. Ekspertas paaiškina, kad reikia skirti automobilio sugadinimus nuo to, kokiomis aplinkybėmis tie apgadinimai padaryti.

Nagrinėjamu atveju ant Volvo automobilio palikti statinio pobūdžio apgadinimai, tai reiškia, kad automobilis stovėjo. Paaiškino, jeigu automobilis važiuoja 80 km/h greičiu, tai automobilis praktiškai būna nepataisomas po eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju automobilių apgadinimai būdingi daugiabučių namų kiemuose įvykusiam auto įvykiui (nedidelis susidūrimas). Taip pat paaiškino, kad eismo įvykio aplinkybės neatitinka šalių nurodytų eismo įvykio aplinkybių: Volvo išvažiavusi iš šalutinio kelio suko į kairę, tačiau jeigu Volvo iš tiesų suko į kairę, tai automobilio „nosis“ žiūri ne į kelkraštį, o automobilis būna susiskersavęs, tačiau byloje nurodyta, kad Volvo padėtis buvo statmena.

Dėl buvusio automobilio greičio spręsta visumos kontekste. Nagrinėjamu atveju automobilių sugadinimo mastas bÅ«dingas automobiliams, kurie juda 15-20 km/h. Ekspertizės akte nurodytas automobilis yra senesnis ir dėl to yra „kietesnis“, o nauji automobiliai yra „minkÅ¡tesni“, todėl automobiliui judant 15-20 km/h greičiu naujesnis automobilis bus apgadintas stipriau, nei pavaizduotas ekspertizės akte. Ä® ekspertizės aktÄ nebuvo įdėta 2004 m. laidos automobilio nuotrauka, nes tokios EES duomenų bazėje nebuvo.

Nagrinėjamu atveju greitis yra nustatytas iÅ¡ autoįvykio metu apgadintų automobilių deformacijos. Dėl automobiliams padarytų sugadinimų prieÅ¡taravimo nėra, tačiau padarytų sugadinimų aplinkybės, t. y. aplinkybės, kurioms veikiant įvyko autoįvykis (avarijos mechanizmas) yra ne tokios, kurios nurodytos bylos medžiagoje. Automobilių susidÅ«rimo metu Volvo automobilis stovėjo (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 5-6).IeÅ¡kinys tenkintinas.Ginčo esmė. Ginčas tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kilo dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas įrodinėja, jog atsakovo atsisakymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ yra nepagrįstas. Atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį, įrodinėja, kad eismo įvykis įvyko kitomis nei atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, todėl jam nekyla pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Ginčo dėl atsakovo apskaičiuoto žalos dydžio tarp Å¡alių nekilo. Taip pat tarp Å¡alių nekilo ginčo, kad eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

             Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiÅ¡kia, jog tik Å¡alys nustato įrodinėjimo dalykÄ bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naÅ¡tÄ už Å¡alis. Kiekviena Å¡alis turi procesinę naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Å io principo esmę sudaro tai, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių ginÄÄ , todėl Å¡alys negali bÅ«ti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamÄ taisyklę užtikrinamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant Å¡alims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Å alių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir naÅ¡ta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimÄ , Å¡alies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, Å¡alys atstovaujamos teisininkų, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, o apie tam tikrų faktų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas sprendžia pagal Å¡alių byloje pateiktus įrodymus. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės Byloje nustatyta, kad 2014-05-09, apie 23:20 val., įvyko eismo įvykis, kuriame buvo apgadinta ieÅ¡kovo vardu registruota transporto priemonė BMW 530, valst.

Numeris (duomenys neskelbtini), vairuojama T. V. ir transporto priemonė Volvo S60, valst. numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. G. (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 22). M. G. 2014-05-12 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, nurodydamas, kad 2014-05-09, apie 23:40, įvyko eismo įvykis (El. bylos priedas, t. 1, b. l.

26) bei pateikė trumpÄ Ä¯vykio apraÅ¡ymÄ (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 25). T. V. 2014-05-15 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 23-24). Atsakovas 2014-05-15 apžiÅ«rėjęs transporto priemonę surašė apžiÅ«ros aktÄ bei sudarė žalos sÄ matÄ , nurodydamas jos dydį – 11815,86 Lt (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 41-46). AB „Lietuvos draudimas“ Žalų procesų kontrolės ir valdymo skyriaus ekspertas R.

L. 2014-06-16 surašė ekspertinę pažymÄ (toliau – Ekspertinė pažyma), nurodydamas, jog vairuotojų nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja nustatytam susidÅ«rimo mechanizmui, todėl automobilių sugadinimai buvo padaryti ne 2014-05-09 eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Nustatė, jog automobilis BMW 530, judėdamas nedideliu, apie 30 km/h greičiu, nestabdomas, atsitrenkė į stovinčio automobilio Volvo S60 deÅ¡iniojo Å¡ono galinę dalį bei susidÅ«rimo metu tarp automobilių buvo status kampas (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 48-52).

Atsakovas 2014-06-19 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ apie priimtÄ sprendimÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos, kadangi eismo įvykis įvyko nedeklaruojamomis aplinkybėmis (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 47). IÅ¡ atsakovo atsiliepimo, Ekspertinės pažymos bei iÅ¡ trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų matyti, jog atsakovas, atlikdamas eismo įvykio tyrimÄ , rėmėsi 2014-05-29 ir 2014-06-05vairuotojų paaiÅ¡kinimais apie eismo įvykio aplinkybes, duotais Seesam insurance AS (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 19, 27-34).

Teismas 2015-03-05 paskyrė transporto priemonės trasologinę ekspertizę. Teismo ekspertas iÅ¡tyręs eismo įvykio aplinkybes 2013-06-16 ekspertizės akte Nr. 11-523(15) (toliau – Ekspertizės aktas) pateikė iÅ¡vadas, pirma, automobiliui BMW 530D priekine dalimi, tikėtina, apie 15-20 km/h greičiu, atsitrenkus į stovėjusio arba sÄ lyginai nedideliu iki 5 km/h greičiu judėjusio automobilio Volvo S60 deÅ¡iniojo Å¡ono galinę dalį, automobilio Volvo S60 galinio deÅ¡iniojo rato arka ant automobilio BMW 530D variklio dangčio ir bamperio apdailos paliko įspaudÄ ir braukimo žymes (10 pav. pažymėta raudonais kontÅ«rais); automobilio Volvo S60 galinis deÅ¡inysis ratlankis ant automobilio BMW 530D paliko įspaudus (10 pav. pažymėtas žaliais kontÅ«rais) ir neženkliai deformavo bamperio stiprintuvÄ ; automobilio Volvo S60 deÅ¡iniojo sparno briauna ties žibintu automobiliui BMW 530D įlenkė variklio dangčio priekinę briaunÄ kairėje pusėje (10 pav. pažymėta geltonais kontÅ«rais), o galinis kairysis automobilio Volvo S60 lonžerono galas įlenkė automobilio BMW 530D bamperį (10 pav. pažymėta mėlynais kontÅ«rais).

Antra, tyrimo metu nustatytos automobilių susidÅ«rimo aplinkybės, t.y. automobilis BMW 530D atsitrenkė į automobilį Volvo S60, judėdamas ženkliai mažesniu greičiu nei nurodytas 60-80 km/h greitis, susidÅ«rimo metu automobilis Volvo S60 stovėjo arba sÄ lyginai nedideliu iki 5 km/h greičiu judėjo, prieÅ¡tarauja automobilių vairuotojų nurodytoms susidÅ«rimo aplinkybėms (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 127-133). Byloje taip pat nustatyta, jog tarp M. G., J. B. ir Seesam Insurance vyko susiraÅ¡inėjimas dėl draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 74-102). Byloje nustatytų teisei taikyti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vadosDraudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal įstatymuose nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis).

Jeigu draudėjas teigia, jog įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006-09-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2009-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.).Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakydamas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tokį atsisakymÄ iÅ¡ esmės įrodinėjo trečiųjų asmenų po eismo įvykio raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu atlikus ekspertinį tyrimÄ , nustatė, jog vairuotojų nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja transporto priemonių nustatytam susidÅ«rimo mechanizmui.

Byloje nustatyta, jog tiek Ekspertinė pažyma, tiek Ekspertizės aktas bei juose nurodytos išvados dėl nustatytų transporto priemonių sugadinimo mechanizmų neatitikimo vairuotojų nurodytoms eismo įvykio aplinkybėms, iš esmės grindžiami vairuotojų po eismo įvykio pateiktais paaiškinimais bei nubraižytomis eismo įvykio schemomis (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 22-34). Atsakovo įsitikinimu, vairuotojų nurodytas važiavimo greitis bei schemose pavaizduotos automobilių padėtys, prieštarauja atsakovo nustatytam susidūrimo mechanizmui, t. y., atsakovas ištyręs automobilių sugadinimų pobūdį nustatė, jog automobilis BMW 530, judėdamas nedideliu, apie 30 km/h greičiu, nestabdomas, atsitrenkė į stovinčio automobilio Volvo S60 dešiniojo šono galinę dalį bei susidūrimo metu tarp automobilių buvo status kampas.

Todėl Ekspertinėje pažymoje priėjo iÅ¡vados, jog automobilių sugadinimai padaryti ne 2015-05-09 eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, pasisakytina dėl Ekspertinėje pažymoje ir ekspertizės akte nustatytų aplinkybių ir pateiktų iÅ¡vadų. Ekspertinėje pažymoje nurodoma, jog didžiausi automobilių sugadinimai sutampa pagal kryptį, aukÅ¡tį nuo žemės pavirÅ¡iaus ir formÄ . Sugadinimų pobÅ«dis, dydis, aukÅ¡tis nuo žemės pavirÅ¡iaus, statinis pėdsakų pobÅ«dis nurodo, kad BMW 530, judėdamas nedideliu, apie 30 km/h greičiu, nestabdomas, atsitrenkė į stovinčio automobilio Volvo S60 deÅ¡iniojo Å¡ono galinę dalį (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 52).

Aplinkybę, jog nurodyti automobiliai dalyvavo eismo įvykyje, nepaneigė ir atklikta teismo ekspertizė, prieÅ¡ingai, teismo ekspertas padarė tikėtina iÅ¡vadÄ , jog byloje minimos transporto priemonės dalyvavo eismo įvykyje (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 133). Taigi, tiek atsakovas, atlikęs aplinkybių tyrimÄ , tiek teismo ekspertas, nustatė, jog eismo įvykyje dalyvavo minėtos transporto priemonės. Ginčo dėl to tarp Å¡alių nekilo. Tačiau tiek teismo eksperto, tiek atsakovo atliktame tyrime pateiktos iÅ¡vados, jog tyrimo metu nustatytos aplinkybės prieÅ¡tarauja vairuotojų nurodytoms aplinkybėmis, iÅ¡ esmės grindžiamos T.

V. įvykio aprašymu (El. bylos priedas, t. 1, b. l.

24) ir iÅ¡ Seesam Insurance AS Vilniaus filialo gautais vairuotojų paaiÅ¡kinimais dėl eismo įvykio aplinkybių (toliau – Klausimynai) (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 27-34). Teismo vertinimu, remiantis vien Klausimynu, jame pabraižytomis schemomis, tačiau nebendradarbiaudamas su vairuotojais, atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ , ar jo nebuvimÄ . Pasyvus ir nepakankamas pastangų įdėjimas surinkti pirminius eismo įvykio iÅ¡tyrimui reikÅ¡mingus duomenis, sÄ lygojo ir padaromų iÅ¡vadų nepagrįstumÄ .

Todėl atsakovo argumentai atmestini, o ieÅ¡kinys tenkintinas dėl Å¡ių motyvų:Pirma, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis numato, jog draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Taigi, draudikui nevykdant Å¡ios pareigos arba jÄ vykdant netinkamai, visi prieÅ¡taravimai vertintini draudiko nenaudai. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas iÅ¡ vairuotojo T.

V. priėmė tik praÅ¡ymÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, kuriame trumpai apraÅ¡ytos eismo įvykio aplinkybės (Elektroninės bylos priedas, t. 1, b. l. 23-24). Tačiau duomenų, jog atsakovas bÅ«tų betarpiÅ¡kai bendravęs su vairuotojais, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nepateikė, juo labiau, kad bÅ«tent vairuotojų paaiÅ¡kinimų pagrindu buvo prieita iÅ¡vados, jog eismo įvykis įvyko kitomis nei vairuotojai nurodė aplinkybėmis. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas gavo iÅ¡ Seesam Insurance vairuotojų paaiÅ¡kinimus dėl eismo įvykio aplinkybių (toliau – Klausimynai) (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 27-34), savaime nesudarė pagrindo daryti iÅ¡vados, jog eismo įvykis įvyko kitomis nei vairuotojai nurodė aplinkybėmis, kadangi tiek klausimų formulavime, tiek juos atsakant, atsakovas nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės įsitikinti, jog formuluojami klausimai, jų turinys vairuotojams buvo suprantamas, paaiÅ¡kintas, galiausiai, įsitikinti, ar bÅ«tent patys vairuotojai braižė įvykio schemÄ , ar draudimo bendrovės atstovas, atsižvelgdamas į vairuotojų paaiÅ¡kinimus.

To nedarydamas, atsakovas netinkamai įgyvendino Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas. Antra, trečias asmuo M. G., duodamas paaiÅ¡kinimus (CPK 186 straipsnis), nurodė, jog turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , klausimynÄ (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 31-34) pildė darbo vietoje – statybiniame vagonėlyje ir tai truko apie 10 min., o eismo įvykio schemos nebraižė (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 34). Ä®rodymų, kurių pagrindu teismas galėtų abejoti trečio asmens paaiÅ¡kinimais, atsakovas nepateikė.

Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, jog vairuotojams būtų išaiškinta, kokios pasekmės gali kilti neišsamiai arba netiksliai nurodžius automobilių padėtį eismo įvykio schemoje. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, negali būti daromos išvados remiantis vien Klausimyne, kurį atsakovas gavo iš kitos draudimo bendrovės, vairuotojų užfiksuotais paaiškinimais, tiesiogiai neišsaikinus su vairuotojais dėl jų nurodytų aplinkybių, gebėjimo tiksliai ir išsamiai perbraižyti eismo įvykio aplinkybes.

BetarpiÅ¡kas bendravimas bÅ«tų leidęs atsakovui įsitikinti, ar vairuotojų dėstomos aplinkybės atspinti eismo įvykio schemoje nurodytas automobilių padėtis, ar vis dėlto dėl nepatyrimo eismo įvykio schemos galėjo bÅ«ti nubraižytos netiksliai. To nedarydamas, atsakovas prisiėmė rizikÄ , jog kilus ginčui, prieÅ¡taravimai bus vertinami jo nenaudai. Be to, teismo posėdžio metu papildomai iÅ¡klausius trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus bei papraÅ¡ius nubraižyti eismo įvykio schemÄ , teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu, paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, pakankamai detalÅ«s (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 28-29, 31-32).

Vien ta aplinkybė, jog T. V. buvo nurodęs, jog skambino bendruoju pagalbos telefonu (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 23), nors iš Bendrojo pagalbos centro 2014-07-08 rašto matyti, jog 2014-05-09 nebuvo užregistruotų pranešimų dėl eismo įvykio Tunelio g. – Burbiškių g. sankryžoje, Vilniuje (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 95), savaime neleidžia daryti labiau tikėtinos išvados, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis. Todėl tiek teismo eksperto išvados, tiek atsakovo atlikto tyrimo išvados, padarytos Klausimyno pagrindu, neįrodo aplinkybės, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis.

Trečia, byloje nėra įrodymų, jog vairuotojų atžvilgių bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas, priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame bÅ«tų nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Taip pat atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog tiek T. V. ir M. G. bÅ«tų tarpusavyje susiję, sÄ moningai bandę nuslėpti eismo įvykio aplinkybes ir pan. PrieÅ¡ingai, trečiųjų asmenų T. V. ir M. G. paaiÅ¡kinimais, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, nustatyta, jog juos nesieja jokie ryÅ¡iai, paaiÅ¡kinimai apie eismo įvykio aplinkybes pakankamai nuoseklÅ«s. Pažymėtina tai, kad iÅ¡ eismo įvykio deklaracijoje (El. bylos priedas, t. 1, b. l.

22) nubraižytos schemos bei T. V. atsakovui pateiktos įvykio schemos (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 24), matyti, jog automobilių susidÅ«rimo padėtis iÅ¡ esmės sutampa, o ir teismo posėdžio metu tretieji asmenys ranka braižydami įvykio schemÄ buvo nuoseklÅ«s bei pateikė įtikinamus paaiÅ¡kinimus dėl transporto priemonių padėties iki susidÅ«rimo ir po susidÅ«rimo (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 28-29; 31-32). Ketvirta, teismo ekspertas, pasisakydamas dėl sugadinimų apimties, rėmėsi vairuotojo T.

V. Klausimyne nurodytu greičiu – 60-80 km/h, tačiau tam nebuvo jokio pagrindo, kadangi T. V., atsakydamas į klausimÄ , ar prieÅ¡ kontaktÄ su kito eismo įvykio dalyvio transporto priemone pakito JÅ«sų transporto priemonės judėjimo greitis ir kryptis (pavyko sulėtinti greitį iki X km/h, pasukti deÅ¡iniau, kairiau ir pan.), nurodė: „ar sulėtėjo mano automobilio greitis nepamenu.“. Ekspertizės akte nėra duomenų, jog bÅ«tų įvertintas Å¡is atsakymas. Kita vertus, teismas sutinka su trečio asmens nurodytomis aplinkybėmis, jog atsižvelgiant į klausimų formuluotes, vairuotojai galėjo nesuprasti jų esmės, juo labiau, kad duomenų, jog vairuotojams buvo iÅ¡aiÅ¡kintas Klausimyno turinys, atsakovas nepateikė, prieÅ¡ingai, remiantis trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog apklausos vyko formaliai, neskiriant tam pakankamai laiko, o M.

G. apklausa vyko jo darbo vietoje – statybininkų vagonėlyje. Tai, kad kai kurie vairuotojų Klausimyne pateikti atsakymai nesutapo su teismo eksperto pateiktu eismo įvykio aplinkybių dėstymu, savaime nereiÅ¡kia, jog vairuotojai buvo nesÄ Å¾iningi bei siekė nuslėpti eismo įvykio aplinkybes, juo labiau, kad teismo posėdžio metu iÅ¡klausius trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų, teismas neturi pagrindo daryti labiau tikėtinos iÅ¡vados, jog eismo įvykis galėjo įvykti kitomis aplinkybėmis (CPK 185 straipsnis).

Penkta, nustatant transporto priemonės sugadinimų apimtį, ekspertas rėmėsi senos markės BMW automobilio pavyzdžiu, lygindamas jį su eismo įvykyje dalyvavusiu 2004 m. gamybos BMW markės automobiliu. Tačiau ekspertizės akte nėra jokių duomenų, kodėl buvo lyginami skirtingų metų automobiliai bei nėra nurodytas tokio pasirinkimo pagrindimas. Todėl ir dėl Å¡ios priežasties teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados apie tam tikro fakto buvimÄ , ar jo nebuvimÄ . Kita vertus, Ekspertizės akte iÅ¡ esmės nepasisakyta tiek eismo įvykio deklaracijoje (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 22), tiek T.

V. atsakovui pateiktos eismo įvykio schemų (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 24), o iÅ¡ esmės tirtos eismo įvykio schemos, kurios buvo vėliau buvo nurodytos Klausimyne. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuotina, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kinys tenkintinas. 2014-05-09 eismo įvykis, kuriame dalyvavo ieÅ¡kovo vardu registruota transporto priemonė BMW 530, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas draudiminiu. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 3421,86 Eur priteistina neiÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. Teismui konstatavus, draudiminio įvykio faktÄ , ieÅ¡kovo praÅ¡ymas įpareigoti atsakovÄ pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju, vertintinas kaip perteklinis ir iÅ¡vestinis, todėl dėl jo teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina tai, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovas turės pareigÄ iÅ¡mokėti teismo sprendimu priteistÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

Kiti Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės, susijusios su kitos draudimo bendrovės vykdytų žalos administravimu, neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v.

Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07).Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo              IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas (CK 6.210 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio ieškovo prašomos procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymoPatenkinus ieškinį, priteitinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas sumokėjo 108,32 Eur (374,00 Lt) dydžio žyminį mokestį (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 15).

Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai. Trečiasis asmuo T. V. pateikė įrodymus, jog patyrė 100,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 26-27). Å ios trečio asmens patirtos iÅ¡laidos taip pat priteistinos iÅ¡ atsakovo. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 5,50 Eur dydžio iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieÅ¡kinį, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos valstybei iÅ¡ atsakovo (CPK 93, 96 straipsniai).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

             IeÅ¡kinį tenkinti.             Pripažinti 2014-05-09 eismo įvykis, kuriame dalyvavo ieÅ¡kovo ŽŪB „Grikis“, juridinio asmens kodas 302637162, vardu registruota transporto priemonė BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudiminiu ir priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 3421,86 Eur neiÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos bei 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ (3421,86 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-11-21) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 108,32 Eur dydžio žyminio mokesčio ieÅ¡kovo ŽŪB „Grikis“, juridinio asmens kodas 302637162, naudai.Priteisti T.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 100,00 € dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 5,50 € dydžio iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.             Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                       Žilvinas Terebeiza