4e5fe05a-e91a-44d1-b16b-7f0c95d7c470 · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-606/2020 Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17141-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.; 1.1.8.1.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui, nuteistajam A.

B., jo gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį 70 parų areÅ¡tu, jÄ atliekant Å iaulių tardymo izoliatoriuje.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 25 d. 21.55 val. iki 2019 m. balandžio 26 d. 14.45 val. (1 para). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsniu, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta trejus metus naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant po areÅ¡to bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ A.

B. iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 300 Eur. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. B. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 25 d., apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, sustabdytas vairuojantis transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl vengimo pasitikrinti neblaivumÄ , vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas J. Jasaitis praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba pakeisti paskirtÄ bausmę Å¡velnesne. 2.1. Apelianto teigimu, teismas, pagrįsdamas nuteistojo A. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, vadovavosi visa eile teisės aktų, tačiau juos traktavo pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir netiksliai, neįsigilindamas į jų turinį ir iÅ¡kraipydamas jų esmę.

Teismas nuosprendyje mini ir neva vadovaujasi „alkotesterių naudojimo instrukcijomis“, tačiau jų nekonkretizuoja, be to, iÅ¡kreipia minėto dokumento turinį. Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo vadovautis pareigÅ«nų naudoto alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija. Teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad policijos pareigÅ«nai, atsisakydami leisti A. B. prieÅ¡ testavimÄ alkotesteriu atsigerti vandens, vaisvandenių ar kavos, elgėsi teisėtai, pagrįstai ir neva laikėsi minėtos instrukcijos reikalavimų, neleisdami testuojamam asmeniui mažiausiai 15 minučių iki tikrinimo vartoti bet kokių skysčių.

Iš minėto prietaiso naudojimo instrukcijos akivaizdžiai matyti, jog ji draudžia testuojamam asmeniui mažiausiai 15 minučių iki tikrinimo vartoti ne visus skysčius, o tik alkoholį ir jo komponentų turinčius skysčius. Analogiškai minėtos instrukcijos nuostatas traktuoja ir teismai, praktikoje nurodydami, jog „burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais nurodyto laukimo laiko nesutrumpina“ (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-22-107/2011). Tai reiškia, kad nei teismas, nei alkotesterį naudoję pareigūnai nežinojo ir nesivadovavo šio prietaiso naudojimo instrukcija, todėl pareigūnų draudimas A.

B. atsigerti vandens ar kitų nealkoholinių skysčių buvo neteisėtas, todėl nuteistasis pagrįstai pasipiktino pareigÅ«nų veiksmais, jis neatsigėręs nenorėjo tikrintis alkotesteriu. Neatsitiktinai teismas, elgdamasis Å¡aliÅ¡kai ir siekdamas pateisinti tokius pareigÅ«nų veiksmus, visiÅ¡kai neiÅ¡siaiÅ¡kinęs Å¡ios aplinkybės, padarė iÅ¡vadÄ , jog neva A. B. vandens automobilyje neturėjo, o pareigÅ«nai neprivalėjo užtikrinti galimybės jam atsigerti. Teismas nepatikrino nuteistojo teiginių, kad automobilyje jis turėjo ir vandens, ir sulčių, ir kavos.

Pats A. B. teigė, kad sustabdymo metu sėdėjo automobilyje ir gėrė kavÄ . Å ie jo teiginiai nebuvo paneigti. Teismas, vertindamas A. B. veiksmus – neatsakymÄ Ä¯ pareigÅ«no klausimÄ , alkotesterio patraukimÄ nuo veido ir nusisukimÄ , praÅ¡ymÄ atsigerti ir parÅ«kyti – kaip vengimÄ pasitikrinti neblaivumÄ , iÅ¡ esmės nukrypo į nereikÅ¡mingas smulkmenas, neatskleisdamas veikos esmės. Akivaizdu, jog visi iÅ¡vardinti veiksmai yra trumpalaikiai ir negalėjo padėti iÅ¡vengti patikrinimo, o tik galėjo jį uždelsti kelioms minutėms, todėl tariamas A.

B. siekis vilkinti patikrinimo procedÅ«rÄ negali bÅ«ti tapatinamas su vengimu iÅ¡vengti neblaivumo patikrinimo, tuo labiau, kad pareigÅ«nai laukė atvykstant vilkiko daugiau kaip valandÄ , t. y. laiko patikrinti neblaivumÄ buvo daugiau nei pakankamai. Teismas ne tik klaidingai vadovavosi alkotesterio naudojimo instrukcija, bet ir nepasisakė dėl to, kad patys pareigÅ«nai netiksliai ir nepilnai vadovavosi SAM 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodika. 2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareigÅ«nas P. G. 2019 m. balandžio 25 d. neblaivumo nustatymo akte 21.55 val. pažymėjo, jog nustatė A.

B. 4 neblaivumo požymius: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai. Teismas, pasiremdamas dar ir N. O. telefoniniu praneÅ¡imu apie „labai girtÄ â€œ A. B., paminėjo, kad neturi pagrindo abejoti minėtais įrodymais. Tačiau, apelianto teigimu, suabejoti reikėtų, nes tam yra pagrįstų kontrargumentų, nes nuteistasis A. B. visÄ laikÄ teigė, kad minėtos dienos ryte iÅ¡gėrė nealkoholinio alaus. Å io teiginio niekas netikrino, nepaneigė, jį patvirtina automobilio bagažinėje užfiksuotos tuščios skardinės, be to, nėra atlikta jokių tyrimų, ar nealkoholinis alus turi kitokį kvapÄ , nei alkoholinis.

N. O. nėra jokia neblaivumo nustatymo ekspertė ir galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl A. B. girtumo, užuodusi iÅ¡ jo burnos sklindantį alaus kvapÄ . IÅ¡ byloje esančios filmuotos medžiagos negalima susidaryti įspÅ«džio nei apie nuteistojo A. B. neadekvačiÄ elgsenÄ , nei neriÅ¡liÄ kalbÄ ar nekoordinuotus judesius. Matyti, kad A. B. yra susijaudinęs ir įsižeidęs, galbÅ«t dėl neteisėto pareigÅ«nų elgesio, kai neleido atsigerti ir nusiÅ¡lapinti, įkyraus ir nepateisinamo prievartinio alkotesterio kiÅ¡imo prie jo burnos.

PareigÅ«nai, Å¡iurkščiai pažeisdami Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikÄ , netęsė tolesnio asmens bÅ«klės įvertinimo ir nenurodė jam eiti tiesia linija pėda po pėdos ir pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ . PareigÅ«nų paaiÅ¡kinimai, kad neva A. B., atsisakydamas pÅ«sti, atsisakė vykdyti bet kokius jų nurodymus, nėra pagrįsti filmuota medžiaga, pats A. B. neigia gavęs tokius nurodymus. IÅ¡ filmuotos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad A. B. netyčia ranka atstumus pareigÅ«no įkyriai jam prie veido kiÅ¡amÄ alkotesterį, Å¡is nukrinta ant žemės, o tuomet pareigÅ«no veidÄ akimirksniu užplÅ«sta įsiÅ«tis, tačiau žinodamas apie filmavimÄ , jis greitai susivaldo, iÅ¡ jo reakcijos aiÅ¡ku, kad netrukus A.

B. teks pasigailėti tokio akiplėšiÅ¡kumo. IÅ¡ tikrųjų, praėjus vos kelioms sekundėms, A. B. labai lėtai traukiantis atbulam nuo pareigÅ«no, įkyriai prie burnos brukamo alkotesterio, ant pareigÅ«no krÅ«tinės esanti videokamera ir vaizdas susivarto, ir sekančiame kadre A. B. jau velkamas surakintomis rankomis į pareigÅ«nų automobilį. PareigÅ«nai apsimeta esÄ kurti A. B. sakymui apie anksčiau patirtÄ traumÄ ir skaudamÄ krÅ«tinę. Apelianto tvirtinimu, iÅ¡ minėto neblaivumo nustatymo akto matyti, kad paskutinė jo grafa apie tikrinamo asmens informavimÄ , jog nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, jis per 1 valandÄ laiko po patikrinimo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , o sulaikymo atveju praÅ¡yti bÅ«ti pristatomas medicininei apžiÅ«rai, yra neužpildyta.

A. B. nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta labai svarbi jo teisė paneigti policijos pareigÅ«nų teiginius apie jo neblaivumÄ , o vežti jo į minėtÄ Ä¯staigÄ pareigÅ«nai nė nesirengė. Apeliantas pažymi, kad pareigÅ«nų elgesys, neleidžiant A. B. atsigerti ir ilgÄ laikÄ nusiÅ¡lapinti, buvo neetiÅ¡kas, taip pat iÅ¡ esmės nebuvo jokių pagrindų fizinės prievartos bei antrankių panaudojimui, nes A. B. nesiprieÅ¡ino, niekur nesirengė bėgti ir nekėlė jokios grėsmės 2-iems jauniems ir stipriems policijos pareigÅ«nams, be to, nebuvo iÅ¡ anksto įspėtas apie galimÄ prievartos panaudojimÄ .

Siekdami pateisinti savo brutalų ir barbariÅ¡kÄ elgesį prieÅ¡ A. B., pareigÅ«nai surašė įtariamojo laikino sulaikymo protokolÄ , nurodydami, jog jis „užkluptas darant nusikalstamÄ veikÄ â€œ, nors iÅ¡ tikrųjų pareigÅ«nai tokiu bÅ«du tik parodė savo virÅ¡enybę ir patenkino savo įžeistas ambicijas dėl iÅ¡Å¡aukiančio A. B. elgesio, kartu sukliudydami jam pasinaudoti savo teise paneigti tariamai nustatytus girtumo požymius. 2.3. Apeliantas pažymi, kad pareigÅ«nų savivalė tęsėsi ir toliau – pareigÅ«nai keletÄ valandų, kol laukė tralo automobilio nuvilkimui ir vežė A.

B. į policijos areštinę (duomenys neskelbtini), neleido jam nei atsigerti, nei nusišlapinti. Areštinėje, pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 5.1 punkto nuostatas, A. B. dėl nežinomų priežasčių buvo laikomas iki sekančios dienos 14.45 val., nors nėra jokių duomenų, kad jam negalėjo būti iš karto pareikštas įtarimas ir jis negalėjo būti apklaustas.

Pažeidžiant minėtos instrukcijos 14 punkto nuostatas, jis nebuvo apžiÅ«rėtas, niekas nereagavo į jo praÅ¡ymus iÅ¡kviesti medicinos personalÄ dėl jaučiamų skausmų. Tik ryte nenustatytas asmuo jam padavė kažkokių tablečių nuo skausmo. Pažeidžiant minėtos instrukcijos 17 punkto nuostatas, patalpinimo į areÅ¡tinę metu jis nebuvo nufotografuotas, dėl to neįmanoma patikrinti pareigÅ«nų versijos apie jo neblaivumo požymius. 2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK yra numatyta visa eilė baudžiamų veikų, susijusių su asmens vengimu atlikti tam tikras pareigas.

Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas manė esant verta atitinkamais atvejais už tokių pareigų nevykdymÄ taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, tačiau tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad policijos pareigÅ«nai turi įgaliojimus priverstinai reikalauti vykdyti Å¡ias pareigas ir taikyti fizinę prievartÄ už jų nevykdymÄ bei reikÅ¡ti dėl to nepasitenkinimÄ . Asmenų neblaivumo nustatymo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato teisės pareigÅ«nams, įgaliotiems atlikti Å¡iÄ procedÅ«rÄ , taikyti psichinę, o tuo labiau, fizinę prievartÄ .

PareigÅ«nų įgaliojimai apsiriboja pasiÅ«lymu asmeniui pasitikrinti neblaivumÄ ir sÄ lygų tokiam patikrinimui sudarymu. 2.5. Apibendrindamas iÅ¡analizuotus įrodymus, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad teismas buvo neobjektyvus ir tinkamai neįvertino policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, kurie pažeidė alkotesterio naudojimo instrukcijos nuostatas ir nepagrįstai neleido A. B. atsigerti nealkoholinių skysčių prieÅ¡ neblaivumo patikrinimÄ bei primygtinai kiÅ¡o alkotesterį tikrinamam asmeniui prie veido, dėl to kilo incidentas su pareigÅ«nais, kurie nepagrįstai panaudojo fizinę prievartÄ ir antrankius bei sulaikė A.

B., taip pat nesilaikė SAM 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikos, dėl to netinkamai nustatė A. B. neblaivumo požymius, taip pat neiÅ¡aiÅ¡kino jam teisės, jog nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, jis per 1 valandÄ laiko po patikrinimo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , o sulaikymo atveju praÅ¡yti bÅ«ti pristatomas medicininei apžiÅ«rai, o nepagrįstai sulaikydami, faktiÅ¡kai sutrukdė jam Å¡ia teise pasinaudoti.

Visi nurodyti prieÅ¡taravimai, bylos nagrinėjimo trÅ«kumai ir abejonės nebuvo paÅ¡alinti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija reiÅ¡kia, kad asmuo yra nekaltas, kol jo kaltė nėra įrodyta, o visos abejonės, kurių jokiais bÅ«dais neįmanoma paÅ¡alinti, turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Principas in dubio pro reo įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apelianto tvirtinimu, byloje nėra surinkta jokių patikimų įrodymų, kad A. B. iÅ¡ tikrųjų padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kurios padarymÄ jis yra nuteistas. Dėl nurodytų motyvų A. B. turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas, tik remiantis visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Visos abejonės dėl galimo kaltinamojo kaltumo yra sprendžiamos jo naudai. 2.6. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, skirdamas trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę, įvertino tik A.

B. neigiamai apibÅ«dinančias aplinkybes, akcentuodamas, jog jis nepripažino savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo ir savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino, todėl neva kitokia Å¡velnesnė bausmė nepasieks bausmės tikslų. Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad nesusipratimas dėl tariamo atsisakymo pasitikrinti neblaivumÄ Ä¯vyko dėl nekvalifikuotų, neteisingų, nepagrįstų ir neetiÅ¡kų policijos pareigÅ«nų veiksmų ir jų pademonstruotos arogantiÅ¡kos virÅ¡enybės prieÅ¡ eilinį pilietį.

Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad A. B. be jokių prieÅ¡taravimų ar atsikalbinėjimų, gera valia yra atlikęs visas jam paskirtas bausmes, dirba dvejose darbovietėse, kad galėtų iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus ir padengti įsiskolinimus antstoliams, yra inteligentas, todėl areÅ¡to bausme tiesiog siekiama jį dar kartÄ pažeminti.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas J. Jasaitis iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, kad jie pažeidė alkotesterio naudojimo instrukcijos nuostatas ir nepagrįstai neleido nuteistajam A. B. atsigerti nealkoholinių skysčių prieÅ¡ neblaivumo patikrinimÄ bei primygtinai kiÅ¡o alkotesterį tikrinamam asmeniui prie veido, dėl to kilo incidentas su pareigÅ«nais, jie nepagrįstai panaudojo fizinę prievartÄ ir antrankius bei sulaikė A.

B.. Pirmosios instancijos teismas neva vadovavosi „alkotesterių naudojimo instrukcijomis“, tačiau privalėjo vadovautis policijos pareigÅ«nų naudoto alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija. Taip pat policijos pareigÅ«nai nesilaikė SAM 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikos, dėl to netinkamai nustatė A. B. neblaivumo požymius, taip pat neiÅ¡aiÅ¡kino jam teisės, jog nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, jis per 1 valandÄ laiko po patikrinimo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , o sulaikymo atveju praÅ¡yti bÅ«ti pristatomas medicininei apžiÅ«rai, o nepagrįstai sulaikydami, faktiÅ¡kai sutrukdė jam Å¡ia teise pasinaudoti.

Todėl, gynėjo tvirtinimu, skundžiamu nuosprendžiu A. B. nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir praÅ¡o skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti bei jį iÅ¡teisinti. Dėl įrodymų vertinimo ir A. B. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje 7. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. Nagrinėjamoje byloje A. B. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis sustabdytas vairuojantis transporto priemonę, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl vengimo pasitikrinti neblaivumÄ , vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

9. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės.

10. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo A. B. parodymų nustatyta, kad jis įvykio vakarÄ automobiliu važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tÄ dienÄ alkoholio vartojęs nebuvo, vieÅ¡nagės metu (duomenys neskelbtini) alkoholį vartojo saikingai, važiuodamas nusipirko kavos. Kai sustabdė policijos pareigÅ«nai, rÅ«kė cigarilę. Pastebėjęs iÅ¡ galo važiuojantį automobilį su žiburėliais, pamanė, kad tai medicininės pagalbos automobilis, todėl pasuko į kelkraÅ¡tį.

Prie automobilio priėję du policijos pareigÅ«nai paprašė pateikti automobilio dokumentus, teises, paklausė, ar jis nėra vartojęs alkoholinių gėrimų. Atsakius, kad gėrė nealkoholinio alaus, taip pat, kad automobilio bagažinėje yra tuščia tara nuo nealkoholinio alaus, policijos pareigÅ«nai liepė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Jis padėjo cigarilę ir paėmė atsigerti kavos, bet vienas iÅ¡ pareigÅ«nų mostu liepė padėti kavos puodelį. Dėl tokio policijos pareigÅ«no judesio buvo iÅ¡gÄ sdintas.

Kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, policijos pareigÅ«nai paprašė leisti patikrinti neblaivumÄ alkotesteriu. Jis pasakė, kad turi teisę atsigerti vandens. Nuteistojo teigimu, jis žino, kad pagal taisykles pareigÅ«nai duoda atsigerti vandens prieÅ¡ tikrindami alkotesteriu. Jam buvo pasakyta ,,čia miÅ¡kas, iÅ¡ kur mes gausim vandens”. Tačiau jis pasakė, kad automobilio bagažinėje yra maiÅ¡ai, juose yra sulčių ir vandens. Vienas pareigÅ«nas prie jo priėjo ir liepė pÅ«sti į alkotesterį.

Nuteistojo teigimu, jis neatsisakė pÅ«sti, tačiau pasakė, kad turi teisę atsigerti vandens, ne kavos, ir prašė vandens. Policijos pareigÅ«nai buvo nusiteikę grėsmingai, grÅ«do alkotesterį, jis tÄ alkotesterį gražiai ranka patraukė, tada pareigÅ«nai puolė ant jo, parvertė ant asfalto, uždėjo antrankius, pakėlė, nuvedė į tarnybinį policijos automobilį ir uždarė. PareigÅ«nų kelis kartus prašė, kad iÅ¡leistų į laukÄ nusiÅ¡lapinti, tačiau jie neleido, taip pat neatlaisvino antrankių, kurie spaudė rankas.

Policijos pareigÅ«nai nesakė, kad jis gali per valandÄ nuvykti į gydymo įstaigÄ tam, kad patikrintų jo kraujÄ . Tikėjosi, kad (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai iÅ¡kvies medikus arba pristatys jį į medicinos įstaigÄ , kur galės duoti kraujo patikrinimui. Tačiau jį patalpino į laikino sulaikymo kambarį. Policijos pareigÅ«nas minėjo kažkokį teisės aktÄ , kad asmuo negali vartoti gėrimų prieÅ¡ pučiant į alkotesterį. Ar pareigÅ«nai sakė, kad pagal instrukcijÄ neprivalo duoti atsigerti vandens, kad atsisakius tikrintis neblaivumÄ gresia baudžiamoji atsakomybė, nuteistasis neprisiminė.

Nuteistojo manymu, alkoholio kvapas galėjo sklisti dėl to, kad gėrė nealkoholinį alų (t. 2, b. l. 37–39).

11. Kaip matyti, nuteistasis A. B. parodė, kad policijos pareigÅ«nai, priėję prie jo automobilio iÅ¡ pradžių paprašė pateikti automobilio dokumentus, paklausė, ar jis nėra vartojęs alkoholinių gėrimų. A. B. policijos pareigÅ«nams teigė, kad gėrė nealkoholinio alaus, dėl to, nuteistojo manymu, galėjo sklisti alkoholio kvapas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigÅ«nai, nustatydami šį neblaivumo požymį – iÅ¡ burnos sklindantį alkoholio kvapÄ â€“ galėjo sÄ Å¾iningai klysti, tačiau, Å¡iurkščiai pažeisdami Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikÄ , netęsė tolesnio jo bÅ«klės įvertinimo – neliepė eiti tiesia linija pėda po pėdos ir pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ .

12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyta, kad, ar asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs, vertinama pagal Å¡iuos požymius: iÅ¡ burnos sklindantį alkoholio kvapÄ (2.1. punktas); neadekvačiÄ elgsenÄ (2.2. punktas); neriÅ¡liÄ kalbÄ (2.3. punktas); nekoordinuotus judesius (2.4. punktas). Å ios Metodikos 3 punkte numatyta, kad esant 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens bÅ«klė (iÅ¡skyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl asmens sveikatos bÅ«klės): ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos (3.1. punktas); ar stovėdamas gali pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs) (3.2. punktas) (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija).

13. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 25 d. 21.55 val. nustatyti nuteistojo A. B. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Su tikrinimo rezultatais nuteistasis A. B. nesutiko (t. 1, b. l. 13).

14. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojo policijos pareigÅ«no G. B. parodymų nustatyta, kad patruliuodamas gavo praneÅ¡imÄ dėl užfiksuoto nesaugaus vairavimo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kad automobilį vairuoja galbÅ«t neblaivus asmuo. Nuvykus iki (duomenys neskelbtini), juos pasitiko moteris, ji nurodė, kad vairuotojÄ matė, jis atrodė neblaivus, vairuotojas kažkÄ nusiplovė, ar kažkÄ pasidėjo, įlipo į automobilį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini).

Jie puolė vairuotojÄ vytis. Už (duomenys neskelbtini) pamatė minėtÄ automobilį, jį sustabdė. Patikrino vairuotojo dokumentus, jie buvo tvarkingi, tačiau nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalba jo buvo neriÅ¡li. Jis nebuvo labai girtas, bet buvo neblaivus. Užsiminus apie alkoholio vartojimo patikrinimÄ , vairuotojas pasimetė, pradėjo vengti patikrinimo, prašė leisti į tualetÄ , atsigerti kavos. Kaip tik tuo metu buvo pasikeitę įstatymai, todėl vyriÅ¡kiui paaiÅ¡kino, jei asmuo atsisakys tikrintis neblaivumÄ , dėl atsisakymo tikrintis gali bÅ«ti iÅ¡kelta baudžiamoji byla.

Tada vairuotojas pradėjo praÅ¡yti įstatymų aprašų. PapraÅ¡ius iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, vairuotojas nelipo, po to iÅ¡lipo. Tada asmuo prašė leisti parÅ«kyti, prašė į tualetÄ . Kai jis paklausė, ar: „atsisakote tikrintis alkotesteriu“, asmuo nieko nesakė, jis tai suprato kaip vengimÄ tikrintis alkotesteriu. Kai vairuotojÄ pradėjo vesti prie tarnybinio automobilio, jis nesiprieÅ¡ino, tačiau nėjo, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – jis buvo paguldytas ant žemės, jam uždėti antrankiai.

Netaikė neblaivumo nustatymo metodikos, nes asmuo nieko nenorėjo daryti, buvo nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai. PrieÅ¡ tikrinimÄ alkotesteriu asmuo negali nei gerti, nei rÅ«kyti. Nuteistajam A. B. neleido nueiti į tualetÄ , nes nebuvo galimybės –miÅ¡ke nebuvo tualeto. 2-3 kartus klausė A. B., ar tikrinsis neblaivumÄ . Jis siÅ«lė A. B. pÅ«sti 3 sekundes ir paskui gerti, valgyti, eiti į tualetÄ (t. 2, b. l. 108–110).

15. Teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigÅ«nas P. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 35–36), kartu patvirtino analogiÅ¡kas aplinkybes, kad apie galbÅ«t neblaivų vairuotojÄ , pranešė moteris, kad vairuotojas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), jai vairuotojas atrodė apsvaigęs. Sustabdžius vairuotojÄ , vairuotojas atsisakė, kad jam alkotesteriu bÅ«tų patikrintas neblaivumas – vengė pasitikrinti. Vairuotojas sakė, kad kaip ir pÅ«s, bet kai davė pÅ«sti, tada jis nebepÅ«tė. Vairuotojui iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas. Kokie požymiai iÅ¡davė asmens neblaivumÄ , buvo suraÅ¡yti. Vairuotojas prašė atsigerti ar į tualetÄ , tačiau 15 minučių iki patikros alkotesteriu negalima vartoti skysčių. Jei asmuo pasitikrinti neblaivumÄ nesutinka, jį reikia sulaikyti (t. 2, b. l. 110–111).

16. IÅ¡ 2019 m. gegužės 20 d. Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK tyrėjo P. G. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad buvo gautas praneÅ¡imas dėl galbÅ«t neblaivaus asmens vairuojančio automobilį. Sustabdžius minėtÄ automobilį ir bendraujant su A. B. užuodė alkoholio kvapÄ , papraÅ¡ius A. B. iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir pasitikrinti neblaivumÄ , asmuo atsisakė pÅ«sti į alkotesterį, kol neatsigers kavos. A. B. kelis kartus paaiÅ¡kinus, kad prieÅ¡ tikrinantis neblaivumÄ jokių skysčių gerti negalima 15 minučių, Å¡is su pareigÅ«nų teiginiais nesutiko ir toliau vengė tikrintis neblaivumÄ , todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK (t. 1, b. l. 20).

17. Pažymėtina, kad iÅ¡ liudytojų policijos pareigÅ«nų G. B. ir P. G. parodymų, tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad jie sustabdė nuteistojo A. B. vairuotÄ automobilį, nes buvo gautas asmens praneÅ¡imas apie tai, kad matė automobilį vairavusį vairuotojÄ , jis sukėlė įtarimų, jog yra apsvaigęs. Patikrinus vairuotojo dokumentus, jie buvo tvarkingi, tačiau nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi neadekvačiai, kalbėjo neriÅ¡liai, buvo pasimetęs. PapraÅ¡ius pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu, nuteistasis A. B. pradėjo vengti patikrinimo, prašė leisti į tualetÄ , atsigerti kavos, parÅ«kyti ir blaivumo nesitikrino. Akcentuotina, kad neblaivumÄ pasitikrinti buvo praÅ¡oma net kelis kartus, nuteistajam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad už vengimÄ tikrintis neblaivumÄ , kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau nuteistasis A. B. alkotesteriu neblaivumo nesitikrino.

18. Bendrosios pagalbos centro pateikti garso įraÅ¡uose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2019 m. balandžio 25 d. buvo gautas asmens praneÅ¡imas apie automobilį vairuojantį neblaivų vairuotojÄ . IÅ¡ pranešėjo ir Bendrosios pagalbos centro darbuotojo pokalbio nustatyta, kad pranešėjas informuoja, jog (duomenys neskelbtini) pamatė girtÄ vairuotojÄ . Bendrojo pagalbos centro darbuotojui paklausus, kodėl pranešėjas mano, kad vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus, jis atsakė, kad vairuotojas buvo iÅ¡lipęs pakalbėti, jis buvo labai girtas, važiuoja (duomenys neskelbtini) keliu link (duomenys neskelbtini). Pranešėja taip pat nurodė, kad neblaivus vairuotojas važiuoja automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Po to pranešėja paskambino dar kartÄ Bendrosios pagalbos centrui, patikslino, kur vairuotojas įsuko, dar kartÄ akcentavo, kad vairuotojas girtas, su juo buvo neįmanoma susikalbėti (t. 1, b. l. 91–92).

19. Akcentuotina, kad Å¡iuo atveju pranešėjos informacija Bendrosios pagalbos centro darbuotojui apie pastebėtÄ neblaivų vairuotojÄ , paneigta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad ne tik policijos pareigÅ«nai nustatė neblaivumo požymius, bet ir pranešėja, bÅ«tent pabendravusi su vairuotoju, įtarė, jog vairuotojas yra neblaivus, o policijos pareigÅ«nai, be kitų nustatytų neblaivumo požymių, užfiksuotų Neblaivumo nustatymo akte, nustatė ir neblaivumui bÅ«dingÄ požymį – iÅ¡ burnos sklindantį alkoholio kvapÄ .

Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigÅ«nai netęsė tolesnio nuteistojo A. B. bÅ«klės įvertinimo – neliepė eiti tiesia linija pėda po pėdos ir pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ . Dėl Å¡ios aplinkybės teisiamajame posėdyje policijos pareigÅ«nas G. B. parodė, kad nuteistajam netaikė neblaivumo nustatymo metodikos, nes asmuo nieko nenorėjo daryti, buvo nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nai tam, kad įvertintų, ar vairuotojas yra blaivus, įvykio vietoje turėjo su savimi alkotesterį, todėl, nustatę bent vienÄ neblaivumo požymį, turėjo galimybę objektyviai nustatyti jo neblaivumÄ specialiai tam skirtu prietaisu.

Vien tai, jog iÅ¡ nuteistojo A. B. burnos sklido alkoholio kvapas, to neneigė ir pats nuteistasis, jau buvo visiÅ¡kas pagrindas policijos pareigÅ«nams patikrinti nuteistojo, kaip vairuotojo, blaivumÄ . Todėl, netgi ir atlikus tolimesnius nuteistojo A. B. bÅ«klės įvertinimo veiksmus, nuteistajam nebÅ«tų iÅ¡nykusi pareiga alkotesteriu pasitikrinti neblaivumÄ .

20. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrÄ sias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 10 dalyje, ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Taigi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtinta vairuotojo pareiga policijos pareigÅ«nų reikalavimu pasitikrinti neblaivumÄ (girtumÄ ).

Pažymėtina, kad teisėtų ir pagrįstų pareigÅ«nų reikalavimų ar nurodymų vykdymo privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje, kur nurodyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigÅ«nas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar prieÅ¡inasi, panaudoti prievartÄ . PareigÅ«no reikalavimai ir nurodymai turi bÅ«ti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigÅ«nų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, Å¡ių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams.

Už Å¡ių reikalavimų ar nurodymų nevykdymÄ asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

21. Nagrinėjamu atveju faktÄ , kad nuteistasis A. B. nevykdė policijos pareigÅ«nų nurodymo ir alkotesteriu nesitikrino neblaivumo, objektyviai patvirtina ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti bei skundžiamame nuosprendyje aptarti vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių nustatyta, kad policijos pareigÅ«nas, laikydamas alkotesterį rankose, siÅ«lė nuteistajam A. B. pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau A. B. grubiai policijos pareigÅ«nui liepė traukti rankas, nustÅ«mė alkotesterį. Pažymėtina, Å¡ios aplinkybės teisiamajame posėdyje neneigė ir nuteistasis.

Jis stovėjo arogantiÅ¡kai susikryžiavęs rankas. Policijos pareigÅ«nas klausė A. B., kada jis žada pÅ«sti, už kiek laiko. Tada nuteistasis pareiÅ¡kė, kad nori kavos, tačiau pareigÅ«nas mandagiai jam paaiÅ¡kino, jog pagal apraÅ¡Ä jokių skysčių vartoti negalima. A. B. pradėjo ginčytis ir reikalauti, kad policijos pareigÅ«nas pateiktų jam apraÅ¡Ä . Pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nas dar kartÄ pasiÅ«lė pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau A. B. neblaivumo nesitikrino. PareigÅ«nai liepė eiti su jais į automobilį.

Pasodintam į tarnybinį automobilį nuteistajam A. B. buvo paaiÅ¡kina, kad nuo balandžio 1 d. asmeniui, vengiančiam tikrintis neblaivumÄ , gresia baudžiamoji atsakomybė. PareigÅ«nas dar kartÄ paklausė, ar A. B. pÅ«s į alkotesterį. A. B. atsakius, kad pÅ«s, policijos pareigÅ«nas paruošė alkotesterį tikrinimui ir pridėjo jį nuteistajam prie burnos, tačiau Å¡is nusisuko. Policijos pareigÅ«nas įspėjo nuteistÄ jį, kad jam buvo siÅ«lyta tikrintis neblaivumÄ , dar kartÄ iÅ¡aiÅ¡kino, jog nepÅ«timas į alkotesterį prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui ir jis bus sulaikytas, pristatytas į areÅ¡tinę, bus pradėta baudžiamoji byla.

22. Atsižvelgiant į objektyviai nustatytas aplinkybes, nėra jokios abejonės, kad nuteistasis A. B., nustačius jam neblaivumo požymius, vengė pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu.

23. Kaip jau buvo aptarta, teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. teigė, kad jis neatsisakė tikrintis neblaivumo, tačiau neatsigėręs vandens, tikrintis alkotesteriu nenorėjo. Pažymėtina, kad iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, kad jis norėjo kavos. Tačiau šiuo atveju akcentuotina, kad tokia nuteistojo A. B. nurodyta priežastis, dėl kurios neva jis nesitikrino neblaivumo, vertintina kaip jo gynybinė versija. Akivaizdu ir logiška, jog jeigu nuteistasis nebūtų vengęs pasitikrinti neblaivumo, tai būtų buvę atlikta, policijos pareigūno G.

B. tvirtinimu, per 3 sekundes, o po to bÅ«tų galėjęs gerti, valgyti, eiti į tualetÄ . Akcentuotina, kad policijos pareigÅ«nai, neleisdami gerti nuteistajam skysčių, pagrįstai laikėsi ir alkotesterio naudojimo instrukcijos. IÅ¡ alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos nustatyta, kad iÅ¡gėrus alkoholio, palaukti bent 15 minučių, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iÅ¡kreipti parodymus. Parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), purkÅ¡tukai į burnÄ , kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai.

Akcentuotina, kad burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais nesutrumpina nurodyto laukimo laiko. Å iuo atveju alkotesterio instrukcijoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais nesutrumpina nurodyto laukimo laiko, todėl policijos pareigÅ«nai, prieÅ¡ tikrindami neblaivumÄ , pagrįstai neleido nuteistajam A. B. gerti bet kokių skysčių, nes tokiu atveju bÅ«tų reikėję laukti dar mažiausiai 15 minučių, kad bÅ«tų galima tikrinti nuteistojo neblaivumÄ , kai patikrinimas alkotesteriu trunka tik 3 sekundes.

Å iuo atveju instrukcijoje numatyta, kad jeigu asmuo prieÅ¡ tikrinimÄ alkotesteriu buvo vartojęs bet kokių skysčių, tam, kad nebÅ«tų iÅ¡kreipti parodymai, bÅ«tina palaukti mažiausiai 15 minučių, o ne prieÅ¡ingai, prieÅ¡ tikrinant neblaivumÄ , leisti vartoti skysčių. Nagrinėjamu atveju dar kartÄ akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentuota, jog bÅ«tent pareigÅ«no reikalavimai ir nurodymai turi bÅ«ti vykdomi nedelsiant, o dėl nurodymų nevykdymo gali bÅ«ti panaudota prievarta.

24. Teisiamajame posėdyje nuteistasis A. B. teigė, jog jis manė, kad Klaipėdoje pareigÅ«nai iÅ¡kvies medikus arba pristatys jį į medicinos įstaigÄ , kur galės duoti kraujo patikrinimui. Apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigÅ«nai nuteistajam A. B. neiÅ¡aiÅ¡kino teisės, jog nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, jis per 1 valandÄ laiko po patikrinimo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , o sulaikymo atveju praÅ¡yti bÅ«ti pristatomas medicininei apžiÅ«rai. Tačiau akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo visiÅ¡kai jokio pagrindo pristatyti nuteistÄ jį medicininei apžiÅ«rai.

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punkte nurodyta, kad neblaivumas tikrinamas metrologiÅ¡kai patikrintomis bÅ«tent specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iÅ¡kvėptame ore esančiÄ etilo alkoholio koncentracijÄ . Å ių Taisyklių 3 punkte numatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai tikrina transporto priemonės vairuotojÄ , nusikalstamos veikos padarymu įtariamÄ asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, kurie įtariami esantys neblaivÅ«s, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato Å¡iuos asmenis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog neblaivumu įtariamo nuteistojo A. B. tikrinimo objektyviai nebuvo įmanoma atlikti alkotesteriu. PrieÅ¡ingai, nuteistasis A. B., jam nustačius neblaivumo požymius, sÄ moningai vengė Å¡io patikrinimo. Å iuo atveju asmens baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį numatyta bÅ«tent už vengimÄ neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

26. Pažymėtina, kad teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017). Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumÄ , reikÅ¡mės neturi.

27. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama A. B. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Nagrinėjamu atveju visi byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ , kad A.

B. policijos pareigÅ«nams nustačius neblaivumo požymius bei pareikalavus pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu, perspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl vengimo pasitikrinti neblaivumÄ , neblaivumo patikrinimo vengė. Todėl skundžiamu nuosprendžiu A. B. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai. Dėl nuteistajam A. B. paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies 28. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma nuteistajam A. B. neskirti areÅ¡to bausmės, nes tokia bausme tiesiog siekiama jį pažeminti.

Be to, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad A. B. be jokių prieštaravimų ar atsikalbinėjimų, gera valia yra atlikęs visas jam paskirtas bausmes, dirba dvejose darbovietėse, kad galėtų išlaikyti 2 nepilnamečius vaikus ir padengti įsiskolinimus antstoliams, yra inteligentas.

29. Skundžiamu nuosprendžiu A. B. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas 70 parų arešto bausme.

30. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje.

Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Baudžiamojoje teisėje tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

31. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam A. B. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ (BK 59, 60 straipsniai).

32. Pažymėtina, kad nuteistasis A. B. anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ 3 kartus, teistumui neiÅ¡nykus, skundžiamu nuosprendžiu jis vėl nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, padarymÄ , pagal BK 27 straipsnį laikomas recidyvistu, ir Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau nesant apeliacinio skundo nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas pabloginti nuteistojo padėties negali.

33. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis A. B. ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes atliko gera valia. Tačiau pažymėtina, kad nuosprendžiais paskirtas bausmes nuteistasis privalėjo atlikti, nes priešingu atveju būtų pats sau pasisunkinęs padėtį, nes ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam A. B. paskirtos bausmės – bauda, viešieji darbai – vengiant jų atlikimo, įstatymo nustatyta tvarka keičiamos į griežtesnes, jos vykdytinos priverstinai. Kartu pažymėtina, kad A.

B. anksčiau teistas už smurtÄ artimoje aplinkoje, jo skola vaikų iÅ¡laikymui siekia net kelis tÅ«kstančius eurų, skolų priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas tęsiasi net nuo 2016 metų (t. 1, b. l. 98), todėl nuteistojo tvirtinimas, kad jis stengiasi iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, vertintinas tik kaip siekimas suÅ¡velninti savo atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į A. B. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , t. y. į tai, kad jis ir anksčiau buvo baustas už policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ , taip pat ir už atsisakymÄ pasitikrinti girtumÄ , vieÅ¡oje vietoje pasirodymÄ (gulėjimÄ ant žemės grindinio) neblaiviam, taip pat už vairavimÄ esant neblaiviam ir kitus įvairius nusižengimus (t. 1, b. l. 105–112).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nepraėjus nei pusės metų po paskutinio nuosprendžio paskelbimo.

34. Aptarti nuteistÄ jį A. B. charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis visiÅ¡kai jokių iÅ¡vadų dėl savo elgesio nedaro ir savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina. Å ios aplinkybės sudaro visiÅ¡kÄ pagrindÄ konstatuoti, kad jis pasitaisyti ir gyventi visuomenei priimtinÄ gyvenimo bÅ«dÄ nelinkęs.

35. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

36. Siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti A. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. B. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ â€“ bei, nepažeisdamas BK 61 straipsnio nuostatų, nustatė jos dydį, kuris yra didesnis nei numatytas areÅ¡to bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Paskirta areÅ¡to bausmė ir nustatytas jos dydis atitinka bausmės tikslus, yra proporcingas padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumui, todėl teisinga.

37. Esant nustatytų ir aptartų duomenų visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nuteistojo A. B. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas