4e5fa455-c622-4064-9e46-fa214375fd65 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2310/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00732-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo kreditoriaus UAB ,,Serneta” atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties, kuria laikinÄ sias apsaugos priemones atsisakyta taikyti, civilinėje byloje Nr. B2-2251-259/2013 pagal pareiÅ¡kėjo kreditoriaus UAB „Serneta” skundÄ dėl kreditorių susirinkimo protokolo ir susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais UAB „Verantas” bankroto byloje, n u s t a t ė:I.Ginčo esmė Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi UAB „Verantas” yra iÅ¡kelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 30 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi palikus galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį.PareiÅ¡kėjas (kreditorius) UAB „Serneta” kreipėsi į teismÄ su skundu dėl BUAB „Verantas” kreditorių 2013 m. liepos 9 d. susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Skundu pareiÅ¡kėjas prašė pripažinti neteisėtais, negaliojančiais ir panaikinti BUAB „Verantas” 2013 m. liepos 9 d. kreditorių susirinkimo protokolÄ ir jame priimtus nutarimus. Skundo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pareiÅ¡kėjas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti skundžiamų BUAB „Verantas” kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymÄ iki bus iÅ¡spręstas ginčas dėl 2013 m. liepos 9 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Kreditorius nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir kreditorių susirinkimui vykdant neteisėtus nutarimus, kuriuos skundu praÅ¡oma panaikinti, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nebÅ«tų įmanoma atkurti pareiÅ¡kėjo UAB „Serneta” pažeistos teisės dalyvauti pirmajame kreditorių susirinkime ir balsuoti dėl jame sprendžiamų klausimų, o pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones bus užkirstas kelias neteisėtų nutarimų vykdymui, bendrovės bankroto procedÅ«ra bus teisėta ir tai užtikrins visų kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 19 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo kreditoriaus UAB „Serneta” praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas yra bankrutuojančios įmonės kreditorius, kurio patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra 2 550 000 Lt (Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2491-259/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis).

Teismas iÅ¡ skundžiamo BUAB „Verantas” 2013 m. liepos 9 d. kreditorių komiteto protokolo turinio nustatė, kad susirinkimo metu BUAB „Verantas” bankroto byloje buvo patvirtinta kreditorių reikalavimų viso 8 595 009 Lt sumai, susirinkimo nutarimai buvo priimti kreditorių balsais, kurių vertinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 5 972 739 Lt, kas sudaro 69,49 procento patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė balsuoti svarstomais klausimais, tai nurodė kaip savo teisių pažeidimo bÅ«dÄ ir faktinį pagrindÄ panaikinti skundžiamus nutarimus.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jei ir pareiškėjo atstovas būtų dalyvavęs minėtame susirinkime, jo balsų suma pagal patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydį nebūtų lėmusi kitokio kreditorių susirinkimo nutarimų turinio. Kreditoriaus teisė dalyvauti susirinkime ir balsuoti nėra absoliuti. Teismas sprendė, jog pareiškėjo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė (nutarimų vykdymo sustabdymas) nėra susijusi su ieškinio dalyku, nes nėra pagrindo manyti, kad dėl priimtų kreditorių nutarimų vykdymo nebūtų įmanoma įvykdyti būsimo teismo sprendimo, juolab, kad tokio pobūdžio teismo sprendimai priverstinio vykdymo nereikalauja.

Teismas pažymėjo, kad pirmasis kreditorių komiteto susirinkimas, kurio nutarimus skundžia pareiÅ¡kėjas, įvyko tik po pusantrų metų nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®monės bankroto procedÅ«ros turi vieÅ¡ojo intereso pobÅ«dį, bankroto procesas turi bÅ«ti galimai trumpesnis ir efektyvus, kad maksimaliai bÅ«tų patenkinti bendrovės kreditorių siekiai patenkinti kreditorinius reikalavimus iÅ¡ likusio bendrovėje turto ir sumažinti bankroto procedÅ«rų apmokėjimo kaÅ¡tai. Teismas iÅ¡ priimtų skundžiamo susirinkimo nutarimų turinio ir esmės nustatė, kad Å¡iame susirinkime buvo priimta eilė bÅ«tinų bankroto procedÅ«rai vykdyti sprendimų - dėl kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos, dėl informacijos teikimo tvarkos, dėl įgaliojimo administratoriui užregistruoti turtÄ Nekilnojamojo turto registre, dėl įpareigojimo administratoriui perimti UAB „Verantas” turtÄ , dėl įpareigojimo administratoriui patikrinti ar bankroto procesas nėra tyčinis, dėl įpareigojimo administratoriui surasti įmonės skolininkus.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokie kreditorių sprendimai visiÅ¡kai atitinka ir pareiÅ¡kėjo interesus, todėl Å¡ių nutarimų vykdymo sustabdymas netikslingas, nes iÅ¡ esmės pažeistų visų bendrovės UAB „Verantas” kreditorių, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo turtinius interesus. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjas kreditorius UAB „Serneta” atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį ir tenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - iki civilinėje byloje Nr. B2-2251-259/2013 bus priimtas sprendimas, uždrausti BUAB „Verantas” bankroto administratoriui vykdyti 2013 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 užfiksuotus priimtus nutarimus.

Nurodo, kad teismas peržengė UAB „Serneta” skundo preliminaraus pagrįstumo vertinimo ribas, kadangi vertino aplinkybes, kurios turėtų bÅ«ti įvertintos ir iÅ¡tirtos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. Apelianto nuomone, priimant skundžiamÄ nutartį teismas neturėjo vertinti, kokiÄ Ä¯takÄ UAB „Serneta” dalyvavimas bÅ«tų turėjęs priimant pirmojo BUAB „Verantas” kreditorių susirinkimo nutarimus, taip pat neturėjo jokios teisės vertinti, ar minėtame susirinkime priimti sprendimai atitinka UAB „Serneta” interesus.

Be to, teismas įvertino tik dalį UAB „Serneta” praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių motyvų, neatsižvelgdamas į kai kuriuos esminius argumentus, pavyzdžiui į tai, kad vieno iÅ¡ kreditorių AS „Reverta” balsavimas raÅ¡tu turėtų bÅ«ti neįskaitytas, nes neatitinka bankroto administratoriaus reikalavimų, kas iÅ¡ esmės keičia balsų skaičių ir nulemia, kad ginčijami nutarimai net negalėjo bÅ«ti priimti. Teismas pateikęs savo įvertinimus dėl dalies UAB „Serneta” teisinių argumentų ir jų pagrindu atsisakęs tenkinti UAB „Serneta” praÅ¡ymÄ skundžiamoje nutartyje iÅ¡ esmės pasisakė dėl nagrinėjamos civilinės bylos baigties ir bÅ«simo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje.

Kadangi jau nutartyje teismui iÅ¡sakius pozicijÄ , kad ginčijami nutarimai atitiko UAB „Serneta” interesus, akivaizdu, jog teismas laiko, jog UAB „Serneta” visiÅ¡kai nepagrįstai ginčija pirmojo BUAB „Verantas” susirinkimo protokolÄ Nr. 1 bei jame užfiksuotus nutarimus. Teismas priimdamas nutartį ne tik, kad peržengė UAB „Serneta” skundo preliminaraus vertinimo ribas, bet ir ėmėsi ginčo sprendimo iÅ¡ esmės, kas remiantis teismų praktika laikytina grubiu proceso pažeidimu.

O tai, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., reiÅ¡kia, kad teismo priimta nutartis yra neteisėta bei turi bÅ«ti panaikinta.Teismas netinkamai įvertino praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių reikÅ¡mę bÅ«simo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. UAB „Serneta” praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo nurodyta, kad tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi nesiėmus Å¡ių laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simas galimai UAB „Serneta” palankus teismo sprendimas bus neįvykdomas arba įvykdymas bus labai apsunkintas, t. y. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, protokolo pripažinimas negaliojančiu (skundo reikalavimo patenkinimas) nebetektų prasmės, kadangi protokole priimti nutarimai jau bÅ«tų įvykdyti ir pirmasis BUAB „Verantas” kreditorių susirinkimas bÅ«tų laikomas įvykusiu.

Tokiu atveju nebebÅ«tų įmanoma atkurti UAB „Serneta” pažeistos teisės dalyvauti pirmajame kreditorių susirinkime ir balsuoti už Å¡iame susirinkime sprendžiamus klausimus, ko Å¡iuo ieÅ¡kiniu realiai ir siekia UAB „Serneta”. Pateikta argumentacija vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, jog UAB „Serneta” ieÅ¡kinio dalykas bei praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios, t. y. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet priėmus UAB „Serneta” palankų sprendimÄ , sprendimo įgyvendinimas nebeturės reikÅ¡mės. Taigi, ieÅ¡kiniu siekiami tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik laikinųjų apsaugos priemonių pagalba.Nutartis prieÅ¡tarauja proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principams.

Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus vykdyti pirmajame BUAB „Verantas” kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 užfiksuotų nutarimų kyla grėsmė, jog su nutarimais nesutinkantys kreditoriais ginčys tolesnius BUAB „Verantas” bankroto administratoriaus veiksmus. Atkreipia dėmesį į tai, jog dėl pirmojo BUAB „Verantas” kreditorių susirinkimo jau yra kilęs ginčas, kadangi vienas iÅ¡ BUAB „Verantas” kreditorių (UAB „Istpro”) Kauno apygardos teismui yra pateikęs prevencinį ieÅ¡kinį, kuriuo siekiama uždrausti Å¡aukti BUAB „Verantas” kreditorių susirinkimÄ , kol nebus tinkamai patvirtinti visų kreditorių kreditoriniai reikalavimai (civilinės bylos Nr. 2-2141- 259/2013).

Taigi, ir kiti BUAB „Verantas” kreditoriai nesutinka su esama padėtimi, susijusia su BUAB „Verantas” kreditorių susirinkimais ir juose priimtais/ateityje priimtinais nutarimais. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, jog teismui nutartimi atsisakius taikyti UAB „Serneta” praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, visų neteisėtai priimtų nutarimų vykdymas galimai bus ginčijamas ir tikėtina ne vien UAB „Serneta”, bet ir UAB „Istpro” ar kitų BUAB „Verantas” kreditorių iniciatyva.

Remiantis Å¡iuo, akivaizdu, jog jau po pirmojo BUAB „Verantas” kreditorių susirinkimo matyti, kad nutartis sÄ lygoja naujų ginčų tarp BUAB „Verantas” kreditorių atsiradimÄ , kas akivaizdžiai rodo, jog nutartis neužtikrina civilinio proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principų, sudarant prielaidas dar didesniam BUAB „Verantas” bankroto proceso vilkinimui. Kreditorius UAB „Istpro” atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o tenkinti apelianto UAB „Serneta” atskirÄ jį skundÄ .

Nurodo, kad sutinka su atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Kreditorius UAB „Medicinos bankas” atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį, o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas kreditorius UAB „Serneta” apeliacinės instancijos teismui pateikė raÅ¡tÄ dėl kreditoriaus UAB „Medicinos bankas” atsiliepimo trÅ«kumų, kuriame nurodo, kad pateiktas atsiliepimas yra nepasiraÅ¡ytas įgalioto asmens, o Å¡ios aplinkybės sudaro teisinį pagrindÄ laikyti atsiliepimÄ nepaduotu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Dėl kreditoriaus UAB „Medicinos bankas” atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius UAB „Medicinos bankas” pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties (b. l. 55-57). Nors Å¡is atsiliepimas nėra pasiraÅ¡ytas, tačiau pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija buvo priimtas ir persiųstas kartu su bylÄ apeliacinės instancijos teismui.

Civilinio proceso kodeksas 111 str. 2 d. 7 p. nustato, kad kiekviename procesiniame dokumente privalo bÅ«ti procesinį dokumentÄ paduodančio asmens paraÅ¡as. Kadangi pateiktas atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ neatitina procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, t. y. nėra įmanoma nustatyti UAB „Medicinos bankas” pateikto atsiliepimo autentiÅ¡kumo, ar atsiliepimÄ pateikė įgaliotas asmuo, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo kreditoriaus UAB „Serneta” atskirÄ jį skundÄ , nevertina UAB „Medicinos bankas” pateikto atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ .

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.), reiÅ¡kia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos.

Antra, Å¡i norma reiÅ¡kia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiÅ¡kia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimÄ , atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, peržengė ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo ribas ir vertino aplinkybes, kurios turėtų bÅ«ti įvertintos ir tiriant bylÄ iÅ¡ esmės metu.Civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo galimai pareiÅ¡kėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas ir 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas - teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje iÅ¡ esmės pasisakė dėl nagrinėjamos civilinės bylos baigties ir bÅ«simo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių preliminariai įvertino pareikÅ¡tus UAB „Serneta” reikalavimus, siekdamas nustatyti pareiÅ¡kėjo kreditoriaus praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo kreditoriaus praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė - nutarimų vykdymo sustabdymas nėra susijusi su UAB „Serneta” reikalavimais bei net tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų dalyvavęs kreditorių susirinkime bei balsavęs „prieš” nutarimus, jo balsų suma pagal patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydį nebÅ«tų lėmusi kitokio kreditorių susirinkimo nutarimų turinio. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas turi iÅ¡tirti ir įvertinti praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas Å¡ių priemonių ėmimosi bÅ«tinumas, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip teismo preliminarus pareiÅ¡kėjo kreditoriaus pareikÅ¡tų reikalavimų bei grėsmės sprendimo vykdymui vertinimas, o ne bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės. Toks vertinimas taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomÄ medžiagÄ , įvertinus Å¡alių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas pakartotinai.

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose, taip pat nesudaro pagrindo abejoti teismo, sprendžiančio klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neÅ¡aliÅ¡kumu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atskirojo skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo preliminaraus vertinimo ribų peržengimo yra nepagrįstas bei atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simas palankus pareiÅ¡kėjui kreditoriui teismo sprendimas bus neįvykdomas arba įvykdymas bus apsunkintas.Civilinio proceso kodekso 178 str. nustato, kad pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ tenka jų imtis praÅ¡ančiam asmeniui.

Skundo, kuriuo ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai, pateikimas pats savaime nesuteikia pareiÅ¡kėjui kreditoriui pranaÅ¡umo ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. PareiÅ¡kėjas kreditorius, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tik formaliai nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. PareiÅ¡kėjas nei su pareikÅ¡tu skundu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių palankaus teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti.

Pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nesudaro vien deklaratyvÅ«s pareiÅ¡kėjo kreditoriaus teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, vertinant galimÄ grėsmę bÅ«simo palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar jo pasunkėjimui, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad ginčijami nutarimai buvo priimti nutarimai, kuriuos pirmÄ jį kreditorių susirinkimÄ Ä¯pareigoja priimti Ä®monių bankroto įstatymo 22-23 straipsnio nuostatos.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog net tuo atveju, jeigu UAB „Serneta” dėl priimtų nutarimų bÅ«tų balsavusi „prieš”, tai nepakeistų Å¡ių nutarimų priėmimo fakto bei jų turinio, o pareiÅ¡kėjo kreditoriaus praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su skundo dalyku bei nereikalauja priverstinio vykdymo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas kreditorius pareikštame skunde neįrodinėjo savo teisių (interesų) pažeidimo kreditorių susirinkime priimtais nutarimais, nenurodė kokiais susirinkimo darbotvarkės klausimais jo pozicija yra priešinga daugumos kreditorių išreikštai pozicijai.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo kreditoriaus prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė - kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo sustabdymas yra labai artima pareikšto skundo reikalavimams.

Å iuo atveju 2013 m. liepos 9 d. įvykusio BUAB „Verantas” kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų sustabdymas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų kreditorių susirinkimo atitinkamų nutarimų laikinÄ panaikinimÄ , kas savo esme prilygtų galutiniam pareiÅ¡kėjo kreditoriaus reikalavimų patenkinimui.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis sÄ lygoja naujų ginčų tarp BUAB „Verantas” kreditorių atsiradimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog pirmajam kreditorių susirinkimui įvykus tik po pusantrų metų nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kreditorių susirinkime priimti nutarimai yra bÅ«tini bankroto procedÅ«rų vykdymui bei atitinka BUAB „Verantas” kreditorių, tarp jų, ir pareiÅ¡kėjo kreditoriaus interesus, todėl Å¡ių nutarimų sustabdymas yra netikslingas ir pažeistų visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.Civilinio proceso kodekso 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu.

EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus pareiÅ¡kėjui, įvykdymÄ . EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo konkrečiu atveju skundžiamų kreditorių nutarimų sustabdymas pirmiausiai prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui, kurio užtikrinimas bankroto procese yra prioritetinis, taip pat bÅ«tų pažeisti ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principai bei tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat į tai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių bÅ«tinumÄ stabdyti kreditorių nutarimų vykdymÄ (CPK 12, 178 str.), darytina iÅ¡vada, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes pareiÅ¡kėjo kreditoriaus praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitiktų proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nebÅ«tų iÅ¡laikyta proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyra bei bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pateiktÄ bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atskirÄ jį skundÄ , t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaEgidija TamoÅ¡iÅ«nienė