2020-05-27 Nr. AB-10851-3-61-3-03158-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-793-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03158-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. ir trečiojo suinteresuoto asmens S. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – S. K., Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 30-2310 „Dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos prezidentūros“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Savivaldybė pareiškėjui 2017 m. liepos 28 d. išdavė leidimą – įsakymą Nr. 30-1854 (toliau – ir Pirminis įsakymas) dėl neterminuotos protesto ir bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros vykdymo. Minėtame įsakyme nebuvo nustatytas joks jo terminas, o atsakovas per 30 dienų akcijos organizatoriams neturėjo jokių pretenzijų, tačiau savavališkai, nieko nepranešęs, 2017 m. rugsėjo 14 d. priėmė Įsakymą, kuris trukdė akcijai. Įsakymo neįteikė, nepranešė, tačiau jau vakare nuo 22 val. buvo trukdoma rimtis akcijos dalyviams ir varginami nebūtomis pretenzijomis.

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad Įsakyme buvo nurodyta, jog negalima statyti palapinių, plakatų, savavališkai buvo nustatytas akcijos laikas, t. y. rugsėjo 14–21 dienomis nuo 8 valandos iki 22 valandos, nors pareiškėjas dėl kitos akcijos į atsakovę nebuvo pasikreipęs. Akcijos terminas nebuvo nustatytas ir buvo neterminuotas – iki bus įvykdyti reikalavimai.

4. Pareiškėjas teigė, kad Pirminis įsakymas teisės aktų registre nurodytas kaip galiojantis, todėl vienu metu galiojo ir Pirminis įsakymas ir Įsakymas. O Įsakyme nustatytą Pirminio įsakymo negaliojimą vertino kaip labai šiurkštų tyčinį pažeidimą. Pareiškėjas kėlė abejonę dėl Įsakymo teisėtumo, nes jis nebuvo tinkamai pasirašytas, o tik anspauduotas atšviestu spaudu.

5. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Savivaldos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Savivaldybės administracijos direktoriaus diskrecijos teisė savo priimtus teisės aktus sustabdyti, juos pakeisti ar panaikinti. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – ir Susirinkimų įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių. To paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad Savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, gavę pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, nustato pranešimo derinimo datą ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną informuoja susirinkimo organizatorius ir policiją apie nustatytą pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo dieną ir laiką.

7. Atsakovas pažymėjo, jog 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo gautas pareiškėjo informacinis pranešimas apie tęsiamą ir vykdomą akciją, iki bus išpildyti visi akcijos organizatorių ir dalyvių reikalavimai ir tą pačią dieną, 2017 m. rugsėjo 13 d., buvo organizuojamas susirinkimo suderinimo Komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas. Susirinkimų įstatyme imperatyviai nustatyta, kad prašyme suderinti susirinkimą, be kita ko, turi būti numatyta susirinkimo data, pradžios ir pabaigos laikas, o nesant nustatytų techninių sąlygų tik nustatytu paros metu. Pabrėžė, kad toks įstatymo leidėjo įtvirtintas reguliavimas nėra savitikslis, tačiau priešingai, juo siekiama nustatyti teisės į susirinkimus ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kadangi neterminuotas susirinkimas, ar susirinkimai tamsiu paros metu, nesant nustatytų techninių sąlygų, neproporcingai apribotų visuomenės teisę į saugumą, dorovę, poilsį, sudarytų neproporcingų sunkumų policijos pareigūnams ir kitoms institucijoms, ar įstaigoms turinčioms nuolat budėti, prižiūrėti susirinkimų dalyvius, užtikrinti viešąją tvarką ir t. t. (Susirinkimų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis), todėl lyginant su siekiamu užtikrinti gėriu (teise į susirinkimus) neterminuotas susirinkimas laikytinas pernelyg apribojančiu kitas pripažįstamas ir ginamas vertybes, todėl įstatymų leidėjas tokios galimybės nenumato. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas Įsakymas, kuriame buvo numatyta, kad susirinkimas gali būti vykdomas 2017 m. rugsėjo 14–21 dienomis, 8–22 val. prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, o susirinkimo organizatoriai įpareigoti nestatyti palapinių, plakatų, stendų ir kitų su akcija susijusių agitacinių priemonių ant aikštės grindinio, šaligatvio ar gatvės, nekabinti plakatų, stendų ir kitų su akcija susijusių agitacinių priemonių ant medžių bei nuo 22 iki 8 val. išmontuoti ir pašalinti palapines, stendus ir kitas su akcija susijusias agitacines priemones, tokiu būdu patikslinant, sukonkretinat organizuojamos akcijos (susirinkimo) vykdymo tvarką, sudarančią sąlygas užtikrinti viešąją tvarką bei atitinkančią Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 6 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus.

8. Atsakovas akcentavo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Įsakymas elektroniniu paštu lztss.eu@gmail.com pastarajam buvo išsiųstas tą pačią dieną, kai tik buvo priimtas. Be to, Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai asmeniškai 2017 m. rugsėjo 15 d. Įsakymą įteikė pareiškėjui, ant kurio pareiškėjas pasirašė, patvirtindamas, kad Įsakymą gavo, todėl pareiškėjo argumentus, jog Įsakymas buvo priimtas savavališkai, vertino kaip neatitinkančius tikrovės.

9. Pasisakydamas dėl Įsakymo ir Pirminio įsakymo galiojimo, atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų paieškos sistemoje, kurioje publikuojami visi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimti įsakymai, Pirminis Įsakymas nurodytas kaip „negaliojantis“ ir pripažintas netekusiu galios 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 30-2310 „Dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros“.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog tam, kad teisės aktas galiotų, jis turi būti pasirašytas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektų rengimo ir derinimo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1-378, 14 punkte nustatyta, kad Teisės departamento Dokumentų valdymo skyrius Administracijos direktoriaus pasirašytus įsakymus tą pačią dieną arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną registruoja IVS „@vilys“, padaugintus įsakymų nuorašus, išskyrus 21 punkte nurodytą atvejį, patvirtina antspaudu „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Dokumentų valdymo skyrius“ ir pateikia rengėjams bei vykdytojams. Atsižvelgiant į šias nuostatas, pareiškėjui būtent ir buvo pateiktas Įsakymo nuorašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Dokumentų valdymo skyriaus spaudu, o ne Įsakymo kopija su parašu. Be to, visi savivaldybės administracijos priimti teisės aktai yra publikuojami Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje, kurioje, kylant abejonių, pareiškėjas bet kad gali pasitikrinti apie priimto teisės akto egzistavimo faktą.

11. Atsakovas pabrėžė, kad Įsakymas visiškai atitinka Susirinkimų įstatymo nuostatas, priimtas įgyvendinus Susirinkimų įstatyme nustatytas sąlygas, pagrįstas, motyvuotas, nustatytos teisės ir pareigos yra proporcingos siekiamam tikslui ir viešajai tvarkai palaikyti, yra pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo, nurodyta apskundimo tvarka, sudariusi tinkamas sąlygas pareiškėjui įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos.

12. Atsakovas nurodė, kad akcijos organizatoriai susirinkimo metu nuolat patirdavo kurstymų, provokacijų iš trečiųjų asmenų, dėl ko jie netgi yra kreipęsi į policijos pareigūnus su prašymais išspręsti iškilusias problemas, todėl dar kartą pabrėžė, kad priėmus Įsakymą neabejotinai buvo labiau užtikrinami tiek visos visuomenės, tiek ir pačių susirinkimo dalyvių interesai bei saugumas. Numačius pareiškėjui teisę susirinkimą rengti neterminuotai, ypač turint galvoje, kad susirinkimas organizuojamas šalia Prezidentūros, kuri yra „strateginė“ vieta asmenų nuomonei ar įsitikinimams reikšti, jokiems kitiems asmenims nebūtų galima suderinti leidimo rengti susirinkimus šioje vietoje neribotą laiką, tol kol neterminuotai vyks pareiškėjo vykdoma akcija. Tokiu būdu būtų sudaromos sąlygos apriboti kitų asmenų teisę ir laisvę rinktis į susirinkimus toje pačioje, kaip minėta, simbolinę reikšmę turinčioje vietoje bei reikšti savo įsitikinimus.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo vykdomo susirinkimo nenutraukė ar neatsisakė suderinti susirinkimo ir tokiu būdu neužkirto kelio pareiškėjui pasinaudoti Konstitucijos garantuojama susirinkimų laisve. Suderintą susirinkimo vykdymo laiką septynioms kalendorinėms dienoms, kuris, žvelgiant kitų, tokių kaip viešosios tvarkos užtikrinimo, saugumo interesų kontekste, laikė proporcingu ir pernelyg labai neapribojančiu pareiškėjo teisių į susirinkimus, ypač, kai pareiškėjas turi teisę reikalui esant prašymą pratęsti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skundo nagrinėjimas neturi jokios įtakos Departamento teisėms ir pareigoms.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad ji, kaip bado akcijos iniciatorė, apie jokius Savivaldybės neteisėtus procesinius veiksmus nieko nežino. Vykstančios akcijos metu jai nebuvo pateikti jokie įspėjimai ar nuobaudos, kad akcija tęsėsi ir to net nereikia įrodinėti, kad Savivaldybė geranoriškai išdavė leidimą akcijai vykti.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

17.1. Savivaldybė 2017 m. liepos 24 d. gavo pareiškėjo prašymą leidimui gauti „Dėl badavimo akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros“.

17.2. 2017 m. liepos 28 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymas Nr. 30-1854 „Dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros“, kuriuo buvo suderintas S. K. ir D. Š. nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros organizuojamos neterminuotos bado akcijos, skirtos pasiekti teisėtvarkos ir teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų personalinės atsakomybės įteisinimą (kuriame dalyvaus iki 100 žmonių), laikas, vieta ir forma.

17.3. 2017 m. rugsėjo 13 d. Savivaldybėje buvo gautas pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 12 d. informacinis pranešimas dėl protesto ir bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros. Minėtu pranešimu pareiškėjas informavo, jog neišpildytam nei vienam akcijos dalyvių reikalavimui, esant galiojančiam Pirminiam įsakymui, bado akcija bus tęsiama, iki bus išpildyti visi akcijos organizatorių ir dalyvių reikalavimai.

17.4. 2017 m. rugsėjo 13 d. įvyko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdis, o 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas Įsakymas.

18. Teismas, vadovaudamasis Konstitucijos 36 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 7 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, konstatavo, kad susirinkimų laisvė nėra absoliuti, yra numatyta galimybė riboti šios teisės įgyvendinimą, jei toks ribojimas atitinka jam keliamus reikalavimus: ribojimo pagrindas yra nustatytas įstatyme; ribojimas yra reikalingas siekiant teisėtų tikslų – užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, kitų asmenų teises ir laisves; toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje. Teismas taip pat apžvelgė Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

19. Teismas nurodė, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 13 d. Savivaldybei pateikė informacinį pranešimą, kuriame nurodė, kad bado akcija bus tęsiama, iki bus išpildyti visi akcijos organizatorių ir dalyvių reikalavimai. Atsakovas teismui paaiškino, kad tą pačią dieną buvo suorganizuotas Komisijos posėdis, kuriame taip pat dalyvavo ir pareiškėjas. Pareiškėjas aplinkybių, jog dalyvavo Komisijos posėdyje, neneigė. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo argumentus, kad Įsakymas buvo priimtas savavališkai ir apie tai nepranešus pareiškėjui, teismas atmetė.

20. Teismas, atsižvelgęs į Susirinkimų įstatymo nuostatas (4 str. 1 d., 6 str. 3 d. 2 p.), konstatavo, kad Susirinkimo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, kad būtų numatytas susirinkimo pradžios ir pabaigos laikas bei data.

21. Teismas, įvertinęs teisės aktų numatytus susirinkimų datos, pradžios ir pabaigos ribojimus bei faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, sutiko su atsakovo nurodytu argumentu, jog nagrinėjamu atveju susirinkimų laisvė buvo apribota įstatyme numatytu pagrindu.

22. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Įsakymas yra nepagrįstas, nes vienu metu galiojo ir Pirminis įsakymas ir Įsakymas, kad pati Savivaldybė Įsakymu negalėjo panaikinti Pirminio įsakymo, teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato (redakcija, galiojusi ginčo nagrinėjimo metu), kad Savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus, kad atsakovas negalėjo Pirminio įsakymo pakeisti, laikė nepagrįstais.

23. Pareiškėjo argumentus, kad vienu metu galiojo ir Pirminis įsakymas ir Įsakymas, teismas atmetė, nes Savivaldybės teisės aktų paieškos sistemoje matyti, kad Pirminis įsakymas nurodytas kaip negaliojantis ir pripažintas netekusiu galios ginčijamu įsakymu. Taip pat ir į bylą pateikti atsakovo rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Pirminis įsakymas neteko galios 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2310 „Dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros“.

24. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad Įsakymas negalioja nes Įsakymas nebuvo pasirašytas, o tik antspauduotas, teismas pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektų rengimo ir derinimo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1-378, 14 punkte nustatyta, kad Teisės departamento Dokumentų valdymo skyrius Administracijos direktoriaus pasirašytus įsakymus tą pačią dieną arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną registruoja IVS „@vilys“, padaugintus įsakymų nuorašus, išskyrus 21 punkte nurodytą atvejį, patvirtina antspaudu „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Dokumentų valdymo skyrius“ ir pateikia rengėjams bei vykdytojams. Rengėjams ir vykdytojams apie pasirašytą ir užregistruotą Administracijos direktoriaus įsakymą pranešama per IVS „@vilys“. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad jog pagrįstai pareiškėjui pateiktas Įsakymas buvo anspauduotas, o ne pateikta Įsakymo kopija su parašu. Be to, byloje pateikta Įsakymo kopija su Administracijos direktorės parašu.

25. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Įsakymas jam nebuvo įteiktas, teismas pažymėjo, jog byloje esatys rašytiniai įrodymai tvirtina priešingai – Įsakymas buvo išsiųstas elektroniniu paštu lztss.eu@gmail.com 2017 m. rugsėjo 14 d. ir pareiškėjas patvirtino, kad Įsakymą gavo elektroniniu paštu bei per kurjerį 2017 m. rugsėjo 15 d. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentus, jog jam Įsakymas nebuvo įteiktas, teismas vertino kritiškai.

26. Teismas nurodė, kad Renginių derinimo komisijos nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 40-189, 16 punktas nustato, kad posėdžio protokolas nesurašomas, o atskiru komisijos pirmininko pavedimu, komisijos sekretorius rašo atskiro posėdyje svarstomo klausimo protokolą. Byloje nėra duomenų, jog Komisijos pirmininkas būtų priėmęs atskirą pavedimą ir pavedęs protokoluoti šį svarstomą (pareiškėjo pranešimo) klausimą. Priešingai, atsakovas nurodė, kad Komisijos posėdis nebuvo protokoluojamas, todėl negali teismui pateikti Komisijos posėdžio protokolo. Komisijos nuostatai taip pat nenustato pareigos Komisijos posėdžius įrašinėti. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo argumentus, jog Įsakymas yra neteisėtas dėl to, kad Komisijos posėdis nebuvo protokoluojamas ir įrašomas, teismas atmetė.

27. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Įsakymu pareiškėjo organizuota akcija nebuvo nutraukta, taip pat nebuvo atsisakyta suderinti susirinkimo datą bei laiką, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė apribojo asmenų laisves rinktis į taikius susirinkimus. Dar daugiau, organizatorius bet kuriuo metu turi teisę reikalauti suderinti iš naujo ir susirinkimą pratęsti. Atsižvelgęs į tai, teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad Savivaldybė priėmė Įsakymą, kuriuo leido ir sudarė sąlygas susirinkimą vykdyti nepažeidžiant Susirinkimų įstatymo reikalavimų.

28. Teismas konstatavo, kad Įsakymas yra priimtas tinkamai taikant teisės normas, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant numatytų procedūrų, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 29. Pareiškėjas D. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti, kad Įsakymas yra priimtas neteisėtai, pažeidžiant Susirinkimo įstatymo normas su tiksiu atimti iš Bado ir protesto Akcijos organizatorių bei dalyvių Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktu garantuojamą teise į taikų susirinkimą, teisų turėti savo Įsitikinimus ir teisę laisvai juos reikšti; 2) pripažinti, kad Vilniaus AVPK policijos pareigūnai 2017 m. rugsėjo 14 d. naktį – rugsėjo 25 d. neteisėtai ir nusikalstamai vykdę pareiškėjo bei Akcijos dalyvių žiaurų ir negailestinga kankinimą, turto „nacionalizavimą“, nesankcionuotą dokumentų bei daiktų paėmimą, vykdė užsakomojo politinio susidorojimo su Lietuvos piliečiais akciją; 3) pripažinti, kad Vilniaus apygardas administracinis teismo teisėju kolegija susidedanti iš teisėju A. K., J. R. ir M. S. metus laiko vilkinusi administracinės bylos išnagrinėjimą iš esmės, savo veiksmais sudariusi sąlygas kankinti Bado ir protesto Akcijos organizatorių D. Š. bei Akcijos dalyvius, atsisakė vykdyti teisingumą ir padarė Bado ir protesto akcijos organizatoriui D. Š. bei Akcijos dalyviams didžiulę turtinę bei neturtine žalą.

30. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, daugiau negu metus vilkinusi iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą, nukrypusi nuo pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skundo esmės ir kreipimosi į teismą pagrindo ir dalyko, būdama šališka ir neteisinga, kategoriškai atsisakiusi vykdyti teisingumą, klausytis įstatymų, bylos nagrinėjimo iš esmės nagrinėjimo metu darydama tyčinius šiurkščius procesinius pažeidimus, tyčia sudariusi sąlygas žiauriai ir negailestingai kankinti pareiškėją bei bado ir protesto Akcijos dalyvius (neteisėtai ir nepagrįstai bausti juos, atiminėti jų turtą, pažeidinėti pagrindines Žmogaus teises bei laisves), įvykdė politinio užsakomojo susidorojimo akciją su Lietuvos piliečiais išdrįsusiais tarptautinės teisės aktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytais būdais pareikalauti konstitucinės valdžios Įvesti teisėjų bei teisėtvarkos bei teisėsaugos pareigūnų personalinės atsakomybės institutą, išdrįsusiais taikiomis priemonėmis pasipriešinti Lietuvoje valdžios vykdomam Konstitucijos bei įstatymų nesilaikymui, žmogaus teisių bei laisvių visiškam ignoravimui, ir t.t.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka.

32. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei surinktus įrodymus, todėl sprendimas laikomas pagrįstu ir teisingu.

34. Atsakovas pabrėžia, kad Įsakymas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo priimtas nepažeidžiant numatytų procedūrų bei laikantis įstatymo nuostatų. Vadovaudamasis Susirinkimų įstatymo nuostatomis (4 str. 1 d., 6 str. 3 d. 2 p.), atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas susirinkimų laisvės principas nereiškia, kad susirinkimo organizatoriui susirinkimus gali organizuoti bet kur, bet kuriuo metu, nesilaikyti susirinkimų įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos, todėl Įsakymu įpareigojus laikytis teisės aktų reikalavimų bei suderinus pradžios bei pabaigos laiką, kurį organizatorius bet kuriuo metu turi teisę reikalauti suderinti iš naujo ir susirinkimą pratęsti, jokiu būdu negali būti laikomas susirinkimo laisvės pažeidimu.

35. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, susijusio su Akcijos dalyvių kankinimu, atsakovas nurodo, kad susirinkimai ir akcijos turi būti vykdomos įstatymo nustatyta tvarka, ar tokia tvarka, kokia buvo suderinta su savivaldybės administracijos direktoriumi. Atsakovas, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 30-2310 pažymi, kad įsakmiai buvo nustatyta akcijos vykdymo tvarka, atsižvelgiant į Susirinkimų įstatyme įtvirtintas nuostatas. Minėtu įsakymu bado akcijos organizatorius bei dalyviai yra įpareigojami užtikrinti, kad akcijos dalyviai nepažeistų viešosios tvarkos ir laikytųsi Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų bei vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus (2.1. p.); nestatyti palapinių, plakatų, stendų ir kitų su akcija susijusių agitacinių priemonių ant aikštės grindinio, šaligatvio ar gatvės (2.2. p.); nekabinti plakatų, stendų ir kitų su akcija susijusių agitacinių priemonių ant medžių (2.3. p.); nuo 22 iki 8 val. išmontuoti ir pašalinti palapines, stendus ir kitas su akcija susijusias agitacines priemones (2.4. p.); palaikyti švarą ir tvarką visos akcijos metu, o jai pasibaigus per vieną valandą sutvarkyti, teritoriją, surinkti ir išvežti šiukšles bei atlyginti tretiesiems asmenims .visus galimus materialinius ir nematerialinius nuostolius (žalas), kurie gali būti padaryti akcijos metu ar dėl nelaimingų (2.5. p.); akciją organizuoti netrikdant pėsčiųjų ir transporto eismo (2.6. p.); užtikrinti, kad akcija vyktų ne arčiau kaip 75 metrai nuo Lietuvos Respublikos prezidentūros pastato (2.7. p.); užtikrinti, kad akcijos metu nebūtų kurstoma nesantaika, tautinė, rasinė ar kitokio pobūdžio diskriminacija, nebūtų keliama grėsmė valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybei bei atliekami kiti teisės aktams ar viešajai tvaikai prieštaraujantys veiksmai (2.8. p.).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad Akcijoje dalyvavo vadovaudamasis ankstesniu, t. y. 2017 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 30-1854, nes būtent ankstesnis įsakymas Teisės aktų registre nurodytas kaip galiojantis, o kitu įsakymu jis negali būti panaikintas. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas nėra pateikęs byloje jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginių pagrįstumą, be to, Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų paieškos sistemoje, kurioje publikuojami visi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimti įsakymai, ankstesnis įsakymas nurodytas kaip negaliojantis ir pripažintas netekusiu galios 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 30-2310 „Dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros“. Visi to įrodymai yra pridėti kartu su 2017 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktu atsiliepimu į skundą Nr. A104-4279/17(3.11.1-TD3). Taigi nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo neva neteisėti ir pažeidžiantys akcijos dalyvių interesus, kuomet nei pareiškėjas, nei kiti Akcijoje dalyvavę asmenys patys nesilaikė Susirinkimų įstatyme bei Įsakyme nustatytos tvarkos.

37. Atsakovas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog valstybė turi ne tik pareigą netrukdyti pasinaudoti Konvencijoje garantuota susirinkimų laisve, bet ir pozityvią pareigą prisidėti prie šios teisės efektyvaus įgyvendinimo. Susirinkimų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos ir atsakomybė, kurio 3 dalyje numatyta, kad jeigu policijos pareigūnai turi ar gauna kriminalinės žvalgybos informacijos apie grėsmes asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, jie privalo imtis papildomų priemonių šioms grėsmėms pašalinti. To paties straipsnio 5 dalyje konstatuojama, kad policijos pareigūnai susirinkimų metu vadovaujasi šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnyje yra įtvirtintos policijos pareigūnų teisės, pavyzdžiui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paimti iš fizinių ar juridinių asmenų šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, jų dalis, sprogstamąsias, narkotines ir kitas medžiagas, priemones ar daiktus, kuriems gaminti, įsigyti, laikyti (saugoti), nešioti reikalingas leidimas arba licencija, ar kitaip apriboti jų naudojimą; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą ar pan.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Akciją vertino kaip susirinkimą ar mitingą.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės išduotas 2017 m. liepos 28 d. leidimas įsakymu Nr. 30-1854 dėl neterminuotos protesto ir Akcijos, o ne dėl susirinkimo ar pavienio asmens akcijos, vykdomos viešuose vietose vadovaujantis Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nors yra vykdoma priemonė ne susirinkimo ar mitingo kontekste, o bado akcijos, kas reiškia stovyklos įsteigimo su gyvenimu bei nakvyne joje, su visa buitine būtinybe.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad nesuprantamas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog „Įsakymas yra priimtas tinkamai taikant teisės normas, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant numatytų procedūrų, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas“. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pasitikrinti sąvokos neterminuotas reikšmę. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė pažeidimų, kuriuos padarė Akcijos iniciatoriai ir kurių pagrindu galima buvo keisti Akcijos sąlygas bei reikalavimus, Akciją neteisėtai perorientuojant į susirinkimą ar mitingą. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad susirinkimas ir Akcija – ne tas pats.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų, susietų su Akcijos dalyku, pagaliau su skundo dalyku, o būtent su pasisavinta mūsų asmenine turtine nuosavybe, kurią neteisėtai, prieš akcijos iniciatorių bei dalyvių valią, nusavino Komisariato policijos pareigūnai net teisiškai neapiforminę šito juridinio akto, nesuregistravę mūsų paimtų daiktų, kuris buvo įvykdytas 2017 m. rugsėjo 24–25 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl piliečių teisės į susirinkimą pažeidimo.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsniu, išnagrinėjo šią bylą pateiktų apeliacinių skundų ribose, kadangi nėra aplinkybių sudarančių pagrindą nepasyti pateiktų apeliacinių skundų ribų.

45. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs pareiškėjo skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 30-2310 „Dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos prezidentūros“, nustatė, kad pareiškėjo teisė į susirinkimo nebuvo pažeista.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo sutinka ir teismo išvadų nekeičia, o tik jas papildo atsakymais į apeliacinių skundų argumentus.

47. Pareiškėjas D. Š. ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė atsakovui pranešimą apie vykdomą bado akciją prie Lietuvos Respublikos prezidentūros.

48. Pagal Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį bado akcija pripažintina kitokia taikaus susirinkimo forma, todėl tokio pranešimo nagrinėjimui taikytinos Susirinkimo įstatymo nuostatos. Susirinkimo įstatymo 7 straipsniu yra nustatyta, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą minėto straipsnio tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo. Todėl atsakovas turėjo pareigą išnagrinėti 2017 m. rugsėjo 13 d. pateiktą pranešimą ir nustatyti susirinkimo sąlygas.

49. Susirinkimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punktu nustatyta, kad pranešime apie organizuojamą susirinkimą turi būti nurodyta susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas. Nustatyta Įstatymu pranešimo turinio sąlyga susirinkimo data, susirinkimo laiko pradžia bei pabaiga yra privaloma administravimo subjektui priimant sprendimą suderinti pranešimą apie susirinkimą. Todėl nepriklausomai nuo to, kad susirinkimo organizatoriai 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešime nurodė, jog rengia neterminuotą bado akciją atsakovas pagrįstai nustatė susirinkimo, bado akcijos, datos pradžia bei pabaigą, nes Susirinkimo įstatymas nenumato neterminuotų susirinkimų ar susirinkimų kurių termino pabaiga gali būti susieta su tam tikrais data neapibrėžtais įvykiais. Pareiškėjas nustatyto susirinkimo termino trukmės neginčija, todėl jis nevertinamas.

50. Atsakovas išnagrinėjęs susirinkimo organizatorių 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešimą privalėjo panaikinti ankstesni 2017 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 30-1854 suderintą leidimą rengti bado akciją, kadangi iš esmės buvo keičiamos susirinkimo sąlygos. Tuo pareiškėjo teisė į susirinkimą nebuvo pažeista ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo įsakymą teisėtu.

51. Apeliantė S. K. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes šalių paaiškinimai padėtų nustatyti tiesą šioje byloje.

52. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

53. Teismas, įvertinęs, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė į bylą teikti rašytinius paaiškinimus ir šia teise šalys pasinaudojo, daro išvadą, jog prašyme nurodyti argumentai nekliudo įgyvendinti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslų, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka.

54. Kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka jos stabdyti ar atidėti bylos nagrinėjimą iki baigsis karantinas, paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d nutarimu Nr.207, nėra pagrindo.

55. Pareiškėjas šioje byloje pareiškė reikalavimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, todėl teismas, nagrinėdamas skundą, privalėjo nagrinėti jį pateikto skundo ribose (ABTĮ 80 str. 2 d.) ir neturėjo pagrindo vertinti kitų institucijų veiksmų, nesusisijusių su skundžiamo įsakymo priėmimo procedūra.

56. Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama dalyvaujant toms šalims, kurios buvo įtrauktos į bylą pirmosios instancijos teisme ir šalių procesinė padėtis nekeičiama bei naujos šalys į bylą apeliacinėje instancijoje neįtraukiamos.

57. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. Š. ir trečiojo suinteresuoto asmens S. K. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė