2021-04-28 Nr. AB-9008-3-65-3-00062-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-720-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00062-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Enhydris“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Enhydris“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Enhydris“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. vasario 6 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. MAAI-1/JA-PABNS-1“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Nutarimu, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalį. Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti pareiškėjui atsakomybę, nes, kaip nurodyta Įstatymo 24 straipsnyje, laiku neįvykdžius privalomojo nurodymo, aplinkos apsaugos pareigūnai privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo. Už skundžiamame Nutarime nurodyto privalomojo nurodymo neįvykdymą yra patrauktas administracinėn atsakomybėn UAB „Enhydris“ direktorius S. R., jo atžvilgiu yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai iškėlė administracinio nusižengimo bylą bei taikė privalomąjį nurodymą neįvykdžiusiam asmeniui S. R. administracinę nuobaudą pagal (duomenys neskelbtini). Taigi privalomasis nurodymas buvo teiktas ne pareiškėjui, o UAB „Enhydris“ direktoriui, kuris neužtikrino jo įvykdymo.

3. Pareiškėjas nesutiko, kad pažeidė Įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Skundžiamame Nutarime nenurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjas trukdė aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnams atlikti savo veiksmus bei nepakluso jų reikalavimams. Atsakovas, neteisėtai ir nepagrįstai paskirdamas pareiškėjui 2 300 Eur dydžio sankciją, neįvertino skirtos ekonominės sankcijos proporcingumo padarytam pažeidimui. Pareiškėjas nuo 2015 metų laikinai nevykdo veiklos, bendrovėje dirba tik du darbuotojai, todėl skiriant sankciją, nustatant jos dydį, turėjo būti atsižvelgiama į šias aplinkybes.

4. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui nuo 2015 m. balandžio 13 d. panaikinta pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 6 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Enhydris“ neįvykdė 2017 m. kovo 14 d. pakartotinai teikto privalomojo nurodymo Nr. 18, kuriame buvo nurodyta sukauptas ir susidariusias atliekas iki 2017 m. gegužės 12 d. perduoti atliekų tvarkytojams, įsiregistravusiems atliekų tvarkytojų valstybiniame registre ir turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas. Pareiškėjas neužtikrino, kad iki 2017 m. gegužės 12 d. pakartotinai teiktas privalomasis nurodymas būtų įvykdytas, todėl pažeidė Įstatymo 54 straipsnio 2 dalį. Pažeidimas įrodytas 2019 m. sausio 7 d. juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu Nr. MAAI-1; Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos 2018 m. gruodžio 6 d. patikrinimo aktu Nr. 105, kuriame užfiksuota, kad pareiškėjo teritorijoje yra laikomos sukauptos pavojingos naftos produktų atliekos. Šios atliekos yra laikomos metaliniuose, uždaruose, paženklintuose konteineriuose ir nepaženklintose statinėse; 2017 m. kovo 14 d. pakartotiniu privalomuoju nurodymu Nr. 18; fotonuotraukomis bei vaizdo įrašu.

6. Kadangi pareiškėjas pažeidė Įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus, už šį pažeidimą numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalį. Pareigūnas, priimdamas Nutarimą dėl sankcijos paskyrimo, visapusiškai, objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes bei nenustatęs lengvinančių aplinkybių, priėmė Nutarimą, kuriuo bendrovei skyrė 2 300 Eur ekonominę sankciją.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Enhydris“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. vasario 6 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. MAAI-1/JA-PABNS-1“, kuriuo pareiškėjui skirta 2 300 Eur ekonominė sankcija.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Enhydris“ nuo 2015 m. balandžio 13 d. buvo panaikinta 2005 m. gegužės 6 d. išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė L. D. 2017 m. kovo 14 d. parengė pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr.18, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2017 m. gegužės 12 d. sukauptas ir susidariusias atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, įsiregistravusiems atliekų tvarkytojų valstybiniame registre ir turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas. Šis privalomasis nurodymas buvo duotas vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis.

10. Teismas pažymėjo, kad privalomajame nurodyme buvo aiškiai nurodytas subjektas, kuriam duodamas privalomasis nurodymas – UAB „Enhidris“, o ne bendrovės direktorius S. R., kaip teigė pareiškėjas.

11. Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 7 punktu, 18 straipsniu ir pažymėjo, kad pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos 2018 m. gruodžio 3 d. pavedimą atlikti patikrinimą dėl 2017 m. kovo 14 d. teikto privalomojo nurodymo Nr. 18 vykdymo (b. l. 57–58) buvo atliktas pareiškėjo neplaninis patikrinimas, surašytas 2018 m. gruodžio 6 d. patikrinimo aktas Nr. 105 (b. l. 40–42). Patikrinimo metu nustatyta, kad 2017 m. kovo 14 d. privalomasis nurodymas, kuris buvo teiktas pakartotinai, neįvykdžius 2016 m. sausio 8 d. teikto privalomojo nurodymo, neįvykdytas, tuo pareiškėjas pažeidė Įstatymo 24 straipsnį ir 54 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjui 2019 m. sausio 7 d. buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. MAAI-1.

12. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. K. 2019 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. MAAI-1/JA-PABNS-1“, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalimi, už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjui skyrė ekonominę sankciją – 2 300 Eur.

13. Teismas pažymėjo, kad faktą, jog 2017 m. kovo 14 d. pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. 18 yra neįvykdytas, pareiškėjo teritorijoje iki šiol yra laikomos sukauptos pavojingos naftos produktų atliekos, jos laikomos metaliniuose, uždaruose, paženklintuose konteineriuose ir nepaženklintose statinėse, įrodo į bylą pateiktos fotonuotraukos bei vaizdo įrašas, šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjo atstovė, kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kad teritorijoje sukauptos atliekos būtų atiduotos atliekų tvarkytojams.

14. Teismas vadovavosi Įstatymo 54 straipsnio 2 dalimi, 126 straipsnio 3 dalimi, Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu ir pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidimo nepripažįsta, iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad įvykdytų pakartotinį privalomąjį nurodymą, jog teritorijoje sukauptos atliekos būtų atiduotos atliekų tvarkytojams. Nutarime atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pareiškėjas skunde kėlė reikalavimą panaikinti Nutarimą, neprašė skirti mažesnę baudą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, teismas sprendė, jog skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, 2 300 Eur ekonominė sankcija yra proporcinga pareiškėjo padarytam teisės aktų pažeidimui, todėl skirti mažesnę ekonominę sankciją, negu paskirta, nėra teisinio pagrindo.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Enhydris“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pareiškėjas sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl įmonei teiktų privalomųjų nurodymų, tačiau mano, kad šių privalomųjų nurodymų reikalavimai nebuvo aiškiai suformuluoti. Juose reikalaujama sukauptas ir susidariusias atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, nenurodant nei atliekų pavadinimo, nei kiekio. Už tinkamą privalomojo nurodymo suformulavimą yra atsakingas atsakovas, todėl jis neatliko savo pareigos aiškiai suformuluoti privalomąjį nurodymą. Tai, kad privalomojo nurodymo turinys neaiškus, patvirtina Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2124-344/2019, nes ieškovas turėjo tikslinti ieškinio reikalavimą (jis buvo analogiškas kaip 2017 m. kovo 14 d. privalomajame nurodyme) teismo nurodymu.

15.2. Teismas neatsižvelgė, kad nors pavojingų atliekų tvarkymo licencija pareiškėjui buvo panaikinta, pareiškėjas turi TIPK leidimą, išduotą 2012 m. kovo 16 d., kuris nėra panaikintas. Pareiškėjas yra įtrauktas į atliekų tvarkytojų valstybės registrą, be to, nuo 2019 m. sausio 1 d. pavojingų atliekų tvarkymo licencija pareiškėjui nebereikalinga, nes 2012 m. kovo 16 d. išduotas TIPK leidimas nėra panaikintas. Esant tokiai situacijai, atsakovo privalomieji nurodymai nebetenka teisinio pagrindo, o už jų nevykdymą negali būti skiriamos sankcijos. Teismas abstrakčiai pasisakė apie teisinį reguliavimą, tačiau nenurodė, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu atsakovas davė pareiškėjui privalomąjį nurodymą.

15.3. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė realios grėsmės žalai atsirasti. Pareiškėjas saugiai ir rūpestingai sukauptas atliekas sandėliuoja savo talpyklose, dėl ko jokios grėsmės aplinkai nėra ir nebuvo per visą laikymo laikotarpį, jokios grėsmės aplinkai ateityje taip pat nėra.

15.4. Atsakovo priimamas sprendimas dėl sankcijos skyrimo visais atvejais turi būti pagrįstas įrodymais ir teisės normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos ir proporcingos. Priimdamas Nutarimą, atsakovas nevertino skirtinos sankcijos proporcingumo įmonės galimai padarytam pažeidimui, nepasisakė dėl jos taikymo būtinumo, apsiribojo formaliu teisės aktų taikymu. UAB „Enhydris“ nuo 2015 m. laikinai nevykdo veiklos, joje dirba tik du darbuotojai (vadovas ir buhalterė). Atliekų tvarkymas kainuoja didelius pinigus, kurių veiklos nevykdanti įmonė neturi. Sankcijos skyrimas nagrinėjamu atveju nepadės pasiekti jos skyrimo tikslo. Be to, už privalomojo nurodymo nevykdymą jau yra nubaustas UAB „Enhydris“ direktorius S. R. Todėl bausti dar ir įmonę yra neproporcinga priemonė. Atsakovas taip pat yra pateikęs ieškinį Telšių apylinkės teismui, prašydamas įpareigoti pareiškėją atliekas perduoti atliekų tvarkytojams.

16. Atsakovas Skyrius pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui privalomieji nurodymai buvo duodami ne vienerius metus, dėl jų vykdymo pareiškėjas nekėlė jokių klausimų. Bendrovei teiktas pakartotinis privalomasis nurodymas visiškai atitiko Įstatymo 20 straipsnyje numatytas privalomojo nurodymo turinio reikalavimus. Be to, ir pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad privalomasis nurodymas duotas remiantis Įstatymo 18 straipsnio 3 punktu. Privalomasis nurodymas buvo suformuluotas aiškiai, nes įmonei nevykdant veiklos nuo 2015 m. turėjo būti sutvarkytos visos iki veiklos vykdymo sustabdymo sukauptos ir susidariusios pavojingos atliekos. Privalomasis nurodymas nėra panaikintas ir yra galiojantis, todėl turėjo būti įvykdytas. Nors pareiškėjas turi leidimą tvarkyti atliekas, tačiau jis neturėjo leidimo laikyti pavojingas atliekas ilgiau nei 6 mėn., o nepavojingas ilgiau nei vienerius metus, kuris reikalingas vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi.

18. Atsakovas pažymi, kad pavojingų atliekų tvarkymas yra su padidintos rizikos šaltiniu besisiejanti specifinė veikla, kurios vykdymui nustatyti griežti kriterijai. Pareiškėjas pavojingas atliekas laiko pažeisdamas aplinkosauginius reikalavimus ir kitus teisės aktus, todėl kelia didelę ir realią grėsmę aplinkai. Pareiškėjas neturi darbuotojų, kurių kompetencija atitiktų Atliekų tvarkymo įstatymo 112 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pasitaiko atvejų, kai teritorija lieka be priežiūros, į ją gali patekti pašaliniai asmenys. Dėl esamos situacijos jau yra iškilusi reali grėsmė, o ilgą laiką lauke laikomos pavojingos atliekos gali užteršti aplinką, dėl to kyla grėsmė žmonių sveikatai ir gaisro rizika.

19. Atsakovas akcentuoja, kad skiriant pareiškėjui ekonominę sankciją, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytas sunkinančias aplinkybes ir buvo skirta sankcijos ribose numatyta bauda – 2 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertino nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas pažeidimo nepripažįsta ir nesiėmė jokių veiksmų dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, ir pagrįstai nusprendė, kad paskirta bauda yra proporcinga. Atsakovo vertinimu, sankcija turi daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pareiškėjui, tiek kitiems asmenims.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. vasario 6 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. MAAI-1/JA-PABNS-1“, kuriuo pareiškėjui skirta 2 300 Eur ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo, skundžiamu sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą.

22. Nesutinkamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą pareiškėjas.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018; 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo skundas dėl Nutarimo, pateiktas pirmosios instancijos teismui, nebuvo grindžiamas apeliaciniame skunde nurodomais argumentais dėl privalomojo nurodymo turinio neaiškumo ir nepagrįstumo, pareiškėjui turint nepanaikintą TIPK leidimą Nr. 58, todėl jie nevertintini ir apeliacinės instancijos teisme. Nevertinamas ir naujas įrodymas – teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo, pateiktas tik apeliacinės instancijos teismui (ABTĮ 142 str. 3 d.), kuris, be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, nepatvirtina jo nurodomos aplinkybės dėl privalomojo nurodymo neaiškumo: ginčijamas administracinis aktas, skirtingai nei teismo sprendimas, negali būti vykdomas priverstinai, todėl jame nėra būtina įvardyti konkrečius atliekų kiekius, o aplinkybę, ar privalomasis įrodymas yra įvykdytas, patikrina pats atsakovas.

24. Pareiškėjas, kuris įrodymų, kurie būtų reikšmingi individualizuojant sankciją pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalį, administracinės procedūros metu neteikė, ginčo nagrinėjimo teisme metu taip pat nepateikė įrodymų, kad 2 300 Eur bauda, atsižvelgiant į minimalios ir maksimalios baudos, kuri gali būti skiriame už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas, nėra proporcinga.

25. Kadangi dėl kitų pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, pareiškėjas įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, nenurodė, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas kitiems teismo motyvams, jų nekartoja. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m gruodžio 9 d. sprendimų bylose Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 29 p. ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91) 27 p.; 1998 m. vasario 19 d. sprendimo byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją (peticijos Nr. 204124/92) 42 p.). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p.). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. mutatis mutandis 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimo byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92) 59–60 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Enhydris“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan