4e5b9a7d-1edb-4c39-82c6-70e0bf2e09bd · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. Iv-1918-554/2015.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01794-2014-2.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 74.(S)                                             KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 7 d.Kaunas            Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,           sekretoriaujant Vaidai MartusevičiÅ«tei,           dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – V.K.,           nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,            vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

         PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 000 EUR (vienÄ milijardÄ eurų) neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l.

5) nurodė taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl Marijampolės pataisos namų 2014-10-02, 2014-09-30, 2014-10-06, 2014-10-14, 2014-10-10 raÅ¡tų nurodydamas, kad gydytojas G.K. sÄ moningai atsisakė jam skirti gydymÄ , nors žinojo, kad baudos izoliatoriuje nėra įdėtų langų ir dėl Å¡alto oro pareiÅ¡kėjui stiprėja nugaros skausmai (uždegimas). Gydytojas G.K. tyčia provokuoja kalinius siekdamas kankinti, kad įbaugintų, kad pareiÅ¡kėjas nereikalautų III laipsnio ligoninėje paskirto gydymo, raÅ¡o nepagrįstus tarnybinius praneÅ¡imus dėl to nepagrįstai skiriamos nuobaudos.

Pataisos namai kankina pareiÅ¡kėjÄ atimdami teisę su žmona gimdyti vaikus ir lytiÅ¡kai santykiauti. Atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pasimatymai negali bÅ«ti atimami. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jam taikomas genocidas, kankinimas ir psichologinis terorizavimas dėl ko reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ .          Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .         Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 19-21) nurodė, kad kiek kartų pareiÅ¡kėjas kreipėsi medicininės pagalbos, tiek kartų buvo priimtas ir reikalingÄ gydymÄ gavo.

Niekada į nuteistojo praÅ¡ymÄ nebuvo atsakyta neigiamai. 2014-09-12 Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos virÅ¡ininkas G.K. dėl pareiÅ¡kėjo neteisėtų veiksmų surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ pataisos namų direktoriui. Už šį pažeidimÄ pareiÅ¡kėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – paskyrimas į drausmės grupę 1 metams. 2014-10-10 ir 2014-10-14 pareiÅ¡kėjui buvo skirti jo pageidaujami medikamentai. 2014-10-23 pareiÅ¡kėjas buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iÅ¡ kurios 2014-10-27 buvo konvojuotas į VU SantariÅ¡kių klinikas, kur jam buvo atliktas pakartotinis magnetinio rezonanso tyrimas.

Po grįžimo į pataisos namus 2014-10-30, į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medikus dėl sveikatos problemų nėra kreipęsis. Pastaruoju metu pareiÅ¡kėjas už nustatytos tvarkos pažeidimus yra priskirtas drausmės grupei, todėl laikotarpį, kol jis bus priskirtas Å¡iai grupei, pagal Bausmių vykdymo kodekso 75 str. yra praradęs teisę į ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus. Iki tol, kol pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas drausmės grupei, jis reguliariai naudojosi teise į pasimatymus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nors pareiÅ¡kėjas savo skunde ir mini, kad pataisos namai jį kankina, atimdami teisę su žmona gimdyti ir lytiÅ¡kai santykiauti, tačiau paskutinį kartÄ Å¾mona jį lankė tik 2013-03-23, o pastaruoju metu jį lanko tik tėvai.

Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ir pažeminimų, be to, savo skunde pareiÅ¡kėjas nenurodo iÅ¡ ko yra kildinama neturtinė žala, nekonkretizuoja, kuo pasireiÅ¡kė jos atsiradimas. PareiÅ¡kėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybÄ dėl galimų dvasinių iÅ¡gyvenimų, patirtos emocinės depresijos, pažeminimų. Dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų ar depresijos pareiÅ¡kėjas nesikreipė ir į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ .

Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o neesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių aiÅ¡kių ir apčiuopiamų jam padarytos žalos įrodymų.            PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.           PareiÅ¡kėjas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo, sukėlusio nukentėjusiojo mirtį, bei lengvesnių tyčinių smurtinių nusikaltimų, kuriuos padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įvykdymÄ pataisos namuose (TIS Liteko duomenys).

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. PareiÅ¡kėjas 1 000 000 000 Lt neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Marijampolės PN administracijos pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), neskiriant jam tinkamo gydymo, nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų su žmona, nepagrįstų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojo G.K. tarnybinių praneÅ¡imų dėl ko nepagrįstai skiriamos nuobaudos.

         Teismas pabrėžia, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 str. 1 d. nustato, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus. BVK 10 str. 1 d., reglamentuojanti nuteistųjų teisinę padėtį, numato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

BVK 10 str. 2 d. nustato, kad bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį taip pat nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys šių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Iš to seka pagrįsta išvada, jog pareiškėjas objektyviai negali turėti LR piliečio teisių pilna apimtimi ir jo teisės pagrįstai gali būti ribojamos labiau negu kitų, jokių įstatymu uždraustų pavojingų veikų nepadariusių, asmenų (ABTĮ 57 str.).

           Teismas taip pat pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir bÅ«dus nustato Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarkÄ . Be to, ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

         Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad LVAT jau yra suformavęs teisminę praktikÄ , kurios keisti ir, tuo pačiu, faktines aplinkybes vertinti kitaip, nėra pagrindo, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio nekonkrečiais teiginiais, pareiÅ¡kėjo abstrakčiais pamÄ stymais, teisės aktais nepagrįstų pageidavimų nepildymu, bausmės sukeliamais nepatogumais ir t.t., bet ir pačios žalos padarymu (ABTÄ® 13 str., 20 str.).

IÅ¡ to seka, kad vien tik pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog gydytojas G.K. sÄ moningai atsisakė jam skirti gydymÄ , nors tariamai žinojo, kad baudos izoliatoriuje nėra įdėtų langų ir dėl Å¡alto oro pareiÅ¡kėjui stiprėja nugaros skausmai (uždegimas), gydytojas G.K. raÅ¡o tarnybinius praneÅ¡imus dėl ko pareiÅ¡kėjui skiriamos nuobaudos, pataisos namai nesuteikia pareiÅ¡kėjui ilgalaikių pasimatymų su žmona ir pan. jam sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas kančias, pavojų gyvybei neturtinės žalos (vieno milijardo eurų sumai) atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu (ABTÄ® 57 str.).

Å iuo atveju ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai buvo realÅ«s ir tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ bei Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes, taip pat neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Be to, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 1 d. prasmę, teismas pabrėžia, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti 1 000 000 000 EUR neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kaip jau buvo paminėta, kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o jų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis bei vertindamas individualias administracinei bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie reikÅ¡mingi nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendra Å¡alies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo teismų praktikÄ (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

ABTÄ® 57 str. 6 d. įtvirtina imperatyviÄ nuostatÄ , kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais arba abstrakčiais pareiÅ¡kėjo pamÄ stymais, jo noru gyventi geresnėse sÄ lygose negu asmenys, kurie niekada nėra padarę nusikalstamų veikų.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 str. 6 d. turinio analizės taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių neteisėtų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), kurie realiai (objektyviai) pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias bÅ«tų galima įvardinti kaip nežmogiÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , asmens žeminimÄ , kankinimÄ ir, kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais (vienu milijardu eurų), atlyginimo. Kaip jau buvo paminėta, pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , nes atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTÄ® 57 str.).

IÅ¡ teismui pateiktų Marijampolės PN 2014-10-10 raÅ¡to Nr. 20/07-968 (b.l. 11), kuriuo atsakovas atsakė į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl ilgalaikio pasimatymo su artimaisiais suteikimo matyti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas netenkintas dėl to, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN direktoriaus       2014-09-17 nutarimu yra nubaustas perkeliant į drausmės grupę 1 metų laikotarpiui. TIS Liteko duomenimis pareiÅ¡kėjas minėtÄ nuobaudÄ yra apskundęs Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2015-03-12 sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė (administracinė byla Nr. I-1775-422/2015).

MinėtÄ teismo sprendimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė apeliacine tvarka. Bausmių vykdymo kodekso 143 str. reglamentuoja nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarkÄ . Å io straipsnio 5 d. nustatyta, kad paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuteistasis turi teisę per 5 dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtÄ nuobaudÄ aukÅ¡tesniam pagal pareigas pareigÅ«nui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo (BVK 143 str. 8 d.).

Taigi, pareiÅ¡kėjas, vykdant 2014-09-17 Marijampolės PN direktoriaus 2014-09-17 nutarimÄ , yra perkeltas į drausmės grupę 1 metų laikotarpiui. Pažymėtina, jog nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuoja BVK 94 str.. Nuteistiesiems leidžiami trumpalaikiai – iki 4 valandų ir ilgalaikiai – iki 2 parų pasimatymai. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato Å¡io Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 str.. Remiantis BVK nuostatomis, teisė į pasimatymus yra suteikiama paprastosios bei lengvosios grupių nuteistiesiems (BVK 73 str., 74 str.), tačiau nenumatyta drausmės grupei priskirtiems asme­nims (BVK 75 str.).

Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, spręstina, jog pareiÅ¡kėjas pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ neturėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus, nes buvo tuo metu ir Å¡iuo metu yra laikomas drausmės grupėje. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas skunde neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ ilgalaikių pasimatymų su žmona nesuteikimo, dėl ko buvo atimta jo galimybė lytiÅ¡kai santykiauti, tačiau iÅ¡ pateiktos pasimatymų apskaitos (b.l. 45-46) matyti, jog ir tuo metu, kai pareiÅ¡kėjui atliko bausmę ne drausmės grupėje, ir jam buvo skiriami ilgalaikiai pasimatymai, žmona pareiÅ¡kėjÄ pataisos namuose paskutinį kartÄ lankė 2013-03-23, o vėlesniu laikotarpiu lankė tik tėvai.Administracinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2014-09-12 Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos virÅ¡ininkas dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ Marijampolės PN direktoriui (b.l. 22), kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2014-09-12 apie 11 val. 20 min. priėmimo metu Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos virÅ¡ininkÄ iÅ¡vadino „debilu“, „visiÅ¡ku durniumi“, elgėsi itin įžūliai ir ciniÅ¡kai.

Už šį paržeidimÄ pareiÅ¡kėjui 2014-09-17 Marijampolės PN Direktoriaus nutariu buvo paskirta drausminė nuobauda – paskyrimas į drausmės grupę 1 metams. Kaip jau buvo paminėta, Kauno apygardos administracinis teismas 2015-03-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1775-422/2015 pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė, minėtas teismo sprendimas neįsiteisėjęs, kadangi pareiÅ¡kėjas jį apskundė apeliaciniu skundu (TIS Liteko duomenys). Dėl Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, jog Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos virÅ¡ininko 2014-09-12 tarnybinis praneÅ¡imas yra nepagrįstas ar jo pagrindu pareiÅ¡kėjui buvo paskirta nepagrįsta drausminė nuobauda.

Duomenų apie kokius nors kitus Sveikatos tarnybos virÅ¡ininko galimai nepagrįstus tarnybinius praneÅ¡imus dėl kurių pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti paskirtos drausminės nuobaudos byloje nėra (ABTÄ® 57 str.). Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, kad gydytojas G.K. sÄ moningai atsisakė jam skirti gydymÄ , nors žinojo, kad baudos izoliatoriuje nėra įdėtų langų ir dėl Å¡alto oro pareiÅ¡kėjui stiprėja nugaros skausmai, teismas pažymi, kad jie nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog 2014-10-10 ir 2014-10-14 pareiÅ¡kėjui buvo skirti jo pageidaujami medikamentai. 2014-10-23 pareiÅ¡kėjas buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iÅ¡ kurios 2014-10-27 buvo konvojuotas į VU SantariÅ¡kių klinikas, kur jam buvo atliktas pakartotinis magnetinio rezonanso tyrimas.

Po grįžimo į Marijampolės PN 2014-10-30 į Sveikatos priežiÅ«ros medikus pareiÅ¡kėjas dėl sveikatos problemų nėra kreipęsis. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų dėl to, kad jam nėra skiriamas gydymas ir jo sveikatos bÅ«kle Marijampolės PN nėra tinkamai rÅ«pinamasi. Be to, niekuo, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai apie langų nebuvimÄ ir temperatÅ«rÄ baudos izoliatoriuje.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), duodančių pakankamÄ pagrindÄ neturtinės žalos konstatavimui, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko, o dėl atsiradusios neturtinės žalos pareiÅ¡kėjas pateikė tik aptakias frazes (ABTÄ® 57 str.). Pateiktų įrodymų visetas duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėti Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nų veiksmai (neveikimas)(aktas) nebuvo nustatyti, o pats pareiÅ¡kėjas savo reikalavimui pagrįsti jokių įrodymų nepateikė (ABTÄ® 57 str.).

Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Teismas taip pat akcentuoja, kad byloje nėra ir jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo nurodytus iÅ¡gyvenimus, kurie suteiktų pakankamÄ pagrindÄ neturtinės žalos priteisimui. Kaip jau buvo paminėta, pats pareiÅ¡kėjas skunduose iÅ¡dėstė tik abstrakčius deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tinojo (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io.

Iš Marijampolės PN 2014-12-28 pažymos Nr. 55/04-609 (b.l.

23) bei 2014-12-30 pažymos (b.l.

24) matyti, kad pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į Psichologinę tarnybÄ bei Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl psichologinių problemų, nėra skundęsis depresijos požymiais, miego sutrikimais ir pan. (ABTÄ® 57 str). Likusieji pareiÅ¡kėjo skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTÄ® 57 str.). Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

         Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a:          PareiÅ¡kėjo V.K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos   vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .           Teisėjas                                                                                           Algis Markevičius