4e5b3ce8-949a-4ca8-9366-eefbf794b333 · Lietuvos apeliacinis teismas

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr  Civilinė byla Nr. 2KT-70/2013            Procesinio sprendimo kategorija: 98.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. liepos 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3846-603/2013 A. B. pareikÅ¡tu nuÅ¡alinimu visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir praÅ¡ymu perduoti bylÄ nagrinėti kitam apygardos teismui,   n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3846-603/2013 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratÅ«ros institucijų organizuoto primityvaus sukčiavimo Å¡antažo ir politinio persekiojimo tikslais bei dėl to atsiradusios teisės į teisingÄ atlyginimÄ .        IeÅ¡kovas A. B. reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančiai teisėjai L.

L. ir visam Vilniaus apygardos teismui, kadangi, jo nuomone, visi šio teismo teisėjai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Nurodo, kad bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme negalimas, kadangi šioje byloje bus įrodinėjama Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų A. T., A. U., A. A., N. C., H. J. ir kitų teisėjų veiksmais padaryta žala, dvigubų teisingumo standartų taikymas bei diskriminacijos vykdymas pareiškėjo atžvilgiu dengiant neteisėtus Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005.

Å ios civilinės bylos negali nagrinėti ir Panevėžio apygardos teismo teisėjai, kadangi jie, kaip bendros nusikalstamos Lietuvos teismų sistemos dariniai, dengia vieni kitų neteisėtus veiksmus, nagrinėdami vieni kitų bylas ir sudarydami teisingumo vykdymo įvaizdį. Dėl to yra negalimas joks teisės taikymas Lietuvos Respublikos teritorijoje pareiÅ¡kėjo ir jo artimųjų atžvilgiu. Be to, prieÅ¡ teisėjÄ L. L. ir Vilniaus apygardos teismÄ yra iÅ¡kelta visa eilė civilinių bylų dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A.

U. perdavė bylÄ Lietuvos apeliaciniam teismui, kad bÅ«tų iÅ¡spręsti teisėjų nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimai. PareiÅ¡kimas dėl teisėjų nuÅ¡alinimo netenkintinas. Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).

BylÄ nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai).

Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Dėl to turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant Å¡ias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Viena iÅ¡ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Ä®statymas suteikia teisę bylÄ nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylÄ gali bÅ«ti kliÅ«timi asmenims realizuoti teisę į tinkamÄ procesÄ . Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo, teisėjas (teisėjai) turi nusiÅ¡alinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ (CPK 66, 68 str.).

Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo (CPK 65, 66, 71 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdami pareiškėjo A. B. teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013, Nr. 2KT-50/2013;

Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013), iÅ¡aiÅ¡kino, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiÅ¡kai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ atitinkamų pareigÅ«nų įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) klausimas neturėtų bÅ«ti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Be to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodydamas teisėjÄ arba teismÄ atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindÄ jų nusiÅ¡alinimui ar nuÅ¡alinimui, tokiu bÅ«du piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieÅ¡kinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali bÅ«ti pripažintas pagrindu konstatuoti Å¡io teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs asmuo. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ ir teisinį reguliavimÄ valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi bÅ«ti traukiamas atsakovu pagal ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Tačiau tokia praktika nereiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju neturi bÅ«ti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl Å¡io teisėjo veiksmų, baigtimi.

Formuojamai praktikai neprieÅ¡tarautų situacija, kai bylÄ nagrinėjantis teisėjas, dėl kurio veiksmų byloje dalyvaujantis asmuo yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, siekiant paÅ¡alinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti Å¡io teisėjo objektyvumu, jis nusiÅ¡alintų arba bÅ«tų nuÅ¡alintas nuo tokios bylos nagrinėjimo. Vadinasi, konkrečios bylos, kurioje praÅ¡oma atlyginti žalÄ , negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytÄ Å¾alÄ praÅ¡oma atlyginti.

Tuo tarpu vien dėl Å¡ios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumu, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju A. B. pareiÅ¡kimas dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nuÅ¡alinimo motyvuojamas tuo, kad tiek bylÄ nagrinėjanti teisėja L. L., tiek kiti Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra priėmę pareiÅ¡kėjui nepalankius procesinius sprendimus. Be to, Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų atžvilgiu yra iÅ¡keltos civilinės bylos dėl jų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, kurie ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kinti jau ne vienÄ kartÄ , ir įvertinus jo pradėtų panaÅ¡ių procesų skaičių Lietuvos Respublikos teismuose, didelį skaičių teisėjams ir teismams reiÅ¡kiamų nuÅ¡alinimų analogiÅ¡kais pagrindais, daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas siekia dirbtinai sudaryti pagrindÄ teisėjų nusiÅ¡alinimui ar nuÅ¡alinimui, tokiu bÅ«du piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. IeÅ¡kovui primintina, kad už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui teismas gali skirti iki dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų baudÄ (CPK 95 str. 2 d.).Esant tokiai situacijai, tenkinti A.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nėra pagrindo, o kartu nėra pagrindo spręsti klausimÄ dėl civilinės bylos Nr. 2-3846-603/2013 perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmÄ ja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas n u t a r i a: IeÅ¡kovo A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3846-603/2013 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, atmesti.

Teismo pirmininkas                                                                                                        Egidijus Žironas