4e5b1c06-e8c5-4ae8-b5dc-3d112df61c59 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-518-254/2015;Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01560-2014-2;Procesinio sprendimo kategorija: 26.8; 122.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo S. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1881-598/2014 pagal S. M. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, antstolė R.

M., A. M., ir n u s t a t ė :I . Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo. Nurodė, kad kreditinių įsipareigojimų bendra suma sudaro 613 590,99 Lt, jų įvykdymo terminai jau suėję, tačiau pareiÅ¡kėjas jų įvykdyti negali. PareiÅ¡kėjo teigimu, kai jis paėmė paskolÄ nekilnojamojo turto pirkimui ir statybai, jis dirbo pagal verslo liudijimÄ , jo pajamos per mėnesį siekė apie 20 000 Lt, taip pat nurodė, kad metus dirbo už 25 Lt atlyginimÄ per mėnesį, po to gavo 50 Lt atlyginimÄ , o Å¡iuo metu jo gaunamos pajamos minimalios.

Pažymi, kad nedarbo ir darbo laikotarpiu yra pilnai iÅ¡laikomas pensininkų tėvų, pats iÅ¡laikytinių neturi. Nurodo, kad 2013-01-28 D. M. už 20 000 litų pardavė žemės sklypÄ , pinigus panaudojo paskolos dengimui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjui S. M.. Teismas nutartyje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui suma, kurių mokėjimo terminai suėję virÅ¡ija 25 MMA, tačiau atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nes pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas, kadangi jis ilgÄ laikÄ vengė dirbti nors minimaliai apmokamÄ darbÄ , nors yra sveikas ir darbingas, turi aukÅ¡tÄ jį ekonomisto iÅ¡silavinimÄ .

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjo atlyginimas pasiekė minimalų tada, kai jis kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, vienintelis paaiÅ¡kinimas teismui, kad jis įgijo įgÅ«džių, todėl darbdavys jam padidino atlyginimÄ . Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas tokį ilgÄ laikÄ dirbo už tokį neįtikėtinai maÅ¾Ä atlyginimÄ Ä¯rodo jo nesÄ Å¾iningÄ elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus, be to, pareiÅ¡kėjas nieko negalėjo paaiÅ¡kinti apie savo darbinę veiklÄ 2010-2011 metais ir dalį 2012 metų.

Teismas nurodė, kad 2013-01-28 pareiÅ¡kėjas D. M. pardavė žemės sklypÄ (1 t. b. l. 92), tačiau iÅ¡ banko teismui pateiktų kredito panaudojimo ataskaitų (2 t. b.l.44-78) matyti, kad po Å¡io sandorio sudarymo, nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų sumažinęs skolÄ , todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tai pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningas elgesys. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų ėmęsis aktyvių veiksmų, kad sumažintų skolÄ . Teismas pažymėjo, kad Å¡alių susitarimu, t.y. kreditoriaus ir pareiÅ¡kėjo nuo 2009-09-10 iki 2012-12-04 buvo atlikti penki paskolos pertvarkymai, tačiau pareiÅ¡kėjas per pertvarkymus tik didino įsiskolinimÄ bankui ir nedėjo jokių pastangų dirbti ir užsidirbti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjas S. M. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - pareiÅ¡kėjo S. M. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo tenkinti ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotas ir restruktÅ«rizavimas“ taip pat iÅ¡ „Swedbank“ AB iÅ¡reikalauti duomenis apie 2013 m. sausio mėnesį padengto finansinio įsipareigojimo dalį bei kitus duomenis susijusius su 2013 m. sausio 28 d. pirkimo - pardavimo sandoriu bei finansinio reikalavimo užtikrinimo priemonių mÄ sto pasikeitimu.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad jis yra nesÄ Å¾iningas, kadangi tiek prisiimdamas finansinį įsipareigojimÄ , tiek jį vykdydamas pagal grafikÄ pilna apimtimi, tiek dalinai, elgėsi sÄ Å¾iningai, nes praradęs pajamas iÅ¡ individualios veiklos, kryptingai siekė susirasti darbÄ , jį susiradęs siekė geriau apmokamo darbo, taip pat atliko kitus veiksmus (2013-01-28 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris), kurių pasekoje buvo sumažintas jo prisiimtas finansinis įsipareigojimas „Swedbank“, AB.

Pažymima, kad dėl ekonominio nuosmukio valstybėje jo padėtis tapo kritinė, teismas nepagrįstai neįvertino Å¡ios aplinkybės. Atskirajame skunde daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡skirtinai gynė stipresniosios Å¡alies - „Swedbank“, AB interesus, visiÅ¡kai pamindamas pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus. Pažymima, kad prisiimdamas ir vykdydamas savo finansinį įsipareigojimÄ ne vienerius metus pagrįstai tikėjosi, jog jo pajamos nesumažės tiek, jog negalėtų vykdyti prisiimto įsipareigojimo, juo labiau prisiimtas įsipareigojimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka).

Atkreipiamas dėmesys, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip ir ji neabejotinai taikytina vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniam asmeniui. Pasak pareiÅ¡kėjo, byloje nėra nei vieno įrodymo paneigiančio jo kaip sÄ Å¾iningo asmens prezumpcijÄ . Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas galėjo susirasti geriau mokamÄ darbÄ .

2. Apeliantas nurodo, kad 2013 m. sausio 28 d. D. M. pirkimo - pardavimo sandoriu perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ už 20 000 Lt ir Å¡iuos pinigus skyrė paskolos dengimui, Å¡is sandoris buvo sudarytas su „Swedbank“, AB žinia, kadangi jis buvo įkeistas. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad pinigai gauti pardavus minėtÄ Å¾emės sklypÄ nebuvo pervesti kreditoriui, todėl apeliantas praÅ¡o Å¡iuos duomenis iÅ¡reikalauti iÅ¡ „Swedbank“, AB.3.

Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nevertino paskutiniojo teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo duotų paaiÅ¡kinimų dėl bendradarbiavimo su kreditoriumi ir bandymo kooperuojantis ieÅ¡koti bendro kompromiso sprendžiant susidariusiÄ situacijÄ , nes iki pareiÅ¡kimo teismui dienos buvo bandoma iÅ¡sispręsti susidariusiÄ situacijÄ bendradarbiaujant bei kooperuojantis su banku, 2014 m. pradžioje buvo vedamos derybos su banku dėl įkeisto turto realizavimo padengiant didesniÄ jÄ dalį finansinio įsipareigojimo, tačiau bankas visų derybų metu buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs pareiÅ¡kėjo teikiamiems pasiÅ«lymams.

4. Atkreipiamas dėmesys, jog vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedÅ«roje yra plano parengimas ir tvirtinimas, todėl teismo nutartyje nurodytos aplinkybės dėl galimo pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo, nesistengiant dirbti ir siekti geresnių pajamų, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ , be to, atsisakymas iÅ¡kelti bankroto bylÄ nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiÅ¡kėjo, nei kreditoriaus interesų, nes atsisakius iÅ¡kelti bankroto bylÄ , jis toliau liktų nemokus, kadangi nei jo gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti visos kreditorinių reikalavimų sumos.Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:1. Bankui nėra žinoma apie pareiÅ¡kėjo 2013-01-28 sudarytÄ pirkimo – pardavimo sandorį. Bankui yra žinoma, kad pareiÅ¡kėjas sudarė bankui įkeisto žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį 2012-12-03. Å is sandoris buvo sudarytas su banko sutikimu ir tÄ pačiÄ dienÄ , kaip tai ir nurodyta minėtoje sutartyje, 4633,92 Eur suma buvo pervesta bankui. Nurodoma, kad bankui susipažinus su 2012-12-03 pirkimo pardavimo sutarties sÄ lygomis paaiÅ¡kėjo, kad žemės sklypas buvo parduotas už 19 000 Lt sumÄ , bankas sutikime parduoti žemės sklypÄ buvo nurodęs, kad bankui turi bÅ«ti pervesta visa už parduotÄ Å¾emės sklypÄ gauta suma, tuo tarpu bankui 2012-12-03 buvo pervesta tik 4633,92 Eur suma (16 000 Lt).

Nustačius šį neatitikimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo pareikalauta pervesti bankui likusiÄ 3000 Lt sumÄ . Teigiama, kad pareiÅ¡kėjas šį banko reikalavimÄ Ä¯vykdė dalimis iki 2013-01-15 pervesdamas bankui likusiÄ 3000 Lt kainos dalį.2. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ ir pagrįstai atsisakė jam iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nes kaip matyti iÅ¡ banko pateiktų duomenų ir kredito panaudojimo ataskaitos, 2010-05-07 pareiÅ¡kėjui antrÄ kartÄ buvo pertvarkyta Kredito sutartis, po Å¡io pertvarkymo pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2010-06-11 iki 2010- 11-05 atliko 9 įvairaus dydžio įmokas pagal Kredito sutartį dengiant priskaičiuotas palÅ«kanas ir delspinigius, o nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. įmokos nebuvo vykdomos. 2011-03-15 Kredito sutartis buvo pertvarkyta trečiÄ jį kartÄ , nuo 2011-04-05 iki 2012-04-15 pareiÅ¡kėjas atliko 14 įvairaus dydžio mokėjimų pagal Kredito sutartį. 2012-04-12 Kredito sutartis buvo pertvarkytÄ ketvirtÄ jį kartÄ , nuo 2012-06-11 iki 2012-11-20 pareiÅ¡kėjas atliko 7 įvairaus dydžio mokėjimus pagal Kredito sutartį, nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013-01-15 pareiÅ¡kėjas 4 mokėjimais pervedė bankui aukščiau nurodytÄ sumÄ už parduotÄ Å¾emės sklypÄ .

Pažymima, kad 2013-03-05 pareiÅ¡kėjas atliko paskutinį mokėjimÄ pagal Kredito sutartį, vadinasi, pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio atliko 36 mokėjimus iÅ¡ Å¡ių 36 mokėjimų tik 4 yra pagrįsti teismui pateiktais įrodymais - pajamomis gautomis už parduotÄ Å¾emės sklypÄ , tuo tarpu visiÅ¡kai neaiÅ¡ku iÅ¡ kokių pajamų pareiÅ¡kėjas atliko likusius 32 mokėjimus, nors minėtu laikotarpiu oficialių pajamų iÅ¡ esmės negaudavo.

BÅ«tent dėl tokių neatitikimų tarp byloje esančių įrodymų ir pareiÅ¡kėjui vengiant pateikti teismui realiÄ savo finansinę situacijÄ , pareiÅ¡kėjas teismo visiÅ¡kai pagrįstai buvo pripažintas nesÄ Å¾iningu. Å ie neatitikimai dar labiau padidėja atsižvelgus į atskirajame skunde nurodytÄ motyvÄ , kad pareiÅ¡kėjas dar ir iÅ¡laiko savo neįgalius tėvus.3. Pasak suinteresuoto asmens, aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas pagrindžia ir tai, kad jo bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 700 Lt suma.

Tokį akivaizdų neatitikimÄ tarp ilgus metus deklaruotų gaunamų pajamų ir finansinių poreikių galima vertinti tik kaip akivaizdų įrodymÄ , kad pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas ir slepia gaunamas pajamas. Pažymima, kad kreditas buvo suteiktas investicijoms į nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų apie už kredito lėšas įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir/ar kur buvo panaudotas suteiktas kreditas, todėl daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui nutylint Å¡ias aplinkybes taip pat turi bÅ«ti konstatuotas pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teisėtumas ir pagrįstumas.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo, tačiau teismas pareiÅ¡kimÄ atmetė Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABÄ®) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas. Teismas Å¡iuo pagrindu atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti Å¡ių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.

Nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra apelianto sÄ Å¾iningumo įvertinimas dėl kitokių veiksmų, dėl kurių jis tapo nemokus.  FABÄ® detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali bÅ«ti pripažinti nesÄ Å¾iningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgiant į FABÄ® tikslus ir jame nustatytÄ specialųjį teisinį reguliavimÄ . Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Sutiktina su apeliantu, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, siekiant nustatyti, ar apeliantas yra sÄ Å¾iningas, pagrįstai taikė tiek objektyvųjį, tiek ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo nustatymo kriterijų, t.y. jo elgesį vertino, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principų reikalavimus, kiek jis buvo rÅ«pestingas ir atidus, vertino jo asmenines savybes bei faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.).

Sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepateikė visÄ informacijÄ tiek apie savo darbines ar kitokias pajamas, tiek ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teismas savo iniciatyva iÅ¡sireikalavo duomenis apie pareiÅ¡kėjo turimas pinigines lėšas bankuose ir kredito įstaigose, taip pat duomenis iÅ¡ Sodros. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ vengė dirbti nors minimaliai apmokamÄ darbÄ , nors yra sveikas ir darbingas, turi aukÅ¡tÄ jį ekonomisto iÅ¡silavinimÄ ir aplinkybė, kad jis dirbo už tokį neįtikėtinai maÅ¾Ä atlyginimÄ (nuo 2012-11-30 iki 2013-11-30 jo atlyginimas buvo 25 Lt.

Nuo 2014-01-31 iki 2014-05-31 – atlyginimas 50 Lt) įrodo jo nesÄ Å¾iningÄ elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais SoDros duomenimis, nustatė, kad kredito sutarties sudarymo metu pareiÅ¡kėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, darbo užmokestis laikotarpiu 2007-01-01 – 2007-03-31 buvo 1800 Lt. S. M. laikotarpiais 2008-02-19 – 2008-04-19, 2008-04-24 – 2008-05-23, 2008-05-27, 2008-09-02 – 2008-12-31, 2009-06-10 – 2009-09-09 dirbo pagal verslo liudijimÄ .

Laikotarpiu nuo 2008-11-04 iki 2009-09-09 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, kur jo darbo užmokestis buvo nuo 1600 Lt iki 2550,79 Lt (2 t. b. l. 31). Duomenų apie pareiÅ¡kėjo darbinę veiklÄ nuo 2009-09-09 iki 2012 m. lapkričio mėn. byloje nėra, t.y., teismui nėra pateikta informacija apie skolininko pajamas Å¡iuo metu. Nustatyta, kad S. M. laikotarpiu 2012-11-21 – 2014-01-06 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, kur jo darbo užmokestis buvo nuo 10,63 Lt iki 235,52 Lt (2 t. b. l. 29). Nuo 2013-12-05 iki 2014-10-07 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, jo atlyginimas iki 2014-06-01 buvo tik 50 Lt ir tik nuo 2014-06-01 jis padidėjo iki 1000 Lt, t.y., nuo kreipimosi į teismÄ dienos dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ pareiÅ¡kėjas pradėjo dirbti nuo 2014-09-25, atlyginimas buvo 90,91 Lt, 2014-12-01 – 2014-12-31 padidėjo iki 1035 Lt. Byloje yra pateikta kredito panaudojimo ataskaita (2 t., b.l. 46-78), iÅ¡ kurios matyti, kaip pareiÅ¡kėjas mokėjo kredito įmokas, mokėdamas nuo 4749,76 Lt, 3,636,69 Lt, 1425,96 Lt ir t.t., kai jo darbo užmokestis buvo labai mažas ir byloje nebuvo nurodyta bei pateikta duomenų apie kitus pajamų Å¡altinius. IÅ¡ Å¡ios ataskaitos taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2012-2013 m. laikotarpiu atliko mokėjimus bankui, pavyzdžiui, 2012-03-06 grÄ Å¾ino 2205,33 Eur, 2012-04-12 pervedė 4749,76 Eur (2 t. b. l. 53), nors tuo laikotarpiu niekur nedirbo (2 t. b. l. 26), todėl pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai bylai reikÅ¡mingos informacijos nepateikė.Apeliantas tiek atskirajame skunde, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad 2013-01-28 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido pirkėjai D.

M. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡i aplinkybė neatitinka faktinių bylos duomenų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas minėtÄ Å¾emės sklypÄ perleido ne 2013-01-28, o 2012-12-03 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2-2358, o pirkėja 2013-01-28 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2-188 šį sklypÄ pardavė D. M. (1 t. b.l. 92). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes nesuprantama, kodėl nurodytÄ Å¾emės sklypÄ apeliantas dar iki 2013-01-28 kitų asmenų sudaryto sandorio laiko savo nuosavybe.

Byloje nėra duomenų apie apelianto 2013-01-28 sudarytÄ pirkimo – pardavimo sandorį, todėl praÅ¡ymas tirti aplinkybes, kur buvo panaudotos iÅ¡ Å¡io sandorio gautos piniginės lėšos yra nepagrįstas. Dėl piniginių lėšų, gautų 2012-12-03 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2-2358 pardavus turtÄ , byloje nėra ginčo. PareiÅ¡kėjas net nenurodė ir nepateikė duomenų, kaip ir kam konkrečiai buvo panaudotos jo nemokumÄ sukėlusio, 2007-03-09 sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu gauto, kredito lėšos.

Pagal sutartį, šį kreditÄ jis turėjo panaudoti kitoms reikmėms (investicijai į nekilnojamÄ jį turtÄ ) (1 t. b. l. 30). Byloje yra pateikti nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad apeliantas nuosavybės teise neįsigijo jokio nekilnojamojo turto po paminėtos kredito sutarties sudarymo, nors 2014-10-02 teismo posėdžio metu (5:45 min., 6:37 min.) patvirtino, kad kreditas buvo skirtas nekilnojamojo turto pirkimui ir statybai, todėl pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai bylai reikÅ¡mingos informacijos nepateikė. Kaip minėta, teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, reikia įvertinti aplinkybes, ar skolininkas tapo nemokus sÄ Å¾iningai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjo elgesys sÄ Å¾iningumo aspektu turėtų bÅ«tų vertinamas per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti vertinamas pareiÅ¡kėjo elgesys nuo 2011-06-23 iki kreipimosi į teismÄ dienos (2014-06-23). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys – nesÄ Å¾iningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtakÄ nemokumui, o nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nemokumÄ sukėlė jo nesÄ Å¾iningas neveikimas, kuomet jis, bÅ«damas jaunas ir darbingas, laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014 m. gavo itin minimalias pajamas (mažiau nei minimalus darbo užmokestis - 25 Lt, 50 Lt per mėnesį) ir nesiekė didesnių pajamų. Subjektyviuoju požiÅ«riu, pareiÅ¡kėjas turėdamas aukÅ¡tÄ jį ekonomikos iÅ¡silavinimÄ , dirbdamas įmonės vadovu, bÅ«damas jauno amžiaus (gimęs 1979 m.) ir gaudamas itin minimalias pajamas sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, kurios nemokant kredito tik didėjo.

PareiÅ¡kėjas nepateikė į bylÄ duomenų, kurie pateisintų tokį jo nesÄ Å¾iningÄ elgesį kreditoriaus atžvilgiu, nes turėdamas 438 000 Lt kreditÄ , jis turėjo ir privalėjo imtis visų įmanomų priemonių siekiant padidinti gaunamas pajamas, dirbti pilnu etatu ir gauti bent minimalųjį darbo užmokestį. Byloje nenustatyta, kad prie pareiÅ¡kėjo nemokumo fakto prisidėjo nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės (ekonominė krizė, nedarbo lygio padidėjimas ir pan.), nes pareiÅ¡kėjas turėjo darbÄ , tačiau dėl nesuprantamų priežasčių dirbo per mėnesį tik kelias dienas ir nedėjo maksimalių pastangų, siekdamas sumažinti įsiskolinimÄ kreditoriui ir sÄ moningai savo finansinės padėties negerino.

Svarbu pastebėti tai, jog jokių staiga nemokumÄ lėmusių priežasčių neatsirado, o apelianto su darbo santykiais susijusios pajamos mažos buvo pakankamai ilgai. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad kreditorius „Swedbank“, AB nebendradarbiavo su atsakovu, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kredito sutartis buvo pertvarkyta 5 kartus, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę dėti maksimalias pastangas gauti didesnes pajamas ir grÄ Å¾inti kreditÄ . Nors atskirajame skunde teigiama, kad bankroto bylos neiÅ¡kėlimas pareiÅ¡kėjui neatitiktų kreditoriaus interesų, nes atsisakius iÅ¡kelti bankroto bylÄ , jis toliau liktų nemokus, tačiau nenurodė jokių argumentų, iÅ¡ kur planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimÄ administratoriui (FABÄ® 16 straipsnio 10 punktas).

Nors pagrįstai nurodoma, jog vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedÅ«roje yra plano parengimas ir tvirtinimas, tačiau fizinių asmenų bankroto tikslas yra atkurti bÅ«tent sÄ Å¾iningo asmens mokumÄ ir asmens, siekiančio bankrutuoti sÄ Å¾iningumas privalo bÅ«ti įvertintas bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                   Dalė Burdulienė