4e5afe77-e5cb-4ab3-bb81-23ad89ddc8c5 · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. 2YT-5532-199/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01706-2016-3Procesinių sprendimų kategorijos: (S) 3.2.7.1., 3.4.4.19; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2016 m. birželio 14 d.Kaunas              Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Å inkarenko, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. M., suinteresuotam asmeniui A. R., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.

M. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. R. ir K. P., ir n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o paveldėjimo tikslu atnaujinti įstatymų nustatytÄ terminÄ palikimui, atsiradusiam po jos dėdės P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.PareiÅ¡kėja savo pareiÅ¡kime nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog (duomenys neskelbtini)d. mirė jos dėdė P. K., kuris buvo jos tėvo J.

K. brolis. Tačiau apie dėdės mirtį pareiÅ¡kėja sužinojo tik 2016m. sausio mėnesį gavusi praneÅ¡imÄ iÅ¡ Kauno miesto 6-ojo notarų biuro, kuriame buvo nurodyta, kad ji turi atvykti paveldėjimo klausimu. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji gyvena Airijoje, o po jos tėvo J. K. mirties giminės iÅ¡ tėvo pusės, dėl jai nesuprantamų priežasčių, vengė bendrauti tiek su ja, tiek su jos motina, gyvenančia Lietuvoje. Todėl nei pareiÅ¡kėjai, nei jos mamai nebuvo praneÅ¡ta apie dėdės mirtį, dėl ko pareiÅ¡kėja praleido įstatymų nustatytÄ terminÄ , per kurį privalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo.

PareiÅ¡kėja mano, kad terminÄ ji praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi nieko nežinojo nei apie dėdės mirtį, nei apie jo turimÄ turtÄ , vos tik tai sužinojo, iÅ¡ karto kreipėsi į advokatÄ ir sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos suteikimo, todėl praÅ¡o teismo šį terminÄ atnaujinti.Suinteresuotas asmuo A. R. su pareikÅ¡tu praÅ¡ymu nesutinka. Nurodė, kad pati pareiÅ¡kėja nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su giminėmis. Ji dėdės nelankė, su juo nebendravo, net nepaskambindavo.

Taip pat pareiÅ¡kėja nebendravo net su savo seserimi, t.y. jos tėvo dukra iÅ¡ pirmosios santuokos K. P., kuriai buvo žinoma apie P. K. mirtį. A. R. nurodė, kad ji vienintelė rÅ«pinosi savo dėde, padėdavo jam tvarkyti buitinius reikalus, rÅ«pinosi jo gydymu. Dėdė prašė padėti parduoti jo butÄ , kad už gautus pinigus galėtų sau leisti likusį gyvenimÄ gyventi senelių namuose. Todėl 2013-11-29 P. K. su S. K. ir K. G.-K. sudarė preliminariÄ jÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ dėdė įsipareigojo parduoti butÄ už 17377 Eur (60000 Lt), o pirkėjai sumokėjo 8688 Eur (30000 Lt) avansÄ , o pagrindinę sutartį susitarė pasiraÅ¡yti 2016-11-29.

Kadangi dėdė mirė nesulaukęs Å¡itos datos, tai jo įpėdiniams tenka pareiga arba grÄ Å¾inti gautÄ avansÄ arba perimti teises ir pareigas pagal minėtÄ sutartį. Be to, dėdei sergant ir trÅ«kstant lėšų jo slaugai, pirkėjai dar papildomai į suinteresuoto asmens sÄ skaitÄ pervedė 1650 Eur. Taip pat ji iÅ¡ savo sÄ skaitos mokėjo ir iki Å¡iol moka mokesčius už butÄ , o jam mirus- rÅ«pinosi jo laidotuvėmis. Suinteresuotas asmuo K. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. 2016-05-27 pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka, kadangi nežinojimas apie palikimo atsiradimÄ negali bÅ«ti pripažįstamas objektyviomis ir svarbiomis priežastimis.PareiÅ¡kimas atmestinas.Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos dėdė P. K. (mirties akto Nr. 2494) (b.l. 10).

Po jo mirties Kauno miesto 6-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla. Dėl mirusiojo turto paveldėjimo kreipėsi dukterėčia A. R., o dukterėčia K. P. nuo palikimo atsisakė (b.l. 13). 2015-12-18 Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J.Rulienė praneÅ¡imu kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , nurodydama, kad Å¡i iki 2016-01-15 privalo atvykti į notarų biurÄ paveldėjimo klausimu (b.l. 12). Po P. K. mirties liko paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 18).CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas trimis bÅ«dais:

1) pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apraÅ¡o sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimÄ turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.              PareiÅ¡kėja praleido įstatyme nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ po P. K. mirties (2015-07-23) atsiradusiam palikimui priimti, nes ji iki 2015-10-23 neatliko minėtų CK 5.50 str. 3 d. nustatytų veiksmų palikimui priimti.

PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu praÅ¡o šį terminÄ atnaujinti, nurodydama, kad terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, ji apie dėdės P. K. mirtį nieko nežinojo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų dėl termino palikimui priimti pratęsimo aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje ne vienÄ kartÄ konstatuota, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga yra siejamas teisių ar pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-696/2004); dėl to spręsdami termino palikimui priimti pratęsimo klausimÄ teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir į kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).

             Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminÄ pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Palikimo priėmimÄ patvirtinančių veiksmų per šį laikÄ neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, iÅ¡skyrus atvejus, kai kiti palikimÄ priėmę įpėdinai tam neprieÅ¡tarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).PareiÅ¡kėja nurodė, kad terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi nieko nežinojo apie savo dėdės mirtį, o giminės jai nepranešė.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja J. M. niekada nebendravo su P. K., juo nesirÅ«pino ir nesidomėjo. Tai, kad pareiÅ¡kėja nebendravo su savo giminėmis, buvo jos pačios apsisprendimas. PareiÅ¡kėja yra suaugęs žmogus ir pati sprendžia su kuo jai bendrauti. Be to, nustatyta, kad P. K. palaidotas toje pačioje kapavietėje kaip ir pareiÅ¡kėjos tėvas. Byloje apklausta liudytoja L. K. patvirtino, kad ji kapus lankė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos motina turėjo matyti, kad Å¡alia yra dar kažkas palaidotas ir pasidomėti apie tai.Taip pat nustatyta, kad visÄ laikÄ P. K. rÅ«pinosi ir jam padėjo suinteresuotas asmuo A.

R.. Tai patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai liudytojo T. S. ir suinteresuoto asmens K. P. parodymai, patvirtinti notaro (b.l. 114-117) bei kiti byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai (b.l. 46-107). Byloje apklausti liudytojai S. K. ir K. G.-K patvirtino, kad P. K. rÅ«pinosi jo dukterėčia A. R., jokių giminių daugiau nematė. Su P. K. liudytojai buvo sudarę preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto pardavimo, kadangi senolis norėjo senatvėje gyventi senelių namuose, o tam reikėjo pinigų. Už butÄ jam sumokėjo pusę praÅ¡omos sumos 8688 Eur, račiau P. K. mirus pagrindinės sutarties taip ir nesudarė.

Liudytojai patvirtino, kad A. R. susidÅ«rė ir su finansiniais sunkumais, kadangi reikėjo mokėti už slaugÄ , mokesčius už butÄ . Todėl liudytojai papildomai dar pervedė pinigų, tikėdamiesi, jog Å¡i suma bus iÅ¡minusuota iÅ¡ buto kainos. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , jo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 str.).

PareiÅ¡kėja nepagrindė aplinkybių, kad jos nurodytos priežastys sutrukdė jai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog ji aktyviai siekė priimti palikimÄ ir jos valia buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta, tačiau dėl objektyvių aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad po P. K. mirties notarų biurui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo padavė ir suinteresuotas asmuo A.

R., todėl atnaujinus pareiÅ¡kėjui terminÄ , neįrodžius jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, bÅ«tų pažeisti jos, kaip įpėdinės, interesai.             Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos, suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų valiÄ , teismas, remdamasis teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas nėra pagrįstas, terminas palikimui priimti praleistas dėl subjektyvių, nuo pačios pareiÅ¡kėjos valios priklausančių priežasčių, todėl vadovaujantis CK 5.50 str., 5.57 str., pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas atmestinas.Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578 str., 442 str. 1 d. 13 p., CK 5.57 str., teismas n u t a r i a:

             J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, atmesti.                      Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                      Olga Å inkarenko