Legislator Case Law & Legislation
4e59f522-2b14-432a-ab07-fa74a6aadae9 AI generated

4e59f522-2b14-432a-ab07-fa74a6aadae9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 4e59f522-2b14-432a-ab07-fa74a6aadae9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

priteisti iÅ¡ atsakovių UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos solidariai 39 530,74 Eur žalos; priteisti iÅ¡ atsakovių 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

Legislator headnote

AI generated

4e59f522-2b14-432a-ab07-fa74a6aadae9 · Lietuvos apeliacinis teismas: Perkančioji organizacija pasiÅ«lymÄ turi atmesti, jeigu visų dalyvių, kurių pasiÅ«lymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiÅ«lytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 2 d. 3 p.). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ Å¡ios teisės normos prasme per didelė kaina inter alia gali bÅ«ti laikoma tokia pasiÅ«lymo kaina, kuri yra didesnė nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma.Vykdyti naujÄ pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du yra perkančiosios organizacijos teisė, o ne pareiga, todėl tai neįrodo, jog sutartis su ieÅ¡kove bÅ«tų buvusi sudaryta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-434-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00059-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.2.17(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1020-112/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) priteisti iš atsakovių UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos solidariai 39 530,74 Eur žalos;

2) priteisti iÅ¡ atsakovių 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) priteisti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog žala padaryta dėl neteisėto vieÅ¡ojo pirkimo. IeÅ¡kovė UAB „VSA Vilnius“ dalyvavo atsakovės, įgaliotos perkančiosios organizacijos, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vykdytame atvirame konkurse „Pusiau požeminių konteinerių ir konteinerių aikÅ¡telių su konteineriais įrengimas Klaipėdos mieste“. Sutartį su pirkimÄ laimėjusiu tiekėju turėjo pasiraÅ¡yti atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

IeÅ¡kovė rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1515/2014, kuriuo panaikintas atsakovės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sprendimas sudaryti pasiÅ«lymų eilę ir konkurso laimėtoju pripažinti UAB „TIS LT“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – priteisė ieÅ¡kovei UAB „VSA Vilnius“ iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro solidariai 39 530,74 Eur žalos atlyginimÄ , priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ kiekvienos atsakovės po 381,3 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybei iÅ¡ kiekvienos atsakovės – po 200,5 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 9 d. papildomu sprendimu priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ kiekvienos atsakovės po 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas vertino esant labiausiai tikėtina, kad perkančioji organizacija ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ bÅ«tų pripažinusi laimėtoju, nes pirkime liko tik vienas tiekėjas. Atsakovės neįrodė, kad pirkimo sutartis su ieÅ¡kove nebÅ«tų sudaryta. IeÅ¡kovė įrodė priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir jais padarytos žalos Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu.

IeÅ¡kovei sudarius ir įvykdžius vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, ji bÅ«tų gavusi 39 530,74 Eur pelno, todėl Å¡i suma laikytina ieÅ¡kovės nuostoliais. Abiejų atsakovių veiksmų neteisėtumÄ pripažino Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi, todėl atsakovėms CK 6.6 straipsnio 3 dalies pagrindu taikytina solidarioji atsakomybė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis nepagrindžia neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, juose pasisakyta dėl alternatyvių sankcijų taikymo, tačiau tokie sprendimai neturi jokios išankstinės reikšmės sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Už pirkimo procedūras, susijusias su tiekėjų kvalifikacijos vertinimu, atsakinga įgaliotoji institucija, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai negali būti taikoma deliktinė atsakomybė.

Teismas nepagrįstai taikė solidariÄ jÄ atsakomybę, nes pagal kasacinio teismo praktikÄ , kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė.Teismas, konstatuodamas priežastinio ryÅ¡io buvimÄ , visiÅ¡kai nepasisakė dėl perkančiosios organizacijos pareigos atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ dėl per didelės pasiÅ«lymo kainos. IeÅ¡kovės pateikta pasiÅ«lymo kaina buvo 1 850 779,40 Lt, tuo tarpu ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas virÅ¡ijo suplanuotÄ pirkimo vertę – 1 800 000 Lt.

Atmetus tiekėjo pasiÅ«lymÄ dėl per didelės kainos, pirkimo procedÅ«ros laikomos baigtomis (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 4 d.).Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigÄ dėl žalos dydžio nustatymo. IeÅ¡kovė neturi jokio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo nuo negauto pelno dalies, kuri turėjo tekti jungtinės veiklos partneriui Molok Oy. Kadangi ieÅ¡kovė, teikdama pasiÅ«lymÄ visus darbus ketino atlikti pati, kitų asmenų pateikti komerciniai pasiÅ«lymai negali įrodyti ieÅ¡kovės potencialių sÄ naudų apskaičiuojant negautas pajamas.

IeÅ¡kovė visiÅ¡kai nenurodė jokių savo veiklos sÄ naudų (darbo užmokestis, ryÅ¡io paslaugos, transportas, iÅ¡laidos patalpoms ir kt., nėra iÅ¡laidų konteinerių įrengimui), taip pat nėra iÅ¡skaičiuotas pelno mokestis.Atsakovė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje numatytus teismo sprendimo motyvuojamosios dalies reikalavimus, nes nepagrindė savo iÅ¡vados, jog perkančioji organizacija bÅ«tų sudariusi su ieÅ¡kove sutartį, neargumentavo, kodėl netyrė įrodymų, jog su ieÅ¡kove sutartis nebÅ«tų sudaryta dėl per didelės pasiÅ«lytos kainos.IeÅ¡kovės pasiÅ«lyta kaina virÅ¡ijo suplanuotas iÅ¡laidas Å¡iam pirkimui.

Perkančioji organizacija pasiÅ«lymÄ turi atmesti, jeigu visų dalyvių, kurių pasiÅ«lymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiÅ«lytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 2 d. 3 p.). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ Å¡ios teisės normos prasme per didelė kaina inter alia gali bÅ«ti laikoma tokia pasiÅ«lymo kaina, kuri yra didesnė nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma.Vykdyti naujÄ pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du yra perkančiosios organizacijos teisė, o ne pareiga, todėl tai neįrodo, jog sutartis su ieÅ¡kove bÅ«tų buvusi sudaryta.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. birželio 1 d. raÅ¡te Nr. 4S-1836 iÅ¡aiÅ¡kino, jog sprendimÄ pasirinkti pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du priima tiktai perkančioji organizacija ir jis gali bÅ«ti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimÄ , taip pat akcentavo, jog pirkimui numatyta lėšų suma siekiant užtikrinti skaidrumo principo laikymÄ si, negali bÅ«ti virÅ¡ijama. Jokios skubos ir iÅ¡imtinių aplinkybių vykdyti pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du neegzistavo.

Nagrinėjamoje situacijoje apeliantai bÅ«tų priėmę sprendimÄ skelbti atvirÄ konkursÄ iÅ¡ naujo.IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, įgaliojimo teisiniai santykiai nepaneigia atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakomybės dėl neteisėto vieÅ¡ojo pirkimo.Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, tiekėjas neprivalo įrodinėti savo pasiÅ«lymo atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams.

Pirkimo procedÅ«rų metu ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas buvo įraÅ¡ytas į pasiÅ«lymų eilę, vykdant pirkimÄ vieÅ¡ai nebuvo skelbiama, koks yra suplanuotas biudžetas vieÅ¡ajam pirkimui, todėl argumentai dėl per didelės pasiÅ«lytos kainos atmestini. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. birželio 1 d. atsakymÄ nagrinėjamu atveju vykdyti neskelbiamas derybas pagrindas egzistuoja, o perkančioji organizacija negalėtų sudaryti pirkimo sutarties su tiekėju, kuris pasiÅ«lė didesnę kainÄ , negu perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtų lėšų suma tik tuo atveju, jei Å¡i suma nurodyta pirkimo dokumentuose.

Patirtai žalai įrodyti ieÅ¡kovė pateikė detalų žalos paskaičiavimÄ ir patirtos žalos faktÄ Ä¯rodančius duomenis (pažymos apie negautÄ pelnÄ (žr. ieÅ¡kinio priedus Nr. 9 ir 12). UAB „Transvelas“ komercinis pasiÅ«lymas ir UAB „ITR Grupė“ lokalinė sÄ mata įrodo ne Å¡ių subjektų pasitelkimÄ kaip subrangovus, tačiau patį žalos dydį. Klausimas, jog byloje ieÅ¡kovei priklauso reikalavimo teisė, nekyla, jungtinės veiklos sutarties pagrindu vadovaujantis partneris yra ieÅ¡kovė.IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: Teismas tinkamai motyvavo skundžiamÄ sprendimÄ . Atsakovės nepateikė jokių duomenų, galinčių objektyviai paneigti galimybę pereiti į neskelbiamas derybas ir sudaryti pirkimo sutartį su ieÅ¡kove, taip pat nepaneigė ieÅ¡kovės patirtos žalos skaičiavimų. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamai bylai, jame pripažintas atsakovių veiksmų neteisėtumas vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.Atsakovė niekada nebuvo praradusi suinteresuotumo įgyti perkamas prekes ir darbus.

Suplanuota pirkimo vertė nebuvo išviešinta jokiuose pirkimo dokumentuose. Perėjimas į neskelbiamas derybas numatytas ne tik Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau patvirtintas ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. birželio 1 d. išaiškinime Nr. 4S-1836. Ieškovė neprivalo papildomai įrodinėti atsakovės iškeltų prielaidų, kad pirkimas būtų nutrauktas, nepagrįstumo.Atsakovės cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ratio decidendi (lot. k. -sprendimo pagrindas, motyvacija) nesutampa su nagrinėjama byla, todėl joje pateiktais išaiškinimais šioje byloje negali būti vadovaujamasi.Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus nėra gauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės UAB „VSA Vilnius“ – vieÅ¡ajame pirkime dalyvavusio tiekėjo - teisės reikalauti žalos atlyginimo, ankstesniais teismų sprendimais pripažinus vieÅ¡ojo pirkimo konkurso rezultatus neteisėtais, tačiau palikus jų pagrindu sudarytÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį galioti. IeÅ¡kovė vieÅ¡ojo pirkimo konkurse dalyvavo jungtinės veiklos sutarties su įmone Molok Oy pagrindu.

PatirtÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovė kildino iÅ¡ negautų pajamų, kurias, jos teigimu, bÅ«tų gavusi nesant apeliančių – perkančiosios organizacijos ir įgaliotosios organizacijos neteisėtų veiksmų, nes be pirkimÄ laimėjusio konkurso dalyvio, ji buvo likusi vienintelė tiekėja. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Apeliantės su tokiu sprendimu nesutinka. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentų esmę, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pasisakys dėl ieÅ¡kovės teisės reikalauti žalos atlyginimo negautų pajamų forma ir patirtų nuostolių dydžio, subjekto(-ų), atsakingo(-ų) tiekėjui už Å¡iÄ Å¾alÄ , bei ieÅ¡kovės teisės reikalauti viso abiejų partnerių patirtos žalos atlyginimo priteisimo jai vienai.

Atsakovių apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Dėl subjekto, atsakingo tiekėjui už dėl neteisėtų viešųjų pirkimų kilusiÄ Å¾alÄ Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „VSA Vilnius“ dalyvavo apeliantės (įgaliotos perkančiosios organizacijos) UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro vykdytame atvirame konkurse „Pusiau požeminių konteinerių ir konteinerių aikÅ¡telių su konteineriais įrengimas Klaipėdos mieste“. Sutartį su pirkimÄ laimėjusiu tiekėju UAB „TIS LT“, veikusiu jungtinės veiklos sutarties pagrindu su SIA „GWG Wastecare Solutions“, UAB „Statybų sritis“ ir UAB „DPD Lietuva“, pasirašė apeliantė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1515/2014, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės UAB „VSA Vilnius“ ieÅ¡kinį atsakovėms UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sprendė, jog pirkimÄ laimėjusio tiekėjo kvalifikacija pasiÅ«lymo pateikimo dienÄ neatitiko pirkimo sÄ lygų 23.11 punkto reikalavimo.

Todėl UAB „VSA Vilnius“ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – panaikino atsakovės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2014 m. kovo 17 d. sprendimÄ sudaryti pasiÅ«lymų eilę ir konkurso laimėtoju pripažinti trečiojo asmens UAB „TIS LT“ pasiÅ«lymÄ ir skyrė atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 32 363, 82 Lt (2 proc. sutarties vertės) baudÄ , mokėtinÄ valstybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015 Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .Apeliantė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde kelia klausimÄ , ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos atlyginimÄ priteisė solidariai iÅ¡ perkančiosios organizacijos (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos) ir įgaliotosios organizacijos (UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro).

Apeliantės nuomone, už pirkimo procedÅ«ras, susijusias su tiekėjų kvalifikacijos vertinimu, atsakinga įgaliotoji institucija, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai negali bÅ«ti taikoma deliktinė atsakomybė. Dėl Å¡ių klausimų teisėjų kolegija pasisako.Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato galimybę perkančiajai organizacijai pirkimams organizuoti ir pirkimo procedÅ«roms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti įgalioti kitÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ (toliau – įgaliotoji organizacija).

Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Ä®galiojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už Å¡ių užduočių įvykdymÄ â€“ įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymÄ , jos sÄ lygų vykdymÄ yra atsakinga perkančioji organizacija.

Taigi, iÅ¡ paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad, nepaisant įgaliojimų organizuoti pirkimus suteikimo kitai organizacijai (įgaliotajai organizacijai), už pirkimo sutarties sudarymÄ , jos sÄ lygų vykdymÄ vis tiek lieka atsakinga perkančioji organizacija. Todėl apeliantės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos argumentai apie deliktinės atsakomybės jai netaikymÄ nėra pagrįsti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.Kasacinis teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015, pasisakydamas dėl subjekto, kuriam ginčo atveju skirtina alternatyvi sankcija – bauda, iÅ¡aiÅ¡kino, jog Viešųjų pirkimų įstatyme aiÅ¡kiai nesureglamentavus alternatyvių sankcijų taikymo esant įgaliojimo teisiniams santykiams, taikomos bendrosios CK įtvirtintos atstovavimo teisės normos.

Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog Viešųjų pirkimų įstatyme nėra atskirai aptartos bei sureglamentuotos ir situacijos, kai žala kyla esant įgaliojimo teisiniams santykiams, todėl taikytinos bendrosios CK normos. Vadovaujantis CK 6.265 straipsnio 2 dalimi, atstovaujamas asmuo atsako už savo atstovo, vykdančio pavedimÄ , padarytÄ Å¾alÄ solidariai su savo atstovu. Byloje nustatyta, jog žala kilo, kai vieÅ¡ojo pirkimo metu įgaliotoji organizacija netinkamai įvertino konkursÄ laimėjusio tiekėjo kvalifikacijÄ , perkančioji organizacija sudarė iÅ¡ esmės neteisėtÄ pirkimo sutartį, kuri tik dėl alternatyvių sankcijų taikymo nepripažinta negaliojančia, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad abiejų apeliančių veiksmai buvo ieÅ¡kovės nuostolių atsiradimo priežastis.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡iuo aspektu pagrįstas ir apeliantė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turi pareigÄ atsakyti už savo atstovės padarytÄ Å¾alÄ solidariai su ja (atstove). BÅ«tent toks aiÅ¡kinimas geriausiai atitinka ir tiekėjų teisių gynimo veiksmingumo principo užtikrinimÄ . Dėl tinkamo priežastinio ryÅ¡io įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo ir įrodymų vertinimoIeÅ¡kovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik jos neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų.

Perkančiosios organizacijos civilinė atsakomybė kyla be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1515/2014 padarė iÅ¡vadÄ , jog pirkimÄ laimėjusio tiekėjo kvalifikacija pasiÅ«lymo pateikimo dienÄ neatitiko pirkimo sÄ lygų ir panaikino sprendimÄ sudaryti pasiÅ«lymų eilę ir konkurso laimėtoju pripažinti UAB „TIS LT“ pasiÅ«lymÄ .

Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apeliančių neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu, kuris Å¡alių ginčui turi prejudicinę galiÄ (CPK 182 str. 2 p.). IeÅ¡kovė patirtÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ negautų pajamų, kurias, ieÅ¡kovės teigimu, bÅ«tų gavusi, jei nebÅ«tų neteisėtų apeliančių veiksmų, t. y. ieÅ¡kovė, užėmusi antrÄ vietÄ pasiÅ«lymų sÄ raÅ¡e, ir bÅ«dama vienintele likusia tiekėja, bÅ«tų laimėjusi vieÅ¡Ä jį konkursÄ ir už įvykdytÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį gavusi 39 530,74 Eur grynojo pelno.

Apeliančių teigimu, ieÅ¡kovė bet kuriuo atveju vieÅ¡ojo konkurso nebÅ«tų laimėjusi, nes perkančioji organizacija, vykdydama pareigÄ atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ dėl per didelės pasiÅ«lymo kainos, su ieÅ¡kove sutarties nebÅ«tų sudariusi. Todėl nagrinėjamu atveju iÅ¡kilo klausimas, kam teko pareiga įrodyti aplinkybę, ar nesant apeliančių neteisėtų veiksmų, sutartis su ieÅ¡kove bÅ«tų buvusi (ne)sudaryta, ir ar nagrinėjamu atveju Å¡iÄ aplinkybę galima laikyti įrodyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 konstatavo, jog tuo atveju, jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatyme ir pirkimo sÄ lygose įtvirtintos tvarkos, tiekėjo (ieÅ¡kovo), siekiančio žalos atlyginimo iÅ¡ jos, pasiÅ«lymÄ bÅ«tų pripažinusi laimėtoju (pvz., pirkime liko tik vienas tiekėjas arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiÅ«lymus, ieÅ¡kovo siÅ«loma kaina mažiausia), tada jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieÅ¡kovu nebÅ«tų sudaryta.

Å ių kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų ir bÅ«tinybės užtikrinti tiekėjų teisių gynybos veiksmingumo principo įgyvendinimÄ kontekste ir vertintina nagrinėjama situacija. Vadinasi, susiklosčius tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kai vieÅ¡ajame pirkime dalyvavo tik du tiekėjai, bÅ«tent apeliantėms teko pareiga įrodyti, kad nepaisant jų neteisėtų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieÅ¡kove UAB „VSA Vilnius“ nebÅ«tų sudaryta.

Vienintelis įrodymas, kuriuo apeliantės nagrinėjamoje byloje įrodinėjo Å¡iÄ aplinkybę, yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. AD1-2959, kuriuo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras buvo įgaliotas ginčo atveju organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , nurodant, jog suplanuota pirkimo vertė – 1 800 000 Lt su PVM (įsakymo 1 p.). Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovės pateikta pasiÅ«lymo kaina buvo 1 850 779,40 Lt, t. y. santykinai neženkliai virÅ¡ijo suplanuotÄ pirkimo vertę.

Bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. AD1-2959 dėl įgaliojimo organizuoti pirkimÄ suteikimo nėra pakankamas įrodyti faktui, jog ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo kaina virÅ¡ijo suplanuotÄ pirkimo vertę ir ji perkančiajai organizacijai buvo per didelė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad suplanuota pirkimo vertė buvo iÅ¡vieÅ¡inta kuriuo nors metu konkurse dalyvaujantiems tiekėjams. Ir nors tokios prievolės perkančioji organizacija neturi, tačiau susiklosčius tokiai situacijai kaip nagrinėjamu atveju, perkančiajai organizacijai tenka pareiga pagrįsti kitais objektyviais įrodymais, jog konkretus pasiÅ«lymas virÅ¡ijo suplanuotÄ pirkimo vertę. Byloje nėra jokių kitų duomenų (pvz., duomenų, kurie rodytų, jog dėl objektyvių aplinkybių nebuvo sÄ lygų didesnės vertės pirkimui organizuoti ir pan.), kurie objektyviai pagrįstų, jog Å¡i suma perkančiosios organizacijos buvo vertinama kaip maksimali galima (o ne orientacinė) pirkimo vertė, kurios virÅ¡ijimas reikÅ¡tų per didelę, perkančiajai organizacijai nepriimtinÄ kainÄ Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme, dėl ko atsirastų prielaidos atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ .

PrieÅ¡ingas vertinimas sudarytų prielaidas tiekėjo patirtos žalos atlyginimÄ susieti su iÅ¡imtinai nuo perkančiosios organizacijos, suinteresuotos ginčo dėl žalos atlyginimo baigtimi, pozicijos priklausančiomis aplinkybėmis ir galėtų pažeisti minėtÄ tiekėjų teisių gynybos veiksmingumo principÄ . Nors suplanuota pirkimo vertė ir gali bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų vertinant per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme egzistavimÄ , tačiau negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai prilyginamas Å¡io kriterijaus buvimui, nesant kitų tÄ galinčių patvirtinti įrodymų, juo labiau, kai pasiÅ«lytos kainos ir pirkimo vertės skirtumas santykinai neženklus (Å¡iuo atveju - tik 2,8 %).

Be to, net ir nustačius aplinkybę, jog ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo kaina virÅ¡ijo planuotÄ pirkimo vertę, sutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, jog tai savaime neeliminuoja tikimybės ieÅ¡kovei laimėti vieÅ¡Ä jį konkursÄ , nes iÅ¡lieka galimybė iÅ¡ atviro vieÅ¡o konkurso pereiti prie neskelbiamų derybų. Viešųjų pirkimų tarnyba 2015 m. birželio 1 d. atsakyme Nr. 4S-1836 nurodė, jog nagrinėjamu atveju pagrindas vykdyti neskelbiamas derybas Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu egzistuoja.

Viešųjų pirkimų tarnyba minėtame raÅ¡te pagrįstai atkreipė dėmesį, jog perkančioji organizacija negalėtų sudaryti pirkimo sutarties su tiekėju, kuris pasiÅ«lė didesnę kainÄ negu perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtų lėšų suma, tik jei Å¡i suma nurodyta pirkimo dokumentuose. Kaip minėta, Å¡iuo atveju suplanuota pirkimo vertė pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta. Apeliantės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro akcentuojama aplinkybė, jog pereiti prie pirkimo neskelbiamų derybų bÅ«du ar ne, yra iÅ¡imtinai perkančiosios organizacijos diskrecija, negali lemti kitokio vertinimo, nes tokiu atveju galimybė atgauti žalos atlyginimÄ priklausytų iÅ¡imtinai nuo perkančiosios organizacijos pozicijos konkrečioje byloje, kas prieÅ¡tarautų minėtam tiekėjų teisių gynybos veiksmingumo principui.

Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendime atskirai dėl apeliančių argumentų, sietinų su per didelės kainos kriterijumi, nepasisakė, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pažeisti teismo sprendimo motyvuojamosios dalies reikalavimai. Vadovaujantis CPK 270 straipsnio 4 dalimi, teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodo teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus.

Kaip nurodoma Å¡ios teisės normos dispozicijoje, teismas Å¡iuos reikalavimus iÅ¡pildo juos nurodydamas glausta forma, vadinasi, teismas nėra įpareigotas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių pateiktÄ argumentÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvacijÄ , sprendžia jame esant iÅ¡pildytus visus įstatymo keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada tinkamai pagrįsta kasacinio teismo praktikoje suformuluota priežastinio ryÅ¡io įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle.

Nurodytų aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju labiausiai tikėtina, kad perkančioji organizacija, laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatyme ir pirkimo sÄ lygose įtvirtintos tvarkos, ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ bÅ«tų pripažinusi laimėtoja, nes pirkime liko tik vienas tiekėjas, o apeliantės laikytinos neįrodžiusiomis, kad nepaisant jų neteisėtų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieÅ¡kove nebÅ«tų sudaryta (CPK 178 str.).Dėl priteistinų negautų pajamų dydžioApeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu ieÅ¡kovės UAB „VSA Vilnius“ patirtos žalos dydžiu..

Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.), nusprendė žalos atlyginimÄ priteisti ieÅ¡kovei, konkurse dalyvavusiai jungtinės veiklos sutarties su Molok Oy pagrindu, solidariai iÅ¡ abiejų apeliančių. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti įvertinta ir tai, ar egzistuoja ieÅ¡kovės solidarioji reikalavimo teisė, t. y. teisė reikalauti viso nurodomo patirtos žalos atlyginimo priteisimo jai vienai, nepareiÅ¡kus kitam jungtinės veiklos partneriui įmonei Molok Oy nagrinėjamoje byloje jokių reikalavimų apeliančių atžvilgiu.Vadovaujantis CK 6.18 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar Å¡alių susitarimai gali nustatyti, kad kreditorių reikalavimas yra solidarusis, t. y. kiekvienas iÅ¡ kreditorių turi teisę pareikÅ¡ti skolininkui reikalavimÄ tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies.

Reikalavimas yra solidarusis ir tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus. IÅ¡analizavus į bylÄ pateiktos 2014 m. vasario 21 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, sudarytos ieÅ¡kovės ir įmonės Molok Oy, nuostatas, matyti, kad ieÅ¡kovei UAB „VSA Vilnius“ suteikiami visi įgaliojimai, pareigos ir teisės, kurios iÅ¡plaukia iÅ¡ konkurso dokumentų, banko ar draudimo kompanijos nustatytų sÄ lygų ir reikalavimų, o taip pat pavedimų, nustatytų bendru abiejų partnerių sprendimu, teisės ir pareigos realizuoti kitus partnerių bendru sutarimu vedančiajam partneriui, t. y. ieÅ¡kovei, suteiktus įgaliojimus (sutarties 4.2 p.).

Galimybė vienam iÅ¡ partnerių deliktinės atsakomybės pagrindu reikalauti abiejų partnerių patirtos žalos atlyginimo Å¡ioje jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta. Todėl ieÅ¡kovės akcentuojama aplinkybė, jog jungtinės veiklos sutartimi vedančiuoju partneriu buvo paskirta ieÅ¡kovė, negali bÅ«ti besÄ lyginis pagrindas suteikti jai vienai teisę reikalauti viso žalos atlyginimo, nes pagal aptartas sutarties nuostatas ieÅ¡kovė buvo įgaliota tvarkyti tik su pačiu vieÅ¡uoju pirkimu susijusius klausimus, atitinkamų įgaliojimų nesuteikiant pažeistų teisių teisminės gynybos srityje.

Darytina iÅ¡vada, kad nei įstatymas, nei ieÅ¡kovės su partnere sudaryta jungtinės veiklos sutartis nesuteikė, kaip to reikalauja CK 6.18 straipsnio 1 dalies nuostata, ieÅ¡kovei solidarios reikalavimo teisės. Vadovaujantis 2014 m. vasario 21 d. jungtinės veiklos sutarties 4.6 punktu, partneriai nurodo, kad įsipareigojimų vertės dalis, iÅ¡reikÅ¡ta procentiniu dydžiu, įeinanti į bendrÄ pirkimo sutarties vertę, abiejų partnerių sudaro po 50 %, o pagal sutarties 5 straipsnį bendras pelnas tarp partnerių paskirstomas proporcingai jų dalies dydžiui, jeigu partneriai nesusitars kitaip.

Nagrinėjamoje byloje nesant iÅ¡reikÅ¡tai kitos partnerės pozicijai dėl jos noro reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ apeliančių ir jungtinės veiklos sutartimi numačius, jog pelnas tarp partnerių dalijamas lygiomis dalimis, nėra pagrindo ieÅ¡kovei priteisti viso jos praÅ¡omo žalos atlyginimo, t. y. ir partneriui tenkančios dalies. Atitinkama linkme formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-334/2011). PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas sudarytų prielaidas netoleruotinoms situacijoms, kai kitas partneris apskritai atsisako teisės reikalauti jam priklausančios žalos dalies atlyginimo, tačiau nepaisant to, teismas priteisia vienam iÅ¡ partnerių visÄ Å¾alos atlyginimÄ .

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei priteistas visas jos reikalaujamas žalos atlyginimas, atitinkamai pakeistina, priteisiant ieškovei ½ įrodytų nuostolių dydžio Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Pažymėtina, kad pirmiau nurodytų kriterijų iš esmės laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje dėl deliktinės perkančiųjų organizacijų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011).

Teisėjų kolegija juos taiko ir nagrinėjamoje byloje.Ginčo atveju ieÅ¡kovė pateikė jos pasiÅ«lymo kainos skaičiavimus pagrindžiančius įrodymus: UAB „Transvelas“ komercinį pasiÅ«lymÄ pervežimo paslaugoms, UAB „ITR Grupė“ lokalinę sÄ matÄ â€“ sklypo sutvarkymo darbai, Molok Oy 2015 m. sausio 8 d. pažymÄ apie konteinerių kainÄ , pasiÅ«lytÄ ieÅ¡kovei UAB „VSA Vilnius“, UAB „VSA Vilnius“ 2015 m. sausio 15 d. pažymÄ apie negautÄ pelnÄ . Pažymėtina, kad įrodymais gali bÅ«ti bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos argumentu, jog vien dėl to, kad ieÅ¡kovė, teikdama pasiÅ«lymÄ , visus darbus ketino atlikti pati, kitų asmenų pateikti komerciniai pasiÅ«lymai negali įrodyti ieÅ¡kovės potencialių sÄ naudų apskaičiuojant negautas pajamas. Byloje ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė ketintų pasitelkti subrangovus, nekilo, o ieÅ¡kovė pateiktais trečiųjų asmenų komerciniu pasiÅ«lymu ir sÄ mata įrodinėjo iÅ¡imtinai žalos dydį.

Apeliantės, nesutikdamos su ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais, turėjo pareigÄ pagrįsti savo atsikirtimus, t. y. pateikti juos patvirtinančius įrodymus (skaičiavimus, lokalines sÄ matas, komercinius pasiÅ«lymus ir pan.), arba, negalėdamos pateikti tam tikrų duomenų, praÅ¡yti teismÄ juos iÅ¡reikalauti (CPK 199 str., 226 str.). Tokių įrodymų ar atitinkamai suformuluotų praÅ¡ymų apeliantės nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl procese galiojant rungimosi principui (CPK 12 str.), sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apeliantės nurodė, jog nesutinka nei su vienu paskaičiavimu, tačiau pateiktų paskaičiavimų nepaneigė, nes su žalos atlyginimu nesutiko iÅ¡ esmės (CPK 178 str.).

Pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė paaiÅ¡kino, jog kaÅ¡tai vieÅ¡ajam pirkimui įvykdyti buvo įtraukti į komercinį pasiÅ«lymÄ bei lokalinę sÄ matÄ , todėl ieÅ¡kovė iÅ¡ praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo jų neiÅ¡skaičiavo. IeÅ¡kovei pateikus komercinius pasiÅ«lymus, į kuriuos, ieÅ¡kovės teigimu, jau yra įskaičiuoti ir atitinkami kaÅ¡tai (sÄ naudos) bei apeliantėms nepateikus jokių tai paneigiančių įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo, remdamasi vien deklaratyviu nesutikimu su pateiktais įrodymais, mažinti ieÅ¡kovei priteistino žalos atlyginimo apeliantės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nurodomomis sÄ naudomis (darbo užmokestis, ryÅ¡io paslaugos, transportas, iÅ¡laidos patalpoms ir kt.).

Kita vertus, sutiktina su apeliantės argumentais, jog ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteistino nuostolių dydžio nemažino pelno mokesčiu. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, atskaičius iÅ¡ visų pajamų (įplaukų) sÄ naudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo Å¡ios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymÄ , asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tuo, kuo bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014).

Dėl nurodytos priežasties ieÅ¡kovei tenkančios pelno dalies suma sumažintina, atskaitant apmokestinamÄ jį 15 % pelnÄ (Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, su kuriuo teisėjų kolegija sutinka, ieÅ¡kovė prarado iÅ¡ viso 39 530,74 Eur ikimokestinį pelnÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovei pagal jungtinės veiklos sutartį tenkančios pusės pelno dalies (19 765,37 Eur) atskaičiavus 15 % pelno mokestį, gaunama 16 800,56 Eur grynojo pelno suma (39 530,74 Eur / 2 = 19 765,37 Eur; 19 765,37 Eur x 85 % = 16 800,56 Eur).

Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieÅ¡kovei UAB „VSA Vilnius“ solidariai iÅ¡ apeliančių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 16 800,56 Eur žalos atlyginimo ir 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoApeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeistinas pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

Tenkinus 42,5 % ieÅ¡kovės reikalavimų, iÅ¡ apeliančių ieÅ¡kovei priteistina proporcinga jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis (CPK 93 str. 2 d.). Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio, o nuo 410 Eur sumokėjimo buvo atleista. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme patyrė iÅ¡ viso 1 273,69 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Pastebėtina, kad Å¡ioje sumoje Klaipėdos apygardos teismas dalies ieÅ¡kovės patirtų atstovavimo iÅ¡laidų klausimÄ iÅ¡sprendė 2015 m. spalio 9 d. papildomu sprendimu ir juo priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ abiejų apeliančių po 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 9 d. papildomame sprendime nusprendė ieÅ¡kovės patirtas atstovavimo iÅ¡laidas sumažinti iki 962,6 Eur bendros sumos. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, atitinkamai pakeistinas ir papildomas teismo sprendimas, sumažinant priteistinų atstovavimo iÅ¡laidų dydį. Nepaisant to, kad apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. papildomo sprendimo, kuris laikytinas sudėtine skundžiamo teismo sprendimo dalimi, nebuvo paduotas, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas privalo paskirstyti ex officio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys asmenys tokį reikalavimÄ buvo pareiÅ¡kę (CPK 93 str. 5 d., 270 str. 5 d. 3 p.).

Tokie apeliacinės instancijos teismo procesiniai veiksmai neturėtų bÅ«ti laikomi apeliacinio skundo ribų peržengimu. Å iuo atveju faktas, jog dėl papildomo sprendimo nebuvo pateiktas apeliacinis skundas, reiÅ¡kia tik tai, jog nebegali bÅ«ti ginčijamas jame nustatytų priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis (iÅ¡ naujo sprendžiamas jų mažinimo klausimas), tačiau ne jų paskirstymo tvarka pakeitus sprendimÄ . Todėl iÅ¡ apeliančių ieÅ¡kovei priteistina 42,5 % pirmosios instancijos teisme jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 289,56 Eur (1 362,6 Eur (400 Eur + 962,6 Eur) x 42,5 % = 579,11 Eur; 579,11 Eur / 2 = 289,56 Eur).

IeÅ¡kovė kartu su 2016 m. vasario 10 d. praÅ¡ymu pateikė atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dydį patvirtinančius įrodymus, pagal kuriuos ji patyrė 841 Eur atstovavimo iÅ¡laidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimÄ . Nurodytos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodyto maksimalaus dydžio.

Todėl iÅ¡ apeliančių ieÅ¡kovei priteistina 42,5 % apeliacinės instancijos teisme jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 178,72 Eur (841 Eur x 42,5 % = 357,43 Eur; 357,43 Eur / 2 = 178,72 Eur). Apeliantės apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme įrodymų nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimÄ ir 2015 m. spalio 9 d. papildomÄ sprendimÄ pakeisti, jų rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ (įmonės kodas 220074960) iÅ¡ atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710823) ir uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (juridinio asmens kodas 163743744) solidariai 16 800,56 Eur (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is euro centus) žalos atlyginimÄ ir 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (16 800,56 Eur), skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ (įmonės kodas 220074960) po 289,56 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710823) ir uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (juridinio asmens kodas 163743744).“Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ (įmonės kodas 220074960) po 178,72 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus septyniasdeÅ¡imt du euro centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710823) ir uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (juridinio asmens kodas 163743744).

Teisėjai                                                     Kazys Kailiūnas Alvydas Poškus Vigintas Višinskis