4e594932-59e6-46f6-b2a9-d86d208bbd03 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-64-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01713-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 44; 73.2.6.1;114.11; 116.1; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) D.

J. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2292-424/2013 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams E. M. ir D. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ bendraatsakovų 20 576,40 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise; priteisti iÅ¡ bendraatsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 617,00 Lt žyminį mokestį; priteisti solidariai iÅ¡ bendraatsakovų penkis procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Nurodė, kad 2007-07-07 kelyje Trakai-Vievis dėl E. M., vairavusio D.

J. priklausančiÄ transporto priemonę BMW316 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta R. T. priklausanti transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutrikdyta R. T. bei T. T. sveikata. Atsakovų transporto priemonė įvykio metu nebuvo drausta, UADB „Seesam Lietuva“, veikdama ieÅ¡kovo vardu ir atsižvelgdama į nukentėjusių asmenų praÅ¡ymus, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino jÄ , iÅ¡mokėdama 18 505,00 Lt, 1 726,40 Lt ir 345,00 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokas, iÅ¡ viso: 20 576,40 Lt.

IeÅ¡kovas vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo UADB „Seesam Lietuva“ iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas. IeÅ¡kovas raÅ¡tu kreipėsi į bendraatsakovus, reikalaudamas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Nors bendraatsakovis E. M. dėl reikalaujamos sumos pasirašė skolinį įsipareigojimÄ , tačiau mokėjimų neatliko. Atsakovas E. M. teismo posėdžio metu nurodė sutinkantis su ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad automobilį pasiėmė savavaliÅ¡kai. Žinojo, kad automobilis buvo nedraustas ir ketino automobilį apdrausti.

Dėl eismo įvykio buvo nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2008-07-23 nuosprendžiu. Atsakovė D. J. pateiktu atsiliepimu su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį jos atžvilgiu prašė atmesti; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu jos atžvilgiu ir pripažinti, kad atsakovas jos atžvilgiu nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.PaaiÅ¡kino, kad turėtų bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis atsakovės atžvilgiu, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje numatyta vienerių metų ieÅ¡kinio senatis, o 8 dalyje numatyta trejų metų ieÅ¡kinio senatis.

Eismo įvykis įvyko 2007-07-07, ieÅ¡kovas UADB „Seesam Lietuva“ patirtÄ Å¾alÄ atlygino 2008-02-20 ir 2008-03-20, E. M. pretenzijÄ pateikė 2008-08-06, ir nereikÅ¡damas jokių pretenzijų D. J. priėmė atsakovo E. M. įsipareigojimÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡siuntęs atsakovei pretenzijÄ tik 2013-07-04 ir 2013-07-17 praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovei nekyla solidari atsakomybė kartu su atsakovu E. M., kadangi atsakovė prieÅ¡ įteikdama rakteliuis atsakovui E. M. liepė jam sudaryti privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Sudarydamas sandorį dėl skolinio įsipareigojimo su atsakovu E. M., ieÅ¡kovas atsisakė bet kokio reikalavimo atsakovės D. J. atžvilgiu. IeÅ¡kovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė atsakovės atžvilgiu nepagrįstÄ ieÅ¡kinį tik dėl to, kad atsakovė gyvena ir dirba Lietuvoje. Jei vis dėl teismas laikytų kad atsakovė kalta dėl padarytos žalos, jai turėtų bÅ«ti taikoma CK 6.282 str.3 d. ir atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį ir kitas aplinkybes.

Atsakovė mano, kad 2007 metais nustatinėjant VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, buvo nustatyta nepagrįstai didelė Å¡ios transporto priemonės rinkos vertė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2013-11-15 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų E. M. ir D. J. 2 0576,40 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 20 576,40 Lt nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. nuo 2013-07-18 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir po 308,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui.Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Ä®statymas) ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Ä®statymo 17 str. 1 d. 1 p. Pagal teismų praktikÄ , Å¡ie asmenys ieÅ¡kovui atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v.

K. Bitarova, bylos Nr. 3K-3-325/2008). Teismui įvertinus, kad automobilio BMW 316 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei atsakovei D. J. buvo žinoma, kad jos automobilis yra neapdraustas valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir kad ji minėtÄ transporto priemonę patikėjo atsakovui E. M. valdyti, darytina iÅ¡vada, kad ji yra solidariai atsakinga už atsiradusių nuostolių atlyginimÄ regreso tvarka. Aplinkybė, kad atsakovė automobilį perdavė atsakovui, nepaÅ¡alina neigiamų padarinių atsiradusių dėl valdytojo atsakomybės draudimo sutarties nesudarymo.

Ieškovas gali pasirinkti ar prievolės įvykdymo reikalauti vien tik iš atsakovo E. M., ar iš abiejų atsakovų (CK 6.6 str. 4d.).Vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas, kadangi tarp ieškovo ir atsakovų nėra atsiradę draudimo teisiniai santykiai (CK-1.125 str. 7 d.). Be to ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas, atsakovui E. M. 2010-07-19 skoliniu įsipareigojimu pripažinus prievolę (CK1.130 str. 2 d.). Teismas nepripažino atsakovės sunkios turtinės padėties ir nesumažino atlygintinos žalos dydžio.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantė (atsakovė) D. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dalyje dėl žalos priteisimo iÅ¡ D. J. atmesti. Nurodo, kad:Teismo iÅ¡vada priteisti žalÄ iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai yra formali. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , be kita ko prieÅ¡taraujantį pamatiniams teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principams.

Teismas priimdamas sprendimÄ privalo motyvuoti, kokiais įrodymais buvo pasiremta, kokie įrodymai buvo atmesti bei motyvuoti šį savo pasirinkimÄ (CPK 185 str., 3 str. 7 d., 270 str. 4 d. 2,3 p., 331 str. 4 d. 2,3 p.). Atsakovė D. J. nebuvo davusi sutikimo valdyti jos transporto priemonės E. M., nes nebuvo iÅ¡pildyta sÄ lyga – gautas civilinės atsakomybės draudimas. Teismo posėdžio metu, pats E. M. patvirtino, kad automobilį paėmė savavaliÅ¡kai.IeÅ¡kovas atsisakė visų savo reikalavimų atsakovės atžvilgiu, todėl skolininku laikytinas tik E. M..

IeÅ¡kovas 2010-07-19 priėmė skolinį įsipareigojimÄ iÅ¡ E. M. ir tokiu bÅ«du sudarė sandorį su atsakovu dėl skolos iÅ¡dėstymo bei sutarė su juo dėl teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo E. M. visos žalos atlyginimo iÅ¡ karto, jei E. M. nesilaikytų sutarto grafiko. CK 6.8 str. 3 d. numatyta, kad jeigu kreditorius atsisako reikalavimo vieno iÅ¡ bendraskolių naudai, jis iÅ¡saugo teisę reikalauti įvykdyti visÄ prievolę solidariai iÅ¡ likusių bendraskolių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog jeigu yra tik du bendraskoliai, atsisakius reikalavimo teisės vieno iÅ¡ jų atžvilgiu, solidariosios prievolės nelieka, jÄ turi įvykdyti vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-22 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-164/2013).IeÅ¡kovas yra savo srities profesionalas, todėl jam keliami aukÅ¡tesni atidumo, rÅ«pestingumo reikalavimai. IeÅ¡kovo veiksmai, kuomet apeliantei pretenzija iÅ¡siųsta ir kreiptasi į teismÄ daugiau nei po penkių metų akivaizdžiai prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principams (CK 1.5 str.), teisėtų lÅ«kesčių principui. IeÅ¡kovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl teismas turėjo įvertinti, ar Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas elgiasi sÄ Å¾iningai, ar Å¡ioje konkrečioje situacijoje yra teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga atsakove laikyti ir D.

J..Apeliantė nedalyvavo eismo įvykyje, po eismo įvykio ji buvo informuota, kad E. M. įsipareigojo padengti visÄ Ä¯siskolinimÄ ir kad ieÅ¡kovas su tuo sutiko, jokių Å¡ias aplinkybes paneigiančių pretenzijų iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliantė iki pat 2013-07-04 nėra gavusi, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog Å¡iuo atveju teisinga laikyti, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nėra pasibaigęs.Teismas ne tik nepagrįstai priteisė žalÄ iÅ¡ apeliantės, bet ir priteisdamas netinkamai taikė CK 6.282 str. 3 d. nuostatas dėl priteistinos žalos sumažinimo.

Teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, jog D. J. turi butÄ , darbÄ ir kad prievolė yra solidari. Teismas turėjo ne abstrakčiai iÅ¡sakyti, kokį turtÄ ar pajamas turi apeliantė, bet įvertinti konkrečias teisines pasekmes, kurios kiltų apeliantei jei iÅ¡ jos bÅ«tų priteista pilna suma. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimÄ .Nurodo, kad:Pagrįstai ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė ir apeliantei, kadangi eismo įvykio dienÄ , ji buvo transporto priemonės BMW 316 vals.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Pareiga apdrausti transporto priemonę tenka jų savininkams (Ä®statymo 3 str. 1 d., 4 str. 2 d.). Net ir tais atvejais, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pvz. nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir Å¡ios pareigos nevykdymo neigiami padariniai ieÅ¡kovo atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-10-07 nutartis c. b. 3K-7-300/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgos Nr. AC-34-1 skirsnis „Draudikų biuro sumokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimas“).Apeliantė kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, nesilaikė iÅ¡ bonus pater familias principo kylančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rÅ«pestingai, tinkamai nepasirÅ«pino valdomu didesnio pavojaus Å¡altiniu, kuriuo buvo padaryta žala.

Apeliantė nebuvo apdraudusi jos valdomos transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl Å¡iais veiksmais pažeidė Ä®statymo reikalavimus, sudarė galimybę neapdrausta transporto priemone pasinaudoti kitiems asmenims, tuo sukurdama teisines pasekmes ir teisinį pagrindÄ taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę.SolidariÄ jÄ prievolę gali nustatyti ne tik CK, bet ir kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normos laikytinos specialiomis ir taikytinos santykiuose, susijusiuose su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei ieÅ¡kovo atgręžtinio reikalavimo teise.

Ä®statymo 23 str. 1 d. įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, t.y. transporto priemonės savininkas, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Akivaizdu, jog įtvirtinta skolininkų daugetas, t.y. transporto priemonės savininkas ir eismo įvykio kaltininkas. Tačiau skolininkų daugeto atveju, prievolė gali bÅ«ti dalinė arba solidari. Solidariosios prievolės atveju kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę bet kurio iÅ¡ skolininkų skyrium, t.y. solidarumas reiÅ¡kia, jog reikalavimo pareiga negali bÅ«ti skaidoma į dalis – prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas.

Esant keliems skolininkams, atsakingiems už visÄ prievolės įvykdymÄ , kreditorius gali reikalauti, kad visÄ prievolę įvykdytų bet kuris skolininkas atskirai. Reikalavimo pareiÅ¡kimas tik vienam iÅ¡ solidariųjų skolininkų neatima iÅ¡ kreditoriaus teisės pareikÅ¡ti reikalavimÄ ir kitiems solidariesiems skolininkams. Apeliantės teiginys, kad ieÅ¡kovas jos atžvilgiu atsisakė reikalavimo – nepagrįstas. IeÅ¡kovas jokiuose dokumentuose ar asmeniÅ¡kai apeliantei nėra nurodęs ar iÅ¡davęs raÅ¡ytinio atsisakymo nuo pretenzijų jos atžvilgiu.

Tik tuo atveju, jei E. M. bÅ«tų laikęsis susitarimo ir atlyginęs ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ nustatytais terminai, apeliantė bÅ«tų atleista nuo solidarios prievolės vykdymo ieÅ¡kovui (CK 6.6 str. 7 d.).Bendraatsakovis E. M. paskutinį kartÄ savo prievolę ieÅ¡kovui pripažino 2010-07-19, o tai yra taikoma ir kitam bendraskoliui solidarioje prievolėje, t.y. apeliantei, todėl ieÅ¡kovas 2013-07-11 pareikÅ¡damas regresinį ieÅ¡kinį nepraleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.125 str. 8 d.; 1.127 str. 4 d.).

Pati apeliantė atsiliepime į ieÅ¡kinį patvirtino, jog jai buvo žinoma apie skolinio įsipareigojimo sudarymo faktÄ .CK 6.251 str. 2 d. nuostatose apibrėžtos iÅ¡imtys, kuomet visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas taikomas ne visa apimtimi ir atlygintinių nuostolių dydis gali bÅ«ti sumažintas. Tačiau Å¡ių iÅ¡imčių taikymas yra ribotas draudimo suma, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo bÅ«ti privalomai apdrausta, t.y. tokiu atveju mažintinas atlygintinių nuostolių dydis negali bÅ«ti mažesnis už draudimo sumÄ , kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo bÅ«ti privalomai apdrausta. 2007-07-07 eismo įvykio metu transporto priemonės BMW 316 valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė privalomai turėjo bÅ«ti apdrausta 100 000,00 eurų dėl žalos turtui ir 500 000,00 eurų dėl žalos asmeniui. IeÅ¡kovas bendraatsakoviams pareiÅ¡kė 20 576,40 Lt reikalavimÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieÅ¡kinio senatį atsakovės D. J. atžvilgiu, pripažino atsakovų solidariÄ jÄ atsakomybę ir tinkamai įvertino įrodymus.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Ä®statymas).

Šio Įstatymo atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) ir Draudimo įstatymas (toliau – ir DĮ) taikomi kaip lex generalis (CK6.988 str. 3 d., 6.1018 str., Įstatymo 1 str. 6 d.).Įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas.

Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v.

V. B., G. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012; kt.).Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Ä®statymo 4 str. 1 d.). Už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (Ä®statymo 4 str. 2 d.).

Transporto priemonės savininkas privalo apdrausti naudojamÄ transporto priemonę ir yra už tai atsakingas. Ä®statymo 13 str. 1 d. nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – Å¡io Ä®statymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar jo atstovui.

Vienas tokių atvejų įtvirtintas 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte – jeigu kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo (nagrinėjamos bylos atveju – savininko) civilinė atsakomybė (Ä®statymo 2 straipsnio 17 dalis). Tokiu atveju transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku – asmeniu, turinčiu teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ (Ä®statymo 2 straipsnio 18 dalis).

Taigi nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡moka Biuras. Remiantis Ä®statymo 2 str. 12 d., 18 d., 6 str., Biuras pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtÄ rekomendacijÄ Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ , tačiau pati Å¡ios funkcijos neatlieka.

Taigi draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka nepadengiami visi nukentėjusiųjų nuostoliai.

Kai draudimo iÅ¡moka visiÅ¡kai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. , bylos Nr. 3K-3-382/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia iÅ¡vada darytina ir tuo atveju, kai draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡moka Biuras Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju, bÅ«tent – jeigu kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Biurui iÅ¡mokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , kuri visiÅ¡kai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-07 nutartis priimta civilinėje byloje Transporto priemonių draudikų biuras v.

E.S., R.O., bylos Nr. 3K-3-271/2012).Tačiau pagal kasacinio teismo praktikÄ , vien pasyvus asmens (transporto priemonės savininko), privalančio atlikti tam tikrÄ teisinę pareigÄ , elgesys – neįvykdymas įstatymu nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, negali suponuoti tokio asmens turtinės atsakomybės, nes jai atsirasti reikalinga papildoma sÄ lyga – žalos padarymas savininkui naudojantis tokia transporto priemone arba savininko leidimas naudotis kitam asmeniui. Tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės savininkas ne tik neperdavė kitam asmeniui naudoti transporto priemonės, neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, bei tokios transporto priemonės pats nenaudojo, o galimybę valdyti tokiÄ transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nesant jo paties kaltės, reiÅ¡kia, kad nustatomos aplinkybės, eliminuojančios transporto priemonės savininko turtinę atsakomybę.

Kasacinės instancijos teisėjų kolegija, sutikdama, kad draudikas TPVCAPDÄ® 17 straipsnyje nustatytu pagrindu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , pagal 23 straipsnio 1 dalį įgyja teisę reikalauti, jog dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ grÄ Å¾intų solidariai atsakingas už žalos padarymÄ asmuo ir automobilio savininkas, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, iÅ¡aiÅ¡kino, jog bÅ«tinos tokios atsakomybės taikymo sÄ lygos. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokiais atvejais taikoma CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostata, jog didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas už padarytÄ Å¾alÄ neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams A.

D., A., bylos Nr. 3K-3-555/2013). Tokiu atveju už padarytÄ Å¾alÄ atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus Å¡altinį. Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. P. L., bylos Nr. 3K-3-429/2012). Nagrinėjamuoju atveju apeliantė bÅ«tent ir ginasi tuo, kad esÄ atsakovas E. M. automobilį paėmė savavaliÅ¡kai, nes neiÅ¡pildė įsipareigojimo prieÅ¡ tai sudaryti draudimo sutartį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas E. M. automobilį užvaldė prieÅ¡ apeliantės valiÄ . Nors apeliantė teigia, kad ji buvo pasakiusi E. M. nesėsti už automobilio vairo, nesudarius draudimo sutarties, tačiau vien tik tokie didesnio pavojaus Å¡altinio savininko veiksmai nagrinėjamuoju atveju nėra pakankami apeliantės atsakomybei eliminuoti. Be to, nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais: 2007 m. liepos 16 d. liudytojo apklausos metu D.

J. paliudijo, kad ji, iÅ¡eidama į darbÄ , pati perdavė E. M. raktelius nuo automobilio bei dokumentus, žinodama, kad jis kažkur ruoÅ¡iasi važiuoti (b. l. 7-8). Jokių aplinkybių, kad bÅ«tų draudusi E. M. važiuoti automobiliu, nesudarius draudimo sutarties, D. J. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, tvirtindama, kad jokių pretenzijų E. M. neturi. Tokių aplinkybių nenustatyta ir Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, kuriuo E. M. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 2 dalyje (b. l. 9-13).

Nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ esmės, abu atsakovai pateikė paaiÅ¡kinimus, kad E. M., žinodamas, jog automobilis yra nedraustas, pats pasiėmė namuose buvusius jo raktelius, kurių paėmimas nebuvo jokiu bÅ«du apsunkintas. Nors apeliantė teigė, kad ji neleido E. M. vairuoti, tačiau tokių teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Be to, E. M. teismui patvirtino, kad iÅ¡ vakaro jis vartojo alkoholį. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, kad E. M. nakvojo D. J. namuose, Å¡i aplinkybė apeliantei turėjo bÅ«ti žinoma ir turėjo bÅ«ti protingai įvertinama, kaip rizikos faktorius užvaldyti automobilį.Apeliantės teiginys, kad ieÅ¡kovas atsisakė visų savo reikalavimų atsakovės D.

J. atžvilgiu, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl visi iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su CK 6.8 straipsnio 3 dalies taikymu, skundžiamo sprendimo teisėtumui neturi jokios įtakos.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliantės motyvÄ , kad yra praleistas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas žalai atlyginti (CK 1.125 str.). Solidariosios skolininkų prievolės ypatumai yra įtvirtinti CK 6.6-6.16 straipsniuose. Solidariajai skolininkų pareigai bÅ«dingas bendrumas ir nedalumas kreditoriaus atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2010).

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka bei skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, nutraukia ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.130 str. 1-2 d.). Nutrauktas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukti. Pagal CK 6.16 straipsnio 1 dalį, veiksmai, kuriais nutraukiamas ieÅ¡kinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iÅ¡ bendraskolių santykiams, turi tokiÄ pat reikÅ¡mę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais.

Tai reiÅ¡kia, kad kreditoriui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį vienam iÅ¡ bendraskolių, ieÅ¡kinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikÅ¡ti nutraukiama ir kitiems bendraskoliams. Be to, jeigu vienas iÅ¡ skolininkų atlieka tokius veiksmus, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę, tai ieÅ¡kinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikÅ¡ti nutraukiama ir kitiems bendraskoliams, neatlikusiems prievolės pripažinimÄ liudijančių veiksmų (CK 1.130 str. 2 d., 6.12 str.1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d.

Teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas E. M. 2010 m. liepos 19 d. pasirašė skolinį įsipareigojimÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, ir pagrįstai vertino, jog tokiu bÅ«du bendraskolis pripažino prievolę ir nutraukė ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tokiais veiksmais sukurdamas analogiÅ¡kas teisines pasekmes solidariai skolininkei D.

J.. Nutraukus ieÅ¡kinio senatį, terminas skaičiuojamas iÅ¡ naujo, todėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atsakovams 2013 m. liepos 17 d. yra pateiktas teismui nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino.Jeigu skolÄ pripažįsta vienas iÅ¡ bendraskolių, toks pripažinimas taikomas ir kitiems bendraskoliams (CK 6.12 str. 1 d.). Dėl Å¡ios priežasties apeliantė neteko galimybės neigti skolos, nes ji jau pripažinta.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės D.

J. praÅ¡ymo sumažinti priteisiamos žalos dydį CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu. CK 6.282 straipsnio 3 dalis numato galimybę sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgus į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Tačiau Å¡ios normos taikymui bÅ«tina konstatuoti ne bet kokiÄ , o tikrai sunkiÄ turtinę padėtį, kuomet žalos padaręs asmuo neturi turto ar pajamų, užtikrinančių paprasčiausių jo bÅ«sto ir maisto poreikių tenkinimÄ .

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantė nuosavybės teisėmis valdo butÄ , esantį Jaunystės g. 26-20, Vievio m., Elektrėnų savivaldybėje, dirba ir gauna pastovų darbo užmokestį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydį, juolab, kad skolininkų prievolė yra solidari. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, ribojančių apeliantės galimybes dirbti ir gauti pastovias pajamas bei iÅ¡sireikalauti iÅ¡laikymo teikimÄ nepilnametei dukrai iÅ¡ jos tėvo E. M..

Apeliantė turi teisę kreiptis dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo arba iÅ¡dėstymo ar sudaryti su ieÅ¡kovu taikos sutartį vykdymo procese.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl tenkindamas ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, iÅ¡ apeliantės D. J. valstybės naudai priteisiamas atidėtas žyminis mokestis (CPK 93 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisi iÅ¡ apeliantės D.

J. į valstybės biudžetÄ 178,70 EUR (617,00 Lt) atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                                              Aldona Tilindienė                           Loreta Lipnickeinė              Liuda Uckienė