4e58e784-b3ff-4e25-a194-d830a9589e97 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Olegas Šibkovas Pranešėjas Olegas Šibkovas                                       Baudžiamosios bylos Nr. 1A-292-498/2015Teisėja Loreta Masevičiūtė                               Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03037-2013-6                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                      2.4.6.4.1.,1.2.28.1., 2.4.7.;

                                                                          KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 16 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, nuteistojo M.

B. gynėjai advokatei Renatai Vilčiauskienei,                          vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 straipsnio 5 dalį 291 straipsnio 1 dalį, paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.Tuo pačiu nuosprendžiu baudžiamasis procesas V.

V. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 291 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,   n u s t a t ė :      Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad M. B. bei V.V., veikdami bendrininkų grupėje – M. B. žinodamas kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės RociÅ¡kių užkardos saugomame pasienio ruože valstybės sienÄ tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos nenustatytoje kirtimui vietoje skiria griovys, 2013 m. liepos 10 d., apie 14:45 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Å akių rajone, (duomenys neskelbtini) ribose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės RociÅ¡kių užkardos saugomame pasienio ruože, sukurstė V.V. daryti nusikalstamÄ veikÄ liepiant jam pereiti sausuma iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos į Rusijos Federacijos teritorijÄ ir atgal, ne per pasienio kontrolės punktÄ ir nenustatytoje kirtimui valstybės sienos vietoje pereinant grioviu ir neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , o V.

V. neteisėtai, apeidamas pasienio kontrolės punktÄ ir valstybės sienos kirtimui neskirtoje vietoje, sausuma grioviu, kuri pažymėta aiÅ¡kiai matomais valstybės sienos ženklais, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Ä¯ Rusijos FederacijÄ bei netrukus tuo pačiu bÅ«du grįžo į Lietuvos Respublikos teritorijÄ .     Be to kaltinamieji M. B. bei V. V., veikdami bendrininkų grupėje – M. B. pakartotinai, žinodamas kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės RociÅ¡kių užkardos saugomame pasienio ruože valstybės sienÄ tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos nenustatytoje kirtimui vietoje skiria griovys,2013 m. liepos 15 d., apie 23 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Å akių rajone, Sudargo seniÅ«nijoje, Trakinių kaimo ribose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės, RociÅ¡kių užkardos saugomame pasienio ruože, sukurstė V.

V. daryti nusikalstamÄ veikÄ liepiant neteisėtai apeiti pasienio kontrolės punktÄ ir nenustatytoje kirtimui, valstybės sienos vietoje, pereiti sausuma grioviu, kuris skiria Lietuvos Respublikos valstybę nuo Rusijos Federacijos valstybės ir parneÅ¡ti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, o V. V. perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Ä¯ Rusijos Federacijos teritorijÄ paėmė tris polietilenu aptrauktas dėžes su 1428 vnt. cigarečių pakeliais „NL New line“ be banderolių, kurių muitinė vertė nevirÅ¡ija 250 MGL, t.y. 32 500 Lt, tačiau užraukia administracinę atsakomybę, ir sugrįžo atgal į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , kur 2013 m. liepos 16 d. 01 val.

Å akių rajone, (duomenys neskelbtini) ribose su Å¡iomis cigaretėmis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės pareigÅ«nų.             Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. praÅ¡o Å akių rajono apylinkės teismo 2014-12-05 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-829/2014 dalyje dėl M. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 291 str. ld. ir dalyje dėl mobilaus ryÅ¡io telefono „iPhone A1387", telefono dėžutės IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)konfiskavimo bei  SIM kortelės dėklo „Labas", kurio Nr.  (duomenys neskelbtini) sunaikinimo panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ M.

B. atžvilgiu nutraukti, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žiPhone Al387".telefono dėžutę IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės dėklÄ â€žLabas", kurio Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti M. B..Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat turi bÅ«ti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.Apeliantas nurodo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju byloje nėra surinkta įrodymų, kad jis atliko neteisėtas veikas kurstydamas V.V., t.y. nėra objektyvaus požymio veikos ir nėra objektyvaus požymio priežastinio ryÅ¡io tarp V.

V. atliktų veikų ir jo veikų. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį dėl kurstymo veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės nepasisakė apskritai.Vertinant V.V. parodymus apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, spręsdamas dėl jo tariami atliktų neteisėtų veikų kurstant V. V. iÅ¡ esmės rėmėsi kaltinamojo V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme kaltinamasis V.V. paneigė.

Nagrinėjant bylÄ teisme V. V. nurodė, kad jam ikiteisminio tyrimo metu tyrėja P. P. grasino sulaikymu taip pat netiksliai ir neiÅ¡samiai fiksavo duodamus parodymus.Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. TokiÄ teismų praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 2K-15/2006, 2007 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 2K-4/2007).Pirmosios instancijos teismas V.V. parodymus, duotus teisme, vertino kritiÅ¡kai, nurodydamas, kad jo veiksmų motyvacija ir aplinkybės yra neįtikinamos ir rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais V.V. parodymais tokiu bÅ«du nutoldamas nuo suformuotos teismų praktikos vertinant parodymų įrodomÄ jÄ galiÄ , ko pasėkoje priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .Teismas nurodė, kad V.V. ikiteisminio tyrimo metu pripažindamas kaltę iÅ¡samiai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais (įvykio vietos apžiÅ«rų metu nustatytomis aplinkybėmis, rastais ir iÅ¡ kaltinamųjų paimtais daiktais taip pat liudytojų parodymais).

Su Å¡iais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme V.V. paaiÅ¡kino, kad pasiÅ«lymÄ neÅ¡ti cigaretes jis gavo visai iÅ¡ kitų asmenų, o ne iÅ¡ apelianto, taip pat paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ Å¡ių asmenų taip pat gavo nurodymÄ planuojamam darbui atlikti pasiskolinti iÅ¡ kokio nors asmens telefonÄ . Dėl Å¡ios priežasties V.V. pasiskolino iÅ¡ jo telefonÄ â€žiPhone", kuriame yra suinstaliuota navigacija, kuria V.V. naudojosi.Apeliantas akcentuoja, kad jo bendravimo su V.V. kurstant jį neteisėtai kirsti valstybės sienÄ nepatvirtina jokių kitų asmenų parodymai.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas nurodė, kad remiasi liudytojos R. S. (V.V. sugyventinės) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (I t., b.l. 43). R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepagrindžia jam inkriminuojamos veikos apskritai, ir nėra suprantama, kokiais Å¡ios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais remiasi pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjant bylÄ teisme R. S. parodė, kad apeliantas jų namuose nėra buvęs, ji jo nėra mačiusi. Taip pat nurodė, kad į apklausas buvo vežama girta.

Polinkis svaigintis lakiosiomis medžiagomis, psichikos sutrikimai ir panaÅ¡Å«s duomenys apie parodymus duodantį asmenį yra svarbÅ«s faktoriai, į kuriuos bÅ«tina kreipti dėmesį vertinant asmens pateikiamos informacijos patikimumÄ . Vieno asmens skirtingu metu pateikiamos informacijos prieÅ¡taringumas, Å¡ios informacijos nesutapimas su kitų asmenų apie tas pačias aplinkybes pateikiama informacija taip pat yra požymiai, mažinantys galimybes tokia informacija kaip įrodymu grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Akcentuoja kad remiantis Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2013-12-16 V.V. charakteristika, V.V. ir R. S. Å¡eima buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä (I t., b.l. 141). PaaiÅ¡kina, kad R. S. ir pats V.V. piktnaudžiavo alkoholiu. Aplinkybę, kad R. S. piktnaudžiauja alkoholiu patvirtino ir ji pati kuomet buvo apklausiama teismo posėdžio metu (II t., b.l. 123)Apeliantas nurodo, kad esant minėtoms aplinkybėms akivaizdu, kad Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi V.

V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, o duotus nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme vertino kritiÅ¡kai.Apeliantas taip pat nurodo, kad tariama jo nusikalstama veika kurstant V. V. neteisėtai pereiti valstybės sienÄ buvo grindžiama tuo, kad 2014-07-16 sulaikius V.V. ties Lietuvos Respublikos valstybine siena, pas jį buvo rastas jam priklausantis telefonas „iPhone A1387", telefono IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortelė, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini), bei tuo, kad V.V. ir jis bendraudavo telefonais iÅ¡ jam priklausančio Nr. (duomenys neskelbtini) ir V.

V. sugyventinei R. S. priklausančio Nr. (duomenys neskelbtini).Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi prielaida, kad „...įprastai asmenys, kurie paimami ir atvežami gabenti kontrabandÄ , bÅ«na aprÅ«pinami visomis cigarečių neÅ¡imui reikalingomis priemonėmis. Mažai tikėtina, kad bÅ«tų rizikuojama tuo, jog cigaretes neÅ¡antis asmuo naudotųsi nežinia kokiu ir nežinia iÅ¡ ko pasiimtu mobilaus ryÅ¡io telefonu". Remdamasis Å¡ia prielaida pirmosios instancijos teismas laikė, kad apeliantui priklausančio telefono suradimas pas V.V. pagrindžia jo kaltę kurstant V.V. neteisėtai kirsti valstybės sienÄ .

Apeliantas akcentuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas tikėtinumo prezumpcija, o visi byloje esantys įrodymai ir teismo formuluojami motyvai turi kalinamojo kaltę pagrįsti be iÅ¡lygų ir abejonių. Taip pat pastebi, kad nusikalstamai veikai naudoti paÅ¡aliniams asmenims priklausantį telefonÄ tiek Å¡ios veiklos vykdytojui, tiek jos organizatoriams yra pats saugiausias bÅ«das, kadangi esant tokioms faktinėms aplinkybėms nėra visiÅ¡kai jokios galimybės nustatyti jokių ryÅ¡ių su tikraisiais nusikalstamos veikos bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais ir pan.), kas yra atsitikę ir Å¡iuo konkrečiu atveju.Apeliantas mano, kad vien tas faktas, kad jis ir V.

V. bendraudavo neįrodo jo kaltės dėl V. V. kurstymo neteisėtai kirsti valstybės sienÄ . Byloje nėra pateikta nei telefoninių skambučių metu kalbėtų pokalbių iÅ¡klotinių, nei SMS žinučių tekstų, kurie patvirtintų kurstymo faktÄ . Tai, kad jis bendravo su asmeniu, kuris padarė nusikalstamÄ veikÄ , neįrodo jo kaltės bendrininkaujant ir kurstant V.V. neteisėtai kirsti valstybės sienÄ . IÅ¡ byloje esančių telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių matyti, kad jo bendravimas su V.V. 2013-07-10 ir 2013-07-15 buvo apskritai epizodinis, nes 2013-07-10 tarp jo ir V.

V. įvyko vienas pokalbis, o 2013-07-15 tarp jo ir V. V. įvyko keli pokalbiai dienos metu (I t., b.l. 92-95). Priimant sprendimÄ laikyti, kad telefoninių pokalbių buvimo faktas yra pakankamas įrodymas kurstymui įrodyti yra neteisinga. Bendravimas su V.V. tomis dienomis, kai jis padarė nusikalstamas veikas, negali ir neįrodo jo kaltumo.Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neteisingai įvertino tarp jo ir V. V. vykusio pokalbio, kurio įraÅ¡Ä teismui apeliantas pateikė, (II t., b.l. 67), turinį.

Apeliantas nurodo, kad Å¡iame pokalbyje yra fiksuota informacija, kaip V.V. buvo duodami nurodymai kÄ kalbėti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jis aiÅ¡kina, kaip buvo gÄ sdinamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat yra fiksuoti V. V. paaiÅ¡kinimai, kad jis buvo pasiklydęs.Esant minėtai situacijai laikytina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra įrodyti objektyvieji bendrininkavimo požymiai, t.y. kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas.Apeliantas taip pat pasisako dėl bendrininkavimo subjektyviosios pusės nebuvimo.Nurodo, kad bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas.

Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Kartu tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali bÅ«ti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikÅ¡ti bet kokia forma - žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).Apeliantas nurodo, kad Å¡ioje byloje nėra surinkta duomenų apie tai, kad jis V.

V. butų davęs nurodymus kirsti valstybinę sienÄ . Vertinant paties V. V. parodymus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, duomenų, kad V. V. buvo duoti nurodymai kirsti Lietuvos Respublikos valstybinę sienÄ taip pat nėra. Nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė koks buvo susitarimas ir kokia buvo V. V. tyčia einant į pasienio ruoÅ¾Ä : pereiti valstybės sienÄ ar iki jos tik prieiti, tačiau nepereiti. Pats V. V. visuomet aiÅ¡kino, kad norėjo nueiti iki sienos, arba prie sienos, bet niekuomet neaiÅ¡kino, kad turėjo iÅ¡ankstinį tikslÄ pereiti valstybinę sienÄ ir atsirasti Rusijos Federacijos teritorijoje.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neiÅ¡tyrė, kÄ V. V. žinojo apie tai, kaip konkrečiose vietose atrodo valstybės siena, nesiaiÅ¡kino iki konkrečiai kokios vietos V. V. norėjo ir turėjos nueiti. Vertinant paties V. V. parodymus yra akivaizdu, kad jis turėjo tyčiÄ tik prieiti iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, bet jos kirsti neplanavo ir nenorėjo.Apeliantas nurodo, kad iÅ¡ 2013-07-10 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (I t., b.l.

6) yra suprantama, kad Lietuvos Respublikos valstybės siena eina vienu iÅ¡ toje vietoje esančių dviejų griovių. Rusijos Federacijos teritorijoje yra siena, kuri yra apytikriai 30 metrų nuo griovio, kuriuo eina Lietuvos Respublikos siena. Riboženklių, žyminčių Lietuvos Respublikos sienÄ , toje vietoje nėra. Å ioje byloje nėra surinkta duomenų, kad V. V. bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinta kur yra Lietuvos Respublikos siena ir nurodyta, kad valstybės sienÄ reikia pereiti. Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju negalima laikyti, kad yra nusikaltimo subjektyvioji pusė, t.y. supratimas kur yra valstybės sienas ir sÄ moningas noras jÄ pereiti.IÅ¡ 2013-07-15 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (I t., b.l.

35) ir schemos (I t., b.l. 39-40) matosi, kad įvykio vietoje Lietuvos Respublikos valstybės siena eina melioracijos grioviu. Å alia melioracijos griovio yra kanalas, per kurį yra padarytas tiltukas. Valstybės sienÄ Å¡ioje vietoje žymi vienas riboženklis. esantis ties tiltuku. IÅ¡ V. V. paaiÅ¡kinimų duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat iÅ¡ jo parodymų, duotų teismo posėdyje yra akivaizdu, kad V. V. 2013-07-15 pasiklydo ir valstybės sienÄ kirto iÅ¡ nežinojimo. Ä®tariamojo apklausos protokole yra fiksuoti V.V. parodymai, kad jis nežinojo ir nesuprato, jog yra neteisėtai kirtęs valstybės sienÄ ir Å¡iÄ faktinę aplinkybę sužinojo tik iÅ¡ pasienio pareigÅ«nų.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir liudytojo A. G. parodymai, kuriuose pareigÅ«nas patvirtina, jog V. V. buvo pasiklydęs (II t., b.l. 97).Esant minėtai situacijai yra akivaizdu, kad jokio iÅ¡ankstinio susitarimo ir tyčios neteisėtai kirsti sienÄ V. V. neturėjo, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės.Apeliantas taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo V.V. pripažino iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad nežinojo jog kirto valstybės sienÄ , nes buvo pasiklydęs. Nusikalstama veika, numatyta LR BK 291 str. 1 d. gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia.

Tai reiÅ¡kia, kad esant kaltinamojo paaiÅ¡kinimams, jog valstybės sienÄ jis kirto, nes pasiklydo ir nežinojo, kad faktiÅ¡kai kerta valstybės sienÄ , pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ privalėjo iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Å ie veiksmai nagrinėjant bylÄ padaryti nebuvo. Å iuo metu baudžiamoji byla V. V. atžvilgiu yra nutraukta, nes V. V. 2014-09-29 mirė.Apelianto vertinimu, traukiant jį baudžiamojon atsakomybėn kaip kurstytojÄ , turi bÅ«ti įrodyta LR BK 25 str. sudėtis ir specialiojoje dalyje nurodytos veikos sudėtis.

Å iuo konkrečiu atveju apskritai joks žmogus nėra nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 291 str. padarymo. Tai reiÅ¡kia, kad nėra nustatyta LR BK specialiojoje dalyje apibrėžtos veikos sudėtis ir jis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas nepagrįstai.Apeliantas taip pat nurodo, kad kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi bÅ«ti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Sisteminis bendrininkavimo instituto nuostatų (BK 24-26 straipsnių, 23 straipsnio 3 dalies) aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog organizatoriaus, kurstytojo, padėjėjo veiksmų pobÅ«dis, paskirtis, kryptingumas, susitarimas veikti bendrai, jų veiklos rezultatai ir kt. rodo, kad Å¡ie bendrininkai siekia sudaryti galimybes numatytai BK specialiojoje dalyje bendrai nusikalstamai veikai padaryti ir nori, kad vykdytojas (vykdytojai) jÄ padarytų.

Å iuo konkrečiu atveju byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad tarp jo ir V. V. buvo sudarytas susitarimas kirsti Lietuvos valstybės sienÄ . Byloje yra duomenys, kad V. V. turėjo tikslÄ nueiti iki valstybinės sienos, arba prie valstybės sienos, bet duomenų, kad jis turėjo tikslÄ valstybės sienÄ kirsti byloje surinkta nėra. Be to Å¡ioje byloje yra duomenų, kad V. V. pasiklydo ir valstybės sienÄ kirto neturėdamas tyčios daryti nusikalstamÄ veikÄ . Objektyvių duomenų, patvirtinančių mano dalyvavime susitarime su V.

V. ir jo kurstyme daryti nusikalstamÄ veikÄ , nėra.Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kurstymu gali bÅ«ti laikomi konkretÅ«s, aktyvÅ«s, nusikalstamos veikos padarymÄ inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamÄ veikÄ Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje bÅ«tina iÅ¡dėstyti pagrįstas iÅ¡vadas dėl subjektyviųjų bei objektyviųjų požymių buvimo kiekvieno kaltinamojo veikoje, (pavyzdžiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014).

Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį asmuo pripažįstamas kurstytoju ir traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl vykdytojo padarytos veikos tik jei jo veiksmams būdingi visi objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Todėl ir šiai bendrininkavimo formai yra būtinas pirmiausia susitarimas dalyvauti kokioje nors nusikalstamoje veikoje. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tariamai jo atliktus kurstymo veiksmus - pokalbių garso įrašų, SMS žinučių tekstų ar kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kurstymo turinį ir esmę bei neabejotinai pagrįstų jo kaltę.

Byloje yra surinkta duomenų, kad apeliantas ir V. V. bendravo ir apeliantas buvo jam paskolinęs telefonÄ â€žiPhone", tačiau Å¡ie veiksmai nėra susiję su V. V. padaryta nusikalstama veika. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo kaltinamasis nuosprendis buvo pagrįstas V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių V. V. nepatvirtino nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.Apeliantas nurodo, kad Valstybės sienos neteisėto perėjimo veikos objektas - valstybės sienos neliečiamumas.

Objektyviosios pusės požymiai - valstybės sienos kirtimas bet kokia priemone ir bÅ«du. Perėjimas neteisėtas, kai neturima tam reikiamo dokumento arba tai daroma nenustatytoje vietoje. Nusikalstama veika baigta perėjus valstybės sienÄ . Subjektyvioji pusė - nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Å ioje byloje V. V. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, t.y. jis paaiÅ¡kino, kad 2013-07-15 Å akių r. (duomenys neskelbtini) ribose valstybės sienÄ kirto, bet taip pat paaiÅ¡kino, kad tai padarė pasiklydęs. Tokiu bÅ«du laikytina, kad nėra įrodyta nusikalstamos veikos sudėtis, t.y. subjektyvioji pusė.

Objektyvių duomenų, kad 2013-07-10 valstybės sienÄ taip pat kirto V. V. byloje surinkta apskritai nėra (nėra duomenų apie įvykio vietoje likusius pėdsakus, nėra Å¡ių pėdsakų iÅ¡klotinių, nėra duomenų, kad į įvykio vietÄ bÅ«tų atvykę kinologai su Å¡unimis, nėra jokių objektyvių patvirtinimų, kad rasti pėdsakai priklausė V. V.). V. V. paaiÅ¡kinimai, kad buvo nuvykęs panaÅ¡iu laiku, t.y. 2013-07-10 ar tai 2013-07-11 į panaÅ¡iÄ teritorijÄ neįrodo, kad bÅ«tent V.

V. kirto valstybės sienÄ 2013-07-10 Å akių r. (duomenys neskelbtini) ribose.Apeliantas nurodo, kad LR BK 26 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės bendrininkų atsakomybės nuostatos: kiekvieno bendrininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas už bendrai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ yra tas pats -tai objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių (sudėties) visuma jo veikoje; bendrininko veikos kvalifikacijos priklausomybė nuo vykdytojo padarytos veikos pobÅ«džio bei bendrai daromos nusikalstamos veikos stadijos, kuriÄ pasiekė vykdytojo veika.

Å io straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytÄ veikÄ , be kita ko, pabrėžia ir visų kitų bendrininkų veikos pavojingumÄ , nurodo teisines bendros nusikalstamos veikos pasekmes, bendrininkų atsakomybės ryšį ir santykį su vykdytojo atsakomybe. Å iuo konkrečiu atveju V. V. nusikalstama veika pagal LR BK 291 str. 1 d. nėra iÅ¡tirta ir įrodyta, todėl nesant įrodytos vykdytojo nusikalstamos veikos laikytina, kad apeliantas apskritai baudžiamojon atsakomybėn kaip kurstytojas buvo patrauktas nepagrįstai, nes nėra vykdytojo, kuris bÅ«tų nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ .Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , neteisingai vertinio byloje surinktus įrodymus, suraÅ¡ydamas nuosprendį padarė materialinės ir procesinės baudžiamosios teisės normų pažeidimus, dėl to nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį apelianto M. B. atžvilgiu.Pirmos instancijos teismas M. B. kaltę grindė kaltinamojo V.V. parodymais, liudytojų parodymais nuosprendyje nurodydamas tokius kaltinamojo ir liudytojų parodymus:Liudytojas S. B. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad vykdydamas „pėsčiÄ jį patrulį“ rado pėdsakus, ateinančius į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ Rusijos Federacijos.

Rado dviejų asmenų pėdsakus, nes viena pėda buvo mažesnė, kita – didesnė. Toje vietoje buvo iÅ¡džiÅ«vęs upelis ir įspaudai matėsi puikiai. Nuo tvoros iki upelio galėjo bÅ«ti ne didesnis nei 50 metrų atstumas. Upelis skiria valstybių sienas. Apie tai informavo užkardos vyresnįjį, kuris atvyko ir pratęsė paieÅ¡kÄ . Saugojo pėdsakus, nes buvo pradėję lyti. Buvo iÅ¡kviesti jų operatyviniai darbuotojai, Rusijos Federacijos pasieniečiai.Liudytojas P. D. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad M.

B. kažkada buvo ruože sustabdytas. Praeitų metų vasarÄ susidÅ«rė su V. V.. Tada slapukavo prie valstybės sienos. Žino, kad buvo vasara, bet tikslios datos pasakyti negali. Galėjo bÅ«ti 1-2 val. nakties. IÅ¡ Rusijos pusės iÅ¡girdo Å¡akų traÅ¡kėjimÄ , bruzdesį. Girdėjosi, kad eina žmogus. Sulaukė kol asmuo atėjo ir jį sulaikė. Stovėjo Lietuvos pusėje, už 3-5 metrų nuo griovio, kuris žymi valstybinę sienÄ . IÅ¡girdo iÅ¡ Rusijos Federacijos gilumos ateinantį žmogų ir laukė kol Å¡is pereis griovį.

Asmuo perėjo per tiltukÄ ir tada jį sulaikė. Tai buvo V. V.. V. V. su savimi turėjo cigarečių. Tiksliai nepamena, bet lyg du telefonai buvo rasti pas jį. Tuo metu griovys buvo sausas, bet jis yra akivaizdžiai matomas. Griovys žymi Lietuvos valstybinę sienÄ , o tvora žymi Rusijos Federacijos sienÄ .Liudytojas A. G. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė analogiÅ¡kai liudytojui P. D., papildomai nurodydamas, jog pas V. V. buvo rasti du telefonai: „iPhone“ ir senesnio modelio „Nokia“.

Kai sulaikė V. V., klausė Å¡io kam jam reikalingas iÅ¡manusis telefonas. V. V. sakė, kad telefonas yra ne jo, kad pastarajame buvo pasijungęs GPS, bet vis tiek pasiklydo (II tomas, b. l. 97-98).Liudytojas K. P. apklausiamas pirmos instancijos teisme parodė, kad buvo surengta pasala, kurios metu koordinavo situacijÄ . Tamsiu paros metu prie valstybės sienos buvo sulaikytas V. V., kuris atėjo iÅ¡ Rusijos Federacijos. Jis buvo sulaikytas perėjęs griovį. Sulaikymo metu pas jį buvo aptikti du mobilaus ryÅ¡io telefonai, iÅ¡ kurių vienas priklausė jo sugyventinei, o kitas – „iPhone“ – M.

B.. Å is telefonas buvo naudojamas kaip navigacija. Pas M. B. sugyventinę buvo atlikta krata, kurios metu buvo iÅ¡imta keletas mobilių telefonų, jų dėžučių, iÅ¡ kurių viena buvo bÅ«tent „iPhone“ telefono, kuris buvo rastas pas V. V.. Ant dėžutės buvo IMEI bei telefono numeriai. Buvo atliekama telefono iÅ¡klotinių analizė, iÅ¡ kurios nustatyta, kad M. B. prieÅ¡ pat įvykį keletÄ kartų bendravo su V. V. bÅ«tent tuo telefonu, kuris buvo rastas pas V. V.. Jie tarpusavyje bendravo maždaug mėnesį.

Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad buvo bendrauta ir įvykio dienÄ . Su V. V. Å¡nekėjo po Å¡io sulaikymo. Tada jis užsiminė, kad ilsintis prie JÅ«ros upės prie jo priėjo aukÅ¡tas, tamsus, su tamsia maÅ¡ina atvažiavęs asmuo ir pasiÅ«lė užsidirbti. Jis paaiÅ¡kino, kad reikės nueiti prie sienos ir parneÅ¡ti cigarečių. V. V. apibÅ«dino sutiktÄ asmenį. V. V. apibÅ«dintas asmuo leido iÅ¡kelti versijÄ , kad nusikaltime gali dalyvauti ir M. B.. Jokio fizinio smurto prieÅ¡ kaltinamuosius nenaudojo ir jam nėra žinoma, kad tai bÅ«tų darę kiti pareigÅ«nai.Liudytoja I.

P. apklausiama pirmos instancijos teisme parodė, kad kaltinamuosius žino. V. V. žino iÅ¡ dviejų ikiteisminių tyrimų vedimo, kurie vėliau buvo sujungti, o M. B. žino iÅ¡ eilės bylų, kurios buvo pradėtos Pagėgių rintinės ikiteisminio tyrimo skyriuje. Å ioje byloje atlikinėjo ikiteisminį tyrimÄ . Jokios prievartos ir jokių grasinimų V. V. atžvilgiu taikoma nebuvo. Jis pats paminėjo, kad buvo apklausiamas 4 kartus, todėl yra bÅ«dų, ir ne tik ikiteisminiame tyrime, kuriais jis gali iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ , jeigu jam buvo grasinama ar taikyta prievarta.

M. B. jam nebuvo nurodomas. V. V. pats viskÄ nurodė ir jokia prievarta jo atžvilgiu nebuvo taikoma. V. V. ikiteisminio tyrimo metu nereiÅ¡kė valios keisti savo parodymus. Jis tik nurodė, kad bijo M. B.. Gal tai ir nebuvo užfiksuota, bet taip buvo pasakyta. Todėl apklausai ir buvo iÅ¡kviesta R. S.. Po M. B. apklausos ir įtarimo jam pareiÅ¡kimo, Å¡is tÄ pačiÄ dienÄ nuvažiavo pas V. V. į namus. Kai V. V. buvo paklausta iÅ¡ kur jis gavo telefonÄ , Å¡is atsakė, jog M. B. davė tam, kad atrasti vietovę, kurioje jis turi paimti cigarečių dėžes.

Taip pat buvo atlikta telefonų iÅ¡klotinių analizė, kurioje aiÅ¡kiai matosi, kad V. V. naudojosi M. B. telefonu. Be to Å¡ioje byloje yra sujungti du ikiteisminiai tyrimai. Pirmasis ikiteisminis tyrimas buvo „tamsus“, nes nebuvo nustatyti asmenys, bet kai antrame ikiteisminiame tyrime buvo sulaikytas V. V., jis pats prisipažino apie pirmÄ jį atvejį. Mano, kad tuomet apklausÄ atlikinėjo ir įtarimÄ reiÅ¡kė tyrėja E. J., kuriai jis pirmas nurodė M. B. pavardę. R. S. taip pat apklausinėjo. Jos atžvilgiu prievarta taip pat nebuvo taikoma.

Apklausos metu R. S. iÅ¡reiÅ¡kė, kad pas jÄ Ä¯ namus atvažiavo M. B. su „krÅ«ta“ maÅ¡ina, iÅ¡varė jÄ iÅ¡ kambario ir jie dviese su V. V. kalbėjosi, ko pasėkoje po M. B. iÅ¡važiavimo V. V. buvo nepatenkintas, suirzęs. Pastarasis jai nepaaiÅ¡kino kas yra, bet ji suprato, kad kažkas negerai.Liudytoja R. S. apklausiama pirmos instancijos teisme parodė, kad M. B. pas juos namuose nėra buvęs. Jis gal ir buvo atvažiavęs, bet niekada neidavo žiÅ«rėti kas pas jos sugyventinį atvažiuoja.

Tyrėja J. P. jÄ apklausinėjo du kartus. VienÄ kartÄ Ä¯ apklausÄ vežėsi girtÄ , o antrÄ kartÄ pagiringÄ , todėl ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra neteisingi. Jokių gerų maÅ¡inų pas juos neatvažiuodavo. Liudytoja J. K. apklausiama pirmos instancijos teisme parodė, kad V. V. dirbo pas jÄ ir jo sugyventinį M. B.. Å is kapojo malkas. Kai sėdėjo ir valgė pietus, V. V. paprašė sugyventinio paskolinti jam telefonÄ . Nelabai norėjo, kad skolintų, nes daiktas yra brangus, bet M.

B. vis tiek paskolino. Nežino kokiu tikslu V. V. telefonas buvo reikalingas. Jis sakė, kad rytojaus dienÄ atvažiuos dirbti ir telefonÄ atneÅ¡.Apklausiamas pirmos instancijos teisme kaltinamasis V.V. parodė, kad pas M. B. dažnai važiuodavo dirbti. Ä®vykio dienÄ dirbo pas M. B., pas kurį atvažiavo du vyrai. Å ie pakalbėję su M. B. priėjo prie jo ir pasiÅ«lė užsidirbti. Sutiko. Minėti vyriÅ¡kiai iÅ¡kart pasakė kÄ reikės daryti – neÅ¡ti cigaretes. Po to paklausė kada galėtų susitikti.

VienÄ dienÄ M. B. pavežė jį iki namų ir paleido prie malÅ«no. Kai M. B. nuvažiavo, tie vyrai atvažiavo jo pasiimti. Tada „nuvažiavo kur reikia, tačiau jiems nieko nepavyko“. Po kelių dienų paskambinę vėl pasakė, kad reikia važiuoti. TÄ dienÄ dirbo pas M. B., todėl ir pasiskolino telefonÄ iÅ¡ jo. TelefonÄ iÅ¡ M. B. skolinosi, nes jam reikėjo nuotraukas įsikelti ir norėjo internetu pasinaudoti. IÅ¡ tikro jam minėti vyrai sakė, kad pasiskolintų telefonÄ su navigacija, nes nebus palydovo ir turės eiti vienas.

Navigacijoje parodė kur turi atsidurti. Nuėjęs palaukė kol permetė per tvorÄ dėžes. Iki tvoros nebuvo priėjęs. Nespėjo. Buvo pasakyta, kad nelįstų ant tako, nes gali pasieniečiai užklupti. Nuo tvoros buvo gal už 10 metrų. Suprato, kad ten yra pasienis. Tuo metu buvo vienas. Nepažinojo asmenų, kurie jį vežė neÅ¡ti cigarečių, todėl tyrėjai jų nurodyti negalėjo. Tyrėja J. P. parodė į M. B. nuotraukÄ ir jam pasakė, kad „tai tas asmuo“. Å iai sakė, kad tai ne M.

B., bet Å¡i tik pasakė, kad viskÄ Å¾ino, nes pas jį rado pastarojo telefonÄ . Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keturis kartus. Bandė vėliau tyrėjai pasakyti, kad ne M. B. jį iÅ¡siveždavo, tačiau jam buvo pasakyta, kad bus uždarytas iki teismo jeigu keis parodymus. Ant parodymų pasirašė, nes bijojo, kad jį iki teismo uždarys. Tyrėja pati sugalvojo, kad M. B. jam grasino ir liepė pakeisti parodymus, o jis ir pasirašė. IÅ¡ tikro M. B. jam negrasino. Vakarais M. B. jo niekur neiÅ¡siveždavo.

Jo sugyventinė nežinodavo kas jį vakarais iÅ¡siveža, nes į laukÄ neidavo. Tik po kažkiek laiko M. B. pasakė, kad jo telefonas sulaikytas, kai Å¡is pats paskambino į jo žmonos telefonÄ . M. B. prašė, kad papasakotų kaip viskas iÅ¡ tikro buvo, nes nori telefonÄ atgauti. M. B. paburnojo dėl to, kad šį apkalbėjo, tačiau nereikalavo sumokėti už prarastÄ telefonÄ SuraÅ¡ydamas nuosprendį pirmos instancijos teismas M. B. kaltę taip pat grindė daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiÅ«ros protokolais, įvykio vietos apžiÅ«ros, kratos, asmenų parodymo atpažinti protokolais, taip pat telefonu iÅ¡klotinėmis.Vertinant pirmos instancijos teismo atliktÄ Å¡ių įrodymų vertinimÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡is įrodymų vertinimas nebuvo teisingas, kadangi byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais M.

B. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nėra pilnai ir neginčijamai įrodyta.Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal LR BK 24 straipsnio 5 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, 2013 m. liepos mėn. 10 d. ir 15 d. sukurstė V.V. neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Lietuvos Respublikos BPK 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitÄ asmenį daryti nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkavimo sÄ voka atskleista Lietuvos Respublikos BPK 24 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje.

LR BPK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkavimo sÄ voka buvo ne kartÄ analizuojama teismų praktikoje ir teisingai apibÅ«dinama apeliaciniame skunde nurodant, kad kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi bÅ«ti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Sisteminis bendrininkavimo instituto nuostatų (BK 24-26 straipsnių, 23 straipsnio 3 dalies) aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog organizatoriaus, kurstytojo, padėjėjo veiksmų pobÅ«dis, paskirtis, kryptingumas, susitarimas veikti bendrai, jų veiklos rezultatai ir kitos aplinkybės rodo, kad Å¡ie bendrininkai siekia sudaryti galimybes numatytai BK specialiojoje dalyje bendrai nusikalstamai veikai padaryti ir nori, kad vykdytojas (vykdytojai) jÄ padarytų.Kolegija visiÅ¡kai sutinka su tokiu apeliaciniame skunde nurodytu bendrininkavimo aiÅ¡kinimu ir konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių neginčijama nustatyti, kad M.

B. kurstė V.V. padaryti bÅ«tent nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 291 straipsnio 1 dalyje. Pats M. B. parodė, kad niekada nebuvo V.V. prašęs ar jam nurodęs pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Apklaustas pirmos instancijos teisme V.V. tokius M. B. parodymus nepaneigė, taip pat parodė, kad M. B. nesakė jam pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Apie tai, kad M. B. bÅ«tų jam sakęs pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , V.V. parodymų nedavė ir ikitgeisminio tyrimo metu.

Kolegijos vertinimu, kiti byloje surinkti įrodymai taip pat nepatvirtina, kad M. B. atliko jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, kurstymu gali bÅ«ti laikomi konkretÅ«s, aktyvÅ«s, nusikalstamos veikos padarymÄ inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje bÅ«tina iÅ¡dėstyti pagrįstas iÅ¡vadas dėl subjektyviųjų bei objektyviųjų požymių buvimo kiekvieno kaltinamojo veikoje, (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014). Nagrinėjamoje byloje liudytojai P. D., A. G., K. P. davė parodymus, kad matė kaip naktį iÅ¡ 2013-07-15 į 2013-07-16 V.V. perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , tačiau Å¡ie jų parodymai patvirtina tik aplinkybę, kad V.V. galėjo pereiti valstybės sienÄ , tačiau nepatvirtina, kad V.V. valstybės sienÄ perėjo veikiant tiesiogine tyčia, tuo labiau, nepatvirtina, kad tai jį sukurstė padaryti M.

B.. Jau buvo minėta, kad pats V.V. parodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos pereiti nenorėjo, tokio tikslo neturėjo, valstybės sienÄ galėjo pereiti pasiklydęs. Kitų liudytojų parodymai bei atliktų procesinių veiksmų protokolai patvirtina tik tas aplinkybes, kad M. B. galėjo nurodyti V.V. nuvykti prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos, tačiau nei vienas bylos duomuo nepatvirtina, kad M. B. turėjo bet kokio pobÅ«džio iÅ¡ankstinį susitarimÄ su V.V., kad pastarasis turės pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ .

Dviejų asmenų bendrininkavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti konstatuotas tuomet, kai du ar daugiau asmenų veikia turėdami bendrus nusikalstamus ketinimus daryti nusikalstamÄ veikÄ , turi bendrus nusikalstamus tikslus, jų veiksmai nukreipti pažeisti tÄ patį įstatymo saugomÄ teisinį gėrį, kiekvienas asmuo suvokia kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir atlieka dalį Å¡ių veiksmų siekiant bendro rezultato. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nustatyta nėra. Byloje nėra paneigta galimybė, kad V.V. valstybės sienÄ perėjo netyčia, taip pat nėra nustatytas susitarimas tarp M.

B. ir V.V. daryti nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 291 straipsnio 1 dalyje.Esant tokioms aplinkybėms kolegija vertina, kad byloje nėra surinkta pakankamai M. B. kaltės įrodymų, todėl M. B. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 24 straipsnio 5 dalyje, 291 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisintinas, kadangi neįrodyta, kad M. B. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).IÅ¡teisinant M. B. neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ , kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas, suraÅ¡ydamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės pažeidė nuosprendžio suraÅ¡ymo taisykles kaltinamojo V.V. atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnyje nurodyta, kad teismo priimami nuosprendžiai gali bÅ«ti trijų rÅ«Å¡ių – apkaltinamasis, iÅ¡teisinamasis, taip pat nuosprendis, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla. Kiekvienai nuosprendžio rÅ«Å¡iai taikomi skirtingi reikalavimai. LR BPK 303 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamÄ jÄ bylÄ , jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 1891 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės.Tais atvejais, kad baudžiamoji byla nutraukiama dėl to, kad yra nustatyti LR BPK 3 straipsnio 2-9 punktų numatytos sÄ lygos, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi (LR BPK 254 straipsnio 4 dalis) su iÅ¡lygomis, kad jei baudžiamojoje byloje dėl kitų aplinkybių suraÅ¡omas nuosprendis, baudžiamoji byla asmens atžvilgiu nutraukiama nuosprendžiu net ir esant LR BPK 3 straipsnio 2-9 punktų sÄ lygos.

Tačiau, tokiu atveju, asmens kaltės įrodymai paprastai nevertinami, o nuosprendžiu nėra konstatuojamas asmens kaltė. Tuo tarpu, pirmos instancijos teismas surašant nuosprendį, ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad baudžiamoji byla V.V. atžvilgiu nutraukiama remiantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kaltinamajam V.V. mirus), nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad V.V. padarė veiksmus, sudarančius nusikaltimo, numatyto LR BK 291 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Toks pirmos instancijos teismo atliktas V.V. veiksmų vertinimas ir apraÅ¡ymas suraÅ¡ant apkaltinamÄ jį nuosprendį M. B. atžvilgiu, pažeidžia materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių nuosprendžio priėmimo taisykles, reikalavimus, kas savo ruožtu, kolegijos vertinimu, taip pat nulėmė pirmos instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dėl M. B. kaltės buvimo neteisingumo ir neteisingo nuosprendžio priėmimÄ , kadangi leido pirmos instancijos teismui neanalizuoti bendrininkavimo buvimo ir subjektyviosios M.

B. ir V.V. veiksmų pusės. Nagrinėjant bylÄ pagal M. B. apeliacinį skundÄ , naikinant pirmos instancijos teismo nuosprendį M. B. atžvilgiu ir Å¡ioje dalyje priimant naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nuosprendžio rezoliucinė dalis V.V. atžvilgiu paliktina nepakeista, tačiau pažymima, kad pirmos instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje padarytas V.V. veikos apraÅ¡ymas kaip nusikalstamos, yra neteisingas.                Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

M. B. apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti 2014 m. gruodžio 5 d. Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:M. B. pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 291 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisinti, kadangi neįrodyta, kad M. B. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos BK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį dėl M.

B. turto konfiskavimo, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žiPhone A1387“, telefono dėžutę IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės dėklÄ â€žLabas“ grÄ Å¾inti M. B.. 2014 m. gruodžio 5 d. Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies dalį V.V. atžvilgiu palikti be pakeitimų. Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                              Olegas Å ibkovas Teisėjai                                                                                                        JÅ«ratė Jakubonienė                                                                                                           Algirdas Remeika